Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienė, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jai paskirta bausmė - 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir 6,7 MGL (252,32 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurai ir 32 cnt) bauda.

Bausmė skirta atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuotina nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį už tai, kad ji 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nukentėjusiajai Ž. S. sudrausminus ją dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje bei įspėjus, jog kvies policiją, ji (A. R.) vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - tyčia sudavė jai smūgį delnu į veidą – tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimas pareikštas A. R. nukentėjusiosios Ž. S. atžvilgiu vartojus įžeidžiančius žodžius, panaudojus prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - tyčia sudavus jai smūgį delnu į veidą, tokiu būdu padarius nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdžius jos sveikatą bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino, jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas atmetamas

6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantė teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos esančias aplinkybes bei surinktus duomenis, rėmėsi prielaidomis, pažeidžiant jos teisę tinkamai gintis, todėl nepagrįstai nustatė, jog A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. R. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas A. R. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. R. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. R. kaltės.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. R. kaltę. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tenkinus nuteistosios ir jos gynėjo prašymą, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu liudytoju apklaustas T. J., apklausta specialistė Zofija Makšimaitė, peržiūrėti 6 vaizdo įrašai, kurie buvo užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, taip pat peržiūrėtas A. R. pateiktas vaizdo įrašas užfiksuotas mobiliuoju telefonu.

8. A. R. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad ji šios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nukentėjusiajai Ž. S. sudrausminus ją dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje bei įspėjus, jog kvies policiją, ji vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - tyčia sudavė jai smūgį delnu į veidą – tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8.1. Nors nuteistoji A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriškai, dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, neprisipažino, neigė sudavusi smūgį į veidą nukentėjusiajai Ž. S., nurodė jog nukentėjusiajai pagrasinus iškviesti policiją su E. G. jos abi bandė atidaryti automobilio dureles, tikslu sutrukdyti iškviesti policiją, būdama neblaivi gal ką žodžiu ir pasakė nukentėjusiajai, tačiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, tiek ir apeliacinės instancijos teisme papildomo įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai bei jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog A. R. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - tyčia sudavė jai smūgį delnu į veidą ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios Ž. S. parodymai, kurie kartu su liudytojų J. A., E. Č. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1466/2022 (1 t., b. l. 69-70), kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, daryti prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis. (1 t., b. l. 25-28), kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikė įtariamoji A. R.. (1 t., b.l. 147-150), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b.l. 29-35), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., b.l. 55-59), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri 2022 m. liepos 21 d. vakare, jai sėdint automobilyje, sudavė smūgį kairiu delnu į dešinį skruostą, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą (1 t., b.l. 60-64), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu kuriame užfiksuota, kad liudytoja J. A. atpažino A. R. kaip moterį, kuri kartu su kita moterimi, būdamos stipriai apsvaigusios, 2022 m. liepos mėnesį, vakare, prie (duomenys neskelbtini) namo priekabiavo prie vaikų, po to konfliktavo su jos kaimyne Ž. S., o po konflikto vykusį pokalbį filmavo telefonu (1 t., b.l. 83-87), tarnybiniu pranešimu dėl įvykio liudytojų nustatymo (1 t., b.l. 105-107), alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašais (1 t., b.l. 74-76) ir kita rašytine bylos medžiaga tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės ir jos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

8.2. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti T. V., R. K., taip pat vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo S. A., I. T.-V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Minėti liudytojai reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė, konflikto namo kieme tarp nukentėjusiosios ir A. R. nematė.

8.3. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji Ž. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes ir parodė, kad 2022 m. liepos 21 d. vakare ji grįžo iš parduotuvės ir sustojo (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje. Prie (duomenys neskelbtini) namo 2-os laiptinės pamatė besivoliojančią moterį, kuri atsikėlė ir nuėjo prie vaikų aikštelės, kurioje buvo daug vaikų. Iš sūnaus sužinojo, kad girtos moterys juos vaikosi. Pasiteiravus kurio vaiko mama, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Ji pagrasino iškviesianti policiją. Dar būnant aikštelėje ji iškvietė policiją, o pati saugumo sumetimais įsėdo į automobilį. A. R. ir E. G. buvo girtos ir agresyvios. Ji nespėjo automobilyje užsirakinti, abi moterys pradėjo dureles atidarinėti. E. G. užkišo ranką už durelių viršaus ir dureles atidarė, ji atėmė mobilaus ryšio telefoną ir metė į žemę, tuo metu A. R. įlindo į automobilio saloną ir kaire ranka sudavė jai į dešinį skruostą. Liko kraujosruva. Viso konflikto metu abi moterys keikėsi. E. Č., kurį žinojo iš matymo, pasirodymas nutraukė smurtavimą. Abejoti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, dėl netinkamo nuteistosios elgesio viešoje vietoje, nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančių žodžių vartojimo bei jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, teismui nebuvo jokio pagrindo. Jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų turėjusi suinteresuotumą apkalbėti A. R. nenustatyta, ji iki įvykio nuteistosios nepažinojo. Pažymėtina, jog teismas nukentėjusiosios parodymus vertino nesuteikdamas jiems išskirtinumo, o kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgęs į įvykių eigą, į byloje nustatytų aplinkybių visumą, jų loginį ryšį, t. y. vertino visų įrodymų visumą.

