Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 25S243908 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Sprendimas iš esmės yra grindžiamas vienu teiginiu – pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2025 m. vasario 21 d. išvada Nr. 18-2130 (toliau – ir Išvada). VSD priėmė pareiškėjui nepalankią Išvadą dėl to, kad jis 1971–2003 metais dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tame centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 metais dirbo specialiame plėtros centre „MNIIRS“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas).

2.2. Pareiškėjas gimė Rusijoje, Sachalino srityje, 1971 metais baigė Maskvos fizikos-technikos institutą ir gavo paskyrimą dirbti centriniame fizikos-technikos institute, kuris priklauso Rusijos gynybos ministerijai. Darbas buvo susijęs su fizikos užduočių atlikimu. Pareiškėjas 1987 metais tapo fizikos mokslų daktaru. Pareiškėjas iki 1998 metų dirbo ir su įslaptinta informacija (fizikiniai apskaičiavimai, susiję su branduoliniais sprogimais). Faktą, kad su įslaptinta informacija jis dirbo tik iki 1998 metų, patvirtina Rusijos Federacijos 1996 m. rugpjūčio 15 d. įstatymas Nr. 114-FZ „Dėl išvykimo iš Rusijos Federacijos ir atvykimo į Rusijos Federaciją tvarkos“, pagal kurį iš Rusijos Federacijos buvo leidžiama asmenims išvykti tik praėjus penkiems metams nuo paskutinio susipažinimo su slapta informacija dienos. Pareiškėjas užsienio pasą gavo tik 2003 metais, taigi, darbas su slapta informacija nutrūko prieš 27 metus.

2.3. Pareiškėjas 2008–2014 metais teikė konsultacijas fizikos klausimais, kurie nebuvo susiję su karine pramone plėtros centre „MNIIRS“, šiame centre pareiškėjas faktiškai nedirbo (nebuvo įdarbintas). Pareiškėjas konsultuodamas plėtros centre „MNIIRS“ su slapta informacija nedirbo. Nuo 1998 metų pareiškėjas pajamas gaudavo užsiimdamas individualia verslo veikla ir tai buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

2.4. Pareiškėjas 1983 metais Vilniuje sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete E. A., iki 2015 metų jie gyveno Maskvoje, po to gyventi atvyko į Lietuvą, kadangi pareiškėjo sutuoktinė norėjo grįžti į tėvynę. Atvykimą į Lietuvos Respubliką lėmė ir tai, kad 2014 metais Rusijos Federacija aneksavo Krymą. Pareiškėjas kategoriškai nepritarė tokiems šios valstybės veiksmams bei žmogaus teises vis labiau varžančiam režimui. Pareiškėjas ir dabar neigiamai vertina Rusijos režimą ir valdžios vykdomą politiką, nepalaiko Krymo aneksijos, nes Rusija pažeidė tarptautinę teisę šioje valstybėje įsigalėjo vieno žmogaus diktatūra. Pareiškėjas su sutuoktine nutraukė visus ryšius, kurie juos siejo su Rusija, pardavė jiems Maskvos srityje priklausiusį butą. Pareiškėjas nei artimųjų, nei kilnojamojo ar nekilnojamojo turto Rusijoje neturi, paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2019 metais.

2.5. Pareiškėjas su sutuoktine gyvena iš senatvės pensijos. Pensiją pareiškėjas gauna vadovaujantis 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl pensinio aprūpinimo (toliau – ir Susitarimas) nuostatomis. Iš Rusijos Federacijos nėra pervedamos piniginės lėšos Lietuvos Respublikai, t. y. pareiškėjui pensiją moka Lietuvos Respublika.

2.6. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas 2015 m. gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 5 metų laikotarpiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. atvykęs gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys. Pareiškėjas su sutuoktine planavo nuolatos apsistoti bei tolimesnį gyvenimą kurti Lietuvos Respublikoje, jie dar 2002 m. lapkričio 20 d. bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą Vilniuje, 2016 metais sutuoktinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kitą butą Vilniuje.

2.7. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė dėl senyvo amžiaus turi sveikatos problemų, serga lėtinėmis ligomis, pareiškėjui 2025 m. lapkričio 27 d. pareiškėjui suplanuota (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) nuo 2008 metų. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat yra pensinio amžiaus (jai šiuo metu – (duomenys neskelbtini) metai), jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini), serga sunkia lėtine liga – jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos pareiškėjo sutuoktinė patyrė (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), ypatingai sunkiai (duomenys neskelbtini), pati negali pasirūpinti savimi (negali (duomenys neskelbtini)), todėl visa buitimi rūpinasi sutuoktinis. Pareiškėjo sutuoktinė yra labai prisirišusi prie pareiškėjo, kitais žmonėmis nepasitiki, todėl negalėtų priimti pagalbą iš pašalinių asmenų ar socialinių darbuotojų. Iki šiol sutuoktinę (duomenys neskelbtini) reikalaujantys nuolatinės 24 val. per parą priežiūros. Pareiškėjo sutuoktinė siekia likusį gyvenimą nugyventi kartu su savo sutuoktiniu, todėl į slaugos paslaugas teikiančias įstaigas nesikreipia.

2.8. Sutuoktiniai bendrų vaikų neturi. Pareiškėjas turi sūnų (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris yra Ukrainos pilietis. Sutuoktinė turi sūnų E. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), turintį tik Nyderlandų pilietybę. Sutuoktinių suaugę vaikai iš ankstesnių santuokų gyvena ne Lietuvoje, o kitose Europos Sąjungos valstybėse – Nyderlanduose ir Vokietijoje. Sutuoktinės E. A. sūnui Nyderlanduose yra teikiama finansinė, medicininė ir socialinė pagalba, nes pats sūnus negali pilnai pasirūpinti savimi.

2.9. Pareiškėjo biografija patvirtina, kad jis negali kelti jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Jis yra privatus asmuo, norintis taikiai ir ramiai gyventi su savo šeima. Pareiškėjas niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Rusijos valdžia, kas ir lėmė sprendimą išvažiuoti iš Rusijos bei nutraukti su ja visus ryšius. Pareiškėjas taip pat visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu.

2.10. Atsakovas nepagrįstai Sprendime tvirtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, teisėsaugos ar karinėmis institucijomis ir kad šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali būti atnaujinti, Rusijos žvalgybos tarnybos potencialiai gali siekti verbuoti asmenį. Įstatymo 98¹ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu. Sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas. Tokio vertinimo standarto laikomasi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.

