- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1179-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- L. H.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. H. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. H., trečiasis asmuo A. S., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. spalio 23 d. ieškovas pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui po 200 eurų per mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis bendrojo lavinimo mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, tačiau ne vyresniam nei 24 metų. Nurodė, jog 2019 m. kovo 8 d. tapo pilnamečiu. Mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, kurioje mokymosi procesas IV gimnazijos klasėje vyksta darbo dienomis. Numatoma mokslų baigimo data – 2020 m. liepos mėn. Dėl šios priežasties, nors ir yra pilnametis, savarankiško pragyvenimo šaltinio vis dar neturi. Mokslo metų laikotarpiu dirbti neturi galimybės, kadangi visą laiką skiria mokslams siekdamas pagal savo gebėjimus gerų mokslo rezultatų. Pilnai savęs išlaikyti negali, jam yra reikalinga ne tik tėvo, bet ir atsakovės – ieškovo mamos materialinė parama. Pažymėjo, jog atsakovė (ieškovo mama) L. H. prie jo išlaikymo nuo 2019 m. birželio mėnesio nebeprisideda, nors iki 2019 m. gegužės 31 d. kas mėnesį jo pragyvenimui pervesdavo po 200 Eur. Trečiasis asmuo ieškovo tėvas A. S. kaip ir anksčiau, šiuo metu skiria ieškovui kas mėnesį po 200 Eur. Pragyventi ieškovui padeda močiutė ir teta (tėvo sesuo), nes pats ieškovas pajamų neuždirba, savarankiškų lėšų pragyvenimui neturi, turto nėra įgijęs. Tėvui vienam yra pakankamai sunku užtikrinti ieškovo net ir būtiniausių poreikių tenkinimą. Trečiasis asmuo nors ir turi nekilnojamojo turto – dalį buto (duomenys neskelbtini), tačiau turtas apsunkintas hipoteka. Be to, ieškovo tėvas turi kitą šeimą – sutuoktinę ir nepilnametį vaiką (2,5 m.). Tad prie paramos ieškovui, kaip pilnamečiam asmeniui teikimo, privalo prisidėti ir mama, kuri yra sudariusi santuoką, tačiau šiuo metu kitų išlaikytinių, išskyrus ieškovą, neturi. Kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra vienodos, mano jog atsakovė turėtų prisidėti prie ieškovo būtiniausių poreikių užtikrinimo po 200 Eur kas mėnesį, kadangi tokia pat sumą - 200 Eur šiuo metu jam skiria ir ieškovo tėvas. Nurodė, jog ieškovo minimaliems poreikiams užtikrinti per mėnesį yra būtina apie 400 eurų suma. Maistui per mėnesį ieškovui reikia apie 180-200 eurų (įskaitant po 3 eurus kiekvienai darbo dienai pietums, užkandžiams ir/ar gėrimui nusipirkti). Higienos priemonėms (skalbimo priemonėms, muilui, dantų pastai, šepetėliams, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia apie 15 eurų mėnesiui. Gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 10 eurų per mėnesį. Rūbams ir avalynei reikia apie 50 eurų mėnesiui (per metus apavo ir aprangos poreikių patenkinimo reikmės yra apie 600 eurų). Lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (sąsiuviniams, rašymo ir kt. kanceliarinėms priemonėms, kopijavimo paslaugoms, įskaitant mokyklos baigimo renginius – šimtadienį, išleistuves ir kt.) per mėnesį reikia apie 30 eurų. Laisvalaikiui, gimtadieniui, šventėms šv. Kalėdoms, Velykoms) reikalinga suma sudaro apie 20 eurų mėnesiui. Taipogi lėšų reikia ir prisidėjimui prie būsto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą) - vidutiniškai būsto išlaidų dalis, tenkanti vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro ½ visų komunalinių išlaidų – apie 50 eurų (ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste gyvena dviese – ieškovas ir močiutė (tėvo A. S. mama). Piniginių lėšų reikia ir augintinio (šuns), kurį nupirko mama, kai ieškovui buvo 6 metai, maistui, priežiūrai – apie 100 Eur per mėnesį. Mobilaus ryšio ir interneto paslaugai reikalinga suma sudaro apie 15 eurų mėnesiui. Transporto išlaidoms kas mėnesį reikia apie 5-6 eurus (viešojo transporto bilieto mėnesiui Klaipėdos mieste kaina su nuolaida moksleiviams).
