- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1440-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03977-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei A. A. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, trečiasis asmuo A. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu 2021 m. balandžio 21 d. Z. M. sudarytą testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko A. A.; pripažinus negaliojančiu testamentą, pripažinti negaliojančiais 2022 m. kovo 14 d. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 1787 ir Nr. 1792, kuriais A. A. priėmė palikimą, atsiradusį po Z. M. mirties.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos tėvas Z. M.. Būdama vienintele įpėdine pagal įstatymą, ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notarų biure sužinojo, kad tėvas 2021 m. balandžio 21 d. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei A. A.. Testamente tėvo išreikšta valia neatitiko jo tikrosios valios, kadangi jis daugiau negu 20 metų piktnaudžiavo alkoholiu. Po motinos mirties jo piktnaudžiavimas alkoholiu tapo nevaldomas, dėl ko jo aplinkoje atsirado žmonių, siekusių užvaldyti jo nuosavybę. Paskutinius 8 gyvenimo mėnesius gėrė nepertraukiamai. Iš pradžių ieškovės tėvo užgėrimai trukdavo 2-3 savaites, vėliau – iki mėnesio-pusantro. Nuo alkoholio tėvui kildavo širdies sutrikimai, pradėdavo skaudėti širdies plote. Tuomet jis kviesdavo mirusios žmonos surastą pažįstamą, kad būtų išblaivintas, pastačius lašelinę. Iki tėvo mirties jos ir tėvo santykiai buvo normalūs, ieškovė palaikė ryšį su tėvu, tačiau jam pradėjus dar labiau piktnaudžiauti alkoholiu, bendravimas retėjo.
3. Z. M. dėl priklausomybės alkoholiui buvo gydomas tiek įprastoje ligoninėje, tiek psichiatrijos skyriuje, kur patekdavo dėl pasireiškusių haliucinacijų, agresijos. Z. M. daug metų vartojo vaistus nuo alkoholizmo, tačiau atkritimų neišvengdavo. Po žmonos mirties, girtas paskambinęs, tėvas verkdavo, skųsdavosi, kad be žmonos neturi prasmės gyventi, ketina nusižudyti. Nepertraukiamas ieškovės tėvo alkoholio vartojimas buvo susijęs su atsakovės atsiradimu tėvo gyvenime. Girtas tėvas skambindavo daugeliui asmenų pasiguosti, tame tarpe ir atsakovės motinai. Giminaitės 2020 metų rugpjūčio mėnesį atvykusios pas ieškovės tėvą į namus, ten rado ir atsakovę. Ši paaiškino, kad jau dvi savaites prižiūri ieškovės tėvą, klausė, kodėl juo niekas nesirūpina, aiškino, kad ji veža ieškovės tėvui maistą, vaistus. To apsilankymo metu namuose buvo didelė netvarka, tėvas sėdėjo prie stalo, ant kurio buvo neišgertų alkoholio butelių. Į pastabas, kad ieškovės tėvui neparūpintų alkoholio, kad jis turėtų gerti gydytojo paskirtus vaistus, atsakovė atsakė, kad jis pats sprendžia, ką jam gerti.
4. Nors ieškovė stengėsi, kiek įmanoma bendrauti su tėvu, jo gyvenime atsiradus atsakovei, ši nenorėjo, kad jis bendrautų ir su žmonos seserimi V. B., kuri juo, ieškovei gyvenant užsienyje, rūpinosi. Atsakovės „priežiūra“ pasireiškė alkoholio naudojimo skatinimu. Atsakovė, pasinaudojusi tėvo priklausomybe nuo alkoholio, jo bloga finansine padėtimi, savanaudiškais tikslais tiekdama tėvui alkoholį, padarė jį nuo savęs priklausomu, ko pasekoje tėvas ne savo valia, o būdamas jos įtakoje ir nuo jos priklausomas, surašė testamentą atsakovės naudai, nors savo sutuoktinei jos mirties akivaizdoje buvo pažadėjęs, kad nepragers turto ir jį paliks savo dukrai. Artimieji alkoholio jam niekada nepristatydavo, stengėsi, kad jis išblaivėtų. Atsakovė, būdama medikė, žinodama, kad Z. M. skiriamas medikamentinis gydymas, tuo nepasirūpino, nes jai tai buvo nenaudinga. 2021 m. balandžio 21 d. Z. M. sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, dėl priklausomybės nuo alkoholio ekonomiškai priklausiusio nuo atsakovės, dėl ko negalėjusio sąmoningai ir savarankiškai suformuoti savo valios ir ją autentiškai išreikšti.
