Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei A. A., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Aldonai Šarmavičienei dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Z. M. sudarytą testamentą, kuriuo jis visą savo turtą paliko A. A.; pripažinus negaliojančiu testamentą, pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais A. A. priėmė palikimą, atsiradusį po Z. M..

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Z. M. (duomenys neskelbtini) grįžusi į Lietuvą, ji palaidojo tėvą ir būdama vienintele įpėdine pagal įstatymą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notarų biure sužinojo, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini), t. y. likus mažiau nei 5 mėnesiams iki mirties surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. Testamente tėvo išreikšta valia neatitiko jo tikrosios valios, kadangi jis daugiau negu 20 metų piktnaudžiavo alkoholiu, o po motinos mirties jo piktnaudžiavimas alkoholiu tapo nevaldomas, dėl ko jo aplinkoje atsirado žmonių, siekusių užvaldyti jo nuosavybę. Būtent tokiu žmogumi ir yra atsakovė.

3. Ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, ieškovės motina sugebėjo kontroliuoti tėvą, dėl ko jo užgėrimai būdavo epizodiniai: 3-4 kartus per metus, trukdavo iki savaitės. Nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio pabaigos, t. y. po sutuoktinės mirties, ieškovės tėvas piktnaudžiauti alkoholiu pradėjo stipriau, kadangi nebebuvo kontrolės, o paskutinius 8 gyvenimo mėnesius gėrė faktiškai nepertraukiamai. Iš pradžių ieškovės tėvo užgėrimai trukdavo 2-3 savaites, vėliau iki mėnesio ar pusantro. Nuo gėrimo, tėvui streikuodavo širdis, ir kai organizmas alkoholio nebepriimdavo, arba pradėdavo skaudėti širdies plote, tada jis kviesdavo mirusios žmonos surastą pažįstamą, kad jis pastačius jam lašelinę būtų išblaivintas. Iki tėvo mirties jo ir tėvo santykiai buvo normalūs, tačiau tėvui pradėjus daugiau piktnaudžiauti alkoholiu, pabendrauti su juo blaiviu buvo galima vis rečiau. Po motinos mirties ieškovė nuolat palaikė su tėvu ryšį, siųsdavo dovanas (kompiuteris, televizorius), pagal galimybes grįždavo į Lietuvą, buvo pasikvietusi tėvą pas save. Tėvo ir dukters bendravimą apsunkino 2020 metų pavasarį paskelbta Covid-19 pandemija, o bendravimas telefonu nutrūko tėvui pradėjus stipriai piktnaudžiauti alkoholio, dėl ko jis tiesiog neatsakydavo į ieškovės skambučius, o vėliau ir dėl atsakovės bendravimo ribojimo. Z. M. dėl priklausomybės alkoholiui buvo gydomas tiek įprastoje ligoninėje, tiek psichiatrijos skyriuje, kur patekdavo dėl pasireiškusių haliucinacijų, agresijos, dėl ko ligoninėse buvo rišamas prie lovos. Daug metų Z. M. vartojo vaistus nuo alkoholizmo, tačiau atkryčių neišvengdavo. Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo Z. M. agresijos priepuolių metu iškviesta greitoji pagalba ne kartą jam sutvardyti kvietė policijos pareigūnus. Palaidojusi mamą, ieškovė išvyko į Jungtinę Karalystę, kur nuolat gyvena ir dirba. Ji siūlė tėvui vykti kartu, kurį laiką pas ją pagyventi. Kadangi Lietuvoje liko ieškovės motinos sesuo V. B., jos duktė K., su kuriais tėvai visą laiką palaikė nuoširdžius santykius, todėl jos paprašyta V. B. ir jos duktė nuolat kontaktuodavo su tėvu. Iš pradžių ieškovės tėvas nors ir gerdavo daugiau, tačiau reguliariai išsiblaivydavo (pats ar specialisto pagalba), todėl ir pats palaikė kontaktus tiek su žmonos seserimi ir jos artimaisiais, tiek su pačia ieškove. Po žmonos mirties ieškovės tėvas išsiblaivęs lankydavo sutuoktinės kapą, po ko skambindavo tiek ieškovei, tiek V. B. pasakyti kad kapai palaistyti, sutvarkyti, kad nesirūpintų. Tačiau gėrimo metu tėvo skambučiai jai sukeldavo daug nerimo, nes girtas paskambinęs tėvas verkdavo, skųsdavosi, kad be žmonos neturi prasmės gyventi, kad ketina nusižudyti. Ieškovė ne tik bandydavo tėvą nuraminti, prašydavo negerti, nes blaivas jis tokių ketinimų neišsakydavo. Tačiau po pokalbio su tėvu ji skambindavo V. B. ir prašydavo, kad ši nuvyktų pas tėvą ir pažiūrėtų ar kas nors neatsitiko, nes į pakartotinius skambučius jis nebeatsakydavo. (Duomenys neskelbtini) metų gegužės mėnesį po eilinio grasinimo nusižudyti K. nuvyko su drauge S. M., niekas neatidarė vartų, todėl jos draugė S. perlipo per tvorą ir pro neužrakintas garažo duris pateko į namą. Tėvas girtas sėdėjo prie stalo. Pamatęs nepažįstamą mergina name, jis nesusigaudė, nesuprato iš kuri ji atsirado. Tėvas pareiškė, kad jis neturi dukterėčios, sakė, kad jokios K. nepažįsta. Įkalbėjus tėvą išeiti į lauką prie vartų, jis iš pradžių K., kurią pažįsta nuo mažens ir iki tol matydavo nuolat, nepažino ir tik šiai pradėjus intensyviai jį kalbinti, šis ją atsiminė. Namuose ieškovės tėvas vėl virkavo dėl žmonos mirties, sakė, kad nemato prasmės be jos gyventi, sakė eisiąs žudytis, skundėsi skausmu krūtinėje. Abi merginos įkalbėjo ieškovą iškviesti greitąją pagalbą, pažadėjusios, kad jis nebus vežamas į ligoninę. Atvykę medikai, policijos pareigūnai ieškovės tėvą įkalbino važiuoti į ligoninę. Ieškovės tėvas sutiko tik medikams pažadėjus, kad jo neguldys, kad padarys tyrimus ir jį paleis. Kadangi tyrimo rezultatai buvo blogi, todėl ieškovės tėvas buvo paguldytas, tačiau jau kitą dieną jis iš ligoninės grįžo ir girtas paskambinęs K. pasakė, kad jam „pastatė lašelinę“ ir paleido. Tų tėvo patikrinimų buvo daug, jie buvo nuolatiniai, dažniausiai po tėvo skambučių ieškovei. V. B. su draugu ar dukterimi ir šiaip užvažiuodavo pas ieškovės tėvą ir kuo toliau, tuo atvejai, kad ieškovės tėvas būtų rastas blaivus, retėjo. (Duomenys neskelbtini) metų liepos pabaigoje, ar rugpjūčio pradžioje, tėvui neatsakant į skambučius kelias dienas, V. B. nuvyko tėvas buvo rastas lovoje miegantis, jis buvo apsišlapinęs ir išsituštinęs į kelnes, kambario grindys ir sienos buvo ištepliotos išmatomis. Nors ieškovės tėvas po žmonos mirties išėjo iš darbo, tačiau jis iš pradžių turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, tame tarpe ir alkoholio vartojimui. Turėtas lėšas tėvas pragėrė pakankamai greitai, kadangi jis gerdavo neišeidamas iš namų, o alkoholio jam parūpindavo nuolatinis taksi vairuotoju dirbęs asmuo. Vėliau tėvas pradėjo pardavinėti po sutuoktinės mirties likusius juvelyrinius dirbinius. Užgėręs ieškovės tėvas skambindavo ne tik artimiems giminaičiams, tačiau ir mirusio žmonos draugams, guosdavosi dėl žmonos mirties, skųsdavosi sveikata. Po apie mėnesį trukusio užgėrimo, kai ieškovės tėvas arba pritrūkdavo pinigų, arba tiesiog nebegalėjo gerti dėl pašlijusios sveikatos, tai jis išsikviesdavo greitąją medicinos pagalbą, tada jį išblaivindavo ir jis 2-3 savaites, kartais iki mėnesio negerdavo. Išblaivinus ieškovės tėvą, jam būdavo paskiriami vaistai, kuriuos vartodamas Z. M. negerdavo apie mėnesį laiko.