2.11. Pareiškėjas gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui tuo atveju, jeigu ši grėsmė yra ne teorinio, o realaus pobūdžio. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės realumą sieja su pareiškėjo buvusiu darbu, tačiau šios prielaidos pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti, ar pareiškėjas atitinka sėkmingo verbavimo kriterijus, nurodytus VSD tinklalapyje, t. y. asmens galimybes gauti dominančią informaciją arba atlikti kitas užduotis ir asmens motyvai bendradarbiauti su priešiškos valstybės žvalgyba. Šie kriterijai atsakovo nebuvo vertinti, o pareiškėjas jų ir neatitinka.

2.12. Atsakovas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių kad pareiškėjas tikėtinai gali dominti Rusijos žvalgybos saugumo tarnybas ir verbavimo atveju tikėtinai sutiktų su jomis bendradarbiauti. Taigi, atsakovas neturi jokio teisėto pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui. Iš pareiškėjo biografijos aiškiai matyti, kad jokios realios grėsmės valstybės saugumui jis nekelia, kadangi: pareiškėjo išsilavinimas nėra susijęs su saugumo, gynybos ar užsienio politika; pareiškėjas yra fizikas, 1971 metais baigė Maskvos fizikos-technikos institutą; 1987 metais pareiškėjas tapo techninių mokslų daktaru; visą gyvenimą vykdė tik mokslinį darbą; 1971–2003 metais Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute pareiškėjas dirbo ir 2008–2014 metais specialiame plėtros centre „MNIIRS“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas) teikė konsultacijas ne dėl ideologinių, o dėl profesinių ir ekonominių priežasčių; apie savo darbą ir darbovietės pareiškėjas nurodė pats, pareiškėjas specialiame plėtros centre „MNIIRS“ teikė konsultacijas fizikos klausimais, kurie nebuvo susiję su karine pramone, su slapta informacija; pareiškėjui dėl jo darbo nebuvo suteikti kokie nors apdovanojimai ar laipsniai; pareiškėjas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute dirbo ir specialiame plėtros centre „MNIIRS“ konsultavo laikotarpiais, kai Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykiai nebuvo konfliktiški, nekėlė grėsmės Lietuvos saugumui; pareiškėjo darbo (konsultavimo) santykiai su minėtomis institucijomis nutrūko daugiau nei prieš 10 metų. Pareiškėjui inkriminuojama grėsmė dėl prieš 10 metus konsultavimo specialiame plėtros centre „MNIIRS“ yra per daug nutolusi nuo pareiškėjo asmens, ši grėsmė nėra individualizuota; pareiškėjas ėjo skyriaus vadovo pareigas, tačiau tuo pačiu pareiškėjas buvo ir mokslininkas.

2.13. Atsakovas Sprendime neatribojo laikotarpių, kuomet pareiškėjas veikė kaip mokslininkas ir / ar kaip skyriaus vadovas. Skyriaus vadovo pareigos iš esmės, kaip ir pareiškėjo darbas 12 institute, atitiko jo mokslinį laipsnį. Pareiškėjas dirbdamas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute ir konsultuodamas specialiame plėtros centre „MNIIRS“ užėmė politiškai neutralias pareigas, užsiėmė moksline veikla. Politinių ar Rusijos valdžią aukštinančių straipsnių, kitos mokslinės produkcijos savo veikloje pareiškėjas nepublikavo. Pareiškėjas pats, savo noru nusprendė išeiti iš minėtų darboviečių. Pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl akivaizdu, kad dėl senatvės, sveikatos būklės vargu ar asmuo gali dominti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas, todėl jokia reali pareiškėjo verbavimo tikimybė neegzistuoja. Pareiškėjas laikosi opozicinių pažiūrų, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Rusijos Federacijos politiką. Pareiškėjo politiniai įsitikinimai rodo, kad jokių motyvų bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis pareiškėjas neturi.

2.14. Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, priimant Sprendimą nebuvo atliktas sisteminis visų pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių vertinimas.

2.15. Akcentuotina, kad pareiškėjas yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą. LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva) nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką (taip pat šiuo aspektu žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). LVAT, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, ir kt.).

2.16. Aplinkybės dėl pareiškėjo keliamos potencialios grėsmės valstybės saugumui negali būti vertinamos atsietai ir nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kitų pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas – jo amžius, sveikata, sutuoktinės amžius ir sveikata, santykiai tarp sutuoktinių, gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, integracijos į Lietuvos visuomenę laipsnis. Migracijos departamentas iš esmės apsiribojo formaliu aplinkybių apie pareiškėjo šeiminius bei socialinius ryšius išvardinimu, tačiau neatliko individualaus vertinimo pareiškėjo keliamos grėsmės pasireiškimo tikimybės proporcingumo jo galimo atskyrimo nuo sutuoktinės pasekmių aspektu.

2.17. Sprendimu pritaikyta priemonė yra neproporcinga, Sprendimas kelia grėsmę šeimos vientisumui. Nors Sprendimu pareiškėjas nėra verčiamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau toks įpareigojimas gali būti priimtas, kadangi Sprendimu siekiama pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Naujausioje LVAT praktikoje, sprendžiant klausimą dėl sprendimų proporcingumo, prioritetas labiau teikiamas sutuoktinio teisinei padėčiai kylančių neigiamų padarinių išvengimui, nei keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybei (LVAT 2025 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-982-463/2025).

2.18. Nepanaikinus Sprendimo, nepavyktų išvengti neigiamų padarinių, kylančių sutuoktinės teisinei padėčiai. Minėta, jai (duomenys neskelbtini) metai, serga sunkia lėtine liga, negali savimi pasirūpinti, jai nustatytas tik (duomenys neskelbtini) lygis. Sutuoktinei negalėtų padėti ir ja pasirūpinti jos sūnus, nes jis gyvena Nyderlanduose, kur jam pačiam teikiama socialinė, finansinė ir medicininė pagalba. Pareiškėjo sutuoktine negalėtų pasirūpinti ir kiti pašaliniai asmenys. Atsakovas neatliko vertinimo, kokios pasekmės kiltų pareiškėjo sutuoktinei, kaip ir grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybės ir padarinių pareiškėjo šeimos padėčiai proporcingumo principo taikymo kontekste.

