Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-798-265/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-02
Bylos Nr.: e2A-798-265/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: V. J., A. J.
Ieškovas: I. L. B., G. B., R. P.

Civilinė byla Nr. e2A-798-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00255-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. L. B., G. B., R. P. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir atsakovų V. J. ir A. J. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovų veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendrojo naudojimo patalpa (koridoriumi, pažymėtu plane 1-21), esančia Duomenys neskelbtini, neteisėtais; įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus grąžinant daiktą į jo pažeidimo atsiradimo pradžią buvusią padėtį, užfiksuotą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose. Nurodė, kad ieškovai bei atsakovai yra nekilnojamojo daikto – pastato, esančio S Duomenys neskelbtini, dalies bendraturčiai. Jiems nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpa – antrajame pastato aukšte esantis koridorius (8,32 kv. m ploto, pažymėtas plane 1-21). Atsakovai be bendraturčių sutikimo, neturėdami jokio teisėto pagrindo, atitvėrė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo koridoriaus dalį įrengdami pertvarą ir fiziškai trukdydami kitiems bendraturčiams patekti bei naudotis atitvertąja patalpos dalimi, taip pat ir bendrojo naudojimo koridoriaus langu. Atitvertoje patalpos dalyje atsakovai įsirengė sanitarinį mazgą, išvedžiojo nuotekų bei vandentiekio vamzdžius. Ieškovai kreipiasi į teismą, prašydami apginti jų pažeistą daiktinę teisę, prašydami įpareigoti atsakovus nutraukti jų neteisėtus veiksmus ieškovų atžvilgiu ir atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, kaip yra užfiksuota oficialiuose dokumentuose – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2010 m. gruodžio 21 d. įregistruoto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje; priteisti ieškovams iš atsakovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės V. J. ir A. J. 18/55 dalių turto, esančio pastate – gyvenamajame name (įvairioms socialinėms grupėms), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, pažymėtų indeksu 1-21, 8,32 kv. m ploto, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą projektinį pasiūlymą „Bendrabučio butų Nr. 9 ir Nr. 10 sujungimas, atliekant paprastąjį remontą, Duomenys neskelbtini“ (Nekilnojamojo turto registro Nr. Duomenys neskelbtini), formuojant iš atidalijamos dalies pagal projektinį pasiūlymą patalpą su indeksu 1-2 (projektuojamas plotas 2,46 kv. m, įskaitant pertvaros storį), sujungiant naujai suformuotą patalpą 1-2 su jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu Nr. 10 (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), butu Nr. 9 ( unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esančiais Duomenys neskelbtini, į vieną nekilnojamojo turto objektą, o likusią 0,26 kv. m ploto dalį patalpoje 1-21, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, priskirti bendrai naudotis, nepriteisiant iš ieškovų I. L. B., G. B., R. P. atsakovų naudai piniginės kompensacijos už 0,26 kv. m plotą.