8.4. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, tai, kad A. R. konfliktavo su nukentėjusiąja, tampė jos automobilio dureles, keikėsi ir trikdė rimtį, patvirtino ir liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausti J. A. ir E. Č.. Liudytoja J. A. parodė, kad įvykio dienos vakarą ji buvo balkone. Kieme buvo daug vaikų, ji pamatė dvi girtas moteris, kurios keikėsi ir gaudė vaikus. Į kiemą įvažiavo nukentėjusioji. Ji girdėjo, kai nukentėjusioji pasiteiravo, kurio vaiko mama yra girta moteris. Vaikai šaukė, kad mamos nėra. Nukentėjusioji nuėjo ir atsisėdo į automobilį, o abi moterys pradėjo „lupti“ automobilio dureles, tuo metu ji išeidinėjo į kiemą padėti kaimynei. Kai išėjo į kiemą vyko durelių tampymas, nukentėjusiosios skruostas buvo raudonas kaip nuo smūgio. Sudavimo į skruostą momento nematė. Girtos moterys triukšmavo ir grasino. Prie automobilio buvo priėjęs ir vyras. Liudytojas E. Č. parodė, kad 2022 m. vasaros vidury vedžiodamas šunį pamatė dvi girtas moteris, kurių tarpe buvo ir A. R.. Jos griuvinėjo vaikų žaidimo aikštelėje kur buvo vaikų. Būnant namuose, pro atvirą langą, išgirdo triukšmą ir pamatė, kad tos neblaivios moterys plėšia nukentėjusios automobilio dureles. Išėjęs į kiemą, priėjo prie akivaizdžiai neblaivių moterų, jas atitraukė nuo automobilio durelių, į kurias jos buvo įsikibusios. Abi moterys keikėsi. Jokio fizinio kontakto nematė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp liudytojų E. Č. ir J. A. parodymų. Liudytoja J. A. nurodė, kad jai priėjus dar vyko durelių „tampymas“, tačiau pagal E. Č. parodymus, tik jam nusileidus nutrūko durelių „tampymas“. Tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad tiek E. Č., tiek ir J. A. duotose parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra. J. A. parodymų neatitikimas E. Č. nurodytoms aplinkybėms kada nutrūko durelių tampymas, nėra dėl esminių aplinkybių ir tai nesudaro pagrindo teismui liudytojų parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus, taip pat nesudaro pagrindo ir jais netikėti.

