Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. e1-3605-725/2023 (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00395-23) grąžinta prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas 2023 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00395-23, kurioje A. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą grąžino prokurorui, motyvuojant tokį sprendimą tuo, jog yra nustatyti tokie elektroninės baudžiamosios bylos trūkumai, kurių teismas negali pats ištaisyti bylą nagrinėjant teisme – prokuroras kartu su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui neatsiuntė A. J. atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiagos, jis pateikė teismui kito ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-31771-22) medžiagą, nesusijusią su kaltinamuoju A. J. ir jo įvykdyta nusikalstama veika.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Vidas Kilinskas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko skundas atmestinas.

5. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, skundžiamą nutartį priėmusiam teismui prokuroras perdavė 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo prašė pripažinti A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, susipažinęs su prokuroro pateiktu pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei teismui pateikta elektronine baudžiamosios bylos medžiaga, konstatavo, jog su pareiškimu prokuroras teismui nepateikė ikiteisminio tyrimo, kuris buvo vykdytas A. J. atžvilgiu, medžiagos, ir sprendė, kad dėl tokių nustatytų elektroninės baudžiamosios bylos trūkumų, kurių teismas negali ištaisyti pats, negali priimti ir nagrinėti prokuroro pareiškimo. Kaip pagrįstai skunde nurodo prokuroras, pirmosios instancijos teismas nutartyje suklydo nurodydamas pavardę asmens, kurio atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą prokuroras 2023 m. lapkričio 13 d. pateiktu pareiškimu prašė užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Vis tik vien ši klaida, kurią apygardos teismas laiko elementariu rašymo apsirikimu, nesudaro pagrindo pritarti prokuroro pozicijai, kad apylinkės teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nesusipažino su pateikto pareiškimo turiniu bei elektronine forma teismui perduotais ikiteisminio tyrimo duomenis, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog perduoti duomenys nėra susijęs su kaltinamuoju, kurio atžvilgiu prokuroras šiuo atveju prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Teismų informacinėje sistemoje Liteko susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. e1-3605-725/2023 kortele, skundą nagrinėjantis teismas nustatė, jog nors elektronine forma pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tam tikri duomenys (viso perduoti 86 dokumentai), tačiau visi jie, kaip ir nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, yra susiję išimtinai su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-31771-2. Prokuroras skunde nurodo, jog duomenys, kuriuose nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris yra 01-1-31771-2, šiuo atveju buvo pirmosios instancijos teismui perduoti kartu su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nes būtent iš šio ikiteisminio tyrimo 2023 m. rugsėjo 29 d. prokuroro nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas 03-2-00395-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu yra kaltinamas A. J.. Apygardos teismas tiki šia prokuroro nurodyta aplinkybe, tačiau pažymi, jog, nagrinėdamas prokuroro skundą, teismas peržiūrėjo absoliučiai visus dokumentus, kurie, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti kartu su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir tarp jų nerado minimo 2023 m. rugsėjo 29 d. prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus. Atlikęs minėtą veiksmą, apygardos teismas nerado ne tik tokio nutarimo, bet ir visų kitų rašytinių bylos duomenų, kurie 2023 m. lapkričio 13 d. prokuroro pareiškime minimi kaip duomenys, kuriais grindžiamas A. J. pareikštas kaltinimas. Tai yra, nerado nei 2023 m. liepos 3 d. įtariamojo A. J. apklausos protokolo, nei 2023 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00395-23, nei 2023 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų asmenų, nei 2023 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2177300-23.

8. Taigi, patikrinęs, kokius elektronine forma tvarkomus duomenis prokuroras perdavė žemesnės instancijos teismui kartu su pareiškimu, apygardos teismas nemato jokio pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentu, jog apylinkės teismas priėmė sprendimą grąžinti prokurorui baudžiamąją bylą Nr. e1-3605-725/2023 (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00395-23), remdamasis neteisingai nustatyta aplinkybe, kad teismui prokuroras nepateikė ikiteisminio tyrimo duomenų, reikšmingų teismo baudžiamojo įsakymo A. J. atžvilgiu priėmimui. Šiuo atveju skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmė ne teismo aplaidumas, nepatikrinant visų duomenų, kurie jam buvo perduoti IBPS priemonėmis elektronine forma ir neanalizuojant jų sąsajos su A. J. inkriminuojama nusikalstama veika, o paties prokuroro veiksmai – netinkamas ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas teismui.