5. Šio testamento pagrindu atsakovė yra priėmusi palikimą, Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure 2022 m. kovo 14 d. jai yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. 1787 ir Nr. 1792. Pripažinus testamentą negaliojančiu, negaliojančiais pripažintini ir jo pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.
Šalies argumentai
6. Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad testatorius vartojo alkoholį, tačiau nebuvo nuo alkoholio priklausomas, vartojimas buvo saikingas. Testatorius nebuvo įrašytas į priklausomybių įskaitą. Jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, pastoviai vairavo automobilį, nei karto nebuvo baustas už automobilio vairavimą, esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Testatorius 2020 metais praėjo medicininę komisiją, pratęsė vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Jis gyveno vienas, prižiūrėjo savo namus, gyveno pakankamai tvarkingai, savimi pasirūpindavo. Testatorius daug bendravo su jos tėvais, su jais praleisdavo daug laiko. Su atsakove jis nuoširdžiai bendravo daugiau kaip pustrečių metų, dažnai kviesdavosi ją į svečius. Kartu jie lankydavo jo tėvų, buvusios žmonos kapus, nemažai keliavo, važiuodavo į svečius. Ją ir testatorių siejo nuoširdūs, draugiški santykiai. Jis artimųjų neturėjo, su giminėmis, tame tarpe ir ieškove, santykių nepalaikė, apie ieškovę atsiliepdavo neigiamai. Ieškovė visiškai nesirūpino testatoriumi. Atsakovė iš jo nusipirko automobilį, nes testatoriui trūko pinigų pragyvenimui. Apie tai, kad testatorius ketina sudaryti testamentą, jai tapo žinoma, tik nuvykus pas notarą. Jis veikė visiškai savarankiškai. Šis vienašalis sandoris sudarytas, išreiškus aiškią valią. Atsakovė nėra prašiusi, kad testatorius sudarytų šį sandorį, niekada neveikė testatoriaus valios dėl turto palikimo klausimų išsprendimo. Jis laisvai judėjo, bendravo su daugeliu žmonių, buvo protingas, išsilavinęs, daug skaitė. Testamentas surašytas blaiviai mąstančio asmens, patvirtintas notaro. Testatorius sandorio sudarymo metu buvo veiksnus – suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo notarė A. Š. prašė ieškinį atmesti.
9. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio rajono 1-ojo notaro biure buvo patvirtintas Z. M. testamentas. Pats testatorius atėjo į notaro biurą, aiškiai išreiškė savo valią, kam po mirties nori palikti savo turtą. Prieš patvirtinant testamentą, buvo patikrintas jo veiksnumas. Ieškovei buvo žinoma apie Z. M. sudarytą testamentą, nes 2021 m. rugsėjo 29 d. jos prašymu jai buvo duota jo kopija. Ieškovės atstovei registruotu laišku 2021 m. gruodžio 29 d. pranešta, kad iki 2022 m. sausio 20 d. negavus oficialių duomenų, kad kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, testamentinei įpėdinei bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Negavus jokios informacijos apie kreipimąsi į teismą, 2022 m. kovo 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Z. M. testamentinei įpėdinei A. A..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 32,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
11. Teismas nurodė, kad byloje siekiant nustatyti testatoriaus Z. M. sveikatos būklę, surašant testamentą byloje buvo atlikta pomirtinė kompleksinė teismo medicinos, teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-586/2022 konstatuota, kad 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu testatoriui Z. M. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Šis psichikos sutrikimas 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu neturėjo įtakos jo gebėjimą savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Z. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Mirusysis Z. M. 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu nedarė įtakos jo gebėjimą savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. 22/2023(02) konstatuota, kad Z. M. organuose neužsifiksavę jokių morfologinių specifinių požymių, būdingų (duomenys neskelbtini).