4. Maždaug (duomenys neskelbtini) mėnesius iki mirties nei ieškovė, nei V. B. nėra jo mačiusios, ar su juo kalbėjusios, kad jis būtų negirtas. Nepertraukiamas ieškovės tėvo alkoholio vartojimas buvo susijęs su atsakovės atsiradimu tėvo gyvenime. Užgėręs ieškovės tėvas skambindavo daugeliui asmenų pasiguosti, tame tarpe ir atsakovės motinai. 2020 metų rugpjūčio mėnesį V. B. dukteriai paskambinus ieškovės tėvui, šis buvo neblaivus, tačiau kalbantis su juo, jo namuose buvusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo atsakovė, pagriebė iš jo ragelį, K. iškoneveikė ir padėjo ragelį. Tada V. B. su dukra nuvyko pas ieškovės tėvą į namus, kur pirmą kartą ir buvo surasta atsakovė. Ši paaiškino, kad jau dvi savaites prižiūri ieškovės tėvą, klausė kodėl juo niekas nesirūpina, aiškino, kad ji veža ieškovės tėvui maistą, vaistus. Atsakovė paklausė ar V. B. supranta, kad viskas kainuoja ir paklausė kaip tarsimės dėl priežiūros. V. B. pasakius, kad ji jos nesamdė ir su ja nesitars, kalba baigėsi. To apsilankymo metu namuose buvo didelė netvarka, tėvas sėdėjo prie stalo, ant kurio buvo neišgertų alkoholio butelių. Į pastabas, kad ieškovės tėvui neparūpintų alkoholio, kad jis turėtų gerti gydytojo paskirtus vaistus, atsakovė pareiškė, kad jis nemažas vaikas ir pats sprendžia, ką jam gerti.

5. Po ieškovės motinos mirties, siekdama tėvą palaikyti, ieškovė nuolat su juo bendraudavo telefonu, (duomenys neskelbtini) metų vasario mėnesį pasikvietė tėvą pas save į svečius į Angliją, tų metų gegužės mėnesį atvyko į Lietuvą su sutuoktiniu aplankyti tėvo, tų metų birželio mėnesį vieną lankė tėvą Lietuvoje, o tų metų pabaigoje vėl su vyru atvyko į Lietuvą, kad atšvęsti Šv. Kalėdas ir paminėti pirmas mamos mirties metines. 2020 metų pavasarį paskelbus Covid-19 pandemiją, galimybės bendrauti lankant vieniems kitus buvo atimtos, todėl ieškovė su tėvu palaikydavo ryšį tiek telefonu, tiek per artimuosius (V. B.), tačiau bendravimas su tėvu dėl jo nuolatinio girtavimo tapo reti, nes tėvas nekeldavo girtas ragelio, o vėliau tėvo gyvenime atsiradus atsakovei, šis bendravimas dar pasunkėjo. Atsakovei atsiradus tėvo gyvenime, ji nenorėjo, kad jis bendrautų ir su V. B., todėl jai paskambinus, tėvas girtas keldavo ragelį ir pasakydavo, kad su juo viskas tvarkoje. Atsakovės „priežiūra“ pasireiškė alkoholio naudojimo skatinimu, todėl nepakankant lėšų, netrukus iš namų „išgaravo“ didelės įstrižainės plokščias televizorius, po to automobilis, kuris buvo perregistruotas ieškovės vardu. Po tėvo mirties atsakovė pareiškė, kad šie daiktai buvo paimti už skolas, kurias ji padengė. Paskutinį kartą prieš tėvo mirtį, V. B. tėvą aplankė (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo namuose buvo atsakovė, ant stalo stovėjo alkoholio butelis. Paklaustus, kodėl geriama, iš kur alkoholis, atsakovė pasakė, kad ji tėvui prirodė žmogų, kuris jam parūpina alkoholio už mažesnę kainą.