Atsiliepimas

3. Atsakovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, bendro 5,96 kv. m ploto, adresu Duomenys neskelbtini (Nekilnojamojo turto registro Nr. Duomenys neskelbtini), ir butas su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, bendro 12,46 kv. m ploto, adresu Duomenys neskelbtini, kurie paprastojo remonto atlikimo būdu sujungti į vieną nekilnojamojo turto objektą, suteikiant objektui naują unikalų Nr. Duomenys neskelbtini, registracijos Nr. Duomenys neskelbtini. Taip pat nurodė, kad iki atsakovams priklausančių butų Nr. 9 ir Nr. 10 sujungimo į vieną nekilnojamojo turto objektą ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė bendrojo naudojimo patalpa – antrajame pastato aukšte esantis koridorius, pažymėtas plane indeksu 1-21 (8,32 kv. m ploto). Atsakovams, t. y. A. J., priklauso 9/55 dalys iš 8,32 kv. m, t. y. (1-21) koridoriaus 1,36 kv. m, o V. J. priklauso 18/55 dalių iš 8,32 kv. m, t. y. (1-21) koridoriaus priklauso 2,72 kv. m. Ieškovams, t. y. G. B. ir I. L. B., koridoriaus priklauso 18/55 dalių iš 8,32 kv. m, atitinkamai 2,72 kv. m; ieškovei R. P. priklauso 10/55 dalių iš 8,32 kv. m, t. y. 1,51 kv. m ploto. Atsakovai, siekdami gyvenimo bei sanitarines higienos sąlygų pagerinimo, gavę daugiabučių namų S. N. g. 6 ir Duomenys neskelbtini, savininkų bendrijos valdybos pritarimą, paprastojo remonto būdu turimoje bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priskirtoje butui Nr. 10, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančiam Duomenys neskelbtini, bendrojo naudojimo patalpoje – koridoriuje (1-21) 18/55 dalių, kurios atitinka 2,72 kv. m plotą, pagal UAB „Vakarų regiono projektai“ projekto vadovo ir architekto R. G. parengtą projektą dėl butų Nr. 9 ir Nr. 10 paprastojo remonto (sujungimo) įrengė individualų sanitarinį mazgą, prijungę šią naują patalpą prie buto Nr. 10, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Siekiant įteisinti atsiradusius bute Nr. 10, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastrinius pakeitimus, be kita ko, atsakovams būtina pateikti atliktų statybos darbų dėl tokios patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, priklausomai nuo atliktų statybos darbų, ir įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisių atsiradimą, t. y. įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą bendraturčių susitarimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismo sprendimą, patvirtinantį nuosavybės teisę į patalpą. Dėl to atsakovai siekia atsidalyti atsakovams priklausančias 18/55 dalių iš 8,32 kv. m, atitinkančių 2,72 kv. m plotą, kur įrengta nauja patalpa – sanitarinis mazgas, sujungiant šią patalpą su butu Nr. 10, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atlikus naujus kadastrinius matavimus šiai naujai įrengtai patalpai suteiktas indeksas 1-35. Pažymėjo, kad atsakovų siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas (atidalijimas natūra) neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovus V. J. ir A. J. pašalinti atliktų darbų padarinius grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotose dokumentuose, t. y. įpareigojo atsakovus per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, bendrąja daline nuosavybe priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pašalinti savavališkai atliktus darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovų įrengtą sanitarinį mazgą, taip pat su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius. Priteisė ieškovei R. P. 1 155,00 Eur iš atsakovų V. J. ir A. J. lygiomis dalimis, t. y. po 577,50 Eur, bylinėjimosi išlaidas.

5. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo antrojo aukšto bendraturčiai (šalys) naudojasi koridoriumi (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos antrojo aukšto planas, pažymėta indeksu 1-21, 8,32 kv. m ploto), iš kurio patenkama į butus, nuosavybės teise priklausančius bendraturčiams. 2019 m. kovo 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus specialistai atliko pastato – bendrabučio, gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio adresu Duomenys neskelbtini, techninės priežiūros patikrinimą ir surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-8, kuriame, be kita ko, užfiksuota, jog namo bendrojo naudojimo koridoriuje antrame aukšte be bendraturčių sutikimo, savavališkai atitvėrus bendrojo naudojimo koridorių, įrengti sanitariniai mazgai. Palangos miesto savivaldybė šiuo adresu statybos leidimų įrengti tokius įrenginius nėra išdavusi.

6. Nustatė, kad ieškovai, patalpų savininkai, atmetė atsakovų siūlymą bendrojo naudojimo koridoriaus dalį atitverti pertvara ir naujai suformuotoje patalpoje įsirengti sanitarinį mazgą, tačiau atsakovai šiuos darbus vis tiek atliko, teigdami, jog jie, kaip bendraturčiai, valdydami didesnę dalį bendrojoje nuosavybėje, tokią teisę turi, be to, įsirengdami savo asmeniniam naudojimui sanitarinį mazgą, pagerina kitų bendraturčių padėtį, nes jie turimomis tualeto patalpomis galės naudotis vieni.

7. Teismo vertinimu, kadangi atsakovų atlikti statybos darbai koridoriuje atlikti neturint kitų patalpų savininkų sutikimo, darytina išvada, jog šių darbų atlikti atsakovai neturėjo teisinio pagrindo, o savavališkai atlikę darbus bendrojo naudojimo patalpose, nepagrįstai apribojo kitų namo savininkų teises naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis.