2.19. Sprendime atsakovas nurodo vizos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo galimybes, tačiau atsisakius pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei išdavus nacionalinę vizą, būtų pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis, medicininių paslaugų prieinamumas (jis netektų teisinio pagrindo pretenduoti į (duomenys neskelbtini)), padidintas pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje neapibrėžtumas. Išdavus pareiškėjui vizą, tai prilygintų jį prie asmenų nuolat negyvenančių Lietuvos Respublikoje su iš to kylančiomis pasekmėmis: vyresnio amžiaus žmogui būtų apsunkintas reikalingų dokumentų gavimo klausimas (pvz., vairuotojo pažymėjimo keitimas, medicininių pažymų gavimas ir kt.), pareiškėjas negalėtų naudotis bankų sistema, pareiškėjas negalėtų prisiimti mokestinės naštos pagal nuolatinio gyventojo statusą. Jei pareiškėjas pripažįstamas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, jam negali būti išduodama nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi. Nepanaikinus Sprendimo, pareiškėjui grėstų netekti senatvės pensijos, nes pareiškėjas nebūtų priskiriamas prie nuolat gyvenančių Lietuvos teritorijoje asmenų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime prašė tuo atveju, jei teismas tenkins pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidas priteisi ne iš atsakovo, o iš valstybės biudžeto, kadangi nacionalinis saugumas – viešasis interesas, o priimti ginčijami sprendimai prilygintini viešojo intereso gynimui. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi Įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika. LVAT yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Būtent užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes.

3.2. Pareiškėjo skunde pateikti samprotavimai yra deklaratyvūs ir neatitinka LVAT praktikos. Pareiškėjas dirbtinai susieja VSD internetiniame puslapyje rastą informaciją su kriterijais, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

3.3. LVAT lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimą visiems asmenims, dirbantiems Rusijos valstybinėse institucijose, laiko visiems žinomomis. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, todėl tokių aplinkybių aiškinti / įrodinėti Migracijos departamentas ir neturi. LVAT pripažįsta pakankamu faktą, jog Rusijos žvalgybos ir saugumo institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, disponuoja jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Taip pat Rusijos Federacija pareiškėjui moka pensiją, kas taip pat yra tiesioginis pareiškėjo ryšys su kilmės valstybe. Nei VSD išvadoje, nei Migracijos departamentas Sprendime neprivalo detaliai nurodyti mechanizmų, kaip Rusijos Federacijos tarnybos veikia, ar kaip yra perduodama informacija lojalių piliečių Rusijos Federacijos tarnyboms.

3.4. Abi pareiškėjo darbovietės buvo įvertintos, tačiau LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų, funkcijų. Taigi, pareiškėjo argumentai apie užimtas pareigas yra nereikšmingi.\

3.5. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo individualios situacijos vertinimą. Sprendime įvertinta pareiškėjo ir jos sutuoktinės negalavimai, dokumentų dėl poreikio globai nebuvimas, sutuoktinę galintis slaugyti sūnus. Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės ryšį, tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta sprendimų dėl grąžinimo / išsiuntimo, įvertintas vizos išdavimo faktas, pasekmės sutuoktinės padėčiai ir pareiškėjui, pareiškėjo ryšiai su vaiku, pareiškėjo teiginiai apie sutuoktinės tremtinius giminaičius, darbo santykių nutraukimo motyvas, pareiškėjo gebėjimas kalbėti lietuviškai ir jo integracija Lietuvoje, ekonominiai ryšiai, gaunama pensija iš Rusijos Federacijos, nekilnojamas turtas Lietuvoje, socialinių tinklų paskyrų nebuvimas, įvertinti ir pareiškėjo mąstymo gebėjimai ir asmens ryšių su kilmės valstybe reikšmė.

3.6. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad prioritetas teikiamas sutuoktinio teisinei padėčiai kylančių neigiamų padarinių išvengimui. LVAT vertina individualią situaciją ir jos visetą, o ne skiria prioritetą vienai vertybei. Valstybės saugumas yra aukštesnėje vertybinėje skalėje nei vieno asmens ekonominiai-socialiniai poreikiai Lietuvoje. Migracijos departamentas Sprendime pasisakė apie jo poveikį pareiškėjo padėčiai, t. y. kad asmens sutuoktinės padėčiai nėra padaryta jokia įtaka ir nekyla jokių pasekmių, nes asmuo ir toliau lieka Lietuvos Respublikoje, o asmens statuso pasikeitimas (nuolatinio Lietuvos gyventojo statuso netekimas) riboja tik paties asmens teisę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. Be to, pareiškėjas nėra analogiškoje padėtyje, kaip pareiškėja administracinėje byloje Nr. eA-982-463/2025. Minimai pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi remiantis išskirtinai VSD išvada; ji dirbo Baltarusijos Respublikos banke, t. y. ne Rusijos Federacijos gynybos ministerijoje.

3.7. Pareiškėjas taip pat remiasi LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2126-822/2025, nurodo, jog Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo pareiškėjo keliamos grėsmės pasireiškimo tikimybės proporcingumo jo atskyrimo nuo šeimos pasekmių aspektu. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad sutuoktinei globa nepaskirta (ją gali prižiūrėti sūnus), tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, Lietuvos Respublikos (Europos Sąjungos) pilietės, nėra tokio priklausomumo ryšio, dėl kurio asmens sutuoktinė būtų priversta lydėti pareiškėją ir išvykti iš Lietuvos (Europos Sąjungos) teritorijos, o pareiškėjas ir nėra išsiunčiamas iš Lietuvos.

3.8. Migracijos departamentas ištyrė pareiškėjo šeimyninius, ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje ir vertino, kad tai, jog asmuo rūpinasi savo sutuoktine, negali nulemti aplinkybių, kad jam turėtų būti išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, ar kad jis privalėtų išsaugoti nuolatinio gyventojo statusą. Teismui nebuvo pateikti dokumentai, kad asmens sutuoktinė negalėtų pasirūpinti savimi, kad jai dėl sveikatos būklės būtų paskirtas globėjas, paskirta nuolatinė slauga ar nustatyti kiti specialieji poreikiai. Nors sutuoktiniai neturi bendrų vaikų, asmuo nėra vienintelis šeimos narys, galintis ja pasirūpinti. Sutuoktinės sūnus iš pirmos santuokos gyvena kitoje ES valstybėje, tačiau tai nepaneigia jo pareigos rūpintis savo senyvo amžiaus sergančia motina.

3.9. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje niekada nedirbo, išmokas gauna iš Rusijos Federacijos per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iš pareiškėjo pensija nebus atimta. Aplinkybės dėl gaunamos pensijos iš Rusijos Federacijos nešalina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, priešingai, tai yra ryšys su kilmės valstybe, kuris nėra nutrūkęs. Pareiškėjo siekis išlaikyti palankesnes gyvenimo sąlygas Lietuvoje nešalina jo keliamos grėsmės ir nėra reikšmingesnis nei valstybės saugumas.

