Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Sesnita“, ieškinį atsakovėms L. B. ir K. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikintas 2023 m. birželio 16 d. sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Atsakovė K. J. į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. liepos 8 d., kurios vadove nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. registruota atsakovė L. B., o nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. – atsakovė K. J. (paskirta 2022 m. rugsėjo 17 d.). Atsakovė L. B. nuo 2020 m. liepos 22 d. registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė.

Ieškovė nurodo, kad atsakovės nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė savo, kaip vadovių, fiduciarines pareigas bei imperatyvias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas. Nesikreipus laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, tolesnio nuostolingo veiklos vykdymo, skolų kreditoriams didinimo, padaryta reikalaujama priteisti žala įmonei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalaujamą priteisti bendrą sumą iš atsakovių ir prašė priteisti 25 228,37 Eur. Ieškovė teigia, jog atsakovių atsakomybė yra solidari.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas įmonės balanas už 2021 m., kuris pasirašytas atsakovės L. B.. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 5 dalys). Iš ieškovės balanso už 2021 metus, matyti, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 38 132 Eur, o įmonės turimo turto vertė – 1 871 Eur, įmonė ilgalaikio turto neturėjo. Ieškovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 m. nebuvo pateiktas. Tačiau iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2021 metus matyti, kad praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2020 m.) įmonė patyrė 18 693 Eur nuostolį, o ataskaitiniu laikotarpiu (2021 m.) – 20 068 Eur dydžio nuostolį. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad 2022 m. gegužės 31 d. skola Valstybinio socialinio draudimo fondui sudarė 7 141,89 Eur (7 088,14 Eur įmokos ir 53,75 Eur delspinigiai). LITEKO duomenimis 2022 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola sudarė 7 494,90 Eur (7 358,92 Eur įmokų ir 135,98 Eur delspinigių). VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškime dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodė, kad 2022 m. spalio 12 d. ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 8 228,42 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodyta, kad nuo 2022 m. gegužės 25 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo (Valstybinio socialinio draudimo fondo) valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti (civilinė byla Nr. eB2-120-538/2024). Iš byloje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymos matyti, kad ieškovė nuo 2020 m. lapkričio mėn. nevykdė prievolės mokėti mokesčius: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Taigi, galima spręsti, kad jau nuo 2020 m. lapkričio mėn. įmonės finansinė padėtis vis prastėjo, o 2021 m. sausio 1 d. įmonė jau buvo nemoki. Atsakovė L. B. teigia, jog siekė išsaugoti įmonę, ėmėsi priemonių, siekdama pagerinti įmonės padėtį, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo imtasi kokių nors aktyvių veiksmų, sprendžiamas juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimas. Aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą „Dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusi su viruso COVID -19 paplitimu“, prašant sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, atleisti nuo delspinigių už vėluojantį mokesčių sumokėjimą, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimtas sprendimas dėl įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumokėjimo atidėjimo, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Juo labiau, kad kaip matyti iš byloje esančio el. laiško įmokų mokėjimo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos, todėl 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas nuo 2022 m. balandžio 25 d. neteko galios. Atsakovė L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. J. perimdama vadovavimo pareigas apie esamą įmonės finansinę padėtį žinojo. K. J. atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Akivaizdu, kad pradėjusi eiti vadovės pareigas K. J. taip pat turėjo suprasti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais sunkumais ir nebegalės vykdyti veiklos, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos toliau didino skolinius įsipareigojimus. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad abi atsakovės žinodamos apie bendrovės finansinę padėtį turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bet šios savo pareigos nei viena iš atsakovių neįvykdė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015, 2016-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė K. J. ieškovės vadove paskirta 2022 m. rugsėjo 17 d. (registruota nuo 2022 n. rugsėjo 21 d.). Nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovės vadove buvo atsakovė L. B.. Kadangi atsakovės buvo ieškovės vadovėmis skirtingu laikotarpiu ir jos padarė ieškovei žalą laiku neinicijavusios ieškovės bankroto bylos, kiekviena iš jų individualiai atsako už savo veiksmais ieškovei padarytą žalą. Atsakovės L. B. veiksmais (neveikimu) padaryta žala laikytina laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d., o atsakovės K. J. - nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių, palūkanų forma).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams sudaro 25 500,24 Eur: VSDFV Klaipėdos skyriui – 8 796,11 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 884,62 Eur, AB “Volfas Engelman” - 1 287,68 Eur. UAB “MV GROUP Distribution LT – 3 306,95 Eur, UAB “UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS” – 1 853,75 Eur, MB “Angliukas” – 2 330,70 Eur, UAB “Lindstrom” – 860,77 Eur, UAB “Tulsera” – 4 913,69 Eur, UAB “VIČIŪNAI” IR KO” – 265,97 Eur. Minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi. LITEKO duomenimis vėliau buvo patvirtinti patikslinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 26 023,76 Eur sumai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino reikalavimą iki 25 228,37 Eur. Patikslindama įsiskolinimą kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui, ieškovė nurodo, kad įsiskolinimo dydis yra 8 974,78 Eur. LITEKO duomenimis 2023 m. balandžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas VSDFV Klaipėdos skyriaus 8 974,78 Eur finansinis reikalavimas. UAB “UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS” įsiskolinimą ieškovė sumažino 450,54 Eur suma. Todėl teismas pasisako pagal pateiktus ieškinio (ir vėliau patikslintus) reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje dėl dispozityvių bylų išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. spalio 12 d. sudarė 8 228,42 Eur, iš kurių 8 092,44 Eur VSD įmokų ir 135,98 Eur delspinigių, o 2023 m. vasario 1 d. duomenimis - 8 796,11 Eur, iš kurių 8 484,75 Eur įmokų ir 313,36 Eur delspinigių. 1 884,62 Eur įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susideda iš 1 681,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 200,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 2,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. lapkričio17 d. 1 287,68 Eur įsiskolinimas AB “Volfas Engelman” susidarė pagal neapmokėtas 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 17 d. PVM sąskaitas -faktūras. 3 306,95 Eur įsiskolinimas UAB “MV GROUP Distribution LT“ - pagal neapmokėtas 2022 m. rugsėjo 27 d., 2022 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaitas -faktūras. LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. teismo įsakymu iš ieškovės priteista 1 714,34 Eur skola, 33,49 Eur palūkanos, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 747,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB “UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS” naudai (civilinė byla Nr. L2-4381-433/2022). Minėtas teismo įsakymas buvo perduotas priverstiniam išieškojimui. Teismo posėdžio metu atsakovė L. B. ir jos atstovė paaiškino, kad dalis įsiskolinimo buvo išieškota priverstine tvarka. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 17 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio dokumento grąžinimo Nr. S-23-180-1186 matyti, kad 2022 m. sausio 5 d. teismo įsakymą vykdė antstolis M. M., piniginis išieškojimas: 13 Eur bylinėjimosi išlaidos, 33,49 Eur palūkanos, 1 714,34 Eur skola ir 92,92 palūkanos (viso 1 853,75 Eur), teismo įsakymas iš dalies įvykdytas, išieškota skolos suma 437,54 Eur. Ieškovė 2024 m. sausio 25 d. pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad antstolis išieškojo ir UAB „UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS“ pervedė 450,54 Eur, todėl šia suma sumažino ieškiniu prašomos priteisti žalos dydį. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės įsiskolinimas UAB “UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS” sudaro 1 403,21 Eur (1 853,75 Eur – 450,54 Eur). Įsiskolinimas MB „Angliukas“ 2 330,70 Eur sumai susidarė pagal 2022 m. gruodžio 3 d., 2022 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitas-faktūras. Įsiskolinimas UAB „Lindstrom“ 860,77 Eur sumai susidarė pagal 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 30 d. 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitas-faktūras. Iš 2023 m. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto matyti, kad 4 913,69 Eur įsiskolinimas UAB „Tulsera“ susidarė pagal 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. kovo 20 d. PVM sąskaitas-faktūras. 265,97 Eur įsiskolinimas UAB “VIČIŪNAI” IR KO” susidarė pagal 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą.