12. Iš byloje esančių Z. M. medicininių dokumentų matyti, kad jis 2018 m. gruodžio 5 d. pirmą kartą konsultuotas psichiatro, jam diagnozuota – (duomenys neskelbtini). Būsena pablogėjo, sužinojus apie žmonos (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 7 d. jis gydytas VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio 12 d. – 2018 m. gruodžio 17 d. jis gydytas psichiatrijos stacionare, diagnozės: (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 22 d. – 2019 m. gegužės 2 d. jam taikytas ambulatorinis gydymas, diagnozės: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 16 d. – 2019 m. rugpjūčio 22 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, perkeltas į VŠĮ Panevėžio ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 20 d. psichiatro įrašuose užfiksuota, jog pacientas (duomenys neskelbtini). Prie 2021 m. balandžio 1 d. kreipimosi į šeimos gydytoją atliktas įrašas – (duomenys neskelbtini), nukreiptas psichiatro konsultacijai. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. greitosios medicinos pagalbos brigados pas Z. M. vyko 21 kartą. 2021 m. kovo 8 d., kovo 13 d. greitosios medicinos pagalbos kortelėse nėra fiksuoto (duomenys neskelbtini). Vėlesnių iškvietimų kortelėse – 2021 m. birželio 5 d. nurodytas (duomenys neskelbtini), liepos 31 d., rugsėjo 12, 13 d. įrašų apie (duomenys neskelbtini) nėra.
Šalies argumentai
13. Ieškovės, liudytojų paaiškinimai apie Z. M. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus iš esmės atitinka jo sveikatos istorijose esančiuose įrašuose užfiksuotą informaciją bei patvirtina pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-586/2022 išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorius turėjo priklausomybę nuo alkoholio ir jam nustatytą psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nustatyta, kad Z. M. po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) d. gyveno vienas, pagal savo poreikius ir supratimą pats rūpinosi buitimi, mokėjo mokesčius, disponavo savo pajamomis. Dėl smulkių buitinių sandorių, automobilio pardavimo, savo sveikatos priežiūros, sprendimus jis priėmė savarankiškai. Valstybinėse institucijose – Sodroje, Užimtumo tarnyboje dokumentus tvarkydavo pats. Po jo mirties sudarytame turto apyraše nėra duomenų apie testatoriaus turėtus neįvykdytus skolinius įsipareigojimus.
15. VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale 2020 m. liepos 22 d. Z. M. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti (duomenys neskelbtini) kategorijas. Šiam vairuotojo pažymėjimui gauti Z. M. pateikė medicininę pažymą, 2020 m. liepos 16 d. išduotą UAB „Endemik“, kuri (duomenys neskelbtini) kategorijoms galioja iki 2025 m. liepos 15 d., o (duomenys neskelbtini) kategorijoms – iki 2022 m. liepos 15 d.
16. Z. M. dažnai vartojo alkoholį, nebuvo motyvuotas šios priklausomybės gydymui, dėl patiriamų negalavimų - (duomenys neskelbtini), 2019-2021 m. jis kreipdavosi į šeimos gydytoją, kvietėsi greitąją pagalbą, išskyrus pavienį atvejį, kai greitąją pagalbą iškvietė atvykusi K. B. su drauge. Medicininių dokumentų įrašuose, kituose rašytiniuose dokumentuose, kuriuos teismas laiko objektyvesniais, nei šalių, liudytojų paaiškinimai, nėra duomenų apie testatoriaus pažintinės veiklos, suvokimo, atminties sutrikimus, taip pat kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti testatoriaus gebėjimais suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
17. Artimiausiame testamento sudarymo laikui įraše apie Z. M. sveikatos būklę, t. y. 2021 m. balandžio 1 d., šeimos gydytoja L. K. pažymėjo, kad pacientas (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu notarei nekilo abejonių dėl Z. M. valios, veiksnumo ir blaivumo. Z. M. sudaryti testamento atvyko su A. A., nurodė, jog ši moteris jam padedanti gyventi. Testatoriaus valia buvo aiškiai išreikšta. Jis atėjo pasitempęs, tvarkingai apsirengęs, jokio alkoholio kvapo nesijautė, normaliai kalbėjo, ramiai dėstė mintis. Nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti jo testamentą. Šias aplinkybes notarė A. Š. patvirtino teismo posėdžio metu. Kad testamentas buvo perskaitytas testatoriui, suprastas dėl turinio ir pasekmių, rodo ginčo testamente virš testatoriaus parašo esantis įrašas. Šis įrašas taip pat patvirtina, jog Z. M. testamentu visą turtą palikdamas atsakovei, tokiu būdu išreiškė savo tikrąją valią, kurią patvirtino ir savo parašu testamente.
