Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui N. M. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose (toliau – ir teismas) pareikštu ieškiniu N. M. (toliau – ir atsakovas), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašė: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1090-810/2015, dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir padidinti išlaikymą bei iš N. M. priteisti nepilnametei dukrai T. M. išlaikyti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki mergaitės pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Palikti ieškovę L. A. vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 2) bylinėjimosi išlaidos priteisti iš N. M.; 3) įpareigoti atsakovą pateikti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie visą turimą nekilnojamąjį turtą; pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo (SODROS) apie N. M. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei išmokas už vienerius metus, pažymas iš bankų (banko) ar kitų kredito įstaigų apie 2022 m. birželio 1 d. – 2023 m. birželio 1 d. laikotarpiu N. M. vardu atidarytose sąskaitose buvusias lėšas bei jų judėjimą (t. y. banko sąskaitų išrašus); iš VĮ Regitra pažymą apie registruotas N. M. vardu transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo tenkinamas

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (el. b. l. 11).

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) bei bylos duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1090-810/2015 (toliau – ir Sprendimas) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai T. M. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini). Nepilnametei dukrai T. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną A..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jos išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, sudarantis tik 100,00 Eur sumą per mėnesį yra akivaizdžiai nepakankamas.

Ieškovė teikdama ieškinį teismui, nurodydama pakitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, kurios sudaro 580,50 Eur per mėnesį, pastaruosius detalizavo taip: 210,00 Eur maistui; 50,00 Eur aprangai ir avalynei; 50,00 Eur mokslams, užklasinei veiklai; 50,00 Eur sveikatos apsaugai ir higienai; 106,00 Eur būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams; 14,00 Eur transporto išlaidos; 40,00 Eur lavinimo išlaidoms; 40,00 Eur poilsiui, laisvalaikiui; 10,00 Eur ryšio paslaugoms; 10,00 Eur nenumatytoms išlaidoms (el. b. l. 20-26, 29, 34-40, 104-111).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat pažymėtina, kad kaip nurodyta aukščiau, nepilnamečiams vaikams taip pat yra skiriami papildomi pinigai iš valstybės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, kaip nustatė teismas, leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti“ (LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Todėl, esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti 316,50 Eur suma (633,00 Eur / 2).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį mažesnę nei pusės minimalios algos sumą – 250,00 Eur. Ieškovė įrodinėjo kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Todėl, byloje nesant duomenų, kad šalių vaikas turėtų kokių nors specialių sveikatos, ugdymo, ar kitokių poreikių, teismas neturi pagrindo ignoruoti ieškovės pasirinkimo reikalauti priteisti teismų praktikoje orientaciniu minimaliems poreikiams užtikrinti pripažįstamą išlaikymo sumą.

Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auginimo, su dukra nepalaiko jokių ryšių, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Byloje gautais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pastovų darbo užmokestį, kuris 25023 m. balandžio mėnesį sudarė 662,27 Eur (el. b. l. 19). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto (el. b. l. 32-33), o pagal iš VĮ ,,Regitra“ gautus duomenis, ji turi vieną transporto priemonę – VW GOLF PLUS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27-28). Ieškove su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame būste (el. b. l. 23-26). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. buvo mokamos nedarbo draudimo išmoka ir netekto darbingumo pensija, 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovui išmokėta 167,83 Eur netekto darbingumo pensija (el. b. l. 143-146). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 131-140). Pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovo vardu valdytojo teise įregistruota transporto priemonė Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei registruotos dvi transporto priemonės Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios pagal teisės aktus automatiškai išregistruotos (el. b. l. 126-127).

Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumas. Atsakovo atžvilgiu nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas iki (duomenys neskelbtini) rodo, kad jo sveikatos būklė gali pagerėti, be to atsakovas yra jauno amžiaus ir gali susirasti jo sveikatos būklę atitinkančią darbinę veiklą ir gauti už ją pajamas. Kaip nustatyta iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, atsakovas yra valdytojos transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas sudaro prielaidas teigti, kad atsakovo finansinė padėtis leido jam sudaryti sandorį dėl transporto priemonės įgijo lizingo būdu, todėl lizingo įmokos už automobilį, jų mokėjimo laikotarpiu nors ir sumažina atsakovo gaunamas pajamas, tačiau tokiu būdu didinamas atsakovo turtas ir tuo pačiu turtinė padėtis. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011), kita vertus, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko teisės į išlaikymą, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei kreditorių teisių proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo skirto tik minimaliems jo poreikiam tenkinti priteisimo, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nelaikytinas nesuderinamu su kreditorių interesais, todėl minimalių poreikių skirto išlaikymo mažinimas reikštu kreditorių interesų gynimą vaiko interesų sąskaita.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis 100,00 Eur, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti teismo Sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų kaltės, ir priteistas atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkina, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymą po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą.

Nepilnametės šalių dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2023 m. gegužės 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP) sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-04308 paskirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (el. b. l. 7-8).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 67,50 Eur (250,00 Eur×12x3proc.×75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

Pagal VGTP 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. APD-2023-14164 už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 271,06 Eur (el. b. l. 147-152) (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis) .

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 13,28 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1090-810/2015, dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnametei dukrai T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki mergaitės pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Palikti ieškovę L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 271,06 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.