6. Atsakovė, pasinaudojusi tėvo priklausomybe nuo alkoholio, jo bloga finansine padėtimi, savanaudiškais tikslais tiekdama tėvui nuolat alkoholį, padarė jį nuo savęs priklausomu, ko pasekoje tėvas ne savo valia, o būdamas jos įtakoje ir nuo jos priklausomas, surašė testamentą atsakovės naudai, nors savo sutuoktinei jos mirties akivaizdoje buvo pažadėjęs, kad nepragers turto ir jį paliks savo dukteriai, t. y. ieškovei. Ieškovė, V. B. ir jos artimieji artimai bendravę su Z. M. niekada jam alkoholio nepristatydavo, stengėsi jam padėti išsiblaivyti, siekė, kad jis gydytųsi, todėl priklausomybę nuo alkoholio turėjęs tėvas, tapo priklausomas nuo atsakovės dėl jam tiekiamo alkoholio. Atsakovė, būdama medikė, žinodama, kad Z. M. skiriamas medikamentinis gydymas, tuo nepasirūpino, nes tai atsakovei buvo nenaudinga. (Duomenys neskelbtini) Z. M. sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, dėl priklausomybės nuo alkoholio ekonomiškai priklausiusio nuo atsakovės, dėl ko negalėjusio sąmoningai ir savarankiškai suformuoti savo valios ir ją autentiškai išreikšti. Šio testamento pagrindu atsakovė yra priėmusi palikimą ir jai (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus testamentą negaliojančiu, negaliojančiais pripažintini ir jo pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

7. Ieškovė L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra palikėjo Z. M. dukra. Nesutinka su tėčio testamentu, mano, kad jis buvo sudarytas dėl jo priklausomybės alkoholiui, o atsakovė tuo pasinaudojo. Tėtis alkoholį vartojo daug metų, visada turėto tą problemą. Motina stengėsi nuslėpti tai, todėl ankstesnių įrašų apie tai jo medicininiuose dokumentuose nėra. Situacija po mamos mirties tik blogėjo. Jis retai kada būdavo blaivus, tuomet jis nekeldavo telefono ragelio. Pati atsakovės nepažinojo ir tėtis apie ją niekada nėra užsiminęs. Žinojo, atsakovės motiną, kuri ateidavo statyti mamai lašelinių, leisti nuskausminamųjų. Nuo 2004 me gyvena atskirai, bet kiekvieną dieną kalbėdavo su tėvais, kas 3-4 mėnesiai grįždavo į Lietuvą. (Duomenys neskelbtini) m. vasarį buvo atvykęs pas ją. (Duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį su vyru buvo Lietuvoje, o gruodžio mėnesį – švęsti Kalėdų. Nuo 2020 m. prasidėjo pandemija, todėl vykti vienas pas kitą negalėjo. Kas rytą vienas kitam skambtelėdavo, jog žinoti, kad viskas abiem yra gerai. Kas antrą dieną su juo pasiskambindavo. Ryšys visada buvo tvirtas, bendravimas niekada nenutrūko. Po motinos mirties alkoholį jis vartojo labai dažnai. Kuomet ji skambindavo, jeigu jis nepakeldavo telefono, ji skambindavo tetai V. (B.), kuri važiuodavo patikrinti ar viskas su juo yra gerai. Kartais net ir jam pakėlus telefono ragelį su juo nebuvo įmanoma susikalbėti. Situacija vis blogėjo. Alkoholio vartojimas buvo pastovus, retai, kada jis būdavo blaivus. Jam buvo skirti vaistai, kurie pristabdydavo alkoholio vartojimą, dar vartojo kraują skystinančius vaistus, vaistus dėl cukraus kiekio. Kuomet jis vaistų negerdavo, prasidėdavo gėrimai. Po motinos mirties tėvas gyveno vienas, galėjo savimi pasirūpinti. Kai jam užeidavo vienišumas jis skambindavo jai, šeimos draugams, kviesdavosi greitąją pagalbą. Palaikydavo tėtį telefonu, siūlė lankyti sporto klubą, biblioteką, žvejoti, nupirkti išmanųjį telefoną, atvažiuoti pas ją, bet jis nieko nenorėjo. Kiekvieną dieną sprendė jo problemą. Vėliau telefonas nebebuvo keliamas. Teta reguliariai lankydavo jį, važiuodavo tvarkyti jo namų. Kuomet būdavo išgėręs, sakydavo, kad jis yra vienišas, nusižudys, blaivus to nekalbėdavo. Jam net minčių nebuvo, kad turtą palikti kažkam kitam, jis nėra apie tai užsiminęs. V. vieną kartą matė atsakovę pas tėtį namuose. Vėliau buvo požymių, kad šalia tėčio būdavo kažkoks žmogus, ribojamas jo bendravimas su ja. Tėtis rečiau atsiliepdavo, mažiau norėjo bendrauti, lygtai jis pradėjo atitolti. Nuoskaudų tėčiui neturėjo, visada norėjo jam padėti, buvo gaila kaip žmogaus, bet pagalbos priimti jis nenorėjo. Iš tetos, pusseserės žino, kad tėtis gulėjo ligoninėje. Ten jis elgėsi agresyviai, todėl jis buvo perkeltas į slaugos ligoninę, bet ir ten gaudavo alkoholio, todėl buvo liepta jį pasiimti. Kiek žino tėčiui alkoholį parūpindavo taksi vairuotojas. Taip pat yra žinoma, kad atsakovė jam tuo klausimu padėdavo. Apie tėčio mirtį pranešė V. (duomenys neskelbtini). Atsakovė išvalė namus po tėčio mirties, kuomet ji atvyko jokių tėčių vaistų nebuvo likę, viskas išvalyta. Pasigedo faktiškai visų daiktų – nebebuvo dviračių, televizoriaus, kavos aparato, tėvo žiedų, jo auksinės grandinėlės, automobilio. Blaivus tėvas logiškai elgėsi, bet toks buvo retai. Jis nesinaudojo banko kortele, bankomatu, nuvykdavo į banką, kad jam išduotų pinigus. Sodroje, užimtumo tarnyboje pats susitvarkydavo reikalus. Tėvas buvo uždaras žmogus, daug laiko praleisdavo prie knygų. Kuomet tėvas negerdavo, bendravimas su juo apsunkintas nebuvo. Jis bendravo su keliais šeimos nariais, galėjo judėti. (Duomenys neskelbtini) metais tėčio blaivių dienų buvo mažai.