18. Liudytojai testatorių ir savo santykius su juo apibūdino iš esmės skirtingai. Ieškovė, liudytojai V. B., K. B. teigė, kad Z. M. 2021 m. faktiškai nebuvo blaivus, iš namų mažai išeidavo, kalbėjo nerišliai, jokių interesų ir socialinio gyvenimo neturėjo. Atsakovė, jos mama V. A., sesuo S. A. testatorių apibudino kaip apsiskaičiusį, visiškai savarankišką žmogų, norintį ir siekiantį bendravimo su kitais, turintį socialinių interesų.
Atsiliepimas
19. Atsakovė A. A. nurodė, kad ją ir testatorių siejo draugiški santykiai, jie buvo pažįstami apie 2,5 metų, susipažino su juo jau po G. M. mirties, atlikdama darbines pareigas – atvykusi greitosios pagalbos automobiliu į iškvietimą. Jos nurodytas aplinkybes, kad Z. M. buvo pažįstamas su jos seserimi, tėvais, lankėsi pastarųjų sode, kartu minėjo gimtadienius, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos V. A., S. A.. Savo draugiškiems ryšiams su testatoriumi pagrįsti atsakovė pateikė fotonuotraukas, kuriose testatorius užfiksuotas savo namuose skirtingomis datomis, užfiksuoti jo tėvų, žmonos kapai. Tai, kad atsakovę buvo sutikusios Z. M. namuose nurodė ir liudytojos V. B., K. B.. Z. M. pats sugalvojo sudaryti testamentą atsakovės naudai. Jis įvardino testamento surašymo tikslą – kai jis būsiantis senas, atsakovė jį prižiūrėsianti. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiomis atsakovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis ir jų nevertinti. Jas paneigiančių įrodymų byloje nėra, jos neprieštarauja notarės paaiškinimams, medicininiams įrašams apie Z. M. sveikatos būklę, kitiems byloje esantiems dokumentams. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė analogiškai nurodė, kad Z. M. ieškojęs jį prižiūrinčio asmens, žadėjęs atsilyginti, vėliau pasiūlęs po mirties palikti jam priklausantį turtą, ką ir padarė. Būtent atsakovė A. A., atvykusi pas Z. M. į namus, rado jį be gyvybės ženklų, apie jo mirtį informavo ieškovės tetą V. B.. Kas tik patvirtina, jog atsakovė rūpinosi testatoriumi, turėjo jo namų raktus, jį prižiūrėjo. Tuo tarpu nei ieškovė, nei V. B., nurodžiusi, kad Z. lankė itin dažnai, bylos duomenimis jo nepasigedo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovė nors yra vienintelė testatoriaus dukra, daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą su tėvu gyvai susitikusi buvo 2019 m. Kalėdų laikotarpiu. Testatorius nesinaudojo išmaniuoju telefonu ar nuotolinėmis vaizdo bendravimo priemonėmis. Ieškovė ryšį su tėvu apibūdino, kaip artimą, tačiau jai apie jo sveikatos sutrikimus, nusiskundimus nebuvo žinoma, ji kasdieniame tėvo gyvenime, sveikatos priežiūroje nedalyvavo, rūpinosi juo per tetą V. B.. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji nurodė, kad tėvas su ja bendraudavo tik būdamas neblaivus, blaivus dažniausiai nekeldavo ragelio.
21. Nors testatoriaus ir atsakovės nesiejo giminystės ryšiai, jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, jis ja pasitikėjo, bendravo su jos šeima. Atsakovė moka teikti skubią medicinos pagalbą. Be to, Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kai buvo taikomi judėjimo tarp miestų apribojimai, turėjo galimybę atvykti pas testatorių, po to jų bendravimas tęsėsi. Tuo tarpu jo ir dukros santykiai buvo atitolę, testatorius, būdamas blaivus, vengė su ieškove bendrauti. Nuo žmonos mirties, kai jis žadėjo turto nepragerti, jį palikti dukrai, iki ginčijamo testamento sudarymo buvo praėję daugiau kaip trys metai. Nuo dukters apsilankymo – du metai. Per šį laikotarpį Z. M. aktualūs ryšiai ir valia pasikeitė. Ginčo testamento sudarymas, numatant tikslą, jog atsakovė juo rūpinsis senatvėje, atitiko testatoriaus interesą užsitikrinti tiek bendravimą, tiek buities ir silpstančios sveikatos priežiūrą, kokia jam pačiam atrodė reikalinga.