2. Teisme 2020 m. kovo 6 d. gautas atsakovės atsiliepimas į pareikštą ieškinį, juo atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji neturi galimybės teikti išlaikymo pilnamečiui sūnui. Pažymi, jog po jos ir trečiojo asmens – ieškovo tėvo skyrybų, jis neteikė savo sūnui išlaikymo. Jos žiniomis ieškovo tėvas ieškovui teikia iki 150 Eur išlaikymą. Nurodė, jog ilgą laiką buvo bedarbė, šiuo metu uždirba 1100 Eur per mėnesį, tačiau turi daug išlaidų, kurios sudaro didžiąją dalį gaunamo atlyginimo. Pažymėjo, jog sūnus gyvena bute, už kurį ji moka paskolą, be to, ieškovas turi santaupų ir yra pajėgus pats save išlaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovui M. S. iš atsakovės L. H. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki kol ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, tai yra iki 2020 m. liepos 21 d., bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės L. H. 385,75 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Teismo vertinimu, ieškovas kol kas neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pats iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovo pastangos sutelktos į bent jau vidurinio išsilavinimo įgijimą.
3.2. Atsižvelgęs į įtvirtintą reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinęs besimokančio mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendė, kad siekiant padėti ieškovui – moksleiviui įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo (nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus.
3.3. Teismo nuomone, gyvenamojo ploto, kuriame ieškovas gyvena, kredito ir būsto išlaikymo mokesčiai, kuriuos ji moka, nepašalina motinos paramos ieškovui būtinumo.
3.4. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė, sūnui sukakus 18 metų, neturėjo realios galimybės teikti paramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovė tokios galimybės neturi, ar, kad jai pačiai reikalinga parama, todėl atsakovės pareiga sūnui, sulaukus pilnametystės, teikti paramą neišnyko. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė išlaikymą teikė ieškovui būnant nepilnamečiui tik patvirtina, kad tokią galimybę ji turi.
3.5. Teismas, įvertines šalių finansinę padėtį, darė išvadą, kad atsakovė turi realių galimybių teikti išlaikymą ieškovui, kol jis mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, dėl išlaikymo teikimo jos turtinė padėtis esmingai nebus pabloginta, esminė žala nebus padaryta, priteistiną paramą bus įmanoma įvykdyti, o ieškovui parama suteiks papildomas galimybes tęsti mokslą.
3.6. Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovė yra dirbanti ir gaunanti pakankamas nuolatines pajamas, mistatęs, jog duomenų apie jos išlaikytinius, sveikatos problemas teismui nepateikta, atsakovė turi registruoto nekilnojamojo turto, konstatavo, kad pilnamečio ieškovo išlaikymui per mėnesį turėtų pakakti, o atsakovė yra pajėgi teikti prašomą 200 Eur dydžio išlaikymą. Ši suma kartu su ieškovo tėvu teikiamu išlaikymu užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovo poreikius.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai skundo argumentai:
4.1. Ieškovo močiutės turtinė padėtis nebuvo nagrinėta. teismas net nebandė aiškintis tikrosios ieškovo tėvo turtinės padėties, gaunamų pajamų, neįtraukė jo dirbančios sutuoktinės trečiuoju asmeniu (tai rodytų geresnę tėvo padėtį), nors ji tiesiogiai suinteresuota dėl teismo sprendimo, turėsiančio įtakos nepilnamečio vaiko išlaikymui, Dėl to egzistuoja teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas dėl neįtrauktų į bylą asmenų, apie kuriuos nagrinėta bei pasisakyta sprendime ir tai daro sprendimą negaliojančiu.
4.2. Atsakovei gyvenant Vokietijoje bei siaučiant Covid-19 buvo sudėtinga susirasti advokatą, Neatidėjus teismo posėdžio, nors ekstremali situacija Lietuvoje galiojo ir tebegalioja, o Vokietijoje dar buvo karantinas, buvo pažeistos procesinės teisės normos.
