Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 25S108260 (toliau – ir Sprendimas 1), 2025 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 25S111343 (toliau – ir Sprendimas 2) ir 2025 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 25S116177 (toliau – ir Sprendimas 3) (toliau kartu – ir Sprendimai), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, skunde nurodė:

2.1. atsakovas Sprendimu 1 atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), Sprendimu 2 panaikino jam išduotą Leidimą, o Sprendime 3 nurodė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos (valstybė, į kurią išsiunčiama, – Rusijos Federacija), uždrausti atvykti į Lietuvą 30 mėnesių (2,5 m.) nuo išsiuntimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandija), teritorijoje) 30 mėnesių (2,5 m.) nuo išsiuntimo dienos. Sprendimai yra naikintini, nes jie nepagrįstai grindžiami išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui;

2.2. atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2025 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 19-389S (toliau – ir Išvada) pateiktu vertinimu, tačiau Išvada pareiškėjui nėra prieinama;

2.3. pareiškėjas gimė ir iki 11 metų augo Rygoje, šiame mieste iki šiol gyvena jo giminės. Pareiškėjas su šeima išvyko į Rusiją (Čiukotkos autonominę sritį) dėl tėvo darbo. Pareiškėjas planavo grįžti mokytis į Rygą, tačiau, mirus Rygoje gyvenusiems seneliams (iš tėvo pusės), jis išvyko į Kaliningrado sritį pas senelius (iš motinos pusės). Pareiškėjas įgijo sistemų inžinieriaus diplomą, dar studijuodamas pradėjo dirbti, programuodamas ir kurdamas įvairią programinę įrangą;

2.4. pareiškėjas 2001 metais pradėjo dirbti Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) įmonėje LLC „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė palydovinio ryšio paslaugas. 2003 metais LLC „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai įsteigė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė palydovinio ryšio paslaugas iš įrangos Lietuvoje. Paslaugoms teikti reikėjo specialios programinės įrangos, kuriai kurti 2004 metais Rusijoje įsteigta įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)“. LLC „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, siekdami diversifikuoti veiklą, 2007 metais įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. lapkričio 5 d.), kuri perėmė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ funkcijų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė palydovinio ryšio paslaugų operatoriaus funkcijas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė turtą (žemės sklypą, pastatą, įrangą ir kt.). 2010 metais pareiškėjui ir LLC „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams kilo mintis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinio komplekso pagrindu sukurti duomenų centrą. Projektas vykdomas per susijusią įmonę UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu pareiškėjas veda derybas dėl investuotojo pritraukimo į projektą. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visų minėtų įmonių veikloje, jis nuo 2001 metų dirbo LLC „(duomenys neskelbtini)“ techniniu direktoriumi. Pareiškėjas per ilgametį darbą iš samdomo darbuotojo tapo partneriu, šiuo metu jis yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) netiesioginių akcininkų;

2.5. nuo 2005 metų pareiškėjo veikla buvo sutelkta į Lietuvą. Jis 2008 metais gavo pirmąjį leidimą gyventi Lietuvoje, pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Jis 2010 metais atsistatydino iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų. Pareiškėjas 2011 metais su partneriais įsigijo (duomenys neskelbtini), kuri kūrė dokumentų apdorojimo programinę įrangą, o dabar prekiauja palydovinio ryšio įranga. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Pareiškėjas tuo pačiu metu atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo techninio specialisto ir plėtros direktoriaus pareigas;

2.6. pareiškėjas dėl politinės situacijos Rusijoje (parlamento ir prezidento rinkimų rezultatų, protestų malšinimo, padidėjusio spaudimo verslui ir kt.) 2014 metais nusprendė atsistatydinti iš nekilnojamojo turto nuoma besiverčiančių Rusijos įmonių OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, o 2019 metais nutraukė paskutinius verslo ryšius su Rusija, t. y. perleido OOO „(duomenys neskelbtini)“ kontrolę savo partneriui ir nustojo domėtis šios bendrovės veikla. Duomenys apie pareiškėjo buvimą pastarosios įmonės akcininku nebuvo pašalinti iš valstybės registro dėl įmonės vadovo neapsižiūrėjimo, o pareiškėjas, nebūdamas įmonės vadovu, negalėjo to ištaisyti;

2.7. pareiškėjas su šeima (sutuoktine ir dviem vaikais) nuo 2014 metų nuolat gyvena Lietuvoje. Pareiškėjo vaikai lanko švietimo įstaigas Lietuvoje, jie nuo 2014 metų tik kelis kartus buvo išvykę į Rusiją aplankyti senelių. Pareiškėjo sutuoktinė išlaikė lietuvių kalbos ir kitus egzaminus, ji Lietuvoje užsiima verslu (šunų veisykla) ir kita veikla;