8.5. Pažymėtina, jog pagrindą tikėti, nukentėjusiosios Ž. S. nurodytomis aplinkybėmis, apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą suteikia ir iš karto po įvykio atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, padaryti atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą. Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip Ž. S., atvykusiems pareigūnams nurodė, jog A. R. jai trenkė. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, jog A. R. sako, kad „įpūtė 223“, savo kaltę pripažįsta ir nori „to“ žmogaus atsiprašyti. Vaizdo įraše, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikė įtariamoji A. R. užfiksuota kaip vaizdo įrašą darantis asmuo prieina automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčius keturis asmenis – tris moteris ir vyrą. Vyksta ginčas tarp moterų. Vaizdo įraše matomas paraudęs Ž. S. dešinysis skruostas. Atvyksta policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams Ž. S. parodo į vaizdo įrašą darančią A. R. ir nurodo, jog ji trenkė jai per veidą. Tai, kad aptariamo įvykio dieną būtent A. R. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, patvirtina ir byloje esantis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri jai sėdint automobilyje, sudavė smūgį kairiu delnu į dešinį skruostą, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tai, kad nukentėjusiajai įvykio dieną buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1466/2022 (02), kuria Ž. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, dar nereiškia, jog specialisto išvada negali būti laikoma patikimu netiesioginiu įrodymu byloje. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Zofija Makšimaitė patvirtino pagarsintą specialisto išvadą Nr. g 1466/2022 (02). Atsakydama į nuteistosios gynėjo klausimą ar išvadoje nurodytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamam asmeniui atsitrenkus į automobilio vairą ar kitas kėbulo dalis, nurodė, jog tokia galimybė neatmetama, tačiau tam prieštarautų įvykio aplinkybės. Atsakydama į gynėjo klausimą ar galėjo sužalojimas atsirasti staiga traukiant telefoną iš rankų, specialistė nurodė, jo tokia galimybė neatmetama (t. 2, b. l. 183). Nors byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į specialistės duotus paaiškinimus, jog neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į kitas automobilio dalis, buvo keliama versija, kad nukentėjusioji būdama automobilyje galėjo susižaloti pati veidu atsitrenkiant į automobilio kėbulo dalis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie nuteistosios gynėjo deklaratyvūs teiginiai, kuriais siekiama padėti nuteistajai išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos teiginius. Nuteistosios ir jos gynėjo teiginiai, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati vertintini kritiškai, kadangi šių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji kategoriškai teigė, kad būtent A. R. įlindusi į automobilio saloną kaire ranka sudavė jai į dešinį skruostą, po ko ji jautė fizinį skausmą, liko kraujosruva. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. R. vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentų išrašai apie tai, kad A. R. kreipėsi į medikus dėl kairės rankos pasilpimo ir peties sąnario bei sprando skausmų, dėl ko ji neva tai negalėjo skaudančia ranka suduoti nukentėjusiajai smūgio. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti išvados, kad A. R. būtų nustatytas toks rankos skausmas (sužalojimas) dėl kurio ji būtų negalėjusi valdyti kairės rankos bei suduoti nukentėjusiajai į veidą.

8.6. Tenkinant nuteistosios ir jos gynėjo prašymą apeliacinės instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas T. J., kuris parodė jog matė dvi moteris, viena A. R., kita stambi moteris. Jos žaidė su vaikais, spardė kamuolį. Atvažiavo moteris su mašina, kilo triukšmas. Automobilį vairavo moteris (parodo salėje į nukentėjusiąją). Viena iš moterų stambesnė pradėjo triukšmauti prie mašinos, ėmė keiktis ir bartis su atvažiavusia moterimi. Per savo buto langą liudytojas matė kaip nusileido kaimynas iš ketvirto aukšto. A. R. taip pat stovėjo prie automobilio durelių ir kažką rėkavo. Jis girdėjo rėkavimą ir keiksmažodžius, daugiau nieko nematė. Smurtinių veiksmų nematė, jis stebėjo įvykius iki kol kaimynas nusileido į apačią. Moterys, kurios žaidė su vaikais stovėjo prie automobilio ir rėkavo. Jos stovėjo šonu. Viena prie veidrodėlio, kita prie lango. Automobilio durelės buvo uždarytos (t. 2, b. l. 189 - 190). Pažymėtina, jog minėtas liudytojas reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė, patvirtino, jog stebėjo įvykius ne visą laiką, ne viską matė, todėl šie liudytojo parodymai nepatvirtina ir nepaneigia, kad A. R. naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją.

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog tik vienintelė nukentėjusioji tiesiogiai nurodė, kad A. R. sudavė jai smūgį, tuo tarpų nei pareigūnai, nei liudytojai nematė, jog nuteistoji būtų sudavusi nukentėjusiajai. Apeliantės įsitikinimu teismas skundžiamą nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik netiesioginiais įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios, apklaustų liudytojų parodymus, specialistes paaiškinimus ir kitus rašytinius bylos duomenis bei jų patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir paaiškinimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, vaizdo įrašai, daryti prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistosios parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiosios atžvilgiu ji jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad A. R. smurtas prieš nukentėjusiąją, tyčia sudavus jai smūgį delnu į veidą buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (Ž. S. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas sąmoningai – taip A. R. demonstruojant savo nepasitenkinimą nukentėjusiosios elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako A. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

11. Apeliantė skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

12. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad A. R. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teista penkis kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė būdama lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos (2 t. b.l. 6-18)), bausta administracine tvarka (2 t. b.l. 84-86), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 83), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant A. R. terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai skirta bausmė visiškai atitinka tiek jos padarytą nusikaltimą, tiek jos asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.