8. Atsakovė A. A. su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad testatorius vartojo alkoholį, tačiau nebuvo nuo alkoholio priklausomas. Alkoholio vartojimas buvo saikingas. Testatorius nebuvo įrašytas į priklausomybių įskaitą. Jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vairavo pastoviai automobilį, vairuodamas automobilį patyrė autoįvykį, autoįvykio metu buvo blaivus. Testatorius nei karto nebuvo baustas už automobilio vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Testatorius (duomenys neskelbtini) metais praėjo medicininę komisiją, pratęsė vairuotojo teisių galiojimą. Jis gyveno vienas, prižiūrėjo savo namus, gyveno pakankamai tvarkingai, savimi pasirūpindavo. Testatorius daug bendravo su jos tėvais, padėjo jiems sodo priežiūros darbuose, su jais praleisdavo daug laiko. Jis nuoširdžiai bendravo su ja daugiau kaip pustrečių metų. Jis ruošdavo jai pusryčius, dažnai kviesdavosi į svečius. Kartu jie lankydavo jo tėvų kapines, aplankydavo ir jo buvusios žmonos kapą. Jie nemažai keliavo, važiuodavo į svečius. Ją ir testatorių siejo nuoširdūs, draugiški santykiai. Jis artimųjų neturėjo, su giminėmis, tame tarpe ir ieškove, santykių nepalaikė. Apie ieškovę testatorius atsiliepdavo neigiamai. Ieškovė visiškai nesirūpino testatoriumi, nepalaikė su juo santykių ir nesiekė bendrauti. Ji iš testatoriaus nusipirko automobilį, nes testatoriui trūko pinigų pragyvenimui. Automobilį jis ir toliau naudojo, jie kartu vykdavo į keliones. Apie tai, kad testatorius ketina sudaryti testamentą, jai tapo žinoma tik nuvykus pas notarą. Jis iš vakaro, prieš testamento sudarymą, jai pasakė, kad rytoj nori su ja nuvažiuoti į vieną vietą, nesakė kur. Tik nuvykus pas notarą jis jai pasakė, kad ketina sudaryti testamentą ir turtą palikti jai. Tai buvo staigmena. Jis veikė visiškai savarankiškai. Pats iš anksto susitarė su notare dėl nuvykimo pas ją, savo valia ir iniciatyva surašė testamentą, kuriuo turtą paliko jai. Apie ketinimą surašyti testamentą testatorius jai nieko nesakė. Šis vienašalis sandoris sudarytas išreiškus aiškią valią. Niekada nėra prašiusi, kad testatorius sudarytų šį sandorį. Niekada neveikė testatoriaus valios dėl turto palikimo klausimų išsprendimo. Testatorius veikė savarankiškai, sudarydamas sandorį nebuvo nuo jos priklausomas, jis galėjo pasirinkti bet kokį savo elgesio variantą. Jis laisvai judėjo, bendravo su daugeliu žmonių, buvo protingas, išsilavinęs, daug skaitė. Jis galėjo su savo turtu elgtis kaip norėjo. Testatorius galėjo gauti bet kokią pagalbą iš daugelio žmonių. Jis laisvai pasirinko su kuo bendrauti, kieno paprašyti pagalbos. Testamentas jai surašytas neatsitiktinai, nes juos siejo nuoširdi draugystė. Testatorius su ieškove ir kitais giminėmis nebendravo. Tokie santykiai susiklostė dar iki jai susipažįstant su Z. M.. Tarp jos ir testatoriaus buvo glaudus ryšis, jis visada apsidžiaugdavo ją matydamas, daug pasakojo, aptardavo perskaitytas knygas. Ieškovė prieš testatorių buvo priešiškai nusistačiusi, visiškai juo nesidomėjo, tarp jų buvo įtempti, netgi priešiški santykiai. Tam, įtakos turėjo jų atskiri gyvenimai, tarpusavio nuoskaudos. Testatoriaus valia yra aiški, testamentas surašytas blaiviai mąstančio asmens, patvirtintas notaro, kuris vykdo valstybės deleguotas funkcijas. Testatorius buvo veiksnus sandorio sudarymo metu - suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti. Testamentu, kaip vienašaliu sandoriu, turtas paliekamas naudos gavėjams ir toks sandoris sukelia pasekmes tik turto paveldėtojams. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties. Testatorius iš šio vienašalio sandorio nesitikėjo jokios naudos sau.

9. Atsakovė A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Z. M. pažinojo du su pusę metų. Jo dukra (ieškovė) jam neskambindavo, nei vieno skambučio nebuvo, nei žinutės per gimtadienį. Su Z. susipažino iškvietimo metu. Jis buvęs ortopedas, ji pati medikė, tai kartu rado bendrų minčių, pradėjo bendrauti po darbo. Jo žmona jau buvo mirusi, jis skundėsi vienatve, kad dukra su juo nebendrauja. Kuomet jis kviesdavo greitąją pagalbą, jis norėdavo pasikalbėti, minčių žudytis neturėjo. Išblaivyti jo nereikėjo, jis pats galėjo nustoti vartoti alkoholį. Kuomet nevartodavo alkoholio, jis pats susitvarkydavo namus, nusipjaudavo žolę. Z. neturėjo, kas juo rūpinasi. Ieškovės ji nėra mačiusi, tik žino apie ją iš pasakojimų. Yra du kartus sutikusi V., kartą - jos dukrą K.. V. sakiusi, kad jai neįdomu, ar Z. turi iš ko gyventi, „tegul dvesia“. Porą dienų iki mirties, Z. išvarė V. iš namų, jie susipyko, turėjo nuoskaudų. V. maisto jam nevežė ir nieko nepirko. Pati ieškovė Lietuvoje nebuvo, nieko nežino. Ieškovė irgi yra kažkada nedavusi pinigų tėvui mokesčiam susimokėti.

