Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės OU AGIO Ehitus atstovui advokatui H. C., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ atstovei advokatei J. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OU AGIO Ehitus ieškinį dėl 39000 EUR priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Unipresta“, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų - akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams 2022-01-19 pateikė ieškinį, kuris priimtas 2022-01-24. Šiaulių apylinkės teismo 2022-05-09 nutartimi byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovė ieškinį patikslino 2022-09-13. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 39000 EUR; 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas, išdėstė teisinius argumentus, kuriais buvo grindžiamos civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismo 2023-01-11 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje e3K-3-139-403/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0) išnagrinės UAB „Unipresta“ kasacinį skundą ir priims procesinį sprendimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-09-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1653-779/2022.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių pateikti teismų procesiniai sprendimai, priimti kitose civilinėje bylose, paaiškinimai bei teismų informacinės sistemos LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad be nagrinėjamos civilinės bylos, kuri buvo iškelta 2022-01-24 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, tarp šalių, trečiojo asmens „Vilniaus šilumos tinklai“, trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2019 metų vyko dar keturi teisminiai procesai, kuriuose šalies arba trečiojo asmens procesine padėtimi dalyvavo tiek ieškovas ir/ar atsakove, tiek AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ar UAB „Vilniaus vandenys“.

Vilniaus apygardos teisme pagal 2019-04-09 teismui pateiktą UAB „Vilniaus vandenys“ (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo) ieškinį dėl nuostolių priteisimo, pareikštą UAB „Unipresta“ (nagrinėjamoje byloje atsakovė), buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-290-803/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8). Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo OU AGIO Ehitus (nagrinėjamoje byloje ieškovas). Vilniaus apygardos teismo 2020-02-10 ieškinys ir priešieškinys buvo atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-31 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-883-881/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8), Vilniaus apygardos teismo 2020-02-10 sprendimas paliktas nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal 2019-10-15 OU AGIO Ehitus (nagrinėjamoje byloje ieškovė) teismui pateiktą ieškinį dėl 10000 EUR skolos priteisimo, pareikštą UAB „Unipresta“ (nagrinėjamoje byloje atsakovė), buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1943-592/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-30859-2019-6). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 sprendimu ieškinys buvo atmestas, o priešieškinys patenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1510-614/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-30859-2019-6), OU AGIO Ehitus apeliacinis skundas patenkintas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo priešieškinys atmestas, ieškinys tenkintas visiškai.

Vilniaus apygardos teisme pagal 2019-10-30 ADB „Gjensidige“ teismui pateiktą ieškinį dėl draudimo išmokos (46872 EUR) išieškojimo, pareikštą UAB „Vilniaus vandenys“ (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo), buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-208-619/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3). Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo UAB „Unipresta“ (nagrinėjamoje byloje atsakovė). Vilniaus apygardos teismo 2021-05-06 nutartimi ieškinys patenkintas iš dalies iš UAB „Vilniaus vandenys“ priteista 24936 EUR suma. Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3), Vilniaus apygardos teismo 2021-05-06 sprendimas iš dalies panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3), Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-07 sprendimas panaikintas ir byla iš naujo nagrinėti perduota apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-285-156/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3), Vilniaus apygardos teismo 2021-05-06 sprendimas paliktas nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal 2020-02-18 teismui pateiktą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo ) ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą UAB „Unipresta“ (nagrinėjamoje byloje atsakovė), buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-219-1098/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0). Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo OU AGIO Ehitus (nagrinėjamoje byloje ieškovas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-30 sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1653-779/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-30 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-403/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0), Vilniaus apygardos teismo 2022-09-13 nutartis palikta nepakeista.

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 48–49 punktai; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/20239, 44 punktas).