4.3. Vien antrinės teisinės pagalbos gavimas neatskleidžia tikrosios ieškovo turtinės padėties.
4.4. Atsakovės šeimoje tik ji viena dirba ir tuo pat metu mokosi nuotoliniu būdu Lietuvoje suaugusiųjų mokykloje, kad įgytų išsilavinimą, nes be išsilavinimo negali pagerinti savo darbo sąlygų, taigi, uždirbti daugiau, kad galėtų daugiau skirti ir sūnui.
4.5. Ieškovas dėsto, kad abu tėvai privalo prisidėti išlaikymui vienodai, tačiau nežino jų turtinės padėties, jų pajamų, jų sveikatos būklės skirtumų.
4.6. Ieškovas gyvena ne tik tėvo, bet ir mamos turimame bei išlaikomame bute nemokėdamas mokesčių, todėl iki šio proceso išlaikymą gavo iš atsakovės pervedimu pinigais bei būstu, o ir iki šiol gauna būstu.
4.7. Nepakviesta pati močiutė liudyti, apie ją daug neaiškumų byloje.
4.8. Ieškovas yra praradęs auklėjimo savybes, kurias ugdė mama, siekdama ieškovą ugdyti kaip atsakingą žmogų. Tai tik įrodo, kad mama nepertraukiamai rūpinosi sūnumi ne tik lėšomis.
4.9. Atsakovė turi draugų ir kaimynų Klaipėdoje, kuris nors galimai būtų paliudijęs kaip mama rūpinasi vaiku ir namais, kuriame liko gyventi sūnus, kokį gyvenimą gyvena ieškovo močiutė. Pakviesti liudytojų atsakovė neturėjo galimybės, nes jos nelaukta byloje, o posėdis įvyko pažeidžiant procesines normas.
4.10. Ieškovo advokatės teigimu, jog atsakovės pervedimas po 200-250 Eur per mėnesį įrodo, jog ji galės mokėti ir toliau tokią sumą, yra nepagrįstas, nes mokėjimas „iš paskutiniųjų“, savo vyro invalidumo pensijos padedama, nėra jos galimybės.
4.11. Vokietijoje pragyvenimo lygis daug aukštesnis, taigi, gaunama 1100 Eur dydžio darbo užmokesčio suma yra minimali išgyvenimui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėjo įtakos nė vieno iš apeliantės nurodytų asmenų teisinei padėčiai, jų pareigoms ir teisėms, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
5.2. Atsakovės elgesys neatitiko pareigingo, atsakingo, atidaus, rūpestingo, sąžiningo asmens – proceso dalyvio elgesio standarto ir atsakovė nuolatiniais prašymais dėl teismo posėdžio atidėjimo tik vilkino procesą, tai patvirtinta ieškovo teiginį, jog atsakovė nurodė iš principo nemokėsianti sūnui paramos (išlaikymo).
5.3. Atsakovės pinigų pervedimo faktas yra galimybės teikti paramą prašomoje apimtyje įrodymas. Atsakovės pateikti duomenys apie gaunamą atlygį taipogi patvirtina jos galimybes tokio dydžio išlaikymą (paramą) teikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra ieškovo motina. Ieškovas 2019 m. kovo 8 d. tapo pilnamečiu. Iš teismui pateiktos pažymos nustatyta, kad ieškovas mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje, IV gimnazijos klasėje. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog brandos egzaminų sesija pasibaigia 2020 m. liepos 21 d. Ieškovas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė dirba Vokietijos Federacijoje, darbo užmokestis siekia 1100 Eur. Atsakovei priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl naujų įrodymų / įrodymų priėmimo
9. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų – apeliantės ligos medicininę pažyma, apeliantės nuotolinio mokymosi įrodymus, sąskaitos išrašą apie atsakovės pervedimus bankui už buto kreditą, komunalinių paslaugų apmokėjimus, šiais įrodymais grindžia apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti į bylą nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi, o ieškovas turėjo galimybę su jais susipažinti bei atsikirsti. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina kartu su kitais by;ole esančiais įrodymais.