3.10. Pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos, jis turi teisę gyventi Lietuvoje kitokiu teisiniu statusu. Kadangi teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (ypač įvertinant potencialios grėsmės valstybės saugumui reikšmingumą), o konkretus teisinis statusas įgyjamas tik jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai apie siauresnę teisių apimtį neturėtų būti pagrindas išduoti leidimą gyventi nuolat, kai Įstatymo reikalavimų jis neatitinka.

3.11. Pareiškėjas iki 1998 metų dirbo ir su įslaptinta informacija (fizikiniai apskaičiavimai susiję su branduoliniais sprogimais), 2009 metais išleistoje knygoje aprašomi pareiškėjo atlikti tyrimai ir jų rezultatai, kurie tuo metu buvo įslaptinti, o dabar prieinami visiems, t. y. informacija apie branduolinius sprogimus tapo nebeslapta. Darbas Rusijoje su informacija apie branduolinius sprogimus, turint prieigą prie įslaptintos informacijos, yra išskirtinio Rusijos Federacijos pasitikėjimo asmeniu įrodymas. Vien tai, kad asmuo yra senyvo amžiaus, nereiškia, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. VSD atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

4.2. Pareiškėjui pateikus prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, VSD vertino jo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjui buvo išduotos 5 vizos, galiojusios nuo 2008 iki 2015 metų. Minėtuose pareiškėjo vizų prašymuose nurodyta, kad pagrindinis kelionės į Lietuvą tikslas – šeimos ar draugų lankymas.

4.3. Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12 centriniame tyrimų institute, specialiame plėtros centre „MNIIRS“ ir turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

4.4. Kaip nurodė pareiškėjas, jis į Lietuvą atvyko gyventi 2015 metais dėl to, kad taip norėjo jo sutuoktinė o ne dėl Rusijos 2014 metais pradėtos agresijos prieš Ukrainą. Asmuo nepagrįstai bando menkinti keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kuri kildinama iš jo ilgamečio darbo Rusijos valstybiniuose subjektuose. Pareiškėjo darbas nurodytose darbovietėse, kuriose neabejotinai buvo taikomi patikimumo ir lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimai, tęsėsi itin ilgą laiką (nuo 1971 m.) ir nutrūko gana neseniai (2014 m.). Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje, turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas yra įgijęs išsilavinimą branduolinės fizikos srityje. Atitinkamai ir pareiškėjo darbinė veikla Rusijoje buvo susijusi su pačio aukščiausio lygmens įslaptinta informacija apie branduolinius sprogimus. Be to, pareiškėjas ėjo aukštas pareigas – sektoriaus vadovo, vadovaujančio mokslo darbuotojo ir kt. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai.

4.5. Atliekant pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nustatyta, kad jis gimęs ne Lietuvoje, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gavo 2015 m. rugsėjo 3 d., naujausias leidimas buvo išduotas laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2025 m. birželio 17 d. Pareiškėjas Lietuvoje nėra dirbęs. Pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrindas yra tai, kad jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento Sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovo priteisė pareiškėjui 2 629 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2025 m. sausio 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia ankstesnio leidimo nuolat gyventi galiojimas.

6.2. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, įvertino asmens socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie pareiškėjo vaikus Migracijos departamentas neturi. Siekiant įvertinti pareiškėjo ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas.

6.3. Klausimyne pareiškėjas nurodė, kad 1971–2003 metais dirbo moksliniu bendradarbiu Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tame centriniame tyrimų institute, pareigos – jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, sektoriaus vadovas, vadovaujantis mokslo darbuotojas. 2008–2014 metais jis dirbo moksliniu bendradarbiu specialiame plėtros centre „MNIIRS“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas), pareigos – sektoriaus vadovas.

6.4. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 21 d. gavo VSD Išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

6.5. Migracijos departamente 2025 m. kovo 4 d. buvo atlikta asmens apklausa. Asmuo apklausos metu nurodė, kad 1971 m. baigė Maskvos fizikos-technikos institutą, 1971 m. gavo paskyrimą dirbti centriniame fizikos-technikos institute, kuris priklauso Rusijos gynybos ministerijai. Darbas buvo susijęs su fizikos užduočių atlikimu; pareiškėjas 1987 m. tapo fizikos mokslų daktaru. Iki 1998 m. dirbo ir su įslaptinta informacija (fizikiniai apskaičiavimai, susiję su branduoliniais sprogimais). 2008–2014 m. „MNIIRS“ dirbo konsultantu fizikos klausimais. Į Lietuvą atvyko gyventi 2015 m., nes į tėvynę norėjo grįžti jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Asmuo nurodė, kad neigiamai vertina Rusijos režimą ir valdžios vykdomą politiką; nei artimųjų, nei nekilnojamojo turto Rusijoje neturi, paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2019 m. Gyvena su sutuoktine iš senatvės pensijos.

6.6. Įvertinęs apklausos rezultatus ir visas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 6 d. VSD pateikė papildomą informaciją ir paprašė dar kartą įvertinti, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 12 d. gavo atsakymą, kad įvertinus naujai pateiktą papildomą informaciją, VSD vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nesikeičia.

6.7. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 21 sprendimu Nr. 25S118653, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, nusprendė nepakeisti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 25S119460, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti turimą leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.8. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2025 m. liepos 15 d. sprendimu panaikino minėtus Migracijos departamento sprendimus ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 23 d., LVAT palikus Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą galioti.

6.9. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 29 d. apklausė pareiškėjo sutuoktinę. Asmuo paaiškino, kad su pareiškėju susituokę nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini)). 2007 m. ji neteko tėvų, todėl išvyko gyventi į Rusiją. Gyvendama Rusijoje nedirbo. 2015 m. grįžo į Lietuvą, kadangi abu su pareiškėju yra seni žmonės, pensininkai, dar prisidėjo Krymo aneksija. Dėl vyro pareigų paaiškino, kad jis yra mokslininkas, dirbo moksliniu bendradarbiu, parašė ir apsigynė disertaciją. Pareiškėjo sutuoktinė detalizavo jai diagnozuotas ligas, taikytą gydymą, teigė, kad jai reikalinga ramybė, pastovi pagalba, o nuo streso, kurį patiria jau šeštas mėnuo, sveikata blogėja. Sutuoktinei vyras yra ir draugas, ir slaugė, ir namų darbininkas. Paaiškino, kad jai nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad jeigu kreiptųsi į gydytoją dabar, būtų nustatyta ir (duomenys neskelbtini). Atsakydama į klausimus, susijusius su sūnumi, paaiškino, kad sūnus gyvena Nyderlanduose, tačiau jis pats yra ligonis, persirgęs (duomenys neskelbtini).

