Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau teista:

1) 2013 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str., 64¹ str. 1 d., 2 d. - 6,7 MGL (871 lito) dydžio bauda;

2) 2015 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., galutine, subendrinta su 2013 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 1 metų laisvės apribojimo, ir 6,7 MGL (252,32 eurų) dydžio bauda;

3) 2015 m. gruodžio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 301 str. 1 d., 178 str. 2 d. - galutine, subendrinta su 2015-05-25 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 6,7 MGL (252,32 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams;

4) 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d. - 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-12-29 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 6,7 MGL (252,32 eurų) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2021-02-03. 2022-03-01 Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 01/7-709 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. 1 p., 2022-03-14 paleista lygtinai prieš 2 metus 3 mėnesius 11 d.;

5) 2020 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kieme, Jonavoje, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu rodydama aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodama elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nukentėjusiajai Ž. S. sudrausminus ją dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje bei įspėjus, jog kvies policiją, ji (A. R.) vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - tyčia sudavė jai smūgį delnu į veidą – tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. R. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. liepos 21 d. apie 20.40 val. kartu su E. G. ėjo prie (duomenys neskelbtini) namų. Abi buvo vartojusios alkoholio, t.y. pusantro butelio „Čepkelių trauktinės“. Pievoje žaidė vaikai ir į E. G. pataikė kamuoliu. Jos vaikams grąžino kamuolį, konflikto nebuvo. Į aikštelę įvažiavo nukentėjusioji ir pradėjo ginčytis su E. G.. Nukentėjusioji priekaištavo, kad jos, neblaivios moterys, žaidžia su vaikais. Iš nukentėjusios elgesio suprato, kad būryje yra ir jos vaikas. Didžiausias konfliktas kilo tarp E. G. ir nukentėjusios, ji taip pat kažką sakė, bet nukentėjusios nekoliojo, nusikeikti galėjo. Būrys vaikų buvo šalia. Nukentėjusioji pagrasino iškviesti Policiją ir užsidarė automobilyje. E. G. bandė atidaryti automobilio dureles, ji E. G. padėjo, t.y. jos dviese įsikibo į automobilio dureles. Visos trys automobilio dureles atidarinėjo ir uždarinėjo. Tikslas buvo sutrukdyti iškviesti Policiją. Telefono nukentėjusios rankose nematė. Kol grūmėsi prie automobilio durelių, atėjo vyras ir moteris. Šūkavo E. G., ji nešūkavo. Visus palikusi, nuėjo namo, grįžo maždaug po penkių minučių su mobiliu telefonu ir sulaukė Policijos. Nukentėjusiajai smūgio į veidą nesudavė. Iki įvykio nukentėjusios nepažinojo. Mano, kad nukentėjusioji gali keršyti ir apkalbėti, nes ji filmavo ir grasino viską paviešinti socialiniuose tinklapiuose.

Nukentėjusioji Ž. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. liepos 21 d. vakare ji grįžo iš parduotuvės ir sustojo (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje. Prie 48 namo 2-os laiptinės pamatė besivoliojančią moterį, kuri atsikėlė ir nuėjo prie vaikų aikštelės, kurioje buvo daug vaikų. Dar įvažiuojant į kiemą girdėjo spiegiančius vaikus. Iš sūnaus sužinojo, kad girtos moterys juos vaikosi. Pasiteiravus kurio vaiko mama, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Ji pagrasino iškviesianti Policiją. Dar būnant aikštelėje ji iškvietė Policiją, o pati saugumo sumetimais įsėdo į automobilį. Paskui ją keikdamasi ėjo kaltinamoji. Kaltinamoji ir E. G. buvo girtos ir agresyvios. Ji nespėjo automobilyje užsirakinti, abi moterys pradėjo dureles atidarinėti. E. G. užkišo ranką už durelių viršaus ir dureles atidarė, ji atėmė mobilaus ryšio telefoną, kaltinamoji įlindo į automobilio saloną ir kaire ranka sudavė jai į dešinį skruostą. Liko kraujosruva. Viso konflikto metu abi moterys keikėsi, vaikai buvo 2-3 metrai nuo automobilio. E. Č., kurį žinojo iš matymo, pasirodymas nutraukė smurtavimą

Liudytoja J. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, tiksliai datos neprisimena, vakare ji buvo balkone. Kieme buvo daug vaikų, ji pamatė dvi girtas moteris, kurios keikėsi ir gaudė vaikus. Į kiemą įvažiavo nukentėjusioji. Ji girdėjo, kai nukentėjusioji pasiteiravo, kurio vaiko mama yra girta moteris. Vaikai šaukė, kad mamos nėra. Nukentėjusioji nuėjo ir atsisėdo į automobilį, o abi moterys pradėjo „lupti“ automobilio dureles, tuo metu ji išeidinėjo į kiemą padėti kaimynei. Kai išėjo į kiemą vyko durelių tampymas. Sudavimo į skruostą momento nematė. Atrodo, kad nukentėjusios dešinys skruostas buvo raudonas. Kaimynė buvo išsigandusi. Girtos moterys triukšmavo ir grasino. Prie automobilio buvo priėjęs ir vyras.