9. Vertindamas skundo argumentą, jog sprendimą grąžinti bylą prokurorui priėmusi teisėja pažeidė BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog BPK 420 straipsnio 1 dalis iš tiesų numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Vis tik, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų BPK straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, kadangi BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti pareiškimą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020 ir kt.).

10. Taip pat atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, jog pagal BPK 234 straipsnio nuostatas byla prokurorui gali būti perduodama ne tik, kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (šiuo atveju – pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ir tai trukdo nagrinėti bylą, bet ir nustačius, jog yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-156-1020/2020, 1S-77-318/2018, 1S-142-318/2019, 1S-156-1020/2020). Kaip matyti, apylinkės teismas sprendė, kad prokuroro pareiškimas negali būti nagrinėjamas ir priimtas ne dėl pareiškimo trūkumų, bet kito, jau minėto, esminio trūkumo.

11. Prokuroras skunde akcentuoja, jog apylinkės teismas, manydamas, kad surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra galimybės dėl kokių nors aplinkybių, galėjo pasinaudoti BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybe perduoti bylą nagrinėti teisme. Tokio argumento kontekste apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, jog, remiantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisme, turėtų būti priimamas tuo atveju, kai išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teisėjas nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia perkvalifikuoti); kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro netinkamai įvykdyta BPK 418 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės. Teismui neperdavus jokių duomenų, kurie būtų tiesiogiai susiję su A. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos tyrimu, apskritai nėra galimybės patikrinti, ar tinkamai aprašytos jam inkriminuojamos veikos aplinkybės, ar kaltinamajam inkriminuojama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ar duomenys, kuriais prokuroras grindžia jo kaltę, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, ir, ar jų pakanka A. J. kaltei dėl šios veikos padarymo pagrįsti. Dėl to, kad nebuvo perduoti nurodyti duomenys, taip pat nėra galimybės patikrinti, ar neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, bei, ar apskritai yra visi formalūs pagrindai teismo baudžiamojo įsakymo priėmimui – pavyzdžiui, ar A. J. neprieštaravo proceso užbaigimui tokio supaprastinto proceso tvarka, nes teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis neprieštarauja dėl tokio proceso užbaigimo. Taigi, prokurorui su surašytu pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui tinkamai nepateikus aktualios ikiteisminio tyrimo medžiagos, apylinkės teismas neturėjo galimybės priimti nė vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų, tame tarpe ir prokuroro akcentuojamo BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto sprendimo. Kitos šios kategorijos bylų nagrinėjimą reglamentuojančios nuostatos susiklosčiusios situacijos taip pat nereglamentuoja.

12. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir nėra nustatyta, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, tačiau yra nustatytas kitas BPK 234 straipsnyje įtvirtintas pagrindas grąžinti bylą prokurorui – yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo teismui nagrinėti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurių teismas pats ištaisyti negali – ikiteisminio tyrimo medžiaga yra ne teismo, o prokuroro žinioje, ir tik jis turi galimybę IBPS sukauptus duomenis perduoti. Ikiteisminio tyrimo medžiagos netinkamas pateikimas laikytinas ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia tinkamai išnagrinėti prokuroro pareiškimą.

13. Reaguodamas į prokuroro skunde išdėstytas pastabas dėl skundžiama nutartimi neva pažeistų baudžiamojo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, o kartu ir proceso dalyvių teisių, apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju minėtus principus reikšmingiau pažeidžia ne apylinkės teismo priimtas sprendimas grąžinti bylą prokurorui, po kurio priėmimo prokuroras galėjo kad ir kitą dieną vėl kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o prokuroro pasirinkimas skųsti tokį sprendimą, realiai net nevertinus, ar jame nurodyti trūkumai realiai egzistuoja, ar ne. Nors tuo pačiu apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju susiklosčiusią situaciją buvo galima tikslingiau ir operatyviau išspręsti ir apylinkės teismui – nesant informacinėje sistemoje reikiamų ikiteisminio tyrimo dokumentų, tiesiog (telefonu ar elektroniniu paštu) kreiptis į prokurorą dėl dokumentų įkėlimo į sistemą, ir tik šiam neištaisius minėto trūkumo, priimti sprendimą bylą grąžinti prokurorui.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog teismui perduota elektronine forma vedama byla turi trūkumų, šie trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais teismui nagrinėti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jie yra tokie, kurių teismas pats ištaisyti negali. Taigi, byla pagrįstai perduota prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neprieštarauja nei faktinėms šiuo atveju nustatytoms aplinkybėms, nei BPK normoms bei teismų praktikai. Todėl prokuroro skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.