8. Teismas pritarė ieškovų argumentams, kad daugiabučio gyvenamojo namo valdybos sprendimas, įformintas protokolu, kurį, be kita ko, pasirašė vienvaldiškai pats atsakovas V. J. (buvęs bendrijos valdybos primininkas), negali apriboti subjektyvių nuosavybės savininkų teisių, nes daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

9. Atsakydamas į atsakovų argumentus, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovų atlikti statybos darbai yra savavališki, teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ginant savininko teises nuo kito asmens statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio galima, tačiau ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą ar įrodinėti statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimą. Teismo vertinimu, gali būti, kad statinys pastatytas nepadarant pažeidimų, o savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu, pavyzdžiui, kaip šiuo nagrinėjamu atveju savininkams naudotis koridoriumi, patekti prie jame esančio lango galimybės panaikinamos dėl atsakovų atitvertos patalpos (koridoriaus) dalies, įrengiant pertvarą ir joje sanitarinius mazgus, nesuteikiant kitiems bendraturčiams galimybės patekti bei naudotis atitvertos patalpos (koridoriaus) dalimi, įskaitant ir bendrojo naudojimo koridoriaus langą. Tokiu atveju ginant savininko teises neturi reikšmės, ar pertvara, sanitariniai mazgai yra įrengti turint reikiamus leidimus ir tinkamai įvykdžius visus statybos teisinius reikalavimus.

10. Konstatavo, kad atsakovai neįrodė jų atliktų darbų statybos teisėtumo, nepagrįstai apribojo kitų savininkų nuosavybės teisę naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, todėl atsakovų veiksmus, trukdančius bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendrojo naudojimo patalpa – koridoriumi, pažymėta plane 1-21, esančia Duomenys neskelbtini, pripažino neteisėtais. Nurodė, kad atsakovai turi pareigą pašalinti atliktų darbų padarinius, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį.

11. Teismo vertinimu, teismo posėdžio metu ieškovų nurodytas dviejų mėnesių terminas pažeidimams pašalinti yra per trumpas, todėl atsižvelgęs į tai, kad statybos darbų apimtis nėra didelė, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, atsakovus savo lėšomis įpareigojo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį.

12. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovų prašoma atidalyti patalpa yra bendrojo naudojimo koridorius. Tai reiškia, kad galimybė naudotis šia patalpa turi esminę reikšmę ieškovams.

13. Nustatė, jog ieškovų butuose yra langai, ieškovai turi bendrą tualetą, ieškovai ir toliau galėtų naudotis bendru koridoriumi, jų galimybė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius butus nėra ribojama, taigi, minėtą patalpą atidalijus ir ją priteisus atsakovams, ieškovai turėtų galimybę naudotis koridoriaus likusia dalimi bei langais, esančiais jų butuose.

14. Vis dėlto teismas pažymėjo, jog patalpos dalies (koridoriaus) atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Patalpa atlieka koridoriaus funkciją, per ją patenkama į šalims priklausančius butus, patalpa yra labai siaura, nedidelė, jos gale yra langas, kuris atlieka tiek koridoriaus vėdinimo funkciją, tiek ir užtikrina bendrojoje patalpoje – koridoriuje šviesos sklaidą. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad visos šios patalpos padalijimas pažeistų šalių teises ir teisėtus interesus, užkirstų kelią jiems tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu.

15. Nurodė, kad atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jų bendrame koridoriuje įrengtos tualeto ir dušo patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybos, sanitarijos, higienos, priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, ir gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Teismo vertinimu, nesant šių duomenų negalima nustatyti, ar patalpos – koridoriaus dalies atidalijimas nepažeis ieškovų teisių bei teisėtų interesų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovų savavališkai atitvertoje patalpoje įrengta elektros instaliacija, vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklai yra nutiesti ir per bendrojo naudojimo patalpas. Tai reiškia, kad pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą atlikus patalpos (koridoriaus), pažymėtos indeksu 1-21, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams priklausantys inžineriniai tinklai (vamzdžiai ir kt.) liks atsakovų žinioje, todėl priešieškinio tenkinimo atveju šalių ginčas nebūtų galutinai išspręstas ir būtų užprogramuotas ateityje.