12. Ieškovas prašo prijungti prie bylos „Viena sąskaita“ išklotinę ir antstolio patvarkymų kopijas, dėl mokėjimų už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas bei išlaikymo įsiskolinimo išieškojimu iš trečiojo asmens. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo nagrinėjamos teismo posėdyje, taip pat buvo teikiami su šiomis aplinkybėmis susiję įrodymai, tad papildomai teikiami dokumentai, detalizuojantys ir pagrindžiantys nagrinėtas aplinkybes, nelaikytini proceso dalyviams siurpriziniais ir visiškai naujais įrodymais, jie priimtini.
Dėl atsikirtimo į ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmimo
13. Apeliantė Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsikirtimus į ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo juos prijungti.
14. Kolegija šiuo aspektu pirmiausia pažymi, kad atsikirtimų į atsiliepimą į apeliacinį skundą CPK nenumato, t. y. tokio procesinio dokumento ir reikalavimų tokio dokumento turiniui įstatymų leidėjas nenustatė ir nesuformavo. Kitas aspektas tas, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantės pateiktu dokumentu ir nustatęs, kad teismui teikiamas dokumentas CPK neegzistuoja, jei hipotetiškai vertinant, kad tai apeliacinio skundo papildymas, tai jis pateiktas pažeidžiant CPK nustatytus aiškius terminus, atsisako juos priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatant šalių turtinę padėtį, sprendžiant klausimą dėl paramos dydžio priteisimo. Apeliantė teigia, kad sūnaus tėvo padėtis iki galo neišsiaiškinta, kad jis neteikia tokio pat dydžio išlaikymo, kaip prašo ieškovas. Apeliantė teigia, kad nors dirba, gauna pajamas, tačiau patiria dideles išlaidas gyvendama Vokietijoje, be to, moka komunalines išlaidas už butą, kuriame gyvena sūnus ir kreditą, todėl jos finansinė padėtis nėra gera. Pažymi, jog teikia sūnui išlaikymą butu, skirdama lėšas.
17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas), spręstina, kad nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų pagal Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalį (ne)buvimo, bei įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl paramos dydžio priteisimo pilnamečiam vaikui.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
20. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki gimnazijos baigimo ieškovui buvo / yra būtina materialinė parama. Taigi byloje yra nustatyta viena iš būtinųjų paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų – išlaikymo poreikis. Pridėtina, kad įvertinus besimokančio moksleivio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovui būtina parama, kol jis baigs gimnaziją. Be to, pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui / ieškovui baigti gimnaziją ir įgyti išsilavinimą pagal vidurinio ugdymo programą.
21. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija antrąją iš anksčiau paminėtų paramos priteisimo sąlygų, t. y. realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Vadinasi, esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra realios atsakovės finansinės galimybės teikti išlaikymą ieškovui buvimas ir jos dydis.
22. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
23. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina apeliantės nurodytus argumentus, kad dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų (kreditas), mokamų komunalinių mokesčių už butą, kuriame gyvena sūnus, aukšto pragyvenimo lygio Vokietijoje ji negali teikti 200 EUR paramos pilnamečiam vaikui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad pačios apeliantės prisiimti įsipareigojimai (kreditas) neleidžia teismui konstatuoti apeliantės sunkios turtinės padėties šiuo apsektu, kadangi finansinės įstaigos suteiktas kreditas ir jo mokėjimas kaip tik parodo gerą / stabilią asmens finansinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, vien skolinių įsipareigojimų kreditoriui turėjimas šiuo atveju neatleidžia atsakovės nuo pareigos teikti ieškovui būtiną finansinę paramą. Byloje nustatyta, kad atsakovės pajamos sudaro 1100 Eur per mėnesį, Verta paminėti, jog atsakovės banko išrašas patvirtina, kad jai pakanka lėšų pirkti transporto paslaugą (CityBee transporto nuoma, taksi), atsiskaityti viešojo maitinimo įstaigose ir kt. Jos teiginiai apie pragyvenimo lygį Vokietijoje deklaratyvūs, nes jokių duomenų apie išlaidas nepateikia (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, kad atsakovė neturi nepilnamečių išlaikytinių. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad atsakovė gali prisidėti lygia dalimi kaip ir trečiasis asmuo prie paramos ieškovui teikimo, ypač kai tai yra laikina – paramos prašoma tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki mokyklos baigimo 2020 m. liepos mėn. Apeliantės su skundu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad ji 200 Eur paramą vaikui teikia.
24. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Minėtas aiškinimas reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo tėvas neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad jis kas mėnesį ieškovui perveda po 200 Eur piniginių lėšų ir tai yra būtina sąlyga 200 Eur išlaikymą priteisti iš apeliantės. Kaip žinoma, turtas yra ne tik piniginės lėšos, tačiau gali būti ir kitokios formos. Šiuo atveju ieškovas gyvena su tėvu ir močiute. Akivaizdu, kad ieškovui yra skiriamos lėšos mokslo reikmėms, maistui gaminti, higienos reikmėms, laisvalaikiui, drabužių priežiūrai, kt. Taigi, ieškovo tėvas sūnaus išlaikymui skiria lėšas kita turto forma, ne tik piniginių lėšų pervedimu ir tai vertintina kaip tinkamas išlaikymo pareigos vykdymas. Nors apeliantė ir tikina, kad ir ji prisideda prie vaiko išlaikymo komunalinių mokesčių mokėjimu, tačiau analogiškus komunalinius mokesčius už tą patį butą moka ir ieškovas. Dera paminėti, kad ieškovas pretenzijų tėvui dėl išlaikymo dydžio ir formos neturi, o apylinkės teismo iš atsakovės ieškovui priteista 200 Eur suma, įvertinus ir tėvo skiriamą išlaikymą, nėra tokio dydžio, kad ieškovas turėtų galimybę nepagrįstai išlaidauti ir / ar būtų betikslė (CPK 185 straipsnis).
25. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama dalykams, nesusijusiems su šios bylos esme – išlaikymo pilnamečiam moksleiviui (ne)priteisimu. Aktualu tai, kad apeliantė, būdama darbingo amžiaus, gali ir privalo įvertinti, kad ji privalo išlaikyti savo vaiką teikdama jam tokį išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko poreikius, bei prisiimti tokius įsipareigojimus, kad nenukentėtų vaiko interesai. Pabrėžtina, kad vaikams reikalingos lėšos ne tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, bet ir tobulėjimui, užklasinei veiklai, kt. bei visada yra reikalingos šiuo metu, o ne kažkada ateityje.
26. Apeliantės argumentai apie liudytojos šališkumą ir palankumą trečiajam asmeniui, nes yra trečiojo asmens sesuo ir ieškovo teta, nesant objektyvių įrodymų, neturi teisinės reikšmės, nes pagal CPK 189 straipsnį liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Nors apeliantė tikina, kad atsižvelgiant į tai, kad ji turi draugų ir kaimynų Klaipėdoje, kurie apylinkės teisme nors galimai būtų paliudiję apie tai, kaip mama rūpinasi vaiku ir namais, kuriame liko gyventi sūnus, tačiau reikia pažymėti, kad tuos pačius įrodymus / liudijimus apeliantė turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau jokių įrodymų / liudijimų nepateikė, nors apeliacinės instancijos teisme yra atstovaujama advokatės.
27. Aplinkybė, kad apeliantė šiuo metu siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, neatleidžia nuo išlaikymo pareigos.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieškovas mokosi, gyvena su tėvu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 200 EUR išlaikymo suma yra objektyvi ir apeliantė yra pajėgi teikti 200 EUR dydžio išlaikymą per mėnesį savo sūnui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši suma yra pakankama, galinti padėti sūnui baigti gimnaziją. Teisėjų kolegijos vertinimu 200 EUR per mėnesį mokamas paramos dydis ieškovui yra pakankamas, realiai įvykdomas bei šios paramos teikimas nebus per didelė išlaikymo našta apeliantei.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Atsakovė apeliaciniame skundo nurodo, jog egzistuoja teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas dėl neįtrauktų į bylą asmenų – ieškovo močiutės bei trečiojo asmens ieškovo tėvo sutuoktinės, apie kuriuos nagrinėta bei pasisakyta sprendime, tai daro sprendimą negaliojančiu.
31. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
32. Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje vertindama apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nenustatė, kad šiuo sprendimu būtų pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių ieškovo močiutės bei trečiojo asmens ieškovo tėvo sutuoktinės teisių ir pareigų. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismo sprendimu jokios pareigos ir / ar teisės nenustatytos, nepakeistos, nepanaikintos nei ieškovo močiutei, nei trečiojo asmens sutuoktinei.