22. Šalių, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga, įrašai apie Z. M. sveikatą medicininiuose dokumentuose, patvirtina kompleksinės ekspertizės išvadą, kad dėl turėto psichikos sutrikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu, priklausomybė nuo alkoholio neturėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Teismui nekilo abejonių dėl atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumo, ekspertizę atlikusių ekspertų objektyvumo ir nešališkumo, todėl šiomis išvadomis rėmėsi.
23. Tai, kad po testamento sudarymo testatorius gyveno neilgai – apie 5 mėnesius ir slaugos jam neprireikė, nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip. Šiuo atveju testatorius sudarė vienašalį sandorį. Jokių sąlygų testamentinei įpėdinei – A. A. pačiame testamente nėra nustatyta. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės, jos artimųjų nurodytas aplinkybes, kad atsakovė siekė užvaldyti testatoriaus nuosavybę, testatorius buvo priklausomas nuo jos materialiai ar kaip nuo alkoholį teikiančio asmens. Testatorius gavo senatvės pensiją, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos išmokas, taigi, turėjo savo pajamų. Pinigus, esant poreikiui, jam skolindavo ir atsakovė, tai patvirtina pateikti banko sąskaitos išrašai. Mokėjimo pavedimuose nurodyta jų paskirtis – „už žiedą atsiimti iš taksisto“, „namų aplinkai tvarkyti“, „paskola mokesčiams“, „televizoriui atpirkti“ ir kt. Automobilio „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo atsakovei sandoris nėra ginčijamas. Be to, iki testatoriaus mirties abejonių dėl jo gebėjimo sudaryti sandorius ir disponuoti pinigais artimiesiems nekilo. Z. M. disponavo turtu ir pajamomis savo nuožiūra. Testatorius alkoholį vartojo ir iki pažinties su atsakove, rado būdų ir priemonių jo gauti, net ir būdamas gydymo įstaigoje. Todėl ieškovės argumentai, nesudaro pagrindo abejoti testatoriaus savarankiškais gebėjimais išreikšti savo valią dėl testamento sudarymo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovė ribojo testatoriaus bendravimą su ja ir kitais artimaisiais. Bylos duomenimis Z. M. judėjimo laisvė nebuvo ribojama, jis turėjo telefoną, esant poreikiui, pats kvietėsi pagalbą. Be atsakovės, jį namuose lankydavo ir V. B.. Pats Z. M. niekada nesiskundė, jog jo bendravimas yra ribojamas. Nėra pagrindo išvadai, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo tiek priklausomas nuo atsakovės, kad negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Ieškovės argumentai dėl testatoriaus priklausomybės nuo kito asmens atmestini kaip nepagrįsti.
24. Iš byloje surinktų duomenų visumos spręstina, jog Z. M. adekvačiai vertino situaciją, savo tikrąją valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, jis nebuvo suklaidintas, paveiktas, ir ši valia gerbtina. Nėra pagrindo pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu ieškinyje nurodytais CK 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais.
25. 2022 m. kovo 14 d. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. 1787 ir Nr. 1792, kuriais A. A. priėmė Z. M. palikimą, kitais pagrindais nėra ginčijami. Todėl atmetus reikalavimą pripažinti 2021 m. balandžio 21 d. Z. M. sudarytą testamentą negaliojančiu, atmestinas reikalavimas pripažinti negaliojančiais jo pagrindu išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
26. Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai, jos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, laiku teikė procesinius dokumentus, įrodymus, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Iš ieškovės taip pat priteistinos 32,33 Eur byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo, atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