10. Taip pat nurodė, kad su Z. buvo draugai, susiskambindavo kiekvieną dieną. Jis skambindavo jai į darbą, po darbo laukdavo, kol ji atvažiuos, paruošdavo pusryčius. Apie savo ketinimą turtą palikti jai, jis iš anksto nekalbėjo. Tik prieš dieną ar dvi jis pasakė, jog ji nieko neplanuotų. Nuvykus pas notarą paaiškėjo jo ketinimas sudaryti testamentą. Jis sakė, jog nori palikti turtą žmogui, kuris juo rūpinsis, nori tą reikalą sutvarkyti dabar. Jis tuo tikslu ir rašė testamentą, jog jis bus senas, ji atvažiuosianti jo prižiūrėti. Sakė, kad jeigu ji būsianti bloga, jis testamentą pakeisiantis. Niekas nesitikėjo, jog jis taip greitai mirs. Kuomet sudarė testamentą, jam priežiūros nereikėjo, tik pabendravimo. Visur kartu važinėjo, aptardavo dienos įvykius, kartu šventė gimtadienius. Z. nebuvo tiek priklausomas nuo alkoholio, kaip kad teigia ieškovė. Z. pats nusipirkdavo maistą, jis pats disponavo savo pinigais. Jeigu ji paklausdavo, ar jis turintis pinigų, jis atsakydavo, kad tai jo reikalas. Žino, kad buvo susitvarkęs dokumentus, gaudavo išankstinę pensiją. Prieš mirtį jis buvo „užgėręs“, nes susinervino, kad sugedo automobilis, brangiai kainuos taisymas. Ji skolino jam pinigų mašinos remontui, pervedė pinigus į jo sąskaitą banke. Vėliau jam skolino pinigų žoliapjovės remontui, televizoriaus atpirkimui. Per Covid‘ą ji užsidirbo pinigų, planavo pirkti automobilį. Tuomet Z. pasiūlė suremontuoti jo automobilį ir kartu naudotis. Jų sutarimu Z. automobilis buvo įformintas jos vardu. Jis pats nuvyko į „Regitrą“. Pinigus jam padavė grynais pinigais. Z. buvo pilnai savarankiškas, (duomenys neskelbtini) mėnesį turėjo autoįvykį, bet policija kviesta nebuvo, nes buvo susitarta. Išgėręs jis nevairuodavo niekada. Buvo užsispyręs, apsiskaitęs. Nebuvo jis priklausomas nuo jos ar alkoholio. Ji pati dirba paromis, tai apriboti Z. nei kaip negalėjo. Jis dažnai naudojosi telefonu, jeigu ji neatsakydavo, skambindavo jos mamai, giminaičiams į (duomenys neskelbtini). Paskutinę savaitę Z. buvo labai sutinę kojos, jis skundėsi krūtinės skausmais. Ji pati kvietė jam greitąją pagalbą, bet jis iš ligoninės išeidavo. Su jos šeima Z. susipažino per ją. Jos mama nėra medikė, dirba valytoja ir jokių lašinių ji nestato. Z. yra buvęs pas tėvus sode, padėjęs pavėsinę dažyti, sodinti, davęs patarimų dėl aplinkos tvarkymo.

11. Trečiasis asmuo Aldona Šarmavičienė pateiktame atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 1-ojo notaro biure buvo patvirtintas Z. M. testamentas. Pats testatorius atėjo notaro biurą, aiškiai išreiškė savo valią, kam nori palikti po mirties savo turtą. Prieš patvirtinant testamentą buvo patikrintas jo veiksnumas. Ieškovei buvo žinoma apie Z. M. sudarytą testamentą, nes jai (duomenys neskelbtini) jos prašymu buvo duota jo kopija. Notarė žodžiu buvo informuota, kad Z. M. duktė L. J. kreipsis į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Palikimą po ieškovės tėvo Z. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovės atstovė V. B.. Ieškovės atstovei registruotu laišku (duomenys neskelbtini) pranešta, kad negavus oficialių duomenų iki (duomenys neskelbtini), kad kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą testamentinei įpėdinei. Negavus jokios informacijos apie kreipimąsi į teismą (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Z. M. testamentiniam įpėdiniui - A. A.

12. Trečiasis asmuo Aldona Šarmavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį patvirtino ginčijamą testamentą. Testamento sudarymo metu buvo ir atsakovė. Visada paklausia ar testatorius neprieštarauja, kad kartu būtų kitas asmuo. Testatorius primygtinai norėjo, kad būtų atsakovė. To įstatymas nedraudžia. Ji subtiliai paklausė, kas testatoriui yra ta moteris. Į ką jis atsakęs, jog šita moteris jam padeda gyventi. Šitą gerai atsimena. Jis atėjo pasitempęs, tvarkingai apsirengęs, jokio alkoholio kvapo nesijautė, veiksnus, normaliai kalbėjo, ramiai dėstė mintis. Jai jokių įtarimų nekilo, jis aiškiai pasakė savo valią. Nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti jo testamentą. Tvarkė ir G. M. paveldėjimo dokumentus, todėl buvo mačiusi Z. M., žinojo, kad turi dukrą. Labai atidžiai žiūrėjo, tačiau abejonių dėl Z. M. valios ir veiksnumo sudarant testamentą nekilo. Žmogus turi teisę palikti tam, kam nori.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. J. yra Z. M. dukra, t. y. pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Ieškovės motina, Z. M. sutuoktinė, G. M. mirė (duomenys neskelbtini).

14. (Duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure notarė Aldona Šarmavičienė patvirtino Z. M. testamentą, kuriuo jis savo mirties atveju jam priklausantį visą savo turtą, kuris jam priklausys jo mirties dieną, kur jis bebus, iš ko besusidės, paliko atsakovei A. A. Testamentas pasirašytas Z. M. (vardas, pavardė, parašas). (Duomenys neskelbtini) mirė testatorius Z. M.. Po Z. M. mirties Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. (Duomenys neskelbtini) ieškovė L. J., pagal įgaliojimą atstovaujama V. B., kreipėsi dėl tėvo palikimo priėmimo pagal apyrašą. (Duomenys neskelbtini) atsakovė A. A. pateikė pareiškimą dėl testatoriaus palikimo priėmimo pagal apyrašą ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Testamentų registre įregistruoti Z. M. palikimo priėmimo faktai. (Duomenys neskelbtini) surašytas palikėjo turto apyrašas. Palikimą sudaro: ½ dalys žemės sklypo, gyvenamųjų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 53 295 Eur. (Duomenys neskelbtini) atsakovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į palikimą sudarantį turtą. Nekilnojamojo turto savininko pasikeitimas įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

15. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 22 val. Z. M. buvo rastas miręs savo namuose. Jį rado ir bendruoju pagalbos telefonu pranešė atsakovė A. A.. Apie tai, kad tėvas mirė ieškovei tapo žinoma iš tetos V. B., kurią informavo atsakovė A. A.. Po Z. M. mirties buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Z. M. mirė nuo (duomenys neskelbtini). Jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija (duomenys neskelbtini) promilės etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. (Duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Z. M. mirties fakto nutrauktas, nes nustatyta, kad jo mirtis nėra susijusi su veika, turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

16. Ieškovė prašo pripažinti testamentą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, t. y. fizinis asmuo, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, testamentas ginčijamas ir tuo pagrindu, jog testatorius dėl susidėjusių aplinkybių – blogos finansinės būklės, priklausomybės nuo alkoholį tiekiančios atsakovės, sudarytas testatoriui nenaudingomis sąlygomis, t. y. CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 1.63, 5.15, 5.18 straipsniai). Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis).

18. Sprendžiant testamento panaikinimo klausimą svarbu nustatyti asmens faktinę psichinę būseną ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. ar asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, t. y. pakanka įrodyti faktinį asmens neveiksnumą. Tokia būsena gali būti įrodinėjama asmens medicininiais dokumentais, psichiatrine išvada.

19. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti testatoriaus Z. M. sveikatos būklę surašant testamentą byloje buvo atlikta pomirtinė kompleksinė teismo medicinos, teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu testatoriui Z. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sindromas ((duomenys neskelbtini)). Šis (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu neįtakojo jo gebėjimą savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Z. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Mirusysis Z. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu turėjo priklausomybę nuo alkoholio, tačiau jo priklausomybė nuo alkoholio testamento sudarymo metu neįtakojo jo gebėjimą savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Z. M. organuose neužsifiksavę jokių morfologinių specifinių požymių, būdingų ilgalaikiam toksiniam alkoholio poveikiui. Konstatuotas kepenų suriebėjimas gali būti sąlygotas ne tik alkoholio vartojimo, bet ir vaistų, maisto, persirgtų infekcijų, paveldimumo ir dar daugelio faktorių. Priklausomybė alkoholiui yra galvos smegenų funkcinė būklė, nebūtinai lydima morfologinių (apčiuopiamų organinių) pakitimų.

20. Iš byloje esančių Z. M. medicininių dokumentų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) pirmą kartą konsultuotas psichiatro, jam diagnozuota – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Būsena pablogėjo, sužinojus apie žmonos (duomenys neskelbtini) susirgimą. (Duomenys neskelbtini) jis gydytas VŠĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozuota: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). Kontaktas savotiškas, pokalbio metu itin neatviras, nors orientuotas visom prasmėm teisingai. Nuo (duomenys neskelbtini) jis gydytas (duomenys neskelbtini) stacionare, diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), mintys apie savižudybę. (Duomenys neskelbtini) konsultuotas psichiatro, diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). Psichozės simptomų neaprašoma. Mąstymas nuoseklus, išsako epizodines mintis negyventi. (duomenys neskelbtini) jam taikytas ambulatorinis gydymas, diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Būsena aprašoma sekančiai - „pilnai orientuotas, kontaktas prasmingas, mąstymas klampokas, psichozės reiškinių nėra, aktyviai išsako suicidines mintis, gydytis nori“. (Duomenys neskelbtini) gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl somatinių sveikatos sutrikimų, perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) psichiatro įrašuose užfiksuota, jog pacientas sąmoningas, savyje bei vietoje orientuotas teisingai, laike su kelių dienų paklaida, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako, suicidinių minčių nėra, kritika formali. Pagerėjus psichinei būsenai, išskyrus abstinencijos reiškiniams bei somatinei būsenai, išrašytas ambulatoriniam sekimui. (Duomenys neskelbtini) jis konsultuotas dėl bendro silpnumo, sumažėjusio fizinio krūvio, kojų tinimo, sumažėjusio šlapimo kiekio, diagnozuota: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nepatikslinta ((duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) fiksuoti Z. M. kreipimaisi į šeimos gydytoją dėl vaistų išrašymo. Prie (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas – nemiga, nerimas, nevartoja alkoholio, įtariamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nukreiptas psichiatro konsultacijai. (Duomenys neskelbtini) Z. M. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl danties skausmo. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos brigados pas Z. M. vyko (duomenys neskelbtini) kartą. (Duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos kortelėse nėra fiksuoto alkoholio vartojimo fakto, nusiskundimai susiję su kraujospūdžio sutrikimais. Vėlesnių iškvietimų kortelėse – (duomenys neskelbtini) nurodytas alkoholio vartojimo faktas, liepos 31 d., rugsėjo 12, 13 d. įrašų apie ilgalaikį alkoholio vartojimą nėra.

21. Ieškovė L. J., liudytojai V. B., K. B., šeimos draugė I. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog Z. M. ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, jį vartodavo dažnai, taip pat ir būdamas gydymo įstaigose, buvo priklausomas nuo alkoholio asmuo ir situacija po žmonos G. M. mirties (duomenys neskelbtini) blogėjo. Ieškovės, liudytojų paaiškinimai apie Z. M. piktnaudžiavimo atvejus iš esmės atitinka jo sveikatos istorijose esančiuose įrašuose užfiksuotą informaciją bei patvirtina pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorius turėjo priklausomybę nuo alkoholio ir jam nustatytą (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

22. Byloje nustatyta, kad Z. M. po sutuoktinės G. M. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno vienas, pagal savo poreikius ir supratimą pats rūpinosi buitimi, mokėjo mokesčius, disponavo savo pajamomis. Dėl smulkių buitinių sandorių, automobilio pardavimo, savo sveikatos priežiūros, sprendimus jis priėmė savarankiškai. Valstybinėse institucijose – Sodroje, Užimtumo tarnyboje dokumentus tvarkydavo pats. Po jo mirties sudarytame turto apyraše nėra duomenų apie testatoriaus turėtus neįvykdytus skolinius įsipareigojimus.

23. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini) Z. M. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM, A1, A2, A, B1, B, C1 ir C kategorijas. Šiam vairuotojo pažymėjimui gauti Z. M. pateikė medicininę pažymą, (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini), kuri AM, A1, A2, A, B1, B, BE kategorijoms galioja iki 2025 m. liepos 15 d., o C1, C, C1E, CE kategorijoms – iki 2022 m. liepos 15 d.

24. Z. M. dažnai vartojo alkoholį, nebuvo motyvuotas šios priklausomybės gydymui, dėl patiriamų negalavimų - skausmų pilvo srityje, krūtinėje, kraujospūdžio sutrikimų ir kt., jis (duomenys neskelbtini) m. kreipdavosi į šeimos gydytoją, kvietėsi greitąją pagalbą, išskyrus pavienį atvejį, kuomet greitąją pagalbą iškvietė atvykusi K. B. su drauge S. M.. Greitosios pagalbos iškvietimų metu, tame tarpe ir paskutiniųjų - (duomenys neskelbtini), pats Z. M. išsakė nusiskundimus, nurodė informaciją dėl kontakto su Covid-19. (Duomenys neskelbtini) jį apžiūrėjęs skubiosios medicinos gydytojas M. B. sveikatos įrašuose nurodė, jog pacientas sąmoningas, orientuotas, pasiprašė išeiti parūkyti į lauką, gydytojui informavus, jog to padaryti negali, nes yra reikalinga tęsti lašinę infuziją, pacientas supyko, pareikalavo „viską išimti“, paklaustas, ar ką nors blogo šiuo metu skauda, atsakė, jog ne, ir išėjo namo. Vėliau, vėl pajutęs skausmus, jis pakartotinai kvietėsi greitąją pagalbą.