Aukščiau nurodytose civilinėse bylose ir nagrinėjamoje byloje reikalavimai ir atsikirtimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis: ieškovo ir atsakovės sudarytomis statybų rangos sutartimis, šių sutarčių vykdymu, vykdant rangos sutartį 2019-01-17 įvykusia vandentiekio avarija ir 2019-02-13 šilumos tiekimo trasos avarija. Šalys į bylą pateikė teismų sprendimus, priimtus aukščiau nurodytose bylose, remiasi prejudiciniais faktais, nustatytais aukščiau nurodytose civilinėse bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-11 nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą, atsakovei neprieštaraujant, civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje e3K-3-139-403/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0) bus išnagrinėtas UAB „Unipresta“ kasacinis skundas. Atsižvelgiant į nuodytą, sprendžiant šalių ginčą yra pagrindas vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais visose aukščiau nurodytose civilinėse bylose.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2018-11-26 statybos rangos sutartis Nr. 3-2611, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių PE100 De 400mm SDR17 334 metrų nutiesimo horizontalaus gręžimo metodu su 0...1.2 proc. nuolydžiu darbus už 65458 Eur sumą. Tarp šalių 2018-11-29 buvo sudarytas trišalis susitarimas, kuriuo šalys ir užsakovas UAB „Saulės kopos“ susitarė, jog UAB „Saulės kopos“ tiesiogiai sumoka ieškovui 55548 EUR sumą, už darbus, kuriuos pagal 2018-11-26 sudarytą sutartį ieškovas turėjo atlikti ir perduoti atsakovei, o ši - UAB „Saulės kopos“. Šalys 2018-11-30 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5-3011, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių PE100 De 400mm SDR17 35 metrų nutiesimo horizontalaus gręžimo metodu su 0...25 proc. nuolydžiu darbus. Šia sutartimi taip pat buvo patvirtintas 2018-11-26 statybos rangos sutarties Nr. 3-2611, 2018-11-29 trišalio susitarimo galiojimas. Šių rangos sutarčių pagrindu, ieškovui atliekant sutartyje numatytus darbus, įvyko dvi avarijos: 2019-01-17 vandentiekio avarija ir 2019-02-13 šilumos tiekimo trasos avarija.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8) nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytose rangos sutartyse susitarė, jog į ieškovės darbų sudėtį neįeina visų būtinų leidimų suderinimai, susiję su projektu, visų būtinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo ir, esant būtinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas. Atsakovę pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija įsipareigojo aprūpinti UAB „Saulės kopos“. Darbo projektą įsipareigojo parengti atsakovė. Atsakovei darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“ su techninės priežiūros vadovo pritarimu statybai. Atsakovė šių dokumentų pagrindu pradėjo organizuoti darbus ir, ieškovui betranšėjiniu būdu vykdant lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, 2018-01-17 buvo pažeistas po (duomenys neskelbtini) gatve esantis, trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantis, magistralinio vandentiekio tinklas.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8) nustatyta, kad projekte, kuris buvo pateiktas ieškovui kasimo darbams atlikti, buvo numatyta, jog trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantys tinklai yra 2,87 m, o faktiškai buvo 3,20 m gylyje, tai yra 0,33 m žemiau, susikirtimo vietoje buvo labai nedidelis atstumas. Buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis, įskaitant ir UAB „Vilniaus vandenys“. Statybos darbus sutarta vykdyti pagal dviem etapais parengtą projektą. Civilinėje byloje nustatyta ir tai, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“, neturėdamas duomenų apie priklausančių tinklų buvimo vietą ir būklę, netikrinant duomenų, nevertinant paties projekto sprendinių įgyvendinimo galimumo ir teisėtumo, suderino projektą, o tai prieštarauja teisėtumui, neatitinka teisinio reguliavimo reikalavimų, nes leidimas vykdyti betranšėjiniu būdu lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, žinant, jog neturi tikslių duomenų apie magistralinio vamzdyno gylį, kai tinklų susikirtimo vieta yra 0,33 m. atstumu, neatitinka CK 1.5 straipsnio, CK 6.266 straipsnio nuostatų. Teismo sprendime konstatuota, kad tiek trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“, tiek atsakovė turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. Jei trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ būtų veikęs rūpestingai saugodamas savo turtą ir kaip srities profesionalas būtų davęs leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, nuostoliai nebūtų atsiradę (žala nebūtų padaryta). Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė nėra atsakinga už parengtą techninį darbų projektą, o UAB „Vilniaus vandenys“ neįrodė, kad atsakovė neįvykdė rangovo esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektą ar statybos taisykles. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovė pakvietė UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą į objektą prieš pradedant darbus, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ nurodymas, esantis techninio projekto brėžinyje (duomenys neskelbtini), buvo įgyvendintas. UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas buvo atvykęs 2019-01-07, pastabų atsakovei nepareiškė, išvyko ir nedalyvavo prasidėjus darbams. UAB „Vilniaus vandenys“ neįrodė, jog prieš pradedant kasimo darbus atsakovei buvo rekomenduota atlikti šurfavimą.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8) nustatyta, kad avarijos likvidavimo darbai, įskaitant asfaltbetonio dangų atstatymą kasimo vietose, buvo vykdomi nuo 2019-01-17 iki 2019-01-22.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3) konstatuota, kad civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas; civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 žalos atlyginimo ieškinį UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškė rangovei (UAB „Unipresta“) ir atitinkamai rangovė (UAB „Unipresta“) pareiškė priešieškinį UAB „Vilniaus vandenys“. Nurodytoje byloje šių asmenų tarpusavio ieškiniai buvo atmesti remiantis tuo, kad tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek UAB „Unipresta“ nebuvo tiek atidžios ir rūpestingos, kiek buvo būtina, todėl jos negali reikalauti taikyti viena kitai civilinę atsakomybę, kalbant apie jų patirtos žalos atlyginimą. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 38 punktas). Aplinkybė, kad už kilusią žalą yra kalti ir kiti asmenys (tiek nukentėjęs asmuo, tiek trečiasis asmuo), sudaro pagrindą spręsti dėl visiško ar dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio normas, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog žalos atlyginimo prievolė iš viso neatsirado. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 atsakovės neteisėti veiksmai buvo pripažinti nepakankamais žalos atlyginimo prievolei atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus kaip aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-219-1098/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0) nustatyta, kad atsakovė vykdydama lauko lietaus nuotekų vamzdyno įrengimo darbus objektuose „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“, pasitelkė subrangovu ieškovą, kuris pagal 2018-11-26 sutartį Nr. 3-2611 ir 2018-11-30 sutartį Nr. 5-3011 vykdė lietaus nuotekų vamzdyno įrengimo uždaru būdu statybos darbus objekte „Technologinio futliaro nutiesimas po šaligatviu ir važiuojamąja dalimi nuo kanalizacijos kameros (duomenys neskelbtini) ant kelio (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini)“. Vykdant lietaus nuotekų vamzdyno prastūmimo darbus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) sankryžoje 2019-02-13 buvo pažeista ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausanti šilumos tiekimo trasa – tiekimo ir grįžtamas vamzdis, unikalus Nr. 1399-7003-3011. Atliekant skubius avarijos likvidavimo darbus buvo nustatyta, kad pažeistas ne tik tiekimo, bet ir grįžtamas vamzdis ŠTM-24, kurio pažeidimas skubiai ir laikinomis priemonėmis 2019-02-15 buvo pašalintas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-219-1098/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0) atsakovė su jai pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko, laikėsi pozicijos, kad dėl 2019-02-13 avarijos ji negali prisiimti atsakomybės, nes avarijos metu ieškovas savavališkai, be atsakovės žinios, vykdė nenustatytus darbus ir pažeidė šilumos