6.10. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nepakeisti pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Įvertinęs pareiškėjo darbo kilmės valstybėje pobūdį ir trukmę, jo atvykimo į Lietuvą aplinkybes, šeiminius, ekonominius, socialinius ryšius ir integravimąsi Lietuvoje, Migracijos departamentas nurodė, kad asmuo pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai ir nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, apžvelgė LVAT praktiką dėl institucijų atliekamo užsieniečio keliamos grėsmės vertinimo kartu pažymėdamas, kokie vertinimo kriterijai turi būti taikomi pagal Įstatymo, Direktyvos nuostatas sprendžiant dėl ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimo.

8. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S119460 ir Migracijos departamento 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 25S118653. Šiame teismo sprendime konstatuota, kad Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti naujai paaiškėjusias papildomas aplinkybes, kurios jam nebuvo žinomos apie pareiškėją (pareiškėjo sveikatą, šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, įvertinti ir kitus pareiškėjo argumentus, susijusius su jo nurodomais šeiminiais ryšiais), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Teismo sprendime pažymėta, kad atsakovo motyvai dėl pareiškėjo integracijos į Lietuvos visuomenę lygio taip pat persvarstytini naujų įrodymų visumoje, kartu įvertinus ir tai, kad asmuo moka lietuvių kalbą, gali ja reikšti mintis, ją supranta.

9. Pasisakydamas dėl ginčijamame Sprendime Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ir jo sutuoktinės sveikatos būkle, pareiškėjo vaidmens rūpinantis sutuoktine, bei tai, kad nebuvo pateikti dokumentai, jog asmens sutuoktinė negalėtų pasirūpinti savimi, kad jai būtų paskirtas globėjas, nuolatinė slauga ar nustatyti kiti specialieji poreikiai, teismas pabrėžė, kad EŽTT taip pat yra nurodęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Buvo atkreiptas dėmesys į ESTT išaiškinimus, pateiktus 2024 m. balandžio 25 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose C-420/22 ir C-528/22.

10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu duotus liudytojos (pareiškėjo sutuoktinės) paaiškinimus, 2025 m. spalio 29 d. pareiškėjo sutuoktinės apklausos transkripciją, teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime tik formaliai įvertino nurodytas aplinkybes. Teismo įsitikinimu, argumentai, kad pareiškėjo sutuoktinę gali prižiūrėti jos sūnus yra prieštaraujantys pateiktiems rašytiniams įrodymams (Pažyma apie pareiškėjo sutuoktinės sūnui teikiamą socialinę priežiūrą Nyderlanduose); sutuoktinių tarpusio ryšio vertinimas apsiribotas tik nurodymu, kad nėra priklausomumo ryšio, kas prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjas ir jo sutuoktinė susituokę nuo (duomenys neskelbtini), sutuoktinė sunkiai sergantis asmuo; kt.). Dėl argumentų, kad pareiškėjo sutuoktinei nėra skirta slauga ar globa, teismas pažymėjo, kad tai nepaneigia aplinkybių, jog asmeniui yra reikalinga priežiūra, kurią būtent teikia pareiškėjas. Nurodęs, kad ir 2025 m. spalio 29 d. apklausos metu, ir teisminio nagrinėjimo metu liudytoja patvirtino, kad be savo vyro priežiūros ji neišsiverstų, teismas pabrėžė, kad šias aplinkybes patvirtina ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos šeimos gydytojo 2025 m. gegužės 26 d. pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini).

11. Teismo nuomone, vien tik formaliai įvertinus pareiškėjo šeiminius, socialinius ryšius su Lietuva, toks vertinimas negali būti laikomas tinkamu, visapusišku ir teisingu.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės ir pateikto institucijų vertinimo, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo ilgalaikis darbas Rusijos institutuose, turint teisę dirbti su slapta informacija, tikėtina pagrindžia pareiškėjo potencialų pavojų Lietuvos saugumui, tačiau nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė, kokią nustatė atsakovas ir VSD, buvo tariama bei formali, o ne reali. Teismo įsitikinimu, grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Byloje nebuvo informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nebuvo duomenų ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Teismas nurodė, kad nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo galbūt keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.

13. Teismas darė išvadą, kad Sprendime nebuvo įvertinta visuma su pareiškėju susijusių aplinkybių, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas.

Buvo konstatuota, kad Sprendimas, kuriame pareiškėjo keliama grėsmė iš esmės grindžiama tik jo ankstesniu darbu Rusijos institucijose, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete; nuo 2015 metų faktiškai gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine; nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas Rusijos institucijose ir (arba) vėliau būtų atlikęs prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas ar pan.) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas yra neproporcingas, nes įvertinus pareiškėjo profilį (pagal VSD ir atsakovo surinktus duomenis), tikimybė, kad pareiškėjas realiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, yra mažesnė nei jo šeimai kylantys neigiami padariniai.

14. Pabrėžęs, kad Sprendimo turiniui keliami reikalavimai yra nustatyti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, teismas sprendė, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, atsakovas neatliko, neįvertino duomenų visumos bei Sprendimo proporcingumo, t. y. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Remdamasis išdėstytais motyvais teismas panaikino Sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d.) ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

III.

15. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16.1. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

16.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neatliko išsamaus tyrimo, neįvertino visų su pareiškėju susijusių aplinkybių, o konstatuota asmens grėsmė formali, prieštarauja LVAT praktikai suformuotai administracinėse bylose Nr. eA-2742-556/2025 ir Nr. eA-2284-575/2023. Migracijos departamentas neprivalo pagrįsti, kad grėsmė nacionaliniam saugumui jau egzistuoja. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad praeityje ar dabartyje nenustatytas aktyvus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, yra per aukštas įrodinėjimo standartas, pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

16.3. Pareiškėjas 1971–2003 metais dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tame centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, o 2008–2014 metais dirbo specialiame plėtros centre „MNIIRS“. Aukštą pasitikėjimo lygį strateginėse Rusijos institucijose pasiekę darbuotojai (turėję galimybę susipažinti su įslaptinta medžiaga) bei ilgus metus dirbę sistemoje (32 metai gynybos ministerijoje bei 6 metai Maskvos radijo ryšio moksliniame institute) potencialiai gali būti panaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos valdžiai asmenys. Vien faktas, kad pareiškėjas šiuo metu tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo ryšiai vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.

16.4. Spręsdamas, kad atsakovas keliamą grėsmę grindė tik pareiškėjo ankstesniu darbu ir priėmė neproporcingą Sprendimą, teismas taip pat nesilaikė LVAT praktikos – nors esminis Sprendimo pagrindas yra Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo darbo, tačiau iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Šiuo atveju, vien pareiškėjo šeimyninės aplinkybės savaime nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo darbo ir iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Su pareiškėju susijusios individualios šeimyninės, ekonomines ir socialinės aplinkybės buvo išnagrinėtos Sprendime (žr. 6–7 psl.).

16.5. Teismas pareiškėjo sutuoktinės priklausomumo ryšį vertina išskirtinai pagal pareiškėjo pateiktus duomenis. Pagal nustatytą dalyvumo lygį pareiškėjo sutuoktinė nėra visiškai nesavarankiška, specialiųjų poreikių pažyma nepateikta (tokio pobūdžio pažymose nurodomi asmens specialieji poreikiai). Pareiškėjas nėra sutuoktinės globėjas ar rūpintojas, o faktas, kad jis užtikrina sutuoktinės specialiuosius poreikius, nebuvo įrodytas kitaip nei pareiškėjo ir sutuoktinės žodžiais. Daryti išvadų, kad pareiškėjo sutuoktinei yra būtina priežiūra be medicinos išvados apie specialius poreikius (nurodančius konkrečius asmens specialius poreikius), teismo sprendimo dėl riboto veiksnumo / neveiksnumo, nėra galimybės

16.6. LVAT praktika patvirtina, kad nepaisant ilgalaikių užsieniečio ryšių ir žmonos Lietuvoje, jie nėra laikomi svarbesniais nei valstybės saugumo užtikrinimas. Atitinkamai, aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė gyvena Lietuvoje taip pat nėra laikytina svarbesne už valstybės saugumo užtikrinimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė normas dėl išvados apie grėsmę, todėl ir kita išvada apie Sprendimo neproporcingumą taip pat yra nepagrįsta.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad neva pirmos instancijos teismas reikalavo pagrįsti Sprendimo priėmimo metu egzistuojančią užsieniečio nacionaliniam saugumui keliamą grėsmę. Atitinkamai, nepagrįstai yra keliamas klausimas dėl per aukšto įrodinėjimo standarto. Kaip teisingai sprendime nurodė teismas, grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes.

17.2. Teismo reikalavimas įvertinti su pareiškėju susijusias aplinkybių visumą, atlikti išsamų ir visapusišką pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimą, individualiai ištirti visas reikšmingas aplinkybes yra teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis LVAT praktiką.

17.3. Atsakovas nepagrįstai pareiškėjo asmenį charakterizuojančių aplinkybių visapusišką, išsamų vertinimą sieja tik su pareiškėjo atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai atliktų valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmų, kurie keltų baudžiamąją atsakomybę, įrodinėjimu. Atsakovas atlikdamas visapusišką tyrimą turėjo vertinti pareiškėjo veiksmus ne tik baudžiamosios atsakomybės kontekste, bet ir kitus veiksmus kurie nesukelia tokios atsakomybės, siekiant nustatyti realią grėsmę valstybės saugumui bei priimti objektyvų sprendimą.

17.4. Dėl atsakovo pozicijos, kad pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės žvalgybos institucijomis ar asmeninis galbūt nenutrūkę, gali atsinaujinti ir pareiškėjo grėsmė pakankamai reali, pažymėtina, kad LVAT yra konstatavęs, kad užsieniečių darbas buvusiose darbovietės negali būti vienintelis pagrindas pripažinti užsienietį keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir priimti užsieniečiui nepalankius sprendimus, t. y. turi būti atliktas visapusiškas visų faktinių aplinkybių charakterizuojančių užsieniečio asmenį vertinimas.

17.5. Grėsmės valstybės saugumui vertinimas nebuvo atliktas kitų faktinių aplinkybių kontekste. Nebuvo įsigilinta į pareiškėjo ir jos sutuoktinės amžių, jų sveikatos būklę, būtinybę ir pareigą pareiškėjui padėti savo sutuoktinei buityje ir kt. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat aiškiai nurodyta, kad atsakovas savo sprendime neatsižvelgia į ilgalaikius pareiškėjo ir jo žmonos šeimos santykius, o sutuoktinių tarpusio ryšio vertinimas prieštarauja faktinėmis aplinkybėmis. Pats darbo (ar paslaugų teikimo) fakto konstravimas negali būti pagrindas konstatuoti, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas savo sprendime ir akcentavo, kad, siekiant nustatyti realią, o ne formalią grėsmę valstybės saugumui, būtina vertinti visumą Pareiškėjo asmenį charakterizuojančių aplinkybių.

17.6. Atsakovas tvirtindamas apie neva galbūt atsinaujinančius ryšius, privalėjo turėti bent menkiausią tam pagrindą. Tačiau jis nepateikia atsakymų į klausimus, kaip pareiškėjas, būdamas senas, ligotas pensininkas, nuolat prižiūrintis savo taip pat sergančią sutuoktinę, galėtų objektyviai, realiais veiksmais atnaujinti nutrūkusius ryšius ar kelti grėsmę valstybės saugumui. Nenurodžius net galimų veiksmų, taip pat neįvertinus ar pareiškėjas objektyviai, realiai gali atlikti tokius veiksmus, atsakovo teiginiai apie pareiškėjo neva atsinaujinančius ryšius, keliamą grėsmę laikytini hipotetiniais. Tokia Atsakovo pozicija nepagrįstai plečia grėsmės valstybės saugumui turinį ir apimtį, o tai kelia abejonių dėl Sprendimo proporcingumo.

17.7. Vengdamas apeliaciniame skunde pasisakyti apie jo priimto sprendimo (ne)proporcingumą, atsakovas dėmesį kreipią į aplinkybių vertinimą, teigdamas kad visas pareiškėjo individualias aplinkybes įvertino. Faktinių aplinkybių, kurias nurodė pats pareiškėjas ar jo sutuoktinė, išvardijimas negali būti prilyginamas tokių aplinkybių vertinimui (klaidingai nurodoma dėl pensijos mokėjimo pareiškėjui, dėl sutuoktinės sūnaus galimybės pasirūpinti ja, pačios sutuoktinės sveikatos būklės ir galimybės pasirūpinti savimi, paskirtos globos, slaugos ir pan.). Atsakovas puikiausiai žino, jog pripažinus užsienietį keliančiu grėsmę valstybės saugumui, turės būti keliamas klausimas dėl jo grąžinimo / išsiuntimo, nes šiuos santykius reguliuoja imperatyvios Įstatymo nuostatos ir kt.