Liudytojas E. Č., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. vasaros vidury, datos neprisimena, prie (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį. Pamatė dvi girtas moteris, kurių tarpe buvo ir kaltinamoji. Jos griuvinėjo vaikų žaidimo aikštelėje kur buvo vaikų. Būnant namuose, pro atvirą langą, išgirdo triukšmą ir pamatė, kad tos neblaivios moterys plėšia nukentėjusios automobilio dureles. Einant link automobilio girdėjo kai abi moterys keikėsi. Automobilio durelės buvo praviros. Neprisimena ar ant nukentėjusios matėsi kokie nors sužalojimai. Jam priėjus abi neblaivios moterys nuo automobilio pasitraukė, bet elgėsi neadekvačiai. Jokio fizinio kontakto nematė. Galima sakyti, kad moterų elgesį sustabdė jo atėjimas. Nukentėjusioji kažką minėjo apie atimtą mobilaus ryšio telefoną.

Liudytoja E. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. liepos 21 d. apie 21 val. kartu su kaltinamąja ėjo (duomenys neskelbtini) namų kiemu. Buvo neblaivios, su vaikais pradėjo žaisti kamuoliu. Kada atsirado nukentėjusioji – nepastebėjo. Nukentėjusioji pareiškė priekaištus, kad jos neblaivios žaidžia su vaikais. Neprisimena, bet galimai ji pradėjo keiktis. Keikdama nukentėjusiąją nuėjo prie automobilio, dėl girtumo negali pasakyti kaltinamosios veiksmų. Pripažįsta, kad atidarinėjo automobilio dureles, ką darė A. R. – neprisimena. Buvo paėmusi nukentėjusios telefoną, kad ji neiškviestų policijos, ką su juo darė – neprisimena. Nematė, kad kas nors iš asmenų suduotų nukentėjusiajai. Matė dar du kaimynus, kurie viską stebėjo. Konflikto metu A. R. buvo išėjusi namo, grįžusi filmavo, kodėl – nežino. Kadangi ji A. R. nestebėjo, apie jos veiksmus nieko pasakyti negali, be to įtakos turėjo didelis girtumas.

Liudytojas T. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Konflikto, kuris įvyko 2022 m. vasarą nematė ir nieko nežino, sutuoktinė taip pat nieko nežino.