tinklų trasą (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Atsakovė teigė, kad po 2019-01-17 avarijos, kai buvo pažeistas ne pagal projektinę dokumentaciją paklotas vandentiekio vamzdis, ji sustabdė visus statybos darbus iki kol bus išsiaiškintos įvykio aplinkybės ir pateikta tinkama projektinė dokumentacija. Ieškovas nesutiko su nurodyta atsakovės pozicija teigdamas, kad 2019-02-13 avariją galėjo sąlygoti netinkamai parengta projektinė dokumentacija ir/ar aplinkybė, jog atsakovė neatliko požeminių komunikacijų šurfavimo darbų (atkasė antrąją šiluminę trasą ne susikirtime su pilotinio gręžimo kanalu, bet maždaug už 10 metrų nuo šio taško, pievelėje). Taigi, šalys, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-219-1098/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0), dėstė tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-219-1098/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0) įvertinęs nurodytus šalių argumentus, o taip pat trečiojo asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ argumentus bei pateiktus tuos pačius įrodymus, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019-01-22 teritorijos perdavimo statybos, remonto darbams atlikti šilumos tinklų apsaugos zonoje aktu-sutikimu Nr. 3 leido atsakovei nuo 2019-01-22 iki 2019-02-08 atlikti lietaus nuotekų darbus šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, leidimo kasti Nr. AK-2058/42/2018 pagrindu. Nurodytame akte buvo įrašas, kad prieš vykdant žemės kasimo darbus, būtina iškviesti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovą ir draudimas šilumos tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, neiškvietus ir nedalyvaujant AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018-08-03 leidimu Nr. AK-2058/42/2018 atsakovei buvo leista atlikti lietaus nuotekų darbus (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) nuo 2018-08-06 iki 2019-02-08. Šis savivaldybės išduotas leidimas buvo pratęstas 2019-02-12, numatant, jog atsakovė gali vykdyti lietaus nuotekų darbus iki 2019-03-01 m. Teismas konstatavo, kad nuo 2019-02-08 iki 2019-02-12 atsakovė negalėjo vykdyti statybos darbų ginčo objekte. Atsakovė iki 2019-01-22 neturėjo privalomo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutikimo. Teismas įvertinęs šalių komunikaciją nuo 2019-01-07 iki 2019-02-07 konstatavo, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovo vykdomus statybos darbus, jų atlikimą ieškovas ir atsakovė tarpusavyje suderino. Atsakovė kaip rangovas yra visiškai atsakinga už statybvietę ir po vandentiekio avarijos sustabdžiusi darbus turėjo pareigą užtikrinti, kad darbai statybvietėje nebūtų vykdomi. Įvertinęs šalių sudarytų sutarčių nuostatas, teismas konstatavo, kad atsakovė kaip rangovas visiškai atsakinga už savo subrangovo atliekamus veiksmus, todėl ji yra netiesiogiai atsakinga prieš trečiuosius asmenis už žalą, kuri kilo dėl ieškovo vykdomų rangos darbų. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nustatė, jog atsakovės argumentai, kad šilumos tiekimo tinklų avarijos priežastis, yra ne atsakovės veiksmai, bet pažeistų šilumos tiekimo tinklų netinkamas atvaizdavimas projektinėje dokumentacijoje, yra nepagrįstai, nes 0,12 m atstumų skirtumas, nebuvo lemiantis pažeidimo padarymą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga faktinė aplinkybė, jog faktinis ieškovo vykdyto kryptinio gręžimo aukštis neatitiko projektiniam mažiausiai 0,18 m, kas reiškia, kad nuo projekto nukrypta ne mažiau kaip 0,18 m. Teismas taip pat nustatė, kad 2019-01-17 ieškovo vykdyto kontrolinio gręžimo metu faktinė gręžimo altitudė buvo 138,58, t. y. nukrypimas nuo projekto galėjo būti dar didesnis. Teismas konstatavo, kad vykdant darbus buvo nukrypta nuo suderintų projektinių sprendinių, ir konstatavo atsakovės neteistus veiksmus. Išanalizavęs šalių argumentus apie 2019-02-05 ir 2019-02-11 atsakovės atliktus šurfavimo darbus, pažymėjęs, kad šurfų vietos nebuvo derintos su savivaldybe ir/ar AB „Vilniaus šilumos tinklai“, teismas nustatė, kad 2019-02-05 abu atkasti šurfai buvo ne šilumos tiekimo tinklų ir lietaus nuotekų tinklų susikirtimo vietoje, kas būtų leidę tiksliai nustatyti šilumos tiekimo tinklų altitudę susikirtimo vietoje, tačiau kitose vietose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-219-1098/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0) konstatavo, kad atsakovė žinodma, kad šilumos tiekimo tinklų faktinė altitudė ir projektinė altitudė neatitinka, ir esant profesionaliu požeminių inžinerinių tinklų įrengimo srityje besispecializuojančiu ūkio subjektu, taip pat žinant, jog vykdo darbus vietovėje, kurioje yra susikirtimas su šilumos tiekimo tinklais, turėjo suprasti, kad gali pažeisti vamzdyną bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių, o būtent, prieš pratęsdama darbus 2019-02-13 turėjo atkasti šurfą tinklų susikritimo vietoje ir atlikti tolimesnius darbus tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas ieškovei priklausanti šilumos tiekimo tinklas. Atsakovė pažeidė ne tik konkrečių teisės aktų reikalavimus, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), nes jau žinodama apie šilumos tiekimo tinklų faktinį altitudės neatitikimą projektiniam, nesiėmėm visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jei atsakovė nebūtų atlikusi visų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodytų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tiek veikimu tiek neveikimu, bei nebūtų pažeidusi bendros rūpestingumo pareigos, žala nebūtų atsiradusi. Teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

Vilniaus apygardos teismo 2022-09-13 nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1653-779/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0), apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, kadangi pareigą gauti visus būtinus leidimus ar sutikimus atlikti darbus apsauginėse zonose (įskaitant magistralinius vamzdynus, požemines komunikacijas), garantuoti saugų darbą, gretimos aplinkos apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų, laikytis darbams taikomų teisės aktų reikalavimų, prisiimti visą atsakomybę ir visiškai atlyginti užsakovui patirtą žalą prisiėmė būtent atsakovė. Atsakovė nebuvo perdavusi ieškovui pareigų gauti visus būtinus leidimus ir suderinimus, susijusius su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų; patikslinti padėtį ir esant būtinybei, atlikti visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimą. Atsakovės atliktas šurfavimas neleido tinkamai įsitikinti vamzdžių paklojimo faktiniu gyliu ir konkrečia vieta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė prieš ginčo darbų pradžią iškvietė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovą, derino šurfų atkasimo vietas, konsultavosi su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kokių atsargumo priemonių imtis, kad šilumos tinklai nebūtų pažeisti atliekant darbus. Atsakovė į ieškovo 2019 m. vasario 4 d., vasario 7 d. el. paštu išreikštą susirūpinimą apie tai, kad reikia patikslinti faktinį veikiančių šilumos trasų gylį, būtina atidaryti tinklų susikirtimo vietą su tiesiama kanalizacija, kad būtų patikrintas faktinis skirtumas šilumos trasos gylio ir gręžimo štangos, esančios po žeme; reikia padaryti nuotraukas susikirtimo vietoje su vandentiekio vamzdžio DN-400 (duomenys neskelbtini), reagavo 2019-02-05 atkasdama nepakankamai informatyvius šurfus. Atsakovė 2019 m. vasario 7 d. ir vasario 12 d. el. paštu ragino ieškovą tęsti darbus, nesiimdama kitų priemonių šilumos tinklų pažeidimo pavojui sumažinti. Nurodyti atsakovės veiksmai ir elgesys apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiko rūpestingo, apdairaus ir atidaus kontrahento elgesio standarto. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovę ginčo kontekste atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. vykdant žemės kasimo darbus apie tai nepranešus, nesuderinus ir neturint leidimo vykdyti statybos darbus apsaugos zonoje, nesiėmus pakankamai priemonių šilumos tinklų pažeidimo pavojui sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2019-02-13 buvo pažeista šilumos tiekimo trasa darbus vykdant tiesiogiai ne atsakovei, o jos pasitelktam rangovui, tačiau būtent atsakovės neteisėti veiksmai (rangos sutarčių nuostatų, ieškovę ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ siejančio sutikimo sąlygų nesilaikymas, atsakovės nerūpestingumas, neapdairumas ir neatidumas) sudarė būtinas sąlygas žalai atsirasti. Taigi atsakovės veiksmai netiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-403/2023, įvertinęs atsakovės argumentus, kad teismams nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atsakovės netiesioginę deliktinę civilinę atsakomybę už trečiojo asmens atliktus veiksmus, grindžiamus tuo, kad teisiniai santykiai galėjo kilti tik tarp žalą patyrusio asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir asmens, vykdžiusio kasimo darbus apsaugos zonoje (ieškovo nagrinėjamoje byloje), neturint AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išduoto sutikimo ir kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi teisės reikalauti iš jos žalos atlyginimo, nes tarp atsakovės ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nėra teisinio santykio: atsakovę, kaip rangovę, pagal sutartį siejo teisiniai santykiai su UAB „Saulės kopos“, akcentavo, kad byloje susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija. Išaiškino, kad objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Tokiu atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Kasacinis teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad subrangovė OÜ AGIO Ehitus žinojo, jog gręžti nurodytoje vietoje yra rizikinga ir galima pažeisti vamzdyną, tačiau tai darė, gavusi atsakovės - rangovės UAB „Unipresta” paliepimą vis tiek atlikti šiuos darbus. Kasacinis teismas akcentavo apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė 2019-01-07 davė OÜ AGIO Ehitus leidimą traukti vamzdį ir tuo prisiėmė visą atsakomybę už šio leidimo vykdymo pasekmes. OÜ AGIO Ehitus 2019-01-08 elektroniniu paštu pranešė atsakovei, kad gręžėjų brigada, negavusi nei apmokėjimo patvirtinimo, nei paties mokėjimo, nevyks į Vilnių baigti darbų, be to, laukė atsakovės patvirtinimo, ar vandentiekio vamzdžiai buvo tiksliai toje vietoje, kaip pažymėta projekto brėžinio profilyje, ir įspėjo, kad esant klaidai projekte yra labai didelis pavojus, jog vamzdžiai gali būti pažeisti, taip pat paprašė patikslinti tikslią vamzdžio vietą atkasant arba patvirtinti, kad atsakomybę prisiims atsakovė. OÜ AGIO Ehitus 2019-01-18 elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad 9 val. šilumos tinklų atstovų reikalavimu darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti, nes nebuvo gautas leidimas darbams vykdyti veikiančios šiluminės trasos apsaugos zonoje (5 m), taip pat informavo atsakovę, kad atlikus faktinių duomenų analizę paaiškėjo, jog tikrasis vandentiekio vamzdžių atstumas yra kitoks nei nurodytas darbo projekte. Taigi, atsakovė, būdama informuota apie nurodytas aplinkybes, vis tiek neatšaukė pagal rangos sutartį duoto OÜ AGIO Ehitus leidimo vykdyti darbus. OÜ AGIO Ehitus 2019-01-25 elektroniniu paštu priminė atsakovei, kad jau prašė atsiųsti projektą atitinkamu formatu, dar kartą pranešė, jog vandentiekio avarijos priežastimi tapo neteisingi projektiniai duomenys ir OÜ AGIO Ehitus pasiūlymo atkasti vamzdyną prieš pradedant darbus ignoravimas, taip pat priminė, kad nuo 2019-01-18 gręžimo įranga nedirba, nes nėra Vilniaus miesto šilumos tinklų įmonės leidimo. Atsakovė 2019-02-06 elektroniniu laišku atsiuntė OÜ AGIO Ehitus darbų vietoje atkasto šurfo nuotraukas, kuriose buvo nurodyta, kad pirmoji šiluminė trasa yra mažesniame gylyje ir labiau nutolusi nuo gręžimo zonos. OÜ AGIO Ehitus 2019-02-07 elektroniniu pranešimu nurodė atsakovei, kad, gavus galutinę informaciją apie antrą šiluminės trasos kirtimo vietą, bus galima tęsti gręžimo darbus. Atsakovė 2019-02-07 elektroniniu laišku patvirtino OÜ AGIO Ehitus, kad atkas šurfą, pratęs leidimą ir galima dirbti. OÜ AGIO Ehitus 2019-02-07 elektroniniu laišku atsakė atsakovei, kad yra pasiruošęs atvykti ateinančią dieną į susitikimą, o darbus tęsti nuo pirmadienio, t. y. 2019-02-11. Atsakovė 2019-02-07 elektroniniu laišku atsakė OÜ AGIO Ehitus, kad darbas iki galo nepadarytas ir reikia greičiau jį padaryti. Kadangi pagal rangos sutartį visų leidimų ir patvirtinimų gavimas buvo atsakovės atsakomybė, OÜ AGIO Ehitus direktorius neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir 2019-02-12 išsiuntė elektroniniu laišku atsakovei sąskaitą ir gavo atsakovės patvirtinimą tęsti darbus (šulinio remontą, drenažą ir kt.).

Teismų nustatytų aplinkybių pagrindu kasacinis teismas padarė išvadą, kad atsakovei buvo žinoma apie OÜ AGIO Ehitus vykdomus statybos darbus, negana to, jų atlikimas buvo suderintas su atsakove. Iš nurodytų teismų nustatytų aplinkybių kasacinis teismas darė ir kitą išvadą, kad nors tiesiogiai ieškovei žalą padarė subrangovė OÜ AGIO Ehitus, tačiau pati atsakovė (rangovė) reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taip pat pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kuri įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad tiek atsakovės, tiek OÜ AGIO Ehitus veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žalos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiradimu, t. y. atsakovė buvo įspėta apie gręžimo riziką, tačiau vis tiek liepė subrangovei atlikti gręžimo darbus. Subrangovė nenorėjo atlikti gręžimo darbų, juos darė iš esmės rangovės paliepimu. Taigi faktinis priežastinis ryšys egzistuoja. Esant nustatytai pirmajai priežastinio ryšio sąlygai, kasacinis teismas vertino, ar yra antroji priežastinio ryšio nustatymo sąlyga – teisinis priežastinis ryšys (dėl kurio egzistavimo sprendžiant turi būti nustatyta, ar situacijoje, kai egzistuoja faktinis priežastinis ryšys, būtų racionalu ir teisinga iš žalą padariusio asmens priteisti nuostolių atlyginimą nukentėjusiam asmeniui) ir konstatavo, kad pati atsakovė kaip rangovė reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo; tokia žala galėjo atsakovės būti protingai numatoma kaip tikėtinas jos veiksmų rezultatas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad objektyvusis bendrininkavimas padarinių prasme sukuria solidariąją skolininkų atsakomybę. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas objektyvusis bendrininkavimas siaurąja prasme, bei į kasacinio teismo nutarties 40 punkte pateiktus išaiškinimus, pabrėžė, kad atsakovę (rangovę) ir OÜ AGIO Ehitus (subrangovę) siejo bendri veiksmai dėl kilusių padarinių, t. y. tiek rangovė, tiek subrangovė savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiradusios žalos; taip pat šių abiejų subjektų neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiradusia žala. Dėl to sprendė, kad šioje byloje buvo visos pagal įstatymą nustatytos sąlygos, reikalingos rangovės ir subrangovės solidariajai atsakomybei kilti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-403/2023, objektyvųjį ieškovo ir atsakovo bendrininkavimą konstatavo vertindamas ne tik priežastis nulėmusias avariją įvykusią 2019-02-13, kuomet dėl objektyvaus ieškovo ir atsakovės bendrininkavimo įvyko antroji avarija ir buvo padaryta žala AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtui, bet ir šalių veiksmus ar neveikimą iki pirmosios avarijos, įvykusios 2019-01-17, kuomet žala buvo padaryta UAB „Vilniaus vandenys“ turtui. Abiem atvejais, tiek ieškovas, tiek atsakovė būdami srities profesionalais, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kasimo darbus vienu ir kitu atveju yra reali galimybė avarijai kilti, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė savo iniciatyva nestabdė darbų pagal sudarytas rangos sutartis vykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad objektyvusis bendrininkavimas šalis siejo ir 2019-01-17 įvykusios avarijos atveju. Nustačius, jog ieškovas ir atsakovė abiejų avarijų atveju veikė kaip solidarūs bendrininkai, yra pagrindas išvadai, kad dėl abiejų avarijų kilimo solidariai atsakingos abi ginčo šalys.

Šalių sudarytų statybos rangos sutarčių 6.6 punktuose yra susitarta, kad ieškovas įsipareigoja nedelsdamas pranešti atsakovei apie grėsmę darbų atlikimo trukmei ir kokybei keliančias aplinkybes. Nurodytoje sutarties sąlygoje šalys taip pat susitarė, jog tokiu atveju šalys per 3 kalendorines dienas priima sprendimą dėl darbų tikslingumo arba darbų krypties pakeitimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys komunikavo ir vertino kasimo darbų grėsmes prieš tai iki buvo nuspręsta vykdyti darbus tiek 2019-01-17, tiek 2019-02-13. Tiek ieškovas, tiek atsakovė žinojo ir kaip savo srities profesionalai suprato ir tai, kad yra didelė tikimybė, jog vykdant kasimo darbus bus padaryta žala kitų asmenų turtui, - gali būti pažeistos po žeme esančios komunikacijos, o tai įtakos tiek darbų trukmę, tiek kokybę. Pagal šalių sudarytų sutarčių 6.6 punktų nuostatas, esant nurodytai situacijai, sprendimas tiek 2019-01-17, tiek 2019-02-13 vykdyti kasybos darbus pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis, vertintinas kaip bendras, suderintas šalių sprendimas, todėl šalys bendrai atsakingos dėl to, jog nuo 2019-01-08, 9 valandos iki 2019-02-12 ir nuo 2019-02-13, 13 valandos iki 2019-02-18 negalėjo dirbti ieškovo įranga. Taigi, dėl to, kad ieškovo nurodytu laiku nedirbo ieškovo įranga t. y. dėl situacijos, kurią ieškovas įvardija prastova, yra vienodai atsakingos abi sutarties šalys.

Šalių sudarytų sutarčių 10.7 punkte nustatyta, kad gręžimo įrangos prastovos atveju, užsakovui neįvykdžius įsipareigojimų daugiau nei 8 valandas, už visas vėlesnes prastovos valandas užsakovas moka rangovui 250 EUR/val., pagrindu imant 8 valandų darbo sieną. Pagal šią sutarties nuostatą tam, kad ieškovas įgytų teisę į sutartyje numatytų prastovų apmokėjimą, turi būti nustatyta atsakovės kaltė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo įranga nebuvo naudojama nuo 2019-01-08, 9 valandos iki 2019-02-12 ir nuo 2019-02-13, 13 valandos iki 2019-02-18 dėl to, jog šalys bendru sutarimu nusprendė vykdyti kasybos darbus, suprasdamos tokių darbų pasekmes – galimas avarijas, todėl vadovaujantis šalių sudarytų sutarčių 10.7 punktu nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovui 39000 EUR (CK 6.659 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar prašoma priteisti iš atsakovės 39000 EUR suma yra skola, ar netesybos (bauda, delspinigiai), ar nuostoliai. Šalių paaiškinimai, byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1510-614/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-30859-2019-6), patvirtina, kad ieškovui yra sumokėta visa sudarytose sutartyse nustatyta statybos rangos darbų kaina. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinti atvejai, kada ir kaip gali būti susitarta dėl papildomų darbų ir jų apmokėjimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo sutarusios dėl papildomų tarp, kaip tai numatyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, todėl nėra pagrindo ieškovo teisinius argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje ir palaikomus bylos nagrinėjimo metu, jog 39000 EUR suma yra susitarimas dėl sutarties dalyko apmokėjimo, laikyti pagrįstais. Sutarties 10.7 punkto nuostata apie prastovas yra sutarties dalyje, kuria reguliuojama sutarties šalių atsakomybė, todėl yra pagrindas sutikti su ieškove, kad prastova įvardijama situacija yra sutartyje numatytos netesybos, taikytinos tuo atveju, jeigu išimtinai dėl atsakovės kaltės ieškovo įranga negalėtų dirbti (CK 6.71 straipsnis).

Atsakovė teismui 2022-03-10 pateiktame atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovė prašė ieškinio senatį taikyti ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad 39000 EUR suma yra nuostoliai, ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad prašoma priteisti 39000 EUR suma yra netesybos (bauda). Tokią atsakovės poziciją paaiškina tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 39000 EUR sumą, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo įvardijęs, kas yra prašoma priteisti 39000 EUR suma: ar netesybos, ar nuostoliai. To ieškovas nepadarė ir 2022-09-13 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, kurį grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pakeitė teisinius argumentus, tvirtindamas, kad 39000 EUR suma yra skola. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, savo teisinę poziciją pakeitė tik po to, kai susipažino su atsakovės argumentais, išdėstytais atsiliepime ir žinodamas, jog atsakovė prašo taikyti senatį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, toks prašymas buvo pareikštas tik naudojantis replikos teise.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad naudojantis replikos teise pareikštas prašymas dėl senaties termino atnaujinimo yra nesavalaikis ir negali būti tenkinamas. Ieškovas, atstovaujamas advokato, tokį prašymą turėjo reikšti savalaikiai, nurodyti priežastis lėmusias tai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl pagrindų spręsti dėl ieškinio senaties atnaujinimo, byloje nėra (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 1.132 straipsnis).

CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytos sutartys ieškovo iniciatyva buvo nutrauktos nuo 2019-02-18, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eiga ieškiniui dėl netesybų pareikti prasidėjo 2019-02-19. Ieškinio senaties termino pabaiga - 2019-08-19. Ieškovas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams ieškinį dėl netesybų priteisimo pateikė 2022-01-19 (ieškinys priimtas 2022-01-24), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą bei ieškovo ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 3303,30 EUR išlaidas. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistinos 3303,30 EUR bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo OU AGIO Ehitus, juridinio asmens kodas 10233248, atsakovei UAB „Unipresta“, juridinio asmens kodas 302625612, 3303,30 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.