Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13458-1144/2025 pagal ieškovo Swedbank P&C Insurance AS, veikiančio per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei V. B. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, o taip pat turi nurodyti išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.) dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 46 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taip pat nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė ir ieškovas (jų atstovai) buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl ekspertizės skyrimo ir papildomų rašytinių paaiškinimų

31. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti ekspertizę realios žalos dydžiui nustatyti.

32. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

34. CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi, paminėta teisės norma neįpareigoja teismo skirti ekspertizę byloje, teismas tokia teise gali pasinaudoti savo nuožiūra. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai).

35. Šiame kontekste pabrėžtina, kad CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Atsakovė, ginčydama žalos dydžio pagrįstumą, galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė tokia savo procesine teise būtų pasinaudojusi. Įvertinus apeliacinio proceso paskirtį bei tai, kad atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė savo procesine teise prašyti skirti byloje teismo ekspertizę naudojasi nesilaikydamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) ir tokio prašymo patenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir (ar) yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

37. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir aptariamo procesinio prašymo pagrindimą, neturi pagrindo tenkinti prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, kadangi toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme ir ekspertizės paskyrimas šioje proceso stadijoje neproporcingai užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teisingam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui pakanka byloje esančių įrodymų ir teismo ekspertizės paskyrimas nėra būtinas.

38. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) 2026 m. vasario 23 d. ir 2026 m. vasario 24 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama atitinkamai savo apeliacinio skundo argumentus, tačiau įstatymo nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 307 straipsnis, 323 straipsnis).

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

39. Byloje nustatyta, kad atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

40. A. S. ir V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso aukštu žemiau atsakovės buto esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini).

41. A. S. ir V. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. buvo apdraustas pagal ieškovo ir draudėjos A. S. 2023 m. lapkričio 12 d. sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį.

42. 2024 m. liepos 6 d. buvo aplietas A. S. ir V. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) paslaugos“ 2024 m. liepos 6 d. Avarinės situacijos aktu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo išsimovusi skalbimo mašinos žarna, dėl ko buvo aplietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, aplietos lauko durys, koridoriaus grindys.

43. Ieškovas, įvertinęs nukentėjusiam butui padarytą žalą ir sudarytą remonto sąmatą, pritaikęs nusidėvėjimo sumą, 2024 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu į V. S. banko sąskaitą pervedė 975,93 Eur draudimo išmoką.

44. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės V. B. priteisti 975,93 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvertinęs, jog liudytojų G. Z. ir A. S. parodymai patvirtina, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsirado dėl vandens išsiliejimo atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad žalos sąmatoje apskaičiuotas nuostolių dydis 975,93 Eur yra pagrįstas ir įrodytas, sprendė, jog yra visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovo draudėjai 2024 m. liepos 6 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo vandeniu metu padarytos žalos.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

47. Nagrinėjamoje byloje ginčo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra. Paminėtina, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu atsakovė duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad jos skalbimo mašina stovi koridoriuje, skalbimo mašinos žarna iškrito iš kriauklės, vanduo bėgo didele srove, bėgo apie 15-20 min., iš karto pamačiusi atjungė vandenį (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:20:00 iki 0:28:09). Apeliaciniame skunde atsakovė šią aplinkybę iš esmės taip pat patvirtino, nurodydama, kad pripažįsta faktą, jog 2024 m. liepos 6 d. jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija ir galimai vanduo galėjo patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį vienu aukštu žemiau. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl žalos dydžio. Atsakovės teigimu, jos veiksmais nebuvo padaryta tokia žala, kokią teismas priteisė ieškovui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu.

48. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

49. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė nesutinka su žalos dydžiu, tačiau iš esmės apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, jog jos veiksmais nebuvo padaryta tokia žala, kokią teismas priteisė ieškovui, tačiau neteikia jokių įrodymų, pagrindžiančių kitokį, mažesnį žalos dydį, nei nurodytas ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose; taip pat neteikia jokių argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti byloje pateiktos sąmatos (Nuostolio apskaičiavimo) pagrįstumu. Duomenų, kad atsakovė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), būtų prašiusi skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų visetą, sprendžia, jog ieškovo apskaičiuotą nuostolių dydį – 975,93 Eur, byloje pagrindžia tiek ieškovo pateikti įrodymai (Avarinės situacijos aktas; Turto apžiūros aktas; fotonuotraukos; Nuostolio apskaičiavimas), tiek liudytoju byloje apklausto žalų eksperto G. Z. parodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovo apskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas, kad sąmatoje nurodytų darbų kiekis ir medžiagų kainos užaukštintos, neatitinkančios rinkos kainų.

50. Apeliantės teigimu, realią situaciją atspindi Avarinės situacijos aktas, kuriame užfiksuota, jog aplietos tik lauko durys ir koridoriaus grindys, o Turto apžiūros akte nurodyta, kad šlampa lauko durys, koridoriaus lubos, sienos ir grindys, nors butas buvo apžiūrėtas praėjus keturioms dienoms po įvykio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės argumentas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytu pagrindu. Iš byloje pateikto Nuostolio apskaičiavimo (sąmatos) matyti, jog žalos dydis ir apskaičiuotas tik už koridoriaus grindų (laminuotų grindlenčių keitimas 530,95 Eur) ir lauko durų (šarvuotų durų keitimas 460 Eur) remontą bei avarinės tarnybos iškvietimą (29 Eur), iš viso 1 019,95 Eur; pritaikius medžiagų nusidėvėjimą – 975,93 Eur. Taigi, žalos dydis iš esmės ir apskaičiuotas pagal Avarinės situacijos akte, kuris, apeliantės teigimu, atspindi realią situaciją, nurodytus duomenis. Pažymėtina, jog nei už koridoriaus sienų, nei koridoriaus lubų remontą žala nebuvo apskaičiuota.

51. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismas nepakankamą dėmesį skyrė liudytojo V. B. parodymams. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti.

52. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016). Be to, pažymėtina ir tai, jog netiesioginiai įrodymai vienareikšmės išvados, ar egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne, padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

53. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog liudytojas V. B. yra artimais giminystės ryšiais susijęs su atsakove, t. y. yra jos sūnus, taigi gali turėti tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, įvertinus tai, jog šio liudytojo parodymų nepagrindžia jokie kiti byloje pateikti įrodymai, o kaip tik priešingai, jo parodymai prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų A. S. ir žalų eksperto G. Z. parodymams bei byloje pateiktiems kitiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo V. B. parodymus vertino kritiškai. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo spręsti, jog teismas, vertindamas liudytojo parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

56. Atsakovės V. B. apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.