33. Dėl minėtų priežasčių nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sprendime galimai pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ar pareigų, todėl sprendimas turi būti panaikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
34. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos nagrinėjimas teismo posėdyje jo neatidedant, neatsižvelgus į atsakovės ligą bei nepagrįstai atmetant jos prašymą dėl posėdžio atidėjimo, yra jos teisių pažeidimas. Nurodoma, jog neatsižvelgta į tai, kad atsakovė gyvena Vokietijoje, kur virusas taipogi siautė ir viruso plitimas Vokietijoje atslūgo daug vėliau nei Lietuvoje. Netgi jei atsakovės atvykimas būtų galimas, atsakovei sergant bronchitu bei astma, ji nebūtų įleista į lėktuvą, nes prieš įlipant bei išlipant matuojama asmens temperatūra, pildomos anketos apie keliones, ligas, savijautą ir pan.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, vykdydama teisėjos 2020 m. kovo 27 d. rezoliucija nustatytą įpareigojimą iki 2020 m. balandžio 2 d. pranešti teismui konkrečią datą, kuriai prašo atidėti teismo posėdį, 2020 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku, siųstu Klaipėdos apylinkės teismo sekretorei, nurodė teismui konkretų laikotarpį, kada ji grįžta į Lietuvą laikyti valstybinių brandos egzaminų (teigė, kad jie vyks nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. liepos 4 d.), nurodė laikotarpį – nuo 2020 m. birželio 23 d. iki liepos 6 d. – kada atsakovė galės „atvykti ir atstovauti save“ ir kokiu laikotarpiu teismas turėtų planuoti posėdį. Teismas į tokį atsakovės pageidavimą atsižvelgė ir paskyrė teismo posėdį 2020 m. birželio mėn. 25 d. 9.30 val. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, žinodama teismo posėdžio datą ir laiką, apie tai, kad į posėdį atvykti negalės dėl ligos, informavo teismą el. paštu tik 2020 m. birželio mėn. 22 d. (8.59 val.), nepaisant to, jog atleista nuo darbo dėl ligos buvo jau nuo 2020 m. birželio mėn. 17 d. Akcentuotina, kad 2020 m. birželio mėn. 22 d. elektroniniu laišku teismo 2020 m. birželio mėn. 25 d. posėdžio atidėti neprašė, o tik informavo, jog dalyvauti posėdyje negalės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovės dalyvavimo pripažinto būtinu, nesant prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byloje esant pačios atsakovės atsiliepimui į ieškinį bei prie jo pridėtais įrodymais, atsakovei nurodžius, kad ji „atstovauja save“, pagrįstai pradėjo ir baigė bylos nagrinėjimą iš esmės 2020 m. birželio mėn. 25 d. teismo posėdyje. Dėl to spręstina, kad proceso teisės normos pažeistos nebuvo.
36. Dera paminėti, kad ieškovė planavo atvykti į Lietuvą, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad to padaryti nebebuvo įmanoma. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų (pvz. lėktuvo bilietų kopijų, skrydžio atšaukimo, pinigų grąžinimo už skrydžio bilietus, neįvykusios kelionės draudimo išmokos dokumentų ir / ar kt.), galėjusių patvirtinti aplinkybę, kad ji sąžiningai ketino vykti į 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdį, tačiau liga tapo kliūtimi.
37. Apeliantės skunde taip pat dėstoma, jog vien pasiūlyti rasti atstovą – advokatą, neturinčiam teisinių žinių asmeniui, yra nepakankamas išaiškinimas, juo labiau, kai asmuo gyvena užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė aiškiai pirmosios instancijos teismui nurodydavo, jog pati gali save atstovauti. Šią aplinkybę ji nurodė 2020 m. vasario 17 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, 2020 m. kovo 20 d. rašte/ dokumente „atsiliepime į posėdžio šaukimą ir prašymas“. Taigi, pati atsakovė žinojo apie teisę turėti atstovą šioje civilinėje byloje, tačiau tuo savanoriškai nepasinaudojo.
38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliantės apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).
41. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. (12.34) PT-3776 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, jog valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 160 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovės L. H. 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.