Taigi, įsiskolinimai kreditoriams AB “Volfas Engelman”, UAB “UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS” susidarė atsakovės L. B. vadovavimo laikotarpiu, o įsiskolinimai kreditoriams UAB “MV GROUP Distribution LT, MB „Angliukas“, UAB „Lindstrom“, UAB „Tulsera“, UAB “VIČIŪNAI” IR KO” susidarė laikotarpiu, kai atsakovė K. J. ėjo vadovės pareigas.

Minėta, kad įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidaro iš VSD įmokų ir delspinigių, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - gyventojų pajamų mokesčio bei delspinigių. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal MAĮ priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika pagrįsta tuo, kad mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, be to, bendrovės mokestinės prievolės atsiranda ne kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, o jos kyla mokesčių įstatymuose nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-561-330/2019; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-43-790/2020; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-174-302/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023). Taigi, darytina išvada, kad bendrovės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesumokėti mokesčiai nėra žala. Todėl šiuo atveju ieškovės patirta žala laikytini delspinigiai. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, už kurį laikotarpį buvo paskaičiuoti delspinigiai, laikytina, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti už paskutinius šešis mėnesius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovės pažeidė imperatyviose teisės normose įtvirtintas pareigas, kreditorių teisę ir teisėtą interesą, kad įmonei bankroto byla būtų iškelta esant kuo geresnei bankrutuojančios įmonės turtinei padėčiai. Atsakovės neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Dėl atsakovės L. B. neteisėtų veiksmų (neveikimo) laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė patyrė 2 690,89 Eur (1 287,68 Eur +1 403,21 Eur) žalą, o dėl atsakovės K. J. – 12 194,84 Eur (313,36 Eur + 200,92 Eur + 2,48 Eur, + 3 306,95 Eur, +2 330,70 Eur, 860,77 Eur, 4 913,69 Eur + 265,97 Eur) žalą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovių neteisėtu neveikimu, laiku neinicijavus bendrovės bankroto bylos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovių kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos įstatyme numatytos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės L. B. priteistina 2 690,89 Eur žalos atlyginimo, o iš K. J. – 12 194,84 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinus iš dalies, iš atsakovės L. B. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 2 690,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės

K. J. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 12 194,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Laikytina, kad atsakovės L. B. atžvilgiu patenkinta 10,67 proc. ieškovės reikalavimų, o atsakovės K. J. – 48,34 proc.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už ieškinį (sumažinus reikalavimą) mokėtinas žyminis mokestis 568 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės L. B. priteistinas 60,61 Eur žyminis mokestis valstybei, iš atsakovės K. J. priteistinas 274,57 Eur žyminis mokestis valstybei.

Ieškovė patyrė 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos paslaugas. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės L. B. priteistinos 208,07 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, iš atsakovės K. J. priteistinos 942,63 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Duomenų apie atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas nėra pateikta. Atsakovė L. B. už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį. Vertinant atsakovės pasyvumo priežastis, lėmusias sprendimo už akių priėmimą, žyminis mokestis iš ieškovės (bankroto proceso administravimui skirtų lėšų) nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. B. 2 690,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 690,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,07 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Sesnita“, naudai.

Priteisti iš atsakovės K. J. 12 194,84 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 194,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 942,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Sesnita“, naudai.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. B. 60,61 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės K. J. 274,57 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.