17.8. Apskritai, šioje byloje buvo svarbu nustatyti ne tik kokios aplinkybės buvo (ne)įvertintos, bet ar priimtas Sprendimas šių aplinkybių visumos kontekste yra proporcingas užsieniečio, kuris yra Lietuvos ilgalaikis gyventojas, ir jo sutuoktinės atžvilgiu.

17.9. Visiškai Sprendime nebuvo motyvuota, neatsakyta kodėl pareiškėjo amžius, sveikatos būklė, šeiminiai ryšiai (santuokoje pragyventi (duomenys neskelbtini) metai, būtinos pagalbos sutuoktinei teikimas, sutuoktinės sveikatos problemos), ekonominiai, socialiniai ryšiai, pragyventas Lietuvoje laikotarpis neatsveria grėsmės valstybės saugumui.

17.10. Atsakovas apeliaciniame skunde bando sumenkinti sutuoktinės sveikatos būklės komplikuotumą ir teismo atliktą įrodymų vertinimą. Šioje ir ankstesnėje byloje pareiškėjas į bylą pateikė daug įrodymų, parvirtinančių jo sutuoktinės sunkią sveikatos būklę ir pagalbos būtinybę. Pareiškėjo sutuoktinė byloje buvo įtraukta kaip liudytoja, ji davė priesaiką, todėl jos parodymai priskirtini prie įrodymų. Byloje nurodytos aplinkybės (sutuoktinė prisirišusi prie pareiškėjo, negalėtų priimti pagalbos iš pašalinių žmonių, jai priežiūros reikia nuolat, ko neužtikrintų socialiniai darbuotojai; kt.) paaiškina, kodėl pareiškėjas ir jo sutuoktinė nesikreipė į institucijas dėl specialiųjų poreikių nustatymo, dėl globos skyrimo, dėl riboto veiksnumo / neveiksnumo nustatymo. Galiausiai, tai yra sutuoktinių apsisprendimo teisė, kaip jiems nugyventi likusį gyvenimą.

17.11. Atsakovo Sprendimas neproporcingai kelia grėsmę ir pareiškėjo sveikatai bei gyvybei. Palikus galioti Sprendimą, pareiškėjui pablogėtų medicininių paslaugų prieinamumas. Pareiškėjui 2025 m. lapkričio 27 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), po kurios būtina nuolatinė ilgalaikė sveikatos priežiūra. Pareiškėjui panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis netektų teisinio pagrindo pretenduoti į kito (duomenys neskelbtini)ateityje, nes tokio lygio operacijos atliekamos tik užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad reali grėsmė kiltų ne valstybės saugumui, o pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

17.12. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja LVAT praktiką (žr. administracines bylas Nr. eA-2742-556/2025 ir Nr. eA-2284-575/2023), tačiau bylos ženkliai skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, todėl jomis remtis yra nekorektiška ir neteisinga.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. VSD nurodo, kad:

18.1. Teismas darydamas išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė, kokią nustatė atsakovas ir VSD, yra tariama bei formali, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ankstesnėje byloje teismas 2025 m. liepos 15 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2025 m. rugsėjo 23 d., jau yra konstatavęs, kad pareiškėjo keliama grėsmė nėra tariama bei formali. Taigi, pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį šis faktas iš naujo neįrodinėtinas.

18.2. Pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui kildinama iš jo ilgamečio darbo Rusijos valstybiniuose subjektuose. Pareiškėjo darbas nurodytose darbovietėse, kuriose neabejotinai buvo taikomi patikimumo ir lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimai, tęsėsi itin ilgą laiką (nuo 1971 m.) ir nutrūko gana neseniai (2014 m.). Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje, turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas yra įgijęs išsilavinimą branduolinės fizikos srityje. Atitinkamai ir pareiškėjo darbinė veikla Rusijoje buvo susijusi su pačio aukščiausio lygmens įslaptinta informacija apie branduolinius sprogimus. Be to, pareiškėjas ėjo aukštas pareigas – sektoriaus vadovo, vadovaujančio mokslo darbuotojo ir kt.

18.3. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Rusijos Federacijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.

18.4. Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo susiformavusios nuoseklios teismų praktikos, kad atsakovui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo grėsmė turėtų būti vertinama pagal pareiškėjo anksčiau atliktus, atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimus atlikti veiksmus. Teismas šiuo aspektu Sprendimą įvertino netinkamai, nepagrįstai taikydamas pernelyg aukštą ir pernelyg rizikingą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai

18.5. Teismas suteikė neproporcingai didelę reikšmę pareiškėjo sutuoktinei galbūt kilsiantiems neigiamiems padariniams, jeigu Sprendimas liktų nepanaikintas. Todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą ir, remdamasis į bylą pateikta (bet neįrodyta) informacija dėl šeiminių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

18.6. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeima ir sveikata, niekaip negali lemti išvados dėl Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nepagrįstumo. Pareiškėjas, kaip Rusijos fizikos mokslų daktaras, eidamas pareigas Rusijos Federacijos valstybiniuose subjektuose, tiesiogiai savo veiksmais prisidėjo prie Rusijos pajėgumų branduolinių sprogimų srityje plėtojimo. Be to, pareiškėjo eitos pareigos Rusijos valstybiniuose subjektuose buvo susijusios su disponavimu specifinio pobūdžio duomenimis – Rusijos valstybės paslaptį sudarančia informacija. Pareiškėjas pagal pareigas disponavo aukščiausio lygmens įslaptinta informacija apie branduolinius sprogimus. Neįmanoma, kad įslaptinta informacija apie branduolinius sprogimus būtų patikėta asmeniui, dėl kurio lojalumo Rusijos valdžiai kyla bent menkiausių abejonių. Dabartiniame geopolitiniame kontekste būtent šios aplinkybės turėtų būti laikomos atitinkamus Lietuvos valstybės institucijų sprendimus lemiančiomis, o ne valstybės saugumo interesų prasme šalutiniai, antraeiliai faktai, susiję su pareiškėjo šeiminėmis aplinkybėmis ar sveikatos būkle.