27. Apeliaciniame skunde ieškovė L. J. prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas sprendimą priėmė, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, įrodinėjimo taisykles, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai ekspertizės aktui suteikė didesnę įrodomąją galią. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvada, kad Z. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, neįsigilino į teismo psichiatrijos ekspertizės akto turinį, o ją vertindamas, negretino su kitais byloje surinktais duomenimis. Ekspertas į aktą įtraukė ir vertino ne visus esamus medicininius duomenis. Byloje yra duomenys, kad Z. M. į gydymo įstaigą buvo pristatytas ir 2021 m. rugsėjo 13 d. 03:15 val., medicininiuose dokumentuose nurodant, kad atvežtas pakartotinai ir įrašas 03:30 val. „pakartotinai pasišalino iš gydytojo apžiūros“. Ekspertas nevertino greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių, nors jose yra vėlesnių duomenų apie asmens ilgą nuolatinį alkoholio vartojimą, šalių ir liudytojų paaiškinimų, kurie paprastai ekspertų yra vertinami, kaip svarbi tyrimo medžiaga. Ekspertizės akte dvejose vietose nurodyta neteisinga Z. M. mirties data, kas galimai galėjo turėti įtakos nepagrįstai padarytai eksperto išvadai, kuri negali būti laikoma pagrįstu ir objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad Z. M., turėdamas psichikos ir elgesio sutrikimą dėl (duomenys neskelbtini), testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
27.2. Teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė užvaldyti testatoriaus nuosavybę, testatorius buvo priklausomas nuo jos materialiai ar kaip nuo alkoholį teikiančio asmens. Atsakydama į klausimus, atsakovė patvirtino, kad visi pinigų įnešimai į Z. M. sąskaitą buvo jo duoti grynais pinigais. Darydama pavedimus, atsakovė nurodydavo pavedimo paskirtį, kas rodo jos akivaizdų nesąžiningumą. Tai, kad ieškovė dėl automobilio pardavimo klausimo nekėlė, nereiškia, kad ji šį sandorį pripažino teisėtu, nes automobilio kaina neatitinka rinkos kainos. Teismas vertino tik dalies apklaustų liudytojų paaiškinimus, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, jų nevertino, dėl jų nepasisakė, kai kuriuos svarbius duomenis iškraipė (kad Z. M., būdamas blaivus nebendraudavo su dukterimi), kas rodo, kad teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas rungimosi, teisingumo, objektyvumo principus.
27.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, susijusios su testamento sudarymu. Bylos nagrinėjimo metu notarė pripažino, kad tiek palikimo priėmimo metu, tiek testamento surašymo metu, jai buvo žinoma, kad Z. M. piktnaudžiauja alkoholiu. Nors teismas nurodė, kad pats Z. M. parodė valią sudaryti testamentą, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos, notarė negalėjo pasakyti, kas užsakė notarinę paslaugą. Teismas, pripažindamas atsakovės nurodytas aplinkybes pagrįstomis, iš esmės nevertino byloje esamų atsakovės paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie prieštarauja jos teisme nurodytoms aplinkybėms. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigė jos į bylą pakviestos liudytojos – jos motina ir sesuo, kas tik patvirtina, kad teismas privalėjo vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes lygiagrečiai su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas turėjo kritiškai vertinti ir atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji su Z. M. bendravo 2,5 metų, kas neatitinka tiesos. Iš greitosios pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pirmą kartą atsakovė kaip med. darbuotoja pas Z. M. atvyko 2019 m. balandžio 22 d.. Nuo to momento ieškovės bendravimas su tėvu pradėjo retėti tiek dėl tėvo nuolatinio girtavimo, kam įtakos turėjo atsakovės parūpinimas alkoholio ir negatyvūs atsiliepimai apie ieškovę. Sudarytas testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes juo testatorius nepagrįstai atėmė iš vienintelės dukros paveldėjimo teisę, ir tai įvyko dėl testatoriaus sveikatos būsenos – (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties susidėjusių faktinių gyvenimo aplinkybių.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. M. (buvusi A.) prašė apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
28.1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir per didelę reikšmę suteikė ekspertizės aktui. Teismas aptarė visus įrodymus, juos analizavo, įvertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą. Ekspertizė buvo paskirta ieškovės iniciatyva. Teismas pagal šalių pateiktus klausimus suformulavo išsamius klausimus ekspertui, surinko visą medžiagą reikalingą ekspertizės atlikimui. Ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad šis psichikos sutrikimas testamento sudarymo metu nedarė įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Išvada yra aiški, ekspertai ekspertizės akte nurodė, dėl ko padarė tam tikras išvadas, kokiais faktiniai duomenimis rėmėsi, pateikdami išvadą. Ieškovė neprašė skirti nei pakartotinę nei papildomą ekspertizę.