2.8. Departamentas ir VSD neteisingai aiškina ir taiko grėsmės valstybės saugumui sąvoką. Pareiškėjas gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui tik tuo atveju, jeigu ši grėsmė yra realaus pobūdžio. Sprendimuose nurodyta pareiškėjo tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui yra teorinio pobūdžio, ji gali būti konstatuota dėl bet kurio asmens. Užsieniečiai neturi būti vertinami mechaniškai, privalo būti išanalizuotos visos individualios reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju atsakovas to neatliko;

2.9. iš Sprendimų matyti, kad pareiškėjo tariamai keliama grėsmė siejama su tuo, jog jis „turėjo ryšių su FSB padaliniu“, dėl kurių jis gali būti užverbuotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Dėl to byloje būtina nustatyti, pirma, apie kokius ryšius su Rusijos Federacijos federalinio saugumo tarnybos (toliau – ir FSB) padaliniu kalbama, antra, ar šie ryšiai yra pakankami išvadai, kad pareiškėjas gali dominti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas ir kad jis sutiktų su jomis bendradarbiauti. Sprendimuose nėra argumentų, kurie pagrįstų šias aplinkybes;

2.10. iš pareiškėjo biografijos aiškiai matyti, jog jis nekelia realios grėsmės valstybės saugumui: a) pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, jis užsiima privačiu verslu; b) pagrindiniai pareiškėjo verslo partneriai yra JAV ir vakarų Europos įmonės; c) jis laikosi opozicinių pažiūrų, (duomenys neskelbtini) ir kt.; d) jei pareiškėjas būtų lojalus Rusijos valdžiai arba ketintų atvykti į Lietuvą destruktyviai veiklai, jis nebūtų atskleidęs Departamentui duomenų apie save ir savo verslą; e) jis nuo 2008 metų su pertraukomis, o nuo 2014 metų – nuolat gyvena Lietuvoje, per visą šį laiką neatliko jokių prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų; f) nenustatyti pareiškėjo nusikalstami veiksmai ar kėsinimasis juos padaryti; g) nenustatyti jo veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar dėl neatsargumo nukreipti prieš Lietuvą; h) nenustatyti jo motyvai imtis veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipti prieš Lietuvą; i) nenustatyta, kad jo pažiūros neatitinka Lietuvos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos politikos vertybinio pagrindo (priešingai, pareiškėjo atsakymai Departamento klausimyne patvirtina, jog jis nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, laiko Krymą teisėta Ukrainos dalimi, (duomenys neskelbtini)); j) Sprendimuose vengiama konkretaus pareiškėjo įvertinimo, rezervuotai teigiant, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas, o ne kad jis bus išnaudotas specialiųjų tarnybų;

2.11. Sprendimai prieštarauja teisiniam reguliavimui, numatančiam aukštesnį įrodinėjimo standartą, sprendžiant klausimą dėl ilgalaikio gyventojo statuso. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 metų ir turi Leidimą, todėl atsakovas turėjo surinkti daugiau įrodymų nei įprastai, tačiau atsakovas neįvykdė šios pareigos. Sprendimuose yra padaryta išvada, kad pareiškėjas „gali kelti grėsmę“, nors turėjo būti nustatyta reali ir pakankamai rimta grėsmė;

2.12. Sprendimai buvo priimti, nesilaikant nustatytos tvarkos. Departamentas neatliko savarankiško tyrimo, kurį privalėjo atlikti, o Sprendimuose iš esmės tik teisiškai įformino VSD nuomonę. Atsakovas turėjo patikrinti, ar VSD nurodyti pareiškėjo ryšiai su FSB padaliniu iš tikrųjų buvo ir, jei taip, kuo pasireiškė. Kadangi nebuvo atliktas privalomas tyrimas, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto atsakomybės už priimtus sprendimus principo reikalavimų;

2.13. Sprendimai yra nemotyvuoti, neatitinkantys VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo, taip pat pareigos motyvuoti administracinį sprendimą. Sprendimuose nėra argumentuotai paaiškinta, kodėl manoma, kad pareiškėjas turėjo ryšių su FSB, kas apskritai laikoma tokiais ryšiais, kodėl pareiškėjo neva keliama grėsmė valstybės saugumui yra didesnė nei Sprendimų sukeliami neigiami padariniai pareiškėjo ir jo šeimos teisinei padėčiai, ir pan.;

2.14. nėra aišku, kodėl VSD įžvelgiamas potencialus verbavimas tapatinamas su tikėtinu verbavimu. Nėra pateikta tikslių duomenų apie nustatytus verbavimo atvejus, kuriuos būtų galima susieti su pareiškėju ir bent preliminariai įsivertinti pareiškėjo sėkmingo verbavimo tikimybę;