18.7. Teismas pareiškėjo profilį nepagrįstai vertino tuo aspektu, kad, teismo įsitikinimu, turėjo būti pateikta įrodymų, jog pareiškėjas atliko prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo 43 metų trukmės darbas Rusijos valstybiniuose subjektuose, tiesiogiai prisidedant prie Rusijos pajėgumų branduolinių sprogimų srityje plėtojimo, taip pat turint teisę dirbti su įslaptinta informacija, tėra mažareikšmis biografijos faktas, pats savaime neturintis jokio realios grėsmės potencialo. Leidimo gyventi panaikinimas laikytinas prevencinį elementą turinčia priemone ir siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. LVAT 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1693-815/2025.

18.8. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, tinkamai ir patikimai pagrindžiančių jo nurodytas (bet neįrodytas) aplinkybes apie neigiamus padarinius jam ir jo sutuoktinei palikus nepanaikintą skundžiamą Sprendimą.

18.9. Naujausioje LVAT praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad net ir tamprūs socialiniai, šeiminiai ir (ar) ekonominiai ryšiai su Lietuva šiandieninės geopolitinės situacijos kontekste neatsveria grėsmės nacionaliniam saugumui svarbos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 25S243908, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nepakeisti leidimo nuolat gyventi, konstatavus, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino. Teismas konstatavo, kad Sprendime pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui grindžiama tik jo ankstesniu darbu Rusijos institucijose ir kad nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas Rusijos institucijose ir (arba) vėliau būtų atlikęs prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas. Atsižvelgęs į tai, ir įvertinęs VSD ir Migracijos departamento surinktus duomenis apie pareiškėją ir jo šeiminę padėtį, teismas priėjo prie išvados, kad tikimybė, jog pareiškėjas realiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui yra mažesnė nei jo šeimai kylantys neigiami padariniai.

21. Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į administracinėse bylose Nr. eA-2742-556/2025 ir Nr. eA-2284-575/2023 suformuotą LVAT praktiką.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktine (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, kaip jos šeimos narys. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki šiol pareiškėjas gyvena Lietuvoje, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2025 m. sausio 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia ankstesnio leidimo nuolat gyventi galiojimas.

25. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjui nepakeisti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje konstatavęs, kad šio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui dėl to, kad pareiškėjas 1971–2003 metais dirbo Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje 12-tame centriniame tyrimų institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 metais dirbo specialiame plėtros centre „MNIIRS“ (Maskvos radijo ryšio mokslinis tyrimų institutas), o dirbdamas šiose įstaigose jis privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

26. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties” nustatyta, kad: išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 str. 1 d. 1 p.); leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (54 str. 1 d. 2 p.); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (4 str. 4 d.); Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, o leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (4 str. 5 d.).

27. LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).

28. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą, primintina, jog administracinių teismų praktikoje dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024).

29. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje dėl to, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką (t. y. 1971–2003 m. ir 2008–2014 m. laikotarpiais) jis dirbo įstaigose, kuriose privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra proporcingas, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija, vertindama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

31. Pakartotinai įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes (taip pat žr. šios nutarties 6–6.10 p.), įskaitant tai, jog pareiškėjas Migracijos departamente 2025 m. kovo 4 d. atliktos asmens apklausos metu, be kita ko, nurodė, kad: neigiamai vertina Rusijos režimą ir valdžios vykdomą politiką; nei artimųjų, nei nekilnojamojo turto Rusijoje neturi; paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2019 m.; gyvena su sutuoktine iš senatvės pensijos. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjo sutuoktinė Migracijos departamento 2025 m. spalio 29 d. apklausos metu paaiškino, kad: ji su pareiškėju susituokę nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. 42 metus); 2015 m. grįžo į Lietuvą, kadangi abu su pareiškėju yra seni žmonės, pensininkai, dar prisidėjo Krymo aneksija; dėl ligų jai reikalinga ramybė, pastovi pagalba; jai vyras yra ir draugas, ir slaugė, ir namų darbininkas; jai nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad jeigu kreiptųsi į gydytoją dabar, būtų nustatyta ir (duomenys neskelbtini); sūnus gyvena Nyderlanduose, tačiau jis pats yra ligonis, (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis nėra paneigta pareiškėjo versija, kad jis su sutuoktine iš Rusijos į Lietuvą persikėlė, be kita ko, dėl nepritarimo Rusijos režimo vykdomai agresijai prieš Ukrainą ir kad pareiškėjas visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu.

32. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra jokio pagrindo nepritarti motyvuotai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendime pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ryšiai su Lietuva įvertinti formaliai ir kad toks vertinimas negali būti laikomas tinkamu, visapusišku ir teisingu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (įskaitant teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus liudytojos (pareiškėjo sutuoktinės) paaiškinimus; 2025 m. spalio 29 d. pareiškėjo sutuoktinės apklausos transkripciją, Pažymą apie pareiškėjo sutuoktinės sūnui teikiamą socialinę priežiūrą Nyderlanduose; VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytojo 2025 m. gegužės 26 d. pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ir kt.), nustatytos faktinės aplinkybės (įskaitant tai, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė susituokę nuo (duomenys neskelbtini); sutuoktinė sunkiai sergantis asmuo; ir kt.) sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pareiškėjo sutuoktinei (Lietuvos pilietei) yra reikalinga priežiūra, kurią teikia pareiškėjas.

33. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į pareiškėjo amžių, tai, kad jis yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą, ir į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete; nuo 2015 m. faktiškai gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine; nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos institucijose ir (arba) vėliau būtų atlikęs prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas; ar kt.) pritaria motyvuotai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Sprendimas, kuriame pareiškėjo keliama grėsmė iš esmės grindžiama tik jo ankstesniu darbu Rusijos institucijose, priimtas pažeidžiant proporcingumo principą, nes įvertinus pareiškėjo profilį (pagal VSD ir Migracijos departamento surinktus duomenis), tikimybė, kad pareiškėjas realiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui yra mažesnė nei jo šeimai kylantys neigiami padariniai.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo neatsižvelgta į administracinėse bylose Nr. eA-2742-556/2025 ir Nr. eA-2284-575/2023 suformuotą LVAT praktiką. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes atsakovo nurodytose administracinėse bylose ir nagrinėjamoje administracinėje byloje skiriasi nagrinėjamai bylai reikšmingos esminės faktinės aplinkybės. Šiuo aspektu primintina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti (LVAT 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2527-1047/2024). Primintina ir tai, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-968/2024).

35. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

36. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo. Todėl Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo pateikta sąskaita ir apmokėjimo dokumentai patvirtina pareiškėjo patirtas 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.