25. Medicininių dokumentų įrašuose, kituose rašytiniuose dokumentuose, kuriuos teismas laiko objektyvesniais, nei šalių, liudytojų paaiškinimai, nėra duomenų apie testatoriaus pažintinės veiklos, suvokimo, atminties sutrikimus, o taip pat kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti testatoriaus gebėjimais suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis).

26. Artimiausiame testamento sudarymo laikui įraše apie Z. M. sveikatos būklę, t. y. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja L. K. pažymėjo, kad pacientas skundžiasi nemiga, nerimu, nevartoja alkoholio. (Duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu notarei nekilo abejonių dėl Z. M. valios, veiksnumo ir blaivumo. Z. M. sudaryti testamento atvyko su A. A., nurodė, jog ši moteris jam padedanti gyventi. Testatoriaus valia buvo aiškiai išreikšta. Jis atėjo pasitempęs, tvarkingai apsirengęs, jokio alkoholio kvapo nesijautė, normaliai kalbėjo, ramiai dėstė mintis. Nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti jo testamentą. Šias aplinkybes patvirtino pati notarė A. Šarmavičienė teismo posėdžio metu. Kad testamentas buvo perskaitytas testatoriui, suprastas dėl turinio ir pasekmių rodo ginčo testamente virš testatoriaus parašo esantis įrašas. Šis įrašas taip pat patvirtina aplinkybę, jog Z. M. testamentu visą turtą palikdamas atsakovei, tokiu būdu išreiškė savo tikrąją valią. Tai jis patvirtino ir savo parašu testamente.

27. Vertinant šalių, teismo posėdžio metu išklausytų liudytojų paaiškinimus pažymėtina, jog jie testatorių ir savo santykius su juos apibūdino iš esmės skirtingai. Ieškovė, liudytojai V. B., K. B. teigė, kad Z. M. (duomenys neskelbtini) m. faktiškai nebuvo blaivus, iš namų mažai išeidavo, kalbėjo nerišliai, jokių interesų ir socialinio gyvenimo neturėjo. Atsakovė, liudytojomis apklaustos jos mama V. A., sesuo S. A., testatorių apibudino kaip apsiskaičiusį, visiškai savarankišką žmogų, norintį ir siekiantį bendravimo su kitais, turintį socialinių interesų.

28. Atsakovė A. A. nurodė, kad ją ir testatorių siejo draugiški santykiai, jie buvo pažįstami apie 2,5 metų, susipažino su juo jau po G. M. mirties, atlikdama darbines pareigas - atvykusi greitosios pagalbos automobiliu į iškvietimą. Jos nurodytas aplinkybes, kad Z. M. buvo pažįstamas su jos seserimi, tėvais, lankėsi pastarųjų sode, kartu minėjo gimtadienius, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos V. A., S. A.. Savo draugiškiems ryšiams su testatoriumi pagrįsti atsakovė pateikė fotonuotraukas, kuriose testatorius užfiksuotas savo namuose skirtingomis datomis, užfiksuoti jo tėvų, žmonos kapai. Tai, kad atsakovę buvo sutikusios Z. M. namuose nurodė ir liudytojos V. B., K. B..

29. Z. M. pats sugalvojo sudaryti testamentą atsakovės naudai, iniciavo jo sudarymą ir ją apie tai informavo. Jis įvardino testamento surašymo tikslą – kai jis būsiantis senas, atsakovė jį prižiūrėsianti. Testamento sudarymo metu testatoriui priežiūros nereikėjo, tik pabendravimo. Šiomis atsakovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis netikėti ir jų nevertinti teismas pagrindo nenustatė. Jas pateigiančių įrodymų byloje nėra, jos neprieštarauja notarės paaiškinimams, medicininiams įrašams apie Z. M. sveikatos būklę, kitiems prie bylos esantiems dokumentams (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Apklausiama ikiteisminio tyrimo (tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) metu atsakovė analogiškai nurodė, kad Z. M. ieškojęs jį prižiūrinčio asmens, žadėjęs atsilyginti, vėliau pasiūlęs po mirties palikti jam priklausantį turtą, ką ir padaręs.

30. Pažymėtina, kad būtent atsakovė A. A. (duomenys neskelbtini) nuvykusi pas Z. M. į namus rado jį be gyvybės ženklų, vėliau apie jo mirtį informavo ieškovės tetą V. B. Kas tik patvirtina, jog atsakovė rūpinosi testatoriumi, turėjo jo namų raktus, jį prižiūrėjo. Tuo tarpu nei ieškovė, nei V. B., nurodžiusi, kad Z. lankė itin dažnai, paskutinį kartą su juo bendravo, jį matė (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, jo nepasigedo.

31. Ieškovė L. J., nors yra vienintelė testatoriaus dukra, ji daug metų gyvena Anglijoje, paskutinį kartą su tėvu gyvai susitikusi buvo (duomenys neskelbtini) m. Kalėdų laikotarpiu. Testatorius nesinaudojo išmaniuoju telefonu ar nuotolinėmis vaizdo bendravimo priemonėmis. Ieškovė savo ryšį su tėvu apibudino, kaip artimą, tačiau jai apie jo sveikatos sutrikimus, nusiskundimus žinoma nebuvo, ji kasdieniame tėvo gyvenime, sveikatos priežiūroje nedalyvavo, rūpinosi juo per kitą asmenį – tetą V. B. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji nurodė, kad tėvas su ja bendraudavo tik būdamas neblaivus, būdamas blaivus jis dažniausiai nekeldavo ragelio.

32. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, kad testatoriaus valia yra absoliuti, t. y. jis turi teisę palikti visą savo turtą bet kuriam asmeniui arba turi teisę atimti paveldėjimo teisę iš bet kurio asmens nepriklausomai nuo jo giminystės ryšio su testatoriumi (CK 5.19 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismas pažymi, jog įstatymas nedraudžia kitiems asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą, kaip ir dalyvauti testatoriui sudarant testamentą. Jei testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro testamento negaliojančiu. Testamento laisvė reiškia ir tai, kad testatorius testamentu gali palikti bet kokį jam priklausantį turtą, taip pat turtą, kurį įgis ateityje. Kiekvienas asmuo turi teisę pats savo valia nuspręsti, kam turi atitekti jo turtas arba dalis turto po jo mirties, o persigalvojęs – tą valią pakeisti.

33. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).