28.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės, jos artimųjų nurodytas aplinkybes, kad atsakovė siekė užvaldyti testatoriaus nuosavybę, testatorius buvo priklausomas nuo jos materialiai ar kaip nuo alkoholį teikiančio asmens. Visi ieškovės liudytojai yra nusistatę prieš atsakovę, teigia, kad turtą turėjo paveldėti Z. M. duktė. Pats Z. M. galėjo laisvai bendrauti su aplinkiniais asmenimis, tačiau akivaizdu, kad artimieji Z. M. nesirūpino, arba mažai rūpinosi. Atsakovė rūpinosi Z. M., jį lankydavo, su juo bendraudavo, todėl Z. M. turėjo aiškų motyvą ir pagrindą palikti turtą atsakovei. Pati ieškovė gyveno užsienyje, su Z. M. matydavosi ypač retai, bendraudavo tik telefonu. Ši aplinkybė taip pat lėmė tai, kad Z. M. turtą testamentu paliko atsakovei. Ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti testatoriaus savarankiškais gebėjimais išreikšti savo valią dėl testamento sudarymo. Ieškovės apeliaciniame skunde minimi liudytojų parodymai, patvirtina, kad Z. M. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad Z. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų negalėjo valdyti.
29. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. J. yra Z. M., mirusio (duomenys neskelbtini) d., dukra. Z. M. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Š. 2021 m. balandžio 21 d. patvirtintu testamentu (notarinio registro Nr. 2093), visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, paliko atsakovei A. A. (M.). Dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą kreipėsi ieškovė L. J. (2021 m. spalio 19 d.) ir atsakovė A. A. (2021 m. spalio 21 d.). Atsakovei 2022 m. kovo 14 d. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. 1787 ir Nr. 1792.
32. Ieškovė L. J. prašė pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.89 ir 1.91 straipsnių pagrindu, t. y. kaip sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens ir, kurį buvo priverstas sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sąlygomis.
33. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
34. CK 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ginčijamo 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu Z. M. nebuvo įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka teismo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių sritį (palikimo priėmimas, testamento surašymas ir pan., CK 2.6 str. 1 d.).
35. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, ginčijant testatoriau valią, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius Z. M. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė išskirtinai ekspertizės akto išvada, ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ekspertizės vertinimo, kadangi akte daromos išvados neatitinka faktinės Z. M. sveikatos būklės testamento sudarymo metu, neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu, ką patvirtino jos pakviesti liudytojai.
37. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Taigi, teisinė testamentinio veiksnumo sąvoka suprantama kaip testatoriaus pakankamų psichikos gebėjimų buvimas, kad jis galėtų suprasti testamento esmę; suprasti ir atgaminti iš atminties savo paties būklės ir turimo turto pobūdį; atsiminti savo gyvus artimuosius ir visiškai suprasti santykius su jais; suvokti savo santykį su sutuoktiniu, vaikais ir su tais, kieno interesus palies testamentas.
38. Asmens, sudariusio juridinį sandorį arba testamentą, retrospektyvinis ekspertinis psichikos būsenos įvertinimas remiasi tų pačių esminių – medicininio ir juridinio – kriterijų nustatymu, todėl vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių, nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
39. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.
40. Nors ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose; nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).
41. Siekiant išsiaiškinti testatoriaus Z. M. psichinę būklę Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi paskyrė pomirtinę kompleksinę teismo medicinos, teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar pagal (duomenys neskelbtini) d. mirusiojo Z. M. organų būklę galima nustatyti 2021 m. balandžio 21 d. jį turėjus priklausomybę alkoholiui; jeigu taip, ar galima nustatyti, kokie Z. M. organai buvo paveikti nuolatinio alkoholio vartojimo, ar šie pažeidimai turėjo įtakos Z. M. psichikos sveikatos būklei 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu – gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti; ar mirusysis Z. M. 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; jeigu taip, kokia liga ar psichikos sutrikimu jis sirgo; ar ši liga, sutrikimas 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu turėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti; ar Z. M. 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu, dėl turėto psichikos sutrikimo, kito susirgimo ar būklės galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ar mirusysis Z. M. 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu turėjo priklausomybę nuo alkoholio; jeigu taip, ar tai 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu turėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti; ar Z. M. dėl psichinės ligos ir/ar priklausomybės nuo alkoholio (jeigu tai būtų nustatyta), 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu buvo priklausomas nuo asmens, tiekiančio jam alkoholį ar lėšas alkoholiui įsigyti; ar ši priklausomybė 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu turėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti.
42. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. – spalio 20 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-586/2023 nurodoma, kad įvertinus pateiktus medicininių dokumentų, gautų iš Respublikinės Panevėžio ligoninės (gydymo stacionare istorijų, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, asmens sveikatos istorijos), duomenis apie Z. M. sveikatos būklę, darytinos išvados, kad 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu testatoriui Z. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Šis psichikos sutrikimas 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu neturėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Z. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Mirusysis Z. M. 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu turėjo priklausomybę nuo alkoholio, tačiau jo priklausomybė nuo alkoholio testamento sudarymo metu neturėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti.
43. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 9 d. – 2024 m. vasario 21 d. ekspertizės akte Nr. 22/2023(02) konstatuota, kad išanalizavus Z. M. kūno tyrimo protokolą ir duotą išvadą (VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. M203/2021(05)) matyti, jog Z. M. organuose neužsifiksavę jokių morfologinių specifinių požymių, būdingų (duomenys neskelbtini). Konstatuotas (duomenys neskelbtini) gali būti sąlygotas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) ir dar daugelio faktorių. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) būklė, nebūtinai lydima morfologinių (apčiuopiamų organinių) pakitimų.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).
45. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo tiriami Z. M. gydymo stacionare, tiek ir ambulatorinio gydymo, asmens sveikatos istorijose esantys gydytojų konsultacijų įrašai, tiriami testatoriaus sveikatos istorijos duomenys, atspindintys jo sveikatos būklę laikotarpiu, artimiausiu testamento sudarymo datai ir nurodyta, kad tuo metu nebuvo stebėti ryškūs bendravimo, orientacijos, mąstymo, atminties sutrikimai, psichiatrų nekonsultuotas, nestebėti demensijos reiškiniai, sąlygoti negrįžtamų pakitimų galvos smegenyse ir neturi medicininės galimybės būti gydomi. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad testatoriui diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tačiau padaryta kategoriška išvada, jog šis psichikos sutrikimas 2021 m. balandžio 21 d. testamento sudarymo metu testatorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmė ir juos valdyti, nustatytas psichikos surikimas neturėjo įtakos jo gebėjimui savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti.
46. Teismas ginčijamame sprendime vertino visus byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus. Taigi, vien tik selektyviai apeliantės parinkti liudytojų V. B., Ž. M., I M., S. M. parodymai teismo posėdyje, patvirtina jog Z. M. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nepaneigia medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų apie jo sveikatos būklę, ekspertizės akte padarytos išvados, nes liudytojai su testatoriumi bendravo tik epizodiškai ir nedalyvavo sudarant testamentą.
47. Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Apeliantė, kritikuodama ekspertizės aktą nepateikė įrodymų, kad jis yra neobjektyvus, neišsamus ar turi kitų trūkumų, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, kuria būtų paneigtos padarytos išvados, nereiškė nušalinimo ekspertei, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika bei tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą bei pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu testatoriaus Z. M. 2021 m. balandžio 21 d. sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu.
48. Ieškovė taip pat prašė teismą pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.91 straipsnių pagrindu. Ginčijant sandorį dėl šiuo pagrindu, iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).
49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, apklaustų liudytojų ir notarės parodymus, kuri parodė, kad Z. M. atvyko pats su atsakove, tvarkingai apsirengęs, jokio alkoholio kvapo nesijautė, į klausimus atsakinėjo pats, kalbėjo ramiai, aiškiai dėstė mintis ir išreiškė savo valią palikti turtą moteriai, kuri jį prižiūri. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių aplinkybes, jog atsakovė bendravo su testatoriumi. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog tokia testatoriaus valia susiformavo dėl smurto, grasinimo, ekonominio spaudimo, dėl susidėjusių aplinkybių, dėl ko jis buvo priverstas sudaryti testamentą labai nenaudingomis sąlygomis, o taip pat patvirtinančius tyčinius nesąžiningus (piktavališkus) atsakovės ir notarės veiksmus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai, nuotraukos, kt. paaiškina, kaip susiformavo palikėjo valia palikti turtą atsakovei; apeliantės argumentai liudytojų V. A., S. A. nurodytų faktų, kad testatorius buvo visiškai savarankiškas, norintis ir siekiantis bendravimo su kitais, turintis socialinių interesų, nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą (pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, notarės, kitų liudytojų parodymus) padarė pagrįstą išvadą, jog nenustatytas palikėjo valios trūkumas, sudarant testamentą.
50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos baigties
51. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, o tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
53. Grįsdamas savo patirtas išlaidas, atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 045, pagal kurią ji turėjo sumokėti 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 2024 m. liepos 8 d. AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų sumokėjimą savo atstovui. Atsakovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. A. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.