Liudytoja R. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), visi buto langai į kiemą. Vasarą pas ją buvo atėjusi kaltinamoji, kad sužinoti ar ji matė konfliktą. Ji prisimena, kad vasarą jos dėmesį atkreipė, kad vaikų žaidimų aikštelėje žaidė vaikai ir dvi išgėrusios moterys, kurios keikėsi. Po to ji nuėjo žiūrėti serialo. Nematė momento kai atsirado nukentėjusioji. Pro langą pažiūrėjo, kai iš dukters sužinojo, kad atvažiavo Policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinami liudytojo S. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad maždaug 15 metų jis yra neįgalus - beveik nevaikšto. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nematė konflikto, vykusio 2022 m. vasarą jų namo kieme. 2022 m. birželio mėn., prieš Joninių šventę, mama jį išsivežė į savo namus ir į jo namus parvežė tik 2022 m. rugsėjo mėnesį. Iš matymo žino gretimoje laiptinėje gyvenančią Ž., pavardės nežino, tačiau jie nebendrauja. A. R. nepažįsta ar bent jau tokie duomenys jam negirdėti. E., pavardės nežino, žino iš matymo, nes bendrauja su jos broliu D., pavardės nežino. E. - maždaug 40 metų amžiaus, neaukšto ūgio, stamboko kūno sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais. 2022 m. lapkričio pabaigoje, datos nepamena, dienos metu į jo namus atvyko dvi policijos pareigūnės ir teiravosi apie konfliktą namo kieme. Tos pačios dienos vakare pas jį atėjo E. ir taip pat klausė, ar konfliktą jis matė. Atsakė, kad nematė. E. dar pasiteiravo, ar pas jį lankėsi policijos pareigūnai, o atsakius, kad lankėsi ir kad jiems taip pat paaiškino, kad konflikto nematė, ji išėjo (1 t., 118-120).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinami liudytojos I. T.-V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad Ž. S., E. G., A. R. ji nepažįsta, bent šie duomenys jai negirdėti. Su sutuoktiniu T. V. ir dviem mažamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasarą (duomenys neskelbtini) namų kieme, ji nematė konflikto tarp moterų ir nieko apie tai nežino (1 t., b.l. 114-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad Ž. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (1 t., b. l. 69-70).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai, daryti prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis. Vaizdo įraše (Nr. 1) "(duomenys neskelbtini)" užfiksuota Ž. S., telefonu filmuojančios A. R. akivaizdoje nurodanti, jog "jinai man trenkė". Vaizdo įrašas (Nr.3) "(duomenys neskelbtini)" A. R. asmens blaivumo testo rezultatas – 2,23 ‰. Prašoma, kad ji pasirašytų žurnale prie testo duomenų. E. G. tuo piktinasi. A. R. sako, kad „įpūtė 223“, savo kaltę pripažįsta ir nori „to“ žmogaus atsiprašyti. E. G. toliau piktinasi, į kažką per atstumą rodo ranka ir sako „suka“. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 25-28).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 8 minučių 11 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kurį 2022 m. liepos 26 d. apklausos metu pateikė įtariamoji A. R.. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuotos šį įrašą darančio asmens kojos – matyti, kad eina šaligatviu, taku, asfaltuotu keliu, kol prieina automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčius keturis asmenis – tris moteris ir vyrą. Vyksta ginčas tarp moterų. Vaizdo įraše matomas paraudęs Ž. S. dešinysis skruostas. Atvyksta policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams Ž. S. parodo į vaizdo įrašą darančią A. R. ir nurodo, jog ji (A. R.) trenkė jai per veidą. Vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (1 t., b.l. 147-150).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. liepos 22 d. apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 29-35).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusioji Ž. S. atpažino E. G. kaip moterį, kuri 2022 m. liepos 21 d. vakare, jai sėdint už automobilio vairo, sugriebė už jos vilkėtų drabužių krūtinės srityje, iš rankos išplėšė telefoną ir jį metė į asfaltuotą dangą, tačiau telefono nesugadino ir fizinio skausmo nesukėlė (1 t., b.l. 55-59).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji Ž. S. atpažino A. R. kaip moterį, kuri 2022 m. liepos 21 d. vakare, jai sėdint automobilyje, sudavė smūgį kairiu delnu į dešinį skruostą, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą (1 t., b.l. 60-64).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytoja J. A. atpažino A. R. kaip moterį, kuri kartu su kita moterimi, būdamos stipriai apsvaigusios, 2022 m. liepos mėnesį, vakare, prie (duomenys neskelbtini) priekabiavo prie vaikų, po to konfliktavo su jos kaimyne Ž. S., o po konflikto vykusį pokalbį filmavo telefonu (1 t., b. l. 83-87).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytoja J. A. atpažino E. G. kaip moterį, kuri 2022 m. liepos mėnesį, datos nepamena, vakare, prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kartu su kita moterimi, būdamos stipriai apsvaigę nuo alkoholio, priekabiavo prie vaikų, po to konfliktavo su kaimyne Ž. S. (1 t., b.l. 88-92).

Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio liudytojų nustatymo, kad buvo patikrinta įtariamosios A. R. 2022 m. lapkričio 21 d. apklausos metu pateikta informacija – nustatinėtos tapatybės asmenų, galimų liudytojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 105-107).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašais nustatyta, kad 2022 m. liepos 21 d. atlikus asmens blaivumo testus, 21.05 val. A. R. nustatytas 2,23 ‰ girtumas, 21.10 E. G. – 3,21 ‰ girtumas (1 t., b.l. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad A. R. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamoji namo kieme - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, panaudodama mažareikšmę dingstį –priekaištus dėl netinkamo elgesio vaikų akivaizdoje, A. R. vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - tyčia sudavė jai smūgį delnu į veidą – tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji parodė, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Atsižvelgiant į nukentėjusios parodymus matyti, kad ji nuosekliai nurodo, kad kaltinamoji jai sudavė į skruostą. Šį faktą ji paliudijo atvykusiems pareigūnams. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad Ž. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 21 d. ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (1 t., b.l. 69-70). Kaltinamosios A. R. parodymai, kad ji nevartojo smurto prieš nukentėjusiąją ir galimai tik truputį keikėsi kelia abejonių, nes juos paneigia nuoseklūs liudytojų ir nukentėjusios parodymai. Nukentėjusioji Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad ją sužalojo kaltinamoji A. R., nukentėjusios parodymais nėra pagrindo abejoti. Liudytojai J. A. ir E. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad iš namų išėjo pagelbėti kaimynei ir matė kaip kaltinamoji tampė automobilio dureles, keikėsi, trikdė rimtį, todėl teismas konstatuoja, kad A. R. kaltė įrodyta pilnai ir ji baustina.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajai A. R. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. A. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 84-86), Jonavos psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2 t. b.l. 78-79), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. b.l.83), teista 5 kartus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė būdama lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietos (2 t. b.l. 6-18). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui; veiką padarė recidyvistė. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. R. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai - dvi CD laikmenos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendė:

A. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 6,7 MGL (252,32 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus ir 32 cnt) baudą.

Bausmę skirti atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. R. sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. R. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - dvi CD laikmenas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.