2.15. pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos, nes: a) Sprendimai faktiškai izoliuoja pareiškėją nuo jo šeimos, kurie daugiau nei 10 metų gyvena Lietuvoje ir turi ilgalaikio gyventojo statusą; b) grėsmė saugumui buvo nustatyta ne dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar dėl prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų, o dėl VSD subjektyvių ir nepagrįstų įtarimų; c) pareiškėjas visiškai palaiko Lietuvos užsienio politiką, įskaitant poziciją dėl karo Ukrainoje; d) jis nepadarė nusikalstamos veikos ir nėra pagrindo įtarti, jog jis gali įvykdyti nusikalstamas veikas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ar šnipinėjimo; e) pareiškėjas neturi ir niekada neturėjo prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių Rusijoje ar Lietuvoje ir nepažįsta nė vieno Lietuvos ar Rusijos valstybės tarnautojo ar pareigūno; f) jis turi ekonominių, socialinių ir šeiminių ryšių su Lietuva, nes čia turi šeimą, daugumą draugų, verslą ir turtą;

2.16. Sprendimais yra keliama grėsmė pareiškėjo šeimos vientisumui dėl aplinkybių, kurių jis negali pakeisti, ir pareiškėjas negali būti užtikrintas, kad ateityje jam bus suteikta viza ar leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (šiame kontekste akcentuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.). Sprendimuose visiškai nepaisoma šeimą saugančių konstitucinių imperatyvų, artimiausių žmonių atskyrimas vienas nuo kito negali būti pateisinamas Sprendimuose nurodytomis prielaidomis. Atsakovas nukrypo nuo pareigos priimti subalansuotą administracinį sprendimą, užtikrinantį konstitucinių vertybių pusiausvyrą. Visos konstitucinės vertybės yra svarbios ir nė viena iš jų negali būti užtikrinama kitos sąskaita;

2.17. Sprendimai neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Pareiškėjas pirmąjį leidimą gyventi Lietuvoje įgijo 2008 metais, jis jau daug kartų buvo įvertintas dėl grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas ilgą laiką nebuvo laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jam buvo leidžiama gyventi Lietuvoje. Vadovaujantis teismų praktika, administracijos neveikimas ar delsimas leidžia pripažinti asmens lūkesčius teisėtais ir vertais teisinės apsaugos. Pažymėta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu ne suteikti jam naują teisę nuolat gyventi Lietuvoje, o pratęsti anksčiau įgyto Leidimo galiojimą, ir, pagal konstitucinę jurisprudenciją, asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus praeityje įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendintos. Be to, pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali atitikti naujai keliamų reikalavimų (jie yra susiję su jau įvykusiais faktais jo biografijoje), o Departamentas ir VSD, keldami naujus reikalavimus (ar kitaip aiškindami buvusius reikalavimus), nenustatė jokių saugiklių pareiškėjo naudai. Valstybės institucijų bandymas reaguoti į geopolitinius iššūkius išimtinai užsieniečių, kurių didelė dalis spėjo tapti Lietuvos visuomenės dalimi, sąskaita, nenoras ieškoti solidaraus sprendimo ir atsisakymas taikyti mažiau varžančią priemonę (pvz., laikinas draudimas dirbti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame sektoriuje) vertintinas kaip nepagarba pačių valstybės institucijų anksčiau suteiktoms teisėms ir akivaizdus teisėtų lūkesčių principo pažeidimas;

2.18. Sprendimai neatitinka Lietuvos migracijos politikos. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad naujas vertinimas, prevenciškai pripažįstant užsieniečius keliančiais grėsmę dėl buvusio darbo ar tarnybos, kelia baimę verslininkams iš trečiųjų šalių, įsteigusiems įmones Lietuvoje, dėl ko pastarieji traukiasi iš Lietuvos. Pasikeitusi vertinimo tvarka, neturinti atitikmens Europos Sąjungoje, paverčia niekais ilgametes Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas pritraukti verslą. Be to, Departamentas ir VSD taiko ne ex ante (iš anksto), o post factum (po fakto) vertinimą, pagal savo subjektyvius įsivaizdavimus keldami užsieniečiams naujus ir netikėtus reikalavimus, kurie neįtvirtinti jokiuose teisės aktuose, neišviešinti ir net nesuprantami po neigiamo sprendimo priėmimo. Atsakovas ne tik kad nesuteikė Lietuvoje daug darbo vietų sukūrusiam ir daug mokesčių sumokėjusiam pareiškėjui kokių nors lengvatų ar kitokios pagalbos, bet pademonstravo visišką abejingumą ir net nusistatymą prieš jį. Atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią pareiškėjas sukūrė, tebekuria ir tikisi sukurti Lietuvoje, akivaizdu, kad atsakovo elgesys su juo yra žalingas Lietuvos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti.