- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-31
- Bylos Nr.
- e2A-883-881/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“
- Kategorijos
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unipresta“ dėl nuostolių priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. G., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, OU „AGIO Ehitus“, uždaroji akcinė bendrovė „Saulės kopos“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ 38 456,15 Eur dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. apie 12.30 val. UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamoje Vingio parko vandentiekio stoties dispečerinėje buvo užfiksuotas staigus debito padidėjimas ir sumažėjęs slėgis. Tą pačią dieną apie 12.40 val. dispečerinėje buvo gautas pranešimas dėl galimo vandens nutekėjimo Žemaitės g., Vilniuje.
3. 2019 m. sausio 17 d. apie 13 val. vienas iš vandentiekio tinklų skyriaus darbuotojų informavo dispečerinę, kad nustatyta, jog nutekėjimas įvyko UAB „Unipresta“ atstovams vykdant paviršinių nuotekų tinklo pajungimo darbus, kai kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis adresu: Žemaitės g. 8, Vilniuje. Dėl įvykio 2019 m. sausio 17 d. buvo surašytas aktas „Dėl vandentiekio tinklo, įrenginių ar jų apsaugos zonų pažeidimo“, kuriuo užfiksuotos įvykio aplinkybės bei nutekėjusio vandens kiekis (550 m³) ir kurį pasirašė ieškovės darbuotojas (inžinierius) A. R. S. ir atsakovės atstovas A. V.. Atsakovės atstovas aktą pasirašė be pastabų, sutindamas su jame išdėstyta informacija bei tuo, kad avarija įvyko būtent dėl fizinio poveikio vamzdynui, t. y. mechaninio pažeidimo.
4. Avarijos likvidavimo darbai, įskaitant asfaltbetonio dangų atstatymą kasimo vietose, buvo vykdomi nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 22 d. ir apėmė ne tik pažeisto vandentiekio tinklo remonto, tačiau ir viso vandentiekio tinklo plovimo skirtingose jo vietose (dėl ko kitoje tinklo vietoje teko ardyti asfaltbetonio dangą, atlikti kasimo darbus bei išpjauti dalį tinklo) darbus. Atlikus avarijos likvidavimo darbus, buvo apskaičiuota įvykusios avarijos likvidavimo išlaidų suma ir surašytas 2019 m. sausio 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 11, kreiptasi dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę. Atsakovė 2019 m. sausio 25 d. rašte „Dėl nuostolių atlyginimo“ nurodė, kad dėl įvykio yra ieškovės kaltė.
5. Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, 2019 m. vasario 18 d. pateikė atsakovei pretenziją „Dėl vandentiekio tinklo pažeidimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-718, kuria reikalavo per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti jos patirtus nuostolius. Atsakovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad atsisako atlyginti nuostolius.
6. Atsakovė, veikdama kaip profesionalus, požeminių inžinerinių tinklų įrengimo srityje besispecializuojantis ūkio subjektas bei aiškiai žinodama, kad vykdo darbus vietovėje, kurioje yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu, turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių, siekdama atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė paaiškino, kad visais atvejais visa projektinė dokumentacija yra rengiama paties projektuotojo ir viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kaip požeminių komunikacijų, kurių apsaugos zonoje planuojama vykdyti rangos darbus, savininkas, jokių duomenų nei projektuotojui, nei statytojui neteikia ir neturi prievolės teikti. Šiuos ieškovės teiginius, patvirtina faktas, kad nei Statybos Techninio Reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, nei Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-754, nuostatos nenumato tokios ieškovės pareigos, todėl už visas klaidas projektinėje dokumentacijoje bei jos neatitikimą faktinei situacijai atsakinga būtent projektuotoja.
8. Ieškovė neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumą ir, kaip jos atstovai UAB „Vilniaus vandenys“ inžinieriai nurodė, tokia praktika taikoma ne mažiau, kaip 7 metus. Kaip antai, ieškovė 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 6-1575 (1.20-04) „Dėl esamų požeminių komunikacijų sutikslinimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis UAB „Vilniaus vandenys“ privalo atsakyti už topografinių planų derinimą ir esamų požeminių komunikacijų sutikslinimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. lSD-(11.2)-2004 „Dėl topografinių planų derinimo“ pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta inžinierinius statinius eksploatuojančios bendrovės prievolė derinti topografinius planus.
9. Atsakovė UAB „Unipresta“ pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovės UAB „Unipresta“ naudai 44 014,55 Eur dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė teigia, kad tuo atveju, jeigu ieškovė (jos atsakingi darbuotojai) projekto derinimo stadijoje, ar iki darbų pradžios, ar darbų vykdymo metu būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir pateikusi teisingus ir tikslius duomenis apie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančio magistralinio vandentiekio tinklo buvimo vietą, avarija nebūtų įvykusi. Be to, jei ieškovės atsakingi darbuotojai būtų dalyvavę atsakovei vykdant darbus, per UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų susikirtimo vietą, būtų nedelsdami ėmęsi priemonių ieškovės žalai sumažinti (užsukus magistralinio vandentiekio sklendę), nebūtų ištekėję tiek daug vandens, nebūtų išplauta tiek grunto, nebūtų reikėję papildomai vežti smėlio, atlikti daugiau asfalto dangos ardymo darbų, šiukšlių išvežimo ir pan. Jei ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ nebūtų savavališkai nupjovusi UAB „Unipresta“ naujai tiesiamo vamzdžio ir būtų leidusi pratraukti vamzdį, atsakovė UAB „Unipresta“ vykdytus darbus būtų baigusi ir perdavusi UAB „Saulės kopos“. Taigi ši ieškovės veika įrodo nuostolių jai padarymo faktines aplinkybes.
11. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad pati ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie patirtos žalos padidėjimo po avarijos. 2019 m. sausio 17 d. prieš pradėdama darbus toje vietoje, kur įvyko avarija, atsakovė telefonu susisiekė su ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakingu darbuotoju T. V., kuriam pranešė, kad bus vykdomi darbai susikirtimo su UAB „Vilniaus vandenys“ tinklais vietoje ir paprašė, jog atvyktų jų darbuotojai tam, kad jei kiltų kokie neaiškumai ar nesklandumai, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai būtų vietoje ir nedelsdami imtųsi priemonių, siekiant užkirsti kelią nuostoliams ar jiems sumažinti. Ieškovės darbuotojas atsakė, kad jie neprivalo siųsti jokių asmenų, jei kokie nesklandumai kils, tada ir bus sureaguota, kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai dirba šalia ir bet kokių nesklandumų atveju galės operatyviai atvykti į vietą, kur atsakovė vykdo darbus. Avarija įvyko 2019 m. sausio 17 d. apie 12.30 val., atsakovė nedelsdama susisiekė su ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakingu darbuotoju T. V., tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai atvyko į avarijos vietą tik po pusvalandžio (apie 13 val.). Ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai savavališkai nupjovė UAB „Unipresta“ avarijos vietoje nutiestą DN 400 lietaus nuotekų vamzdyną EL-151 kameroje, todėl atsakovė turėjo ištraukti nutiestą ir UAB „Vilniaus vandenys“ nupjautą vamzdį, pakeisti kamerą (šulinį) toje vietoje, kur jau buvo nutiestas vamzdis, nes toje pačioje vietoje nutiesti naują vamzdį technologiškai neįmanoma. Atsakovė vykdė avarijos likvidavimo darbus, aptvėrė avarijos vietą, įsigijo ir statė specialiuosius ženklus, atkasė avarijos vietą, atvežė smėlį į avarijos vietą, naudojo specialią techniką avarijai likviduoti, papildomai turėjo praplauti naujai nutiestus vamzdžius nuo bentonito.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį ir atsakovės UAB „Unipresta“ priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ trečiajam asmeniui „OU AGIO Ehitus“ 1 058,33 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Unipresta“ trečiajam asmeniui „OU AGIO Ehitus“ 1 058,33 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino atsakovei UAB „Unipresta“ 200 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ 6,15 Eur ir atsakovės UAB ,,Unipresta“ po 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą
13. Teismas nustatė, kad ieškovė, šalindama avarijos padarinius, veikė per AB „Eurovia Lietuva“ pagal šalių 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. 03-315 (23.07) „Kelio, šaligatvio, vejos dangų atstatymo darbai po avarijų vandentiekio ir / ar nuotekų tinkluose ir avarinę situaciją keliančių šulinių, įgriuvų remonto ir atstatymo darbai“. Ieškovė įrodinėja, kad avarijos šalinimo darbų sąmata yra 38 456,15 Eur, ir tai yra ieškovės nuostoliai.
14. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi duomenų apie jiems priklausančių tinklų buvimo vietą ir būklę, nes šią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovai, nurodę, kad jie nenaudoja specialios įrangos, padedančios nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio buvimo altitudes. Teismo vertinimu, aplinkybė dėl turėjusios veikti žiedinės schemos, kuri, anot atsakovės, būtų sumažinusi nuostolių dydį, nėra įrodyta. Teismas taip pat pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius paneigti ieškovės argumentą, kad Žemaitės gatvėje neturėjo būti magistralinio vandentiekio vamzdžio, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.
15. Teismas byloje nustatė, kad projekte, kuris buvo pateiktas OU „AGIO Ehitus“ kasimo darbams atlikti, buvo numatyta, kad ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m, o faktiškai buvo 3,20 m gylyje, tai yra 0,33 m žemiau. Taigi tinklų susikirtimo vietoje buvo labai nedidelis atstumas. Taip pat byloje nustatyta, kad buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis (įskaitant ir su ieškove). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą statybos darbai gali būti vykdomi pagal projektą, kuris parengtas vienu etapu (t. y. techninis darbo projektas) arba dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas). Nagrinėjamoje byloje užsakovas buvo pasirinkęs statybos darbus vykdyti pagal dviem etapais parengtą projektą. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad ant techninio darbų projekto yra jos darbuotojos D. M. parašas bei teigė, kad D. M. pagrįstai ir teisėtai susikirtimų netikslino, o tik uždėjo spaudą, nurodantį statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti ieškovės atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokia yra ieškovės atstovo parašo reikšmė ant projekto. Teismo vertinimu, ieškovės taikoma praktika, pasirašyti ant projekto, netikrinant duomenų, nevertinant paties projekto sprendinių įgyvendinimo galimumo ir teisėtumo, neatitinka teisinio reguliavimo.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodymas statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti ieškovės atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nebuvo adekvatus ginčo darbų atlikimo atveju ir neatitiko savininkui keliamos pareigos užtikrinti visuomenei reikšmingo savo turto apsaugos. Leidimas vykdyti betranšėjiniu būdu lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, žinant, jog neturi tikslių duomenų apie magistralinio vamzdyno gylį, kai tinklų susikirtimo vieta yra 0,33 m atstumu, neatitinka CK 1.5 straipsnio, CK 6.266 straipsnio nuostatų, net teigiant, kad nėra pareigos tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumą.
17. Teismas nustatė, kad pati ieškovė nurodė, jog kasimo darbai vyks kur yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. Būtent ieškovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas visuomenei reikšmingas jos turtas. Teismas konstatavo, kad jei ieškovė būtų veikusi rūpestingai, saugodama savo turtą, kaip tos srities profesionalė būtų davusi leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, jai nuostoliai nebūtų atsiradę, todėl konstatavo esant CK 6.38 straipsnio nuostatų pažeidimą.
18. Teismas nustatė, kad pati ieškovė pripažino, jog neturi tikslių duomenų apie jai priklausančio vamzdyno gylį, todėl ji, kaip turto savininkė, negali remtis STR 1.06.01:2016 reikalavimų neįvykdymu. Teismas sutiko su ieškove, kad pagal STR 1.06.01:2016 43 punktą „už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip“. Tačiau tam, kad kiltų rangovo teisinė atsakomybė, turi būti nustatyta rangovo neteisėta veika.
19. Sprendime konstatuota, kad tik tuo atveju, jei vykdant darbus būtų nukrypta nuo suderintų projektinių sprendinių, būtų galima konstatuoti atsakovės neteistus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės veikos teisėtumo vertinimas yra neatsiejamas nuo ieškovės pareigos patikrinti projektinius sprendinius. Nagrinėjamoje byloje, remiantis atsakovės sudarytos Sutarties 4.1.8 punktu, UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Taigi teismas sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už parengtą techninį darbų projektą, o ieškovė neįrodė, kad atsakovė neįvykdė rangovo esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektą ar statybos taisykles.
20. Teismas nustatė, kad atsakovė lauko vandentiekio tinklus turėjo tiesti 3,62 m gylyje, kai atstumas iki ieškovės tinklų buvo 0,33 m. Atsakovei nutiesus tinkus taip, kaip numatyta projekte, faktiškai tarp atsakovės tiesiamų ir ieškovės esamų tinklų tarpo neliko (patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Techninio projekto brėžinys Nr. TP-LVN-06 ir darbo projekto brėžinys Nr. DP-LVN-06, foto nuotraukos, kaip atrodė tinklai atkasus avarijos vietą). Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad jei ieškovei priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) būtų atitikusi projekte nurodytą vietą (gylį), avarija nebūtų įvykusi. Vadinasi, deliktinės atsakomybės nuostatų taikymas atsakovei prieštarautų civilinės atsakomybės esmei, nes nėra nustatyta atsakovės neteisėta veika.
21. Tai pat teismas konstatavo, kad byloje yra techninio projekto brėžinys TP-LVN-01, jame yra ieškovės įrašas: „Prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą tel. Nr. 1889. SUDERINTA UAB „Vilniaus vandenys“ 2018.07.16 Susikirtimai su VM KF tinklais Tinklo plėtros skyrius Projekto derinimo inžinierė D. M., jos parašas. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad minėtas įrašas sudarė pagrindą rangovui (atsakovei) manyti, kad yra atliktas susikirtimų su tinklais patikrinimas. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad ji neturi pareigos atlikti jai priklausančių tinklų patikros, neatitinka iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, taigi tinkamai rūpintis valdomu vamzdynu ir nesudaryti prielaidų padaryti žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausantis magistralinis vamzdis buvo žemiau nei pavaizduotas brėžinyje. Taigi dėl ieškovei priklausančio daikto valdymo trūkumo įvyko avarija. Jei magistralinis vamzdis būtų toje vietoje, kurioje pavaizduotas brėžinyje, jis nebūtų buvęs pragręžtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir ieškovei kilusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Esant griežtajai daikto savininko atsakomybei, nėra pagrindo nuostolių priteisimui iš ieškovės. Nerūpestingas ir neatsakingas vamzdyno valdymas, kai tai tiesiogiai paveikia avarijų kilimą, sudarytų pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės. Savininkas visais atvejais gaudamas žalos atlyginimą nebūtų suinteresuotas saugoti savo turto, ypatingai svarbaus visuomenei.
22. Teismas sprendė, kad ieškovė projekto derinimo stadijoje netinkamai atliko pareigą patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „Vilniaus vandenys“ tinklus ir ar projekte išlaikyti privalomi atstumtai. Tokia ieškovės pareiga įtvirtina STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto patvirtinimas“. Nors ieškovė teigė, kad už projektą ir jo klaidas yra atsakinga projektuotoja, tačiau nepateikė įrodymų, jog techninio projekto derinimo stadijoje, ieškovei nebuvo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų planas, arba jis buvo parengtas remiantis senais duomenimis.
23. Teismas vertino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 3D-754, kuriuo patvirtintas Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo aprašo nuostatos ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės patvirtina, kad projekto rengimo ir derinimo stadijoje UAB „Vilniaus vandenys“ privalėjo parengtus planus derinti raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšių priemonėmis, jei jiems pateiktuose brėžiniuose buvo nurodyta klaidinga / pasenusi informacija, teikti pastabas ir nederinti parengto projekto. Tuo tarpu techninio projekto brėžiniuose esantis ieškovės atstovės įrašas „suderinta“ reiškia, jog projektuotoja pateikė ieškovei derinimui reikalingą informaciją, tačiau pati ieškovė tinkamai duomenų nepatikrino, todėl dėl avarijos kyla pačios ieškovės atsakomybė.
24. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovai patvirtino, jog atsakovė pakvietė ieškovės atstovą į objektą prieš pradedant darbus. Taigi ant techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 esantis ieškovės įrašas: prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą, buvo įgyvendintas. Ieškovės atstovas darbų nestabdė, netikrino ir netikslino ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų buvimo vietos, leido atsakovei vykdyti darbus. Teismas sprendė, kad atsakovė įvykdė visus ieškovės reikalavimus.
25. Nors ieškovė įrodinėjo, jog atsakovei buvo rekomenduota prieš pradedant kasimo darbus atlikti šurfavimą, tačiau tai nėra įrašyta jokiame atsakovei skirtame dokumente. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina ieškovės, kaip įrenginių savininkės, netinkamą veikimą. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pažeidė STR 1.06.01:2016 40.3, 43 punktus, tačiau teismas atmetė tokį argumentą, nes vadovaujantis šio statybos techninio reglamento 1 priedo „Statybos darbų sritys“ prie žemės darbų priskiriami statybos sklypo reljefo tvarkymo, pamatų kasimo, iškasų, tranšėjų kasimo ir užpylimo, pylimo supylimo ir kiti darbai. Atsakovė vykdė specialiuosius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo darbus, betranšėjinių inžinerinių tinklų tiesimo darbus, todėl 40.3 ir 43 punktai nėra taikomi atsakovės darbams.
26. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė pateikė teismui 2019 m. kovo 6 d. ieškovės gautą AB „Eurovia Lietuva“ atliktų darbų aktą Nr. 02/2019, kuriame nurodyta, kad Žemaitės g. 6, 8 atlikta darbų už 22 632,85 Eur sumą be PVM bei 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės gautą Atliktų darbų aktą Nr. 07.2/2019, kuriame nurodyta, jog Žemaitės g. 8, II etape atlikta darbų už 7 046,97 Eur be PVM. Taip pat AB „Eurovia Lietuva“ atliktų darbų sąmatoje nurodyta, kad AB „Eurovia Lietuva“ darbus atiko remdamasi 2017 m. birželio 1 d. Sutartimi Nr. 17-SR58, tačiau vėliau pateiktuose aktuose nurodyta kita 2017 m. gegužės 30 d. Sutartis Nr. 03-315 (23.07); teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad su AB „Eurovia Lietuva“ turi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, tačiau į bylą pateiktus dokumentus, turinčius pagrįsti atliktų darbų realumą, teismas vertino kritiškai. Teismas tokios išvados priėjo, nes Akte Nr. 11 kai kurie nurodyti darbai nesusiję su avarijos likvidavimu: akto pozicija Nr. 1, 4 (tinklas ne savitakinis, o slėginis), 5 (buvo ne 3, o 2 movos), 6, 7 ir 8 (nebuvo daryta), 13 pozicija (naudotas 1 betoninis žiedas), 15 ir 18 (faktinis kiekis turi būti 235 kv. m, iš jų 49 kv. m atliko atsakovas), 23 (faktinis darbų kiekis turi būti 7,5 tonos), o 24 pozicijoje – 0,3 tonos (patvirtina foto nuotrauka). Be to, nustatyta, kad atsakovė prisidėjo prie avarijos padarinių šalinimo, o darbų kiekiai įtraukti į AB „Eurovia Lietuva“ sąmatą (pavyzdžiui, akte Nr. 11 nurodytas pozicijas Nr. 13 ir 19 (darbus atliko atsakovė), 20 ir 21 (iš jų 49,00 kv. m darbų atliko atsakovė). Tai patvirtina ieškovės atstovo 2019 m. sausio 28 d. elektroninis laiškas ir atsakovės 2019 m. balandžio 2 d. elektroninis laiškas, fotonuotraukos. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad jei ieškovės atstovas būtų dalyvavęs darbų vykdymo metu, tai nuostolių dydis būtų buvęs nepalyginamai mažesnis, nes iš karto užsukus magistralinio vandentiekio sklendę, nebūtų tiek išplauta grunto, nebūtų reikėję daugiau ardyti asfalto dangos.
Dėl priešieškinio
27. Teismas pažymėjo, kad pagal UAB „Unipresta“ ir UAB „Saulės kopos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8. punktą UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija, patvirtinta užsakovės (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Atsakovė pripažino, kad jai darbų užsakovė UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektą su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiūros vadovo M. Č. parašu „pritariu statyti“. Taigi, jei projektas buvo netinkamai suderintas, pats projektas turėjo trūkumų, dėl ko atsakovei kilo, kaip ji nurodė, žala, tai šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą reikšti reikalavimą UAB „Saulės kopos“, bet ne ieškovei.
28. Teismas nustatė, kad atsakovė nurodė, jog vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punktu darbo projektą privalėjo rengti projektuotojas, parengęs techninį projektą, atsakovė kreipėsi į tą patį projektuotoją, kuris parengė atsakovei ir darbo projektą. Parengtą darbo projektą atsakovė taip pat suderino su UAB „Saulės kopos“, tai yra darbo projektui „pritariu statyti“ pritarė statybos techninės priežiūros vadovas. Tačiau Darbo projektą įsipareigojo parengti pati atsakovė (Sutarties 4.1.9 punktas) ir minėtas Sutarties punktas nėra nuginčytas.
29. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinyje įrodinėjo darbų vykdymą pagal projektinę dokumentaciją, už kurios suderinimą su institucijomis buvo atsakinga UAB „Saulės kopos“; taip pat, kad techninį bei darbo projektą, parengė projektuotoja L. G.. Atsižvelgdamas į priešieškinio faktinį pagrindą, teismas atsisakė į nagrinėjamą bylą priimti teikiamą priešieškinį, nurodydamas, jog ieškinio ir priešieškinio dalykai nėra vienarūšiai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis). Tačiau atsakovė laikė, kad ji turi priešpriešinį reikalavimą į ieškovę, todėl pateikusi tą patį dokumentą atskiroje byloje prašė bylas sujungti. Prašymas buvo patenkintas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad teismo pareiga pasiūlyti pakeisti šalį buvo įvykdyta (CPK 45 straipsnis), nes šaliai bylą vedant advokato pagalba, teismas neturi pareigos nurodyti, kaip formuluoti ieškinio faktinį pagrindą, susiejant jį su dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl įrodinėjamo netinkamo ieškovės techninio projekto suderinimo, nes Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija (CK 45 straipsnis).
30. Teismas sutiko su trečiojo asmens OU „AGIO Ehitus“ pozicija, kad avariją lėmė ir netinkamai parengta projektinė dokumentacija ir pažymėjo, kad projektuotoja L. G. patvirtino, jog ji nerengė darbo projekto, būtino vykdyti statybos darbus. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovės atstovas A. V. į ją kreipėsi dėl galimo bendradarbiavimo rengiant darbo projektą; telefonu su atsakovės atstovu sutarė, jog L. G. parengs eskizinius brėžinius, kurie galėtų būti pagrindas rengti darbo projektą ir jei atsakovei mano brėžiniai technologiškai bus priimtini, bus sudaryta projektavimo darbų sutartis darbo projektui rengti; atsakovė nepateikė sutarties dėl darbo projekto parengimo, todėl atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumą kyla jai pačiai pagal Sutarties 4.1.9 punktą.
31. Byloje nustatyta, kad L. G. paneigė rengusi darbo projektą; atsakovė nurodė, kad vadovavosi darbo projektu organizuodama darbus, kurį parengė projektuotoja; ieškovė nurodė, kad darbo projektas jai apskritai nebuvo pateiktas derinti. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti atsakovės paaiškinimus, jog ieškovės atstovė D. M. patvirtino darbo projekto sprendinius. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė savo vidinėje informacinėje sistemoje aptiko ir dar vieną darbo projektą, tačiau jo data ne „2018-07“, kaip pirminio atsakovės į bylą pateikto darbo projekto, o ,,2019-01“. Ieškovė nurodė, kad minėtame darbo projekte, nors jis ir nebuvo pateiktas ieškovei, yra analogiška ieškovės atstovės D. M. 2018-07-16 žyma. Esant šiai aplinkybei, teismas vertino ieškovės naudai argumentą dėl projekto nederinimo, kaip labiau patikimą. Atsakovės argumentas dėl darbo projekto suderinimo yra paneigtas tuo, kad sistemoje yra dar vienas projektas datuotas „2019-01“, kai ieškovės atstovės D. M. žyma yra „2018-07-16“. Teismo vertinimu, darbo projekto pakeitimai nebuvo derinti su ieškove, o būtent atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė tiesiamo vamzdžio padėtį, o tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį vien dėl atsakovės nesąžiningo veikimo (CK 1.5 straipsnis).
32. Teismas pažymėjo, kad, anot projektuotojos, rengiant konsultacinio pobūdžio brėžinius buvo pasiūlyti trys variantai, t. y. laida C, D ir E. Kaip nurodė projektuotoja, L. G. ant konsultacinio pobūdžio brėžinių – planų galėjo likti seni užrašai, nes buvo sprendžiama ne genplaninė dalis, kuri iš esmės nesikeitė. Keitėsi projektuojamo lietaus nuotekų vamzdyno gyliai ir nuolydžiai. Trečiasis asmuo L. G. atkreipė dėmesį, kad darbo projekto konsultacinio pobūdžio eskiziniuose brėžiniuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „Prieš darbų pradžią susikirtimų gylius patikslinti ir iškviesti jų atstovus“. Atsižvelgęs į tai, teismas priešieškinį pagal argumentus dėl ieškovės darbuotojų veiksmų, atliekant darbo projekto projektinių sprendinių derinimą, atmetė.
33. Teismas, vertindamas ieškovės deliktinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad trečiasis asmuo OU „AGIO Ehitus“ patvirtino, jog atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė vamzdžio padėtį, nes Žemaitės gatvė yra išsidėsčiusi su skirtingo laipsnio nuolydžiais (gatvė nėra išsidėsčiusi plokštumoje) ir darbų vykdyti nepavyks, nes vamzdžio pasvirimas turi būti didesnis. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad buvo tikslingas visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas, ir apie tai atsakovė buvo informuota. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbo projekto suderinimo su projektuotoja, žinant aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota dėl nedidelio atstumo tarp vamzdynų ir esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali būti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai Žemaitės gatvėje prieš kamerą EL-151, teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama darbus, pasielgė neatsakingai, kaip ir ieškovė.
34. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, jog atsakovė, kaip darbų rangovas, pakeitęs tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikęs darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės.
35. Teismas atmetė atsakovės teiginį, kad ieškovė prieš priešinį ieškinį turi atsakyti tuo pagrindu, kad ieškovės darbuotojai nedalyvavo kasimo darbų proceso metu, nors tokią pareigą turėjo. Teismas nurodė, kad ieškovės darbuotojų dalyvavimas ir prakirstas vamzdis neturi priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis (CK 6.247 straipsnis). Pradėjus kasimo darbus ir kliudžius vamzdį, ieškovės darbuotojų nebuvimas darbų vietoje pats savaime neveikia žalos atsiradimo fakto. Aplinkybė, ar būtų mažesnis žalos dydis, jei būtų buvę ieškovės darbuotojai, atsakovės nėra įrodyta. Byloje nėra apskaičiavimų, kiek mažiau būtų reikėję atvežti grunto, kai ieškovės darbuotojai atvyko per 30 min. po iškvietimo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kiek papildomai reikėjo vežti smėlio, atlikti daugiau asfalto dangos ardymo, šiukšlių išvežimo ir pan. vien dėl tos aplinkybės, kad nebuvo ieškovės darbuotojų. Teismas atmetė taip pat atsakovės argumentus dėl nuostolių priteisimo dėl ieškovės darbuotojų nebuvimo vietoje.
36. Teismas sutiko, kad ieškovės pasirinktas avarijos padarinių šalinimo būdas buvo protingas, nes iš atsakovės pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, jog atstumas tarp ieškovės eksploatuojamo ir atsakovės naujai pakloto vamzdynų yra toks mažas, jog tinkamas ir operatyvus avarijos likvidavimo veiksmų atlikimas mažiausiomis sąnaudomis yra objektyviai neįmanomas, nedarant poveikio atsakovės įrengtam vamzdynui. Be to, tokia priemonė atitiko viešąjį interesą, siekiant kaip įmanoma operatyviau atnaujinti vandens tiekimą kelioms dienoms be vandens likusiems gyvenamiesiems namams bei atstatyti sutrikusį transporto priemonių ir viešojo transporto judėjimą Žemaitės gatve. Atsakovės privatus interesas sutaupyti negali paneigti gyventojų ir juridinių asmenų teisės į nepertraukiamą vandens tiekimą, galimybę naudotis viešuoju transportu, ypatingai žiemos metu (CK 1.5 straipsnis).
37. Teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-4027-967/2019, buvo pateikta lokalinė sąmata 62 937,60 Eur su PVM sumai, o priešieškiniu pateikta lokalinė sąmata sumažinta iki 53 257,60 Eur, bet darbai, susiję su paviršiniu nuotekų tinklo arba jo dalies įrengimu, siekia 34 510 Eur. Įvertinęs šią atsakovės lokalinę sąmatą, teismas nustatė, kad didžiąją dalį kaip patirto nuostolio sudaro darbai su kodu N22-482 „Uždaro perėjimo iki 50 m ilgio įrengimo kryptinio gręž. įreng., įtraukiant vamzdį, bentonito išsiurbimas“, kurių apimtis siekia 238 m, o kaina – 31 560 Eur. Ši aplinkybė rodo, kad yra reikalaujama atlyginti viso vamzdyno įrengimo išlaidas, nors buvo nupjauta tik dalis vamzdžio. Be to, dalis rašytiniu įrodymų datuojama gerokai ankstesnėmis datomis nei faktiškai įvyko vandentiekio avarija. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius atmetė.
Dėl netinkamos atsakovės
38. Teismas nustatė, kad atsakovė yra apsidraudusi savo, kaip rangovo, civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje Compensa Vienna Insurance Group; UAB „Saulės kopos“ tiek objekto statybos darbus, tiek rangovų (tame tarpe ir atsakovo), vykdžiusių objekto statybos darbus civilinę atsakomybę apdraudė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“.
39. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad remiantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į draudikus, apdraudusius atsakovės civilinę atsakomybę bendrai (ADB Compensa Vienna Insurance Group) ir objekte, kuriame įvyko avarija (ADB „Gjensidige“), ir tik tuo atveju, jei draudikai būtų neatlyginę ieškovei žalos visiškai ar iš dalies, ieškovė turėtų reikalauti šios žalos atlyginimo iš atsakovės. Teismo vertinimu, CK 6.254 straipsnis nedraudžia teisme pareikšti ieškinį tiesiogiai rangovui ir nenumato imperatyvo kreiptis į teismą su reikalavimu pirmiau civilinės atsakomybės draudikui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
40. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo:
40.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinys atsakovei atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį tenkinti;
40.2. priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 923 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ir 804 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą;
40.3. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kurioje iš ieškovės trečiojo asmens „OU AGIO Ehitus“ naudai priteista 1 058,33 Eur bylinėjimosi išlaidų;
40.4. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kurioje iš ieškovės valstybės naudai buvo priteista 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
41.1. Nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo 52 punkte padarytos išvados. Procesiniuose dokumentuose ieškovė ne kartą akcentavo aplinkybę, jog vien tik vizuali vamzdyno apžiūra ir matavimų atlikimas šulinyje nėra tikslus vamzdyno įgilinimo nustatymo būdas, atsižvelgiant tiek į kraštovaizdžio ypatumus, tiek dėl kitų įvairių priežasčių. Vandentiekis buvo pradėtas įrengti dar 1965 m. ir nuo to laiko danga galėjo pasikeisti veikiant natūraliems veiksniams ir nuo žmonių daromo poveikio kraštovaizdžiui. Ieškovės Avarijų likvidavimo skyriaus vadovas D. U. pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo žinioje ne tik neturi specialių technologinių prietaisų ar įrenginių, leidžiančių tiksliai nustatyti konkretaus iš ketaus pagaminto vamzdyno altitudes, tačiau tokie prietaisai apskritai nėra gaminami. Tokiu būdu, tikslus vamzdyno altitudžių nustatymas galimas tik fiziškai atkasant (šurfuojant) konkretų vamzdyno ruožą ir atliekant matavimus. Teismas nevertino ir nepasisakė kokią įtaką turi konkrečios vietovės reljefas darbų vykdymui ir vamzdyno altitudžių nustatymui, nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios galimybės, neatliekant šurfavimo, nustatyti tikslią vamzdyno padėtį.
41.2. Ieškovei nėra suprantama, kokiu tikslu įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs statybos darbus vykdančio asmens pareigas parengti techninį ir darbo projektus, dokumentaciją rengti vadovaujantis ne senesniu, kaip 3 metų topografiniu planu, jeigu, kaip galima suprasti iš skundžiamo sprendimo turinio, privatus rangovas gali aklai vykdyti statybos darbus pagal savo paties ar trečiojo asmens parengtą dokumentaciją, net ir žinant, jog darbai vykdomi esant itin mažam atstumui tarp tiesiamos ir darbų vykdymo vietoje jau egzistuojančios infrastruktūros, nesiimdamas saugumo priemonių, nepaisydamas faktinio rangovo rekomendacijų ir perspėjimų, o pažeidęs kito asmens turtą – išvengti bet kokios atsakomybės už savo sąmoningais ir neapdairiais veiksmais padarytą žalą.
41.3. Vandentiekio avarija įvyko ir žala atsirado ne dėl savaiminio vamzdyno sprogimo, nusidėvėjimo, netinkamos priežiūros ar kitokių nuo ieškovės priklausančių priežasčių, o dėl atsakovės veiksmų – mechaninio vandentiekio pažeidimo kryptinio gręžimo būdu. Taigi, teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normą, numatančią statinio valdytojo griežtąją atsakomybę, atsižvelgiant į tai, jog šioje situacijoje žalos atsiradimą lėmė išimtinai kito asmens aktyvūs veiksmai, o ne statinio trūkumas.
41.4. Ieškovė yra viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, o ne viešojo administravimo subjektas, išduodantis ar panaikinantis statybos arba kitokius leidimus. Statybos įstatymo 38 straipsnis numato baigtinį asmenų, turinčių teisę sustabdyti vykdomus statybos darbus, sąrašą. Remiantis minėta teisės norma, požeminių komunikacijų savininkas neturi jokių teisinių svertų stabdyti trečiųjų asmenų vykdomus statybos darbus, o priešingai, veiksmai, trukdantys statytojui atlikti statybos darbus, galėtų būti vertinami, kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys statytojo teises ir interesus.
41.5. STR 1.06.01:2016 36.1 ir 36.7 punktų pažeidimas, kai statinio statybos vadovas, nors ir turėdamas pareigą identifikuoti projekto sprendinių neatitikimą faktinei situacijai, to nepadarė arba padarė netinkamai, kas lėmė kito asmens turto pažeidimą, leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
41.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėjo visas pastangas, siekiant nustatyti, iš kur buvo gauti duomenys apie pažeisto vandentiekio vamzdyno altitudes, tačiau ši nagrinėjamai bylai svarbi aplinkybė nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
41.7. Ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymus, trečiojo asmens projektuotojos L. G. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, siekiant apklausti nurodytą asmenį, savo prašymą motyvuodama būtinybe nustatyti projektinėje dokumentacijoje nurodytų duomenų atsiradimo kilmę bei aplinkybes, taip pat nustatyti, kas ir kaip rengė darbo projektą. Tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Tarp trečiojo asmens projektuotojos L. G. ir atsakovės nurodytų duomenų egzistuoja akivaizdūs prieštaravimai. Remiantis L. G., ji parengė tik techninį projektą, tuo tarpu darbo projektą rengė atsakovė. Nepaisant to, visi į bylą pateikti projektiniai dokumentai yra pasirašyti būtent projektuotojos, taigi galimos prielaidos, jog arba projektuotoja sąmoningai teikė teismui melagingus duomenis, arba atsakovė vykdė darbus suklastotų dokumentų pagrindu.
41.8. Ieškovės atstovė D. M. patvirtino, kad darbo projektas jai nebuvo teiktas derinti. Nepaisant to, byloje esančiuose darbo projektuose galima matyti ieškovės atstovės padarytą žymą, kuri visiškai atitinka analogišką žymą techniniame projekte. Be to, ieškovė savo vidinėje informacinėje sistemoje aptiko dar vieną darbo projektą, tačiau jo data ne 2018-07, kaip pirminio atsakovės į bylą pateikto darbo projekto, o 2019-01. Minėtame darbo projekte, nors jis ir nebuvo pateiktas ieškovei, yra analogiška apeliantės atstovės D. M. 2018-07-16 žyma. Tiek techniniame projekte, tiek ir abiejuose (2018-07 bei 2019-01) darbo projektuose yra ta pati ieškovės atstovės žyma, kas leidžia daryti išvadą, jog minėta žyma iš techninio projekto techninių priemonių pagalba buvo atsakovės arba projektuotojos sąmoningai nukopijuota į abu darbo projektus.
41.9. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatas priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, Statybos įstatymas nenumato projektuotojo pareigos teikti patikrai jo parengtą projektinę dokumentaciją, taigi bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
41.10. Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės už jos veiksmais padarytą žalą, teismas akcentavo, kad techninio projekto brėžinyje yra padarytas ieškovės atstovės D. M. įrašas „Prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą tel. Nr. 1889. SUDERINTA UAB „Vilniaus vandenys“ 2018.07.16 Susikirtimai su VM KF tinklais Tinklo plėtros skyrius Projekto derinimo inžinierė D. M.“ ir uždėtas jos parašas. Dėl šios žymos ieškovė teismui paaiškino, kad po topografiniu planu esančioje topografinio plano suderinimo ir esamų požeminių tinklų sutikslinimų lentelėje, tarp derinančių asmenų nėra UAB „Vilniaus vandenys“ žymos. Ieškovė neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2012 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 6-1575 (1.20-04) „Dėl esamų požeminių komunikacijų sutikslinimo“, kuriuo buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašant nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis UAB „Vilniaus vandenys“ privalo atsakyti už topografinių planų derinimą ir esamų požeminių komunikacijų sutikslinimą. Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. ISD-(11.2)-2004 „Dėl topografinių planų derinimo“ pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta inžinierinius statinius eksploatuojančios bendrovės prievolė derinti topografinius planus.
41.11. Protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą nagrinėjamu atveju teismas taikė tik ieškovei, tačiau ne atsakovei, kuri yra profesionalus požeminių komunikacijų srityje besispecializuojantis ūkio subjektas, turintis žinoti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei elgtis tokiu būdu, jog vykdydamas darbus, nepadarytų žalos kitiems asmenims.
41.12. Ieškovės teigimu, jokios teisės normos tiesiogiai nenumato požeminių inžinerinių komunikacijų savininko pareigos detaliai tikrinti, ar rangovo pateiktame projekte nurodytos vamzdyno altitudės atitinka faktinę situaciją. Sprendime nedetalizuojama, kaip teisės aktų prasme suprantamas derinimas, kokius inžinierinių komunikacijų savininko veiksmus jis apima bei koks šiuo konkrečiu atveju santykis tarp atitinkamos teisės normos bei ieškovei pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimų, susijusių su privačių asmenų teikiamų dokumentų derinimu, turint omenyje tai, kad atitinkamo aprašo leidėjas yra iš esmės tas pats viešojo administravimo subjektas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
41.13. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 2.1 punkto nuostatos taikomos ieškovės santykiams su abonentais ir vartotojais, kai pastarieji išreiškia norą prisijungti prie ieškovės eksploatuojamų tinklų, todėl neaišku, kaip ši nuostata pagrindžia tariamą ieškovės atsakomybę už įvykusią avariją, taigi skundžiamas sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikytomis teisės normomis.
41.14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti STR 1.06.01:2016 40.3, 43 punktų nuostatas, tačiau sprendimą grindžia to paties STR 1.06.01:2016 V skyriuje įtvirtinto 41 punkto nuostata, tačiau tai yra netinkamas materialinės teisės normų taikymo pavyzdys.
41.15. 2019 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl požeminių komunikacijų nurodymo darbų Žemaitės g., Vilniuje, teiktame ieškovės gamybos tarnybos direktoriui T. K. ir gamybos tarnybos vandentiekio tinklų skyriaus vadovui T. V., išdėstyta detali 2019 m. sausio 7 d. įvykių seka, kuri iš esmės skiriasi nuo nurodytos skundžiamame sprendime. Minėtame pranešime ieškovės atstovas aiškiai nurodė, jog apžiūros metu nustatytas vamzdyno gylis yra preliminarus ir siekiant nustatyti tikslų gylį, būtina atlikti šurfavimo darbus.
41.16. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad ji neįrodė patirtos žalos dydžio. Teismas šias išvadas grindė išimtinai atsakovės argumentais, nepasisakydamas dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų atsikirtimų.
41.17. Atliktų darbų aktai surašomi ne ranka, o formuojami kompiuterinės programos, pasirenkant darbų pavadinimus iš standartizuoto sąrašo. Būtent dėl šios priežasties Akto 4 punkte matomas neatitikimas. Ši akto pozicija susijusi su bentonito išsiurbimu iš vandentiekio tinklo, pasitelkiant hidrodinaminę mašiną ir į minėtos kompiuterinės programos standartizuotas pozicijas nėra įtraukta analogiško įkainio ir pobūdžio paslauga slėginiame tinkle. Nepaisant to, ši pozicija yra teisinga ir darbai buvo faktiškai atlikti. Be to, atsakovė procesiniuose dokumentuose daro rašymo apsirikimo klaidų, kaip antai smėlio ir statybinio laužo tūriai matuojami kubiniais, o ne kvadratiniais metrais. Nesuprantama, kodėl Akto pozicija Nr. 1 yra nesusijusi su avarijos likvidavimu, nors ji aiškiai numato darbų atlikimą slėginiame tinkle.
41.18. Dėl Akto 5 pozicijos, ieškovė paaiškino, kad klojant inžinerinius tinklus, naudojamas bentonitas – aliuminio fonosilikatinis molis – medžiaga, mažinanti filtraciją ir trintį su gruntu darbų vykdymo metu. Atsakovė, net ir pragręžus ieškovės vamzdyną, dar kurį laiką tęsė gręžimo darbus ir nutiesė savo vamzdį apie 80 metrų, kas lėmė didelio bentonito kiekio patekimą į vandentiekio vamzdį. Kalbant apie Nr. 6, 7 ir 8 pažymėtas Akto pozicijas, kuriose nurodyti darbai ar medžiagos nebuvo atlikti, ieškovė pažymėjo, kad 6 ir 7 pozicijos neatsiejamai susijusios su būtinybe išsiurbti visą vandentiekio vamzdyne susikaupusį betonitą.
41.19. Taip pat ieškovė nurodo, kad likusios kvestionuojamos darbų pozicijos buvo atliktos AB „Eurovia Lietuva“, todėl jas tiksliai gali pakomentuoti tik minėto trečiojo asmens atstovai, kuriuos ieškovė prašė kviesti liudytojais byloje, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nors analogiški atsakovės prašymai buvo tenkinami.
42. Atsakovė UAB „Unipresta“ apeliaciniu skundu prašo:
42.1. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje, kurioje atsakovės UAB „Unipresta“ priešieškinys ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti;
42.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
43. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
43.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl avarijos yra atsakinga ieškovė yra pagrįstos, tačiau išvados dėl priešieškinio atmetimo yra prieštaringos. Teismo vertinimu, reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovė turėjo reikšti UAB „Saulės kopos“, kuri buvo atsakinga už tinkamos projektinės dokumentacijos pateikimą. Teismas taip pat sutiko su trečiojo asmens pozicija, kad už tinkamos projektinės dokumentacijos parengimą yra atsakinga projektuotoja, todėl atsakovė turėjo reikšti ieškinį šiam asmeniui. Tokios išvados prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoms išvadoms, kad būtent ieškovė turėjo tikrinti ir vertinti projekto sprendinius, jo nederinti ar teikti privalomus nurodymus dėl projekto pakeitimų, būtent ieškovė prieš darbų pradžią turėjo patikrinti projekto sprendinius ir neleisti dirbti, būtent ieškovė nežinojo ir negalėjo atsakyti, kur tiksliai yra jai priklausantys tinklai, todėl atsako kaip statinių savininkė už įvykusią avariją. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ir išvadoms, kad ieškovė neįrodė, kad techninio projekto derinimo stadijoje, ieškovei nebuvo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų planas arba jis buvo parengtas remiantis senais duomenimis ir teismo išvadai, jog projekto derinimo stadijoje projektuotoja pateikė ieškovei visus reikalingus duomenis projekto derinimui.
43.2. Dėl netinkamo atsakovo ir teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties
. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, atsisakymą grindė CPK 227 straipsniu. Nei šioje nutartyje, nei vėliau proceso metu teismas nesiūlė pakeisti netinkamą šalį arba tikslinti priešieškinio reikalavimus, pasisakant ir dėl užsakovės UAB „Saulės kopos“ ar projektuotojos L. G. atsakomybės dėl įvykusios avarijos, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas įvykdė CPK 45 straipsnyje nurodytą pareigą, tiek dėl to, kad atsakovei nebuvo pasiūlyta pakeisti ieškovę tinkamu atsakovu (ar įtraukti bendraatsakovius), tiek dėl to, kad nebuvo išaiškintos atsisakymo pakeisti šalį pasekmės. Be to, 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-73-567/2019, kuria buvo sujungtos civilinės bylos pagal atsakovės ieškinį UAB „Vilniaus vandenys“ teismas priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame sprendime, priėjo išvados, kad reikalavimai yra vienarūšiai, nes keliamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės, t. y. kas atsakingas dėl kilusios avarijos.
43.3. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nesąžiningumo ir darbų vykdymo pobūdžio neatitinka nei byloje esančių rašytinių įrodymų, nei teisės norminių aktų reikalavimų. Teismo išvada, kad atsakovė turėjo derinti darbo projektą su ieškove, o jo nesuderinus elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už avariją taip pat, kaip ir ieškovė, prieštarauja statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ normoms.
43.4. Atsakovė į bylą pateikė darbo projektą, kuriam techninis prižiūrėtojas pritarė, darbo projekto brėžiniuose nurodytas darbų vykdymas, UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų buvimo vieta atitiko techniniame projekte numatytus duomenis, būtent techniniame projekte buvo priimtas sprendimas tinklus tiesti uždaru būdu (nevykdant šurfavimo, esamų tinklų atkasimo). Byloje nėra įrodymų, kad dėl pakeistų naujai tiesiamų tinklų nuolydžio ir / ar gylio įvyko avarija, priešingai, projektuotoja L. G. pažymėjo, jog darbo projekto brėžiniuose genplaninė dalis nesikeitė. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė, vykdydama darbus, nukrypo nuo techninio projekto reikalavimų ir sprendinių. Byloje nėra įrodymų, kad darbus atsakovė vykdė ne pagal projektus (tiek techninį, tiek darbo), todėl atsakovė buvo sąžininga, pakankamai atidi ir rūpestinga.
Žemesnės instancijos teismas
43.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti projektuotojos L. G. teiginius neva ji nerengė darbo projekto, dėl to, kad byloje yra rašytinis įrodymas darbo projektas, atitinkantis visus STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus, pasirašytas projektuotojos, užsakovės UAB „Saulės kopos“ patvirtintas, su techninio prižiūrėtojo įrašui „Pritariu statyti“. Be to, procesiniuose dokumentuose tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo kėlė projektuotojos atsakomybės klausimą. Akivaizdu, kad projektuotoja, matydama, jog jai gali kilti atsakomybė dėl avarijos, teikė sau palankius paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius, jog techninio projekto sprendiniai nebuvo suderinti su ieškove, projektuotojos atsakomybė nekyla, atitinkamai negali kilti ir atsakovės atsakomybė dėl projekto sprendinių. Aplinkybė, kad nebuvo sudaryta projektavimo sutartis, nepaneigia, darbo projekto.
43.6. Byloje esantis trečiojo asmens OU „AGIO Ehitus“ elektroninis susirašinėjimas, kuris tariamai patvirtina, kad trečiasis asmuo įspėjo atsakovę dėl mažų atstumų ir būtinumo vykdyti darbus šurfavimo būdu (atkasti tinklus susikirtimo vietą), nesusijęs su nagrinėjama byla ir avarija.
43.7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog ieškovė neturi specialios įrangos, kurios pagalba galėtų tiksliai nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio altitudes, galioja principas – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma ir tai reiškia, kad ieškovės atsakomybės taikymas prieštarautų civilinės atsakomybės esmei. Teismas rėmėsi ieškovės darbuotojo liudijimu, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi ir netikrino liudytojų parodymų teisingumo. Patikrinus viešai skelbiamą informaciją apie galimybes patikrinti esamų požeminių tinklų buvimo vietą (gylį, padėtį ir būklę), atsakovė sužinojo, kad tokiems atvejams jau daugiau kaip 70 metų naudojama vamzdynų televizinė diagnostika, kurios pagalba galima rasti paslėpto vamzdyno vietą, kryptį, padėtį ar sujungimą; patikrinti vamzdynų nuolydį. Be kita ko, liudytojas A. S., ilgą laiką dirbęs UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ turi kadastrines bylas, išpildomąsias nuotraukas, iš kurių turi ir gali nustatyti ieškovei priklausančių tinklų buvimo vietą. Pati ieškovė teigė, kad tariamai pateikė atsakovei GPAIS duomenis apie jai priklausančių tinklų buvimo vietą (pripažino, kad tokius duomenis turi), tačiau šių duomenų teismui neteikė, nes šie duomenys būtų patvirtinę ieškovei nepalankias aplinkybes.
43.8. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės patirtų nuostolių yra nepagrįstos. Atsakovė darbus turėjo vykdyti laikydamasi techninio projekto reikalavimų, darbo projekto esminiai sprendiniai turėjo atitikti techninio projekto sprendinius. Techniniame projekte buvo nurodyta darbus vykdyti uždaro gręžimo būdu, todėl atsakovė neturėjo teisės atlikti šurfavimo. Tokio nurodymo prieš pradedant vykdyti darbus nedavė ir ieškovė. Kaip byloje nurodė atsakovės atstovas A. V., atsakovė kėlė klausimą, ar nebūtų saugiau atlikti darbus ne uždaro gręžimo būdu, o atliekant šurfavimą, tačiau būtent dėl viešojo intereso atvirojo gręžimo (šurfavimo) būdu atlikti darbus nebuvo leista, nes jei atsakovė būtų vykdžiusi šurfavimo darbus, ji būtų turėjusi perkasti visą Žemaitės gatvę ir sustabdyti transporto eismą ne vienai dienai.
43.9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neprivalo atlyginti žalos atsakovei, nes ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tam, kad būtų nustatyta, jog ieškovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ieškovė turėjo įrodyti, o teismas nustatyti sąlygų visumą: ieškovė siekė išvengti didesnės žalos kilimo bei žalos padarymas tokiomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti žalos.
43.10. Sprendimo išvada, kad atsakovė reikalauja atlyginti viso vamzdyno dalį, nors buvo nupjauta tik dalis vamzdžio, nepagrįsta. Teismas galimai nesuprato atsakovės vykdytų darbų esmės ir technologijos. 2018 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartis su UAB „Saulės kopos“ ir jos priedas – lokalinė sąmata, patvirtina, kad viso vamzdžio, kurį turėjo nutiesti atsakovė, ilgis buvo 325 m ir paneigia teismo išvadas, neva ieškovė reikalavo atlyginti viso vamzdžio dalį. Atsakovės tiesiamas vamzdynas turėjo būti vientisas, sujungimai galėjo būti daromi tik projekte numatytose vietose, todėl ieškovei nupjovus dalį vamzdžio, jo panaudoti darbams atsakovė nebūtų galėjusi, būtų buvęs reikalingas naujas vientisas ne mažesnis kaip 325 m ilgio vamzdis, o atsakovei ar užsakovei nebūtų reikėję atlikti šių darbų iš naujo. Nuostolius sudaro ne tik nupjautas vamzdis, bet visas darbų vykdymas.
43.11. Aplinkybė, kad dalis PVM sąskaitų faktūrų yra nurodyta ankstesnėmis datomis, savaime nepaneigia atsakovės nuostolių pagrįstumo. Atsakovė su UAB „Saulės kopos“ rangos sutartį sudarė 2018 m. rugpjūčio 3 d., taigi sudarius sutartį, atsakovė iš anksto užsakė tam tikras medžiagas, kurios bus reikalingos darbams vykdyti (smėlis, žvyras naudojamas taip pat ir asfalto atstatymo darbams, kurie pateko į atsakovės darbų apimtį). Atsakovė paaiškino, kad turi medžiagų saugojimo aikštelę, kurioje sandėliuoja tokias medžiagas kaip smėlis ir žvyras, todėl logiška, jog atsakovė medžiagas, kurias panaudojo avarijai likviduoti, įsigijo anksčiau nei įvyko avarija.
Žemesnės instancijos teismas
43.12. Teismo sprendimas atsisakyti priteisti atsakovės patirtus nuostolius, kai ieškovė pripažino, kad atsakovė vykdė avarijos šalinimo darbus, kai ieškovė nepaneigė atsakovės reikalaujamų nuostolių dydžio ir pagrįstumo, kai ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės atliktų nuostolių apskaičiavimą, neatitinka sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
43.13. Sprendime nurodytas teiginys, kad atsakovė reikalavo 62 937,60 Eur su PVM, o vėliau lokalinė sąmata buvo sumažinta iki 53 257,60 Eur yra nepagrįsta. Atsakovė niekada nereikalavo priteisti nuostolių su PVM. Priešingai, tiek priešieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti sumas be PVM.
Atsiliepimas
44. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovės priešieškinys buvo atmestas palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
44.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad avarija įvyko dėl mechaninio vandentiekio vamzdyno pažeidimo, atsakovei vykdant paviršinių nuotekų tinklo įrengimo darbus.
44.2. Ieškovė, kaip požeminių inžinerinių tinklų savininkė, neturi pareigos įvertinti visus statybvietės ypatumus, jų santykį su projektinėje dokumentacijoje nurodytais duomenimis, sutikslinti susikirtimus bei stebėti, kad darbų vykdymo metu nebūtų padaryta žalos aplinkai, tretiesiems asmenims ar požeminių komunikacijų savininkams. Tokia situacija atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei pateiktą išaiškinimą 2012 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. ISD-(11.2)-2004 „Dėl topografinių planų derinimo“, kuriuo remiantis, teisės aktuose nėra numatyta inžinierinius statinius eksploatuojančios bendrovės prievolė derinti topografinius planus. Šiuo atveju atsakovei taip pat yra taikomas atsakingo bei apdaraus asmens elgesio standartas, kaip profesionaliam, pelno siekiančiam ir požeminių komunikacijų įrengimu besiverčiančiam ūkto subjektui.
44.3. Priešingai nei nurodo atsakovė skundo 8.6 punkte ir teismas sprendimo 66 punkte, avarija nebūtų įvykusi, jeigu techniniame ir darbo projektuose būtų tinkamai nurodyti duomenys apie darbų vykdymo vietoje esančių požeminių komunikacijų altitudes arba statybos darbų vadovas būtų tinkamai organizavęs darbus, atsižvelgiant į itin mažus susikirtimo atstumus, vykdęs STR įtvirtintas pareigas, identifikavęs galimus neatitikimus bei vykdytų faktinio rangovo OU „AGIO Ehitus“ rekomendacijas dėl susikirtimo vietos šurfavimo ir jo perspėjimus dėl didelės pažeidimo rizikos.
44.4. Atsakovės nurodomos STR 1.04.04:2017 nuostatos nėra aktualios tarp šalių kilusiam ginčui, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepavyko nustatyti nei techninio projekto rengimo aplinkybių ir jame nurodytu techninių duomenų, įskaitant ieškovės valdomo vamzdyno altitudes, kilmės, nei kas konkrečiai ir kokiu būdu rengė darbo projektą.
44.5. Ieškovė, kaip vandentiekio vamzdyno savininkė, nedalyvavo rengiant techninį arba darbo projektą ir neteikė duomenų šios dokumentacijos rengėjams, todėl ji negali atsakyti už šioje dokumentacijoje nurodytų duomenų tikslumą ir atitikimą faktinei situacijai. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamai parengtos darbų vykdymo dokumentacijos, atsakovės statinio statybos vadovo neįvykdytos pareigos identifikuoti projektinių sprendinių neatitikimą faktinei situacijai ir įvykusio vamzdyno pažeidimo bei dėl to kilusių nuostolių.
44.6. Kalbant apie atsakovės nesutikimą su teismo pritaikytu impossibilium nulla obligatio est principu, ieškovė neginčija turinti atsakovės nurodomą įrangą vamzdyno TV diagnostikai atlikti, tačiau priešingai nei teigė atsakovė, ši įranga objektyviai neleidžia nustatyti vamzdyno altitudės, t. y. jo padėties jūros lygio atžvilgiu.
44.7. Atsakovė, vedama siekio, kuris iš esmės ir tapo esmine avarijos priežastimi, - gauti kuo didesnę pelno maržą, savo privačius interesus iškelia aukščiau už viešąjį interesą bei reikalauja, kad teismas pripažintų, jog atsakovės nutiestas vamzdynas yra svarbiau už tinkamą ir operatyvų avarijos likvidavimą bei vandens tiekimo minėtu vamzdynu atnaujinimą.
45. Atsakovė UAB „Unipresta“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
45.1. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovės veiksmai neatitinka savininkui keliamos pareigos užtikrinti visuomenei reikšmingo savo turto apsaugos, tai yra neatitinka CK 1.5 ir 6.266 straipsnio nuostatų. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau dėl CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos normos nepasisakė, tačiau aplinkybė, kad ieškovė nurodė netinkamus duomenis apie tinklų buvimo vietą ir (arba) tokių duomenų neturi, sutiktina, jog neteisingos informacijos apie ieškovei priklausančių tinklų buvimo vietą pateikimas atitinka statinio trūkumų sampratą pagal CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir kai dėl ieškovės pateiktos neteisingos informacijos įvyko avarija, ieškovei gali būti taikoma atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
45.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės teiginius, neva buvo reikalaujama, kad atsakovė atliktų šurfavimo darbus, kadangi ieškovė nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės, kaip įrenginių savininkės netinkamą veikimą, nes ieškovė, būdama tinklų savininke, turi ne tik teises, bet ir pareigas imtis visų jam teisės norminių aktų nustatytų veiksmų tam, kad apsaugotų jai priklausančius tinklus nuo galimo bet kokio potencialaus pavojaus ar rizikos tinklus pažeisti.
45.3. Taip pat teismas tinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nes šio straipsnio 5 dalies 6 punktas imperatyviai nustato, jog statinio projektuotojas privalo pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas. Nesvarbu, ar ieškovė dalyvauja statybos leidimo išdavimo procese, ar ne, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad projektas ir jo sprendiniai turi būti derinami su ieškove. Todėl ieškovei pritarus techninio projekto sprendiniams, nedavus papildomų nurodymų dėl darbų atlikimo būdo, atsakovei įvykdžius ieškovės reikalavimus (darbus pagal projektą), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad dėl avarijos yra atsakinga ieškovė.
45.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 38 straipsnyje įtvirtintą normą dėl subjektų, turinčių teisę stabdyti statybą. Pažymėjo, kad remiantis Statybos įstatymo 38 straipsniu, jei ieškovė būtų nustačiusi, jog atsakovė darbus vykdo ne pagal projektą, ji turėjo teisę kreiptis į teismą arba savivaldybę, išdavusią statybos leidimą, prašydama stabdyti statybos darbus dėl ieškovės teisių ir interesų pažeidimo, tačiau to nedarė, nes ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė darbus vykdo tinkamai ir pagal projektą, ieškovė nemanė, jog darbų vykdymas betranšėjiniu būdu kaip nors pažeis jos teises. Ieškovė nedavė atsakovei nurodymų dėl darbų vykdymo kitokiu būdu, nei nurodyta projekte, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Statybos įstatymo normas.
Šalies argumentai
45.5. Ieškovė privalėjo parengtus planus derinti raštu, o jeigu planuose buvo nurodyta klaidinga / pasenusi informacija, teikti pastabas ir nederinti parengto projekto. Techninio projekto brėžiniuose esantis UAB „Vilniaus vandenys“ atstovės įrašas „suderinta“ reiškia, jog projektuotoja pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ derinimui reikalingą informaciją, ieškovė tinkamai duomenų nepatikrino, todėl dėl avarijos kyla ieškovės atsakomybė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neperrašė Aprašo nuostatų, nustatančių ieškovės pareigas ir veiksmus, kuriuos ieškovė turėjo atlikti, tačiau neatliko ar atliko netinkamai, derindama projektą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
45.6. Dėl vandentvarkos taisyklių taikymo ir aiškinimo. Atsakovė nesutiko su ieškove, kad šios taisyklės negali būti taikomos šioje byloje, nes jos taikomos ieškovės santykiams su vartotojais. Ieškovei žinoma, jog abonentu laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o tam, kad būtų pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir prisijungta prie ieškovei priklausančių tinklų, yra ne tik gaunamos techninės sąlygos, bet ir parengiamas techninis projektas. Techninio projekto sprendiniai yra derinami tiek su ieškove, tiek su kitomis atsakingomis institucijomis, todėl būtent ieškovė yra atsakinga už techninio projekto sprendinių įvertinimą, patikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimams, bei suderinimą.
45.7. Dėl STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ taikymo. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė 40.3. ir 43 punktų, tačiau vadovavosi 41 punkto nuostata.
Žemesnės instancijos teismas
45.8. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia teismo sprendimų motyvų trūkumu bei įrodymų netinkamu vertinimu. Motyvų trūkumu apeliantė nurodo skundžiamo sprendimo 62 punkto išvadą, jog apeliantė, kaip turto savininkė, nežinodama tikslių vamzdyno altitudžių, negali remtis STR 1.06.01:2016 reikalavimų neįvykdymu, kaip deklaratyvią bei nepagrįstą teisės aktais ar teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, juos atmesdamas išdėstė išsamius motyvus, nurodydamas, jog būtina nustatyti visas atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas, kad ginčas kilo dėl to, kas atsakingas už avariją, ar avarija įvyko dėl to, kad ieškovė, būdama tinklų savininke, nežino apie jai priklausančių tinklų buvimo vietą ir netinkamai vykdo savo, kaip savininkės pareigas, ar dėl avarijos atsakinga atsakovė, neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi pareigas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tiek dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės (tinklų savininkės) netinkamų pareigų vykdymo, tiek dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų neegzistavimo, motyvuotai atsakė į visus ieškovės procesiniuose dokumentuose keliamus reikalavimus bei atsakovės atsikirtimus į ieškinį.
Atsiliepimas
45.9. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje esančių prieštaravimų dėl darbo projekto. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių įrodymų ir jų vertino sprendimo 95, 97 punktuose. Be to, ši faktinė aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti, nes ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė darbus atliko ne pagal techninį projektą ar nuo jo nukrypo. Projektuotoja L. G. procesiniuose dokumentuose taip pat pažymėjo, jog darbo projekto brėžiniuose genplaninė dalis nesikeitė. Dėl D. M. parašų buvimo ant skirtingų datų dokumentų taip pat paaiškino projektuotoja, jog galimai projektuotojos brėžiniuose per klaidą nebuvo panaikintas šis įrašas.
45.10. Atsakovė, reaguodama į trečiojo asmens pastabas, taip pat vykdydama ieškovės nurodymus techniniame projekte, iškvietė ieškovės atstovus prieš darbų pradžią, kad būtų patikslinta ieškovei priklausančių tinklų buvimo vieta. Jokių nurodymų iš ieškovės dėl šurfavimo darbų atsakovė negavo. Avarija įvyko ir žala atsakovei kilo būtent dėl to, kad ieškovė tiek projekto vykdymo stadijoje, tiek prieš vykdant darbus netinkamai atliko savo, kaip tinklų savininkės pareigas, suderino projektą nepatikrinusi faktinės ieškovei priklausančių tinklų buvimo vietos.
45.11. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovės į bylą pateikti dokumentai vertintini kritiškai. Ieškovė prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, nes nuostoliai būtų mažesni, jei ieškovė būtų dalyvavusi darbų vykdymo metu. Viso proceso metu buvo eilė ieškovės prieštaravimų dėl avarijos padarinių šalinimo ir nuostolių dydžio, kurių ieškovė nesugebėjo pašalinti.
46. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo: ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės ieškinio atmetimo palikti nepakeistą, kitoje dalyje dėl priešieškinio netenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
46.1. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas kaip vienas iš atsakovės atsakomybę apdraudusių draudikų, todėl pasisako tik dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinio atmetimo yra pagrįstas ir teisingas, ieškovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiosios ir / ar proceso teisės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.
46.2. Nagrinėjamu atveju, būtent ieškovės nepakankamas rūpestingumas lėmė įvykį, o atsakovės veiksmų neteisėtumas nebuvo įrodytas. 2019 m. sausio 17 d. įvykis įvyko atsakovei vykdant kasimo darbus, o kasimo darbai buvo vykdomi pagal projektinę dokumentaciją, kuri buvo suderinta su ieškove, nepažeidžiant žemės kasimo darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
46.3. Atsakovė prieš pradėdama darbus į objektą iškvietė ieškovės atstovus, kurie privalėjo patikslinti objekto teritorijoje esančių ieškovei priklausančių vamzdynų faktinę buvimo vietą. Tačiau ieškovės atstovai pastabų neturėjo ir leido atsakovei kasimo darbus vykdyti pagal brėžinius. Įvertinus, tai, kad vamzdynas buvo pažeistas dėl to, jog jo faktinė buvimo vieta neatitiko brėžiniuose pažymėtos, darytina išvada, kad 2019 sausio 17 d. įvykį sąlygojo ne atsakovės, o paties ieškovės neteisėti veiksmai. Jei ieškovė elgdamasi rūpestingai būtų nurodžiusi realią pažeisto vamzdyno vietą projekto derinimo metu ir/ar atstovui dalyvaujant objekte prieš pradedant darbus, įvykis nebūtų įvykęs, t. y. atsakovė nebūtų pažeidusi vamzdyno.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
48. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl nuostolių priteisimo ir priešieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė UAB „Unipresta“ ir UAB „Saulės kopos“ sudarė Rangos darbų sutartį Nr. B23, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektą objekte „Svečių namai Birželio 23-osios g. 10A, Vilniuje“ ir Daugiabučiai gyvenamieji namai Statybininkų g. 1, Vilniuje“. Vadovaujantis Sutarties 4.1.8 punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Darbo projektą įsipareigojo parengti atsakovė (Sutarties 4.1.9 punktas). 2018 m. lapkričio 30 d. trečiasis asmuo OU „AGIO Ehitus“ ir atsakovė UAB „Unipresta“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 5-3011, kurios pagrindu OU „AGIO Ehitus“ įsipareigojo Žemaitės gatvėje atlikti technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių PE100 De 400 mm. SDR17 35 m tiesimo horizontalaus gręžimo metodu su 0...25% nuolydžiu darbus ir perduoti darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą pagal Rangos sutartį. Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ rangos darbus vykdė pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Unipresta“ su UAB „Saulės kopos“ Rangos sutartį. Darbų užsakovė UAB „Saulės kopos“ pateikė atsakovei techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektą su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiūros vadovo M. Č. parašu „pritariu statyti“. Atsakovė šių dokumentų pagrindu pradėjo organizuoti darbus.
50. 2019 m. sausio 17 d. vykdant paviršinių nuotekų tinklo pajungimo darbus kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis, esantis Žemaitės g. 8, Vilniuje. 2019 m. vasario 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją „Dėl vandentiekio tinklo pažeidimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-718, kuria reikalavo per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti jos patirtus nuostolius bei pasisakė dėl atsakovės 2019 m. sausio 25 d. rašte „Dėl nuostolių atlyginimo“ išdėstytų argumentų, kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovės kaltę dėl įvykio. Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad nesutinka su pateikta pretenzija. Ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. kovo 25 d. raštą „Dėl pateikto atsiliepimo“ Nr. SD-1094, kuriame pasisakė dėl išdėstytų atsiliepimo argumentų ir teiginių bei nustatė 3 kalendorinių dienų terminą nuostoliams apmokėti.
Dėl ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinio skundo
51. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, nes pripažino, kad pati ieškovė faktiškai neturėjo duomenų apie jai priklausančių vandentiekio tinklų buvimo vietą, projekte, kuris buvo pateiktas „OU AGIO Ehitus“ kasimo darbams atlikti, buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m, o faktiškai buvo 3,20 m gylyje, tai yra 0,33 m žemiau. Taigi ieškovė projekto derinimo stadijoje netinkamai atliko pareigą patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „Vilniaus vandenys“ tinklus ir ar projekte išlaikyti privalomi atstumtai. Teismas vertino, ieškovės taikoma praktika, pasirašyti ant projekto, netikrinant duomenų, nevertinant paties projekto sprendinių įgyvendinimo galimumo ir teisėtumo, neatitinka teisinio reguliavimo, o ieškovės nurodymas statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti ieškovės atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nebuvo adekvatus ginčo darbų atlikimo atveju ir neatitiko tinklų savininkui keliamos pareigos užtikrinti visuomenei reikšmingo savo turto apsaugos. Sprendime konstatuota, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo suvokti vamzdyno pažeidimo pasekmes ir privalėjo elgtis itin apdairiai bei imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad būtent ieškovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas visuomenei reikšmingas jos turtas. Tuo atveju, jei ieškovė būtų veikusi rūpestingai saugodama savo turtą, kaip tos srities profesionalė būtų davusi leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, jai nuostoliai nebūtų atsiradę. Teismas sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už parengtą techninį darbų projektą, o ieškovė neįrodė, kad atsakovė neįvykdė rangovo esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektą ar statybos taisykles. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad deliktinės atsakomybės nuostatų taikymas atsakovei prieštarautų civilinės atsakomybės esmei, nes nėra nustatyta atsakovės neteisėta veika, kadangi jei ieškovei priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) būtų atitikusi projekte nurodytą vietą (gylį), avarija nebūtų kilusi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 buvo ieškovės atstovės suderinimo žyma, sprendė, kad šis įrašas sudarė pagrindą atsakovei manyti, jog yra atliktas susikirtimų su tinklais patikrinimas, o ieškovės pozicija, kad ji neturi pareigos atlikti jai priklausančių tinklų patikros, neatitinka reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, t. y. tinkamai rūpintis valdomu vamzdynu ir nesudaryti prielaidų padaryti žalą. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir ieškovei kilusių nuostolių, todėl esant griežtajai daikto savininko atsakomybei, nėra pagrindo nuostolių priteisimui iš ieškovės. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei buvo rekomenduota prieš pradedant kasimo darbus atlikti šurfavimą, nes tai nėra įrašyta jokiame atsakovei skirtame dokumente. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai ieškovės pateiktus įrodymus dėl patirtų nuostolių realumo, nes kai kurie nurodyti darbai nėra susiję su avarijos likvidavimu, kai kuriuos avarijos padarinių šalinimo darbus atliko atsakovė, be to, tuo atveju, jei ieškovės atstovas būtų dalyvavęs darbų vykdymo metu, tai nuostolių dydis būtų buvęs nepalyginamai mažesnis, nes iš karto užsukus magistralinio vandentiekio sklendę, nebūtų išplauta tiek grunto, nebūtų reikėję ardyti daugiau asfalto dangos.
52. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, teigdama, kad vien tik vizuali vamzdyno apžiūra ir matavimų atlikimas šulinyje nėra tikslus vamzdyno įgilinimo nustatymo būdas, atsižvelgiant tiek į kraštovaizdžio ypatumus, tiek dėl kitų įvairių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nevertino kokią įtaką turi konkrečios vietovės reljefas darbų vykdymui ir vamzdyno altitudžių nustatymui, nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios galimybės, neatliekant šurfavimo, nustatyti tikslią vamzdyno padėtį. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normą, numatančią statinio valdytojo griežtąją atsakomybę, nes vandentiekio avarija įvyko ir žala atsirado ne dėl savaiminio vamzdyno sprogimo, nusidėvėjimo, netinkamos priežiūros ar kitokių nuo ieškovės priklausančių priežasčių, o dėl atsakovės veiksmų – mechaninio vandentiekio pažeidimo kryptinio gręžimo būdu. Ieškovė yra viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, o ne viešojo administravimo subjektas, išduodantis ar panaikinantis statybos arba kitokius leidimus, taigi ji neturi jokių teisinių svertų stabdyti trečiųjų asmenų vykdomus statybos darbus, o priešingai, veiksmai, trukdantys statytojui atlikti statybos darbus, galėtų būti vertinami, kaip neteisėti veiksmai, pažeidžiantys statytojo teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad tarp trečiojo asmens projektuotojos L. G. ir atsakovės nurodytų duomenų yra prieštaravimai, susiję su darbo projekto, kaip sudėtinės statybos darbų vykdymo dokumentacijos dalies, rengimu. Taip pat ieškovės skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 16 straipsnio nuostatas, nes Statybos įstatymas nenumato projektuotojo pareigos teikti patikrai jo parengtą projektinę dokumentaciją. Teisės normos tiesiogiai nenumato požeminių inžinerinių komunikacijų savininko pareigos detaliai tikrinti, ar rangovo pateiktame projekte nurodytos vamzdyno altitudės atitinka faktinę situaciją. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji neįrodė patirtos žalos dydžio, nes teismas šias išvadas grindė išimtinai atsakovės argumentais.
53. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
54. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
55. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
56. CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
57. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
58. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
59. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
60. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
61. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė), visų pirma, turėjo įrodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji (ieškovė) patyrė žalą.
62. Apeliantės UAB „Vilniaus vandenys“ teigimu, ji žalą patyrė dėl to, kad 2019 m. sausio 17 d. atsakovei vykdant paviršinių nuotekų tinklo pajungimo darbus kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis, esantis Žemaitės g. 8, Vilniuje, dėl ko ieškovei reikėjo šalinti dėl vandentiekio pažeidimo atsiradusius padarinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis, t. y. techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 yra ieškovės įrašas: „Prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą tel. Nr. 1889. SUDERINTA UAB „Vilniaus vandenys“ 2018.07.16 Susikirtimai su VM KF tinklais Tinklo plėtros skyrius Projekto derinimo inžinierė D. M., jos parašas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvada, kad ši aplinkybė sudarė pagrindą atsakovei manyti, jog dokumentacija yra patikima ir faktiškai atliktas susikirtimų su tinklais patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės, kaip inžinerinių vandentiekio tinklų savininkės, pareigas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pastaroji privalėjo atidžiai patikrinti jai pateiktą techninį projektą, o ne tik formaliai ant dokumentų uždėti suderinimo žymą. Toks ieškovės elgesys, kuri yra viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, negali būti vertinamas kaip protingas, apdairus ir rūpestingas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo turtu privalo rūpintis tinkamai ir realiai, o ne formaliai, nes nerūpestingas ir neatsakingas vamzdynų valdymas, kai tai tiesiogiai paveikia avarijų kilimą, sudarytų pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės, taigi savininkas niekada nebus suinteresuotas saugoti savo turto, ypatingai svarbaus visuomenei.
63. Pati ieškovė nurodė, kad kasimo darbai vyks kur yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu. Vadinasi, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. Tačiau būtent ieškovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tik tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas visuomenei reikšmingas jos turtas. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei ieškovė būtų veikusi rūpestingai saugodama savo turtą ir kaip tos srities profesionalė būtų davusi leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, nuostoliai jai nebūtų atsiradę.
64. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kai pati ieškovė pripažino, kad neturi tikslių duomenų apie jai priklausančio vamzdyno gylį, tokių netikslių duomenų pateikimas rangovui, kurio viena iš esminių pareigų yra vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo elgesys, o kartu ir kaip įrodymas dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tik tuo atveju, jei vykdydama darbus atsakovė būtų nukrypusi nuo suderintų projektinių sprendinių, būtų galima konstatuoti atsakovės neteistus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimas yra neatsiejamas nuo ieškovės pareigos patikrinti projektinius sprendinius vykdymu. Nagrinėjamoje byloje, remiantis atsakovės sudarytos Sutarties 4.1.8 punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Taigi atsakovė nėra atsakinga už parengtą techninį darbų projektą, o ieškovė neįrodė, kad atsakovė neįvykdė rangovo esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektą ar statybos taisykles, o būtent, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas atsakovės sutartinei ar deliktinei atsakomybei kilti (CPK 12, 178 straipsniai).
65. Ieškovė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kokią įtaką turi konkrečios vietovės reljefas darbų vykdymui ir vamzdyno altitudžių nustatymui, nesiaiškino, ar egzistuoja objektyvios galimybės, neatliekant šurfavimo, nustatyti tikslią vamzdyno padėtį. Ieškovės įsitikinimu, vizuali vamzdyno apžiūra ir matavimų atlikimas šulinyje nėra tikslus vamzdyno įgilinimo nustatymo būdas. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad reikšminga yra pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė, suderindama jai pateiktą parengtą techninį projektą, apskritai neatliko jokios faktinės vamzdyno apžiūros. Ieškovei yra žinomi vamzdynų apžiūros būdai, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, ieškovės atstovė suderinimo žymą techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 uždėjo jokiais būdais faktiškai neapžiūrėjusi vamzdynų ir neįvertinusi realios jų padėties. Be to, šių aplinkybių neneigė ir pati ieškovė, nurodydama tik tai, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. ISD-(11.2)-2004 „Dėl topografinių planų derinimo“, kuriame nurodyta, jog teisės aktuose nėra numatyta inžinierinius statinius eksploatuojančios bendrovės prievolė derinti topografinius planus, ji (ieškovė) neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumo. Su tokia ieškovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes ieškovė, būdama vandentiekio tinklų savininke, privalo tinkamai valdyti jai priklausanti turtą, ypatingai, kai jis susijęs su viešuoju interesu. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ieškovė, derindama jai pateiktus planus ir nustačiusi, jog brėžiniuose buvo nurodyta klaidinga / pasenusi informacija, turėjo pateikti pastabas ir nederinti parengto projekto. Tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovė, žinodama, kad kasimo darbai vyks toje vietoje, kur yra susikirtimas su didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu, būdama vamzdyno savininke, turėjo suprasti ir numatyti galimo pažeidimo pasekmes, todėl privalėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad apsaugoti vamzdyną nuo pažeidimų.
66. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog tarp trečiojo asmens projektuotojos L. G. ir atsakovės nurodytų duomenų yra prieštaravimai, susiję su darbo projekto, kaip sudėtinės statybos darbų vykdymo dokumentacijos dalies, rengimu. Susipažinus su skundžiamu sprendimu nustatyta, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas dėl minėtų aplinkybių išsamiai pasisakė ir jas įvertino sprendimo 95, 97 punktuose. Be to, pažymėtina, kad visi prieštaravimai dėl darbo projekto rengimo ir derinimo su ieškove, teismo buvo įvertinti ieškovės naudai.
67. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę atsakovei, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, nenustačius pagrindinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos – atsakovės UAB „Unipresta“ neteisėtų veiksmų, atsakovės deliktinė atsakomybė nėra galima. Visi kiti apeliantės (ieškovės) skunde nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl atsakovės UAB „Unipresta“ apeliacinio skundo
68. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Unipresta“ ir UAB „Saulės kopos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktą, sprendė, kad tuo atveju, jei projektas buvo netinkamai suderintas, pats projektas turėjo trūkumų, dėl ko atsakovei kilo žala, tai atsakovė turėjo reikšti reikalavimą UAB „Saulės kopos“, bet ne ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo pareiga pasiūlyti pakeisti proceso šalį buvo įvykdyta (CPK 45 straipsnis), nes šaliai bylą vedant advokato pagalba, teismas neturi pareigos nurodyti, kaip formuluoti ieškinio faktinį pagrindą, susiejant jį su ieškinio dalyku. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl įrodinėjamo netinkamo ieškovės techninio projekto suderinimo, nes Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktu būtent UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovą (atsakovę) projektine dokumentacija, suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija.
69. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad avariją lėmė netinkamai parengta projektinė dokumentacija ir pažymėjo, kad projektuotoja L. G. patvirtino, jog ji nerengė darbo projekto, būtino vykdyti statybos darbus. Be to, atsakovei nepateikus sutarties dėl darbo projekto parengimo, atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumą kyla atsakovei pagal Sutarties 4.1.9 punktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė, kaip darbų rangovė, pakeitusi tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikusi darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės darbuotojų dalyvavimas ir prakirstas vamzdis neturi priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, nes pradėjus kasimo darbus ir kliudžius vamzdį, ieškovės darbuotojų nebuvimas darbų vietoje pats savaime nepaveikė žalos atsiradimo fakto. Teismas taip pat darė išvadą, kad ieškovės pasirinktas avarijos padarinių šalinimo būdas buvo protingas, nes atstumas tarp ieškovės eksploatuojamo ir atsakovės naujai pakloto vamzdynų yra toks mažas, jog tinkamas ir operatyvus avarijos likvidavimo veiksmų atlikimas mažiausiomis sąnaudomis yra objektyviai neįmanomas, nedarant poveikio atsakovės įrengtam vamzdynui. Be to, pasak teismo, tokia priemonė atitiko viešąjį interesą. Teismas atmetė ir atsakovės argumentą, kad ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į draudikus, apdraudusius atsakovės civilinę atsakomybę, ir tik tuo atveju, jei draudikai būtų neatlyginę ieškovei žalos visiškai ar iš dalies, ieškovė turėtų reikalauti šios žalos atlyginimo iš atsakovės.
70. Atsakovė, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, pabrėždama, kad teismas neįvykdė CPK 45 straipsnyje nurodytos pareigos; padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo derinti darbo projektą su ieškove, o jo nesuderinusi elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už avariją taip pat, kaip ir ieškovė; teismas turėjo kritiškai vertinti projektuotojos L. G. paaiškinimus; byloje esantis trečiojo asmens OU „AGIO Ehitus“ elektroninis susirašinėjimas, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo įspėjo atsakovę dėl mažų atstumų ir būtinumo vykdyti darbus šurfavimo būdu; nepagrįsta ir teismo išvada, kad dėl to, jog ieškovė neturi specialios įrangos, kurios pagalba galėtų tiksliai nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio altitudes, galioja principas – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma ir tai reiškia, kad ieškovės atsakomybės taikymas prieštarautų civilinės atsakomybės esmei; nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė reikalauja atlyginti viso vamzdyno dalies išlaidas, nors buvo nupjauta tik dalis vamzdžio, nes teismas galimai nesuprato atsakovės vykdytų darbų esmės ir technologijos; aplinkybė, kad dalis PVM sąskaitų faktūrų yra nurodyta ankstesnėmis datomis, nepaneigia atsakovės nuostolių pagrįstumo, nes atsakovė medžiagas, kurias panaudojo avarijai likviduoti, įsigijo anksčiau nei įvyko avarija.
71. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
72. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
73. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2019 m liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Unipresta“ priešieškinį byloje, nes buvo nustatytas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, be to, konstatavo, jog priešieškinio reikalavimas gali būti išnagrinėtas atskiroje byloje, be kita ko, ieškinio ir priešieškinio dalykai nėra vienarūšiai. Atsakovė, manydama, kad turi priešpriešinį reikalavimą į ieškovę, pateikė tą patį dokumentą, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, atskiroje byloje, prašydama bylas sujungti. Bylos buvo sujungtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad bylos vėliau, siekiant operatyviau jas išnagrinėti, buvo sujungtos, nepaneigia fakto, kad ieškinio ir priešieškinio dalykai nėra vienarūšiai, o priešieškinyje atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad už darbų vykdymą pagal projektinę dokumentaciją, už kurios suderinimą su atsakingomis institucijomis buvo įsipareigojusi UAB „Saulės kopos“, o techninį bei darbo projektą, pasak atsakovės, parengė projektuotoja L. G., nerodo priešinių atsakovės reikalavimų į ieškovę egzistavimo. Taigi, atmetus atsakovės priešieškinio reikalavimus ieškovei, kaip pareikštus netinkamam atsakovui, atsakovei išlieka galimybė reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų.
74. Be to, šiuo atveju pažymėta, kad nei pati atsakovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neteikė teismui prašymo pakeisti netinkamą šalį tinkama. Nors CPK 45 straipsnyje yra numatyta teisė teismui savo iniciatyva pakeisti netinkamą šalį į tinkamą, tačiau toks pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (šiuo atveju atsakovei). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir atsakovei pateikiant jį atskiroje byloje, darytina išvada, kad atsakovė nesutiko su išvadomis, jog ieškinio ir priešieškinio dalykai nėra vienarūšiai bei palaikė savo poziciją, kad priešieškinys turi būti reiškiamas būtent ieškovei. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra bylos šalies procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims bylą vedant per advokatą, teismas neturi pareigos nurodyti šalims kaip formuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką.
75. Remiantis nustatytomis aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei nepatikslinus priešieškinio ir byloje teismui negavus prašymo dėl šalių pakeitimo tinkamomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atmesti atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl įrodinėjamo netinkamo ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ techninio projekto suderinimo, nes pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Saulės kopos“ sudarytą Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktą UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti atsakovę projektine dokumentacija, suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija.
76. Kita vertus, atsakovės priešieškinį ieškovei teismas atmetė ne tik dėl to, kad ieškovė nėra tinkama atsakovė pagal atsakovės priešieškinyje suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą, bet ir dėl to, kad įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbo projekto suderinimo su projektuotoja, žinant aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota dėl nedidelio atstumo tarp vamzdynų ir esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali būti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai Žemaitės gatvėje prieš kamerą EL-151, teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama darbus, lygiai taip pat kaip ir ieškovė, pasielgė neatsakingai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad profesionalaus elgesio standarto reikalauja CK 6.38 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Protingai mąstant, esant 0,33 m atstumui iki ieškovės tinklų, atsakovės prisiimta rizika neatitiko CK 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimo, dėl atsakingo prievolės vykdymo, o pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsakovė, kaip darbų rangovas, pakeitusi tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikusi darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės, nes toks atsakomybės ieškovei taikymas prieštarautų civilinės atsakomybės esmei.
77. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
78. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
79. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis ir aplinkybes, susijusias su priešieškinio reikalavimu: šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybų paslaugas, susijusias su inžinerinių vandentiekio tinklų tvarkymu, teisingai įvertino ir aiškino 2018 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Unipresta“ ir UAB „Saulės kopos“ sudarytą Rangos darbų sutartį Nr. B23, todėl pagrįstai priėjo išvadą, kad atsakovė, vykdydama darbus Žemaitės gatvėje, Vilniuje, lygiai taip pat pasielgė neatsakingai, kaip ir ieškovė.
80. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad avarijos kilimą lėmė ne tik ieškovės neatsakingi veiksmai, bet ir netinkamai parengta projektinė dokumentacija, be to, atsakovė taip byloje ir nepateikė įrodymų, kad būtent projektuotoja L. G. buvo atsakinga parengti darbo projektą statybos darbams vykdyti, nors pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs atsakovei pateikti sutartį dėl darbo projekto rengimo, sudarytą su projektuotoja. Taigi, pagrįsta skundžiamo sprendimo išvada, kad dėl darbo projekto parengimo atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumą kyla atsakovei, nes atsakovė neįrodė priešingų aplinkybių, o atsakovės teiginiai, kad teismas turėjo kritiškai vertinti projektuotojos L. G. teiginius neva ji nerengė darbo projekto, nes ji, matydama, jog jai gali kilti atsakomybė dėl avarijos, teikė sau palankius paaiškinimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais bylos duomenimis. Taip pat, atsakovė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad argumentą dėl darbo projekto suderinimo paneigia sistemoje rastas dar vienas projektas, kurio data yra „2019-01“, tuo tarpu, kai ieškovės atstovės D. M. žyma dėl projekto suderinimo yra „2018-07-16“. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kaip galėjo atsirasti du darbo projektai bei kodėl skiriasi jų rengimo ir suderinimo datos. Dar daugiau, atsakovė nepateikė įrodymų, kad vėliau atsiradęs projektas buvo suderintas su ieškove (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovė savo apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, kad atsakovės nuostoliai atsirado išimtinai tik dėl ieškovės kaltės, atskirai dėl kitų atsakovės skundo argumentų nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti.
81. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliacinius skundus grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės ar atsakovės apeliacinio skundo poziciją, byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).
82. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės UAB „Unipresta“ apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien tai, kad apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
84. Atsižvelgiant į tai, kad apeliančių UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Unipresta“ apeliaciniai skundai nėra tenkinami, išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus, joms nepriteisiamos.
85. Tačiau bylos šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimus į apeliacinius skundus priteisimą.
86. Atsakovė UAB „Unipresta“ prašo priteisti 885 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai) įrodo, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 2 095 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sudaro apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas, taigi sprendžiama, kad išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą sudaro 605 Eur sumą. Šios atsakovės UAB „Unipresta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.