34. Nagrinėjamu atveju, nors testatoriaus Z. M. ir atsakovės A. A. nesiejo giminystės ryšiai, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, jis ja pasitikėjo, bendravo su jos šeima. Atsakovė moka teikti skubią medicinos pagalbą. Be to, Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet buvo taikomi judėjimo tarp miestų apribojimai, turėjo galimybę atvykti pas testatorių, ko jam kaip vienišam žmogui reikėjo, po to jų bendravimas tęsėsi ir toliau. Tuo tarpu, jo ir dukros santykiai buvo atitolę, testatorius būdamas blaivus vengė su ieškove bendrauti. Nuo žmonos mirties, kuomet jis žadėjo turto nepragerti, jį palikti dukrai, iki ginčijamo testamento sudarymo buvo praėję daugiau kaip trys metai. Nuo dukters apsilankymo – du metai. Yra logiška, kad per šį laikotarpį Z. M. aktualūs ryšiai ir valia pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ginčo testamento sudarymas, numatant tikslą, jog atsakovė juo rūpinsis senatvėje, atitiko testatoriaus interesą užsitikrinti tiek bendravimą, tiek buities ir silpstančios sveikatos priežiūrą, kokia jam pačiam atrodė reikalinga.

35. Teismo vertinimu šalių, trečiojo asmens, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, įrašai apie Z. M. sveikatą medicininiuose dokumentuose, patvirtina kompleksinės ekspertizės išvadą, kad dėl turėto psichikos sutrikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, priklausomybė nuo alkoholio neįtakojo jo gebėjimo savarankiškai suformuoti savo valią ir ją išreikšti. Teismui nekyla abejonių dėl atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumo, ekspertizę atlikusių ekspertų objektyvumo ir nešališkumo. Dėl šių priežasčių teismas šiomis išvadomis remiasi (CPK 185 straipsnis).

36. Tai, kad po testamento sudarymo testatorius gyveno neilgai – apie (duomenys neskelbtini) mėnesius ir konkrečios priežiūros (slaugos) jam neprireikė, nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip. Šiuo atveju testatorius sudarė vienašalį sandorį. Jokių sąlygų testamentinei įpėdinei – A. A. pačiame testamente nustatyta nėra.

37. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės, jos artimųjų nurodytas aplinkybes, kad atsakovė siekė užvaldyti testatoriaus nuosavybę, testatorius buvo priklausomas nuo jos materialiai ar kaip nuo alkoholį teikiančio asmens (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Bylos duomenimis testatorius gavo senatvės pensiją, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos išmokas, taigi turėjo savo pajamų. Pinigus esant poreikiui jam skolindavo ir atsakovė, tai patvirtina pateikti banko sąskaitos išrašai. Mokėjimo pavedimuose nurodyta jų paskirtis – „už žiedą atsiimti iš taksisto“, „namų aplinkai tvarkyti“, „paskola mokesčiams“, „televizoriui atpirkti“ ir kt. (Duomenys neskelbtini) testatorius sudarė jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, kuria automobilį perleido atsakovei A. A. už 4 000 Eur, pastaroji nurodė atsiskaičiusi grynaisiais pinigais. Nors ieškovė išreiškė abejones dėl šio sandorio teisėtumo, tačiau pastarasis sandoris nėra ginčijamas. Pažymėtina, kad iki testatoriaus mirties abejonių dėl jo gebėjimo sudaryti sandorius ir disponuoti pinigais artimiesiems nekilo. Z. M. disponavo turtu ir pajamomis savo nuožiūra. Kaip jau minėta, testatorius alkoholį vartojo ir iki pažinties su atsakove, rado būdų ir priemonių jo gauti, net ir būdamas gydymo įstaigoje. Todėl ieškovės argumentai, nesudaro pagrindo abejoti testatoriaus savarankiškais gebėjimais išreikšti savo valią dėl testamento sudarymo.

38. Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovė ribojo testatoriaus bendravimą su ja, kitais artimaisiais. Bylos duomenimis Z. M. pats vaikščiojo, jo judėjimo laisvė nebuvo ribojama. Jis turėjo telefoną, esant poreikiui pats kvietėsi pagalbą ir ją gaudavo. Be atsakovės, jį namuose lankydavo ir V. B. Pats Z. M. niekada nesiskundė, jog jo bendravimas yra ribojamas.

39. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į psichiatrijos ekspertizės akte išdėstytą vertinimą, nėra pagrindo išvadai, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo tiek priklausomas nuo atsakovės, kad negalėjo išreikšti ir neišreiškė savo tikrosios valios. Todėl ieškovės argumentai dėl testatoriaus priklausomybės nuo kito asmens, pasidavimo jo įtakai atmestini kaip nepagrįsti.

40. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas.

41. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, jog Z. M. adekvačiai vertino situaciją, savo tikrąją valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, jis nebuvo suklaidintas, paveiktas, ir ši valia gerbtina.

42. Testamentas yra oficialus dokumentas, sudarytas notarų biure, patvirtintas notaro, testamento turinį reglamentuoja įstatymas (CK 5.18-5.28 straipsniai). Sandoris atitinka įstatymo normas, jo turinys – turtą palikti draugiškus santykius palaikančiam asmeniui, kuris jam padėdavo, kai tokia pagalba buvo reikalinga, ir iš kurio tikėjosi pagalbos ateityje, taipogi neprieštarauja logikai, protingumo principui, juolab negali būti laikomas nenaudingu testatoriui. Dėl visų aukščiau išdėstytų argumentų, nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu ieškinyje nurodytais CK 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais.

43. (Duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais A. A. priėmė Z. M. palikimą, kitais pagrindais nėra ginčijami. Todėl atmetus reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) Z. M. sudarytą testamentą negaliojančiu, atmetamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais jo pagrindu išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. A. patyrė 700 Eur išlaidas advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400 Eur išlaidas už advokato atstovimą teismo posėdžių metu, viso 1 100 Eur išlaidas. Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai, jos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, laiku teikė procesinius dokumentus, įrodymus, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 96, 98 straipsniai).

45. Iš ieškovės taip pat priteistinos 32,33 Eur byloje susidarę procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,33 Eur (trisdešimt du eurus 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus Z. M. asmens sveikatos istorijas grąžinti gydymo įstaigoms, ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti tyrimą atlikusiai institucijai.

Sprendimui įsiteisėjus, apie jo priėmimą pranešti viešojo registro tvarkytojui dėl įrašo apie iškėlimą bylos, susijusios su nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisiniu statusu, panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.