16. Taip pat, teismo nuomone, atsakovų prašomas atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą. Prašo patenkinti atsakovų V. J. ir A. J. priešieškinį, o ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovus V. J. ir A. J. pašalinti gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, atliktų darbų padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos (remonto) darbus atidalytoje patalpos 1-21, adresu Duomenys neskelbtini, dalyje ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, o to nepadarius per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – įpareigoti atsakovus per 4 mėnesius gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pašalinti atliktus statybos darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovų įrengtą sanitarinį mazgą ir su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas teisingai nustatė, kad prašomos atidalyti patalpos 1-21 paskirtis yra namo S Duomenys neskelbtini, bendrojo naudojimo koridorius, tačiau bendrojo naudojimo koridoriaus funkcinė paskirtis pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.20 punktą yra patekti į butus, o ne naudotis koridoriuje esančiu langu, nes lango paskirtis yra apšvietimas. Ieškovai nepaaiškina, kaip jie naudotųsi esančiu langu, nes koridoriuje negalima gyventi, negalima sandėliuoti daiktų todėl, kad koridorius skirtas tik patekti į butus. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atidalijimas užkirstų kelią tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu, yra neteisingas.

18.2. Pagal atsakovų siūlomą atidalijimo projektą namo bendrojo naudojimo koridorius atidalijamas jo dalį prijungiant prie atsakovų buto, o neatidalytą dalį paliekant bendrojo naudojimo koridoriumi. Kitaip tariant, dalis atidalyto koridoriaus tampa pagrindiniu daiktu (pagrindinio daikto dalimi), o dalis pasilieka bendrojo naudojimo koridoriumi. Taigi bendrojo naudojimo koridorius po atidalijimo toliau naudojamas pagal paskirtį, nes užtikrina galimybę patekti į visus butus, t. y. žala koridoriaus paskirčiai nėra padaroma.

18.3. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad pertvara trukdo jiems atidaryti duris, nes, nors durys atsidaro į koridorių, tačiau jos yra įgilintos į staktą (durų angą), todėl durų atidarymo spindulį riboja esanti durų anga, o ne įrengta pertvara.

18.4. Gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, viso antro aukšto koridoriaus ilgis yra 19,05 m, langai yra abiejuose koridoriaus galuose, vadinasi, koridoriaus apšvietimas iš vieno galo nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, atsakovų įrengta pertvara viršutinėje dalyje yra su langu, kuris užtikrina šviesos spindulių patekimą dienos metu į koridorių, taigi faktiškai natūralus apšvietimas išlieka iš abiejų pusių.

18.5. Patalpoje 1-21 natūralų vėdinimą užtikrina oro cirkuliacija iš kitų asmeninių ir bendrų patalpų (pvz., pro virtuvę su langu, pro koridoriaus langą kitoje pusėje, oro cirkuliacija iš laiptinės). Teismas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja po pertvaros įrengimo likęs natūralus vėdinimas. Vadinasi, koridoriaus techninė būklė iš esmės nepablogėjo, t. y. nėra esminio pablogėjimo.

18.6. Teismo motyvas, kad atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jų bendrame koridoriuje įrengtos tualeto ir dušo patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybos, sanitarijos, higienos, priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, ir gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį, nepagrįstas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalijimą sutapatino su atlikto remonto įteisinimu, nes atidalijus atsakovams dalį patalpos jiems tik atsirastų galimybė įteisinti esamą pertvarą ir įrengtą san. mazgą. Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė tik atsakovams, nes nesutinkant su atidalijimo projektu jo neatitiktį teisės aktų reikalavimams turėjo įrodinėti ir ieškovai.

18.7. Teismas priešieškinį nepagrįstai atmetė tuo motyvu, kad koridorius yra siauras ir mažas, nes dėl atidalijimo koridoriaus plotis nepasikeitė (koridorius netapo siauresnis), o sumažėjimas nėra žymus, tuo labiau tiek, kad būtų galima konstatuoti neproporcingą žalą. Svarbu pažymėti, kad faktiškai prašoma atidalyti koridoriaus dalimi iš esmės naudojosi tik atsakovai.

18.8. Sutiktina, kad atsakovai įrengdami san. mazgą pagerino savo gyvenimo sąlygas, tačiau tai savaime nereiškia ieškovų sąlygų pabloginimo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atidalijimo variantas tenkina išimtinai tik atsakovų interesus, yra nepagrįstas.

18.9. Prašomas atidalyti namo bendrojo naudojimo koridorius yra antraeilis daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniams daiktams – butams. Atsakovai priešieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės antraeilį daiktą – namo bendrojo naudojimo koridorių (patalpą 1-21), atidalytą dalį prijungiant prie pagrindinio daikto – buto, o neatidalytą dalį paliekant antraeiliu daiktu – namo bendrojo naudojimo koridoriumi. Taigi po atidalijimo atidalyta dalis taptų pagrindinio daikto dalimi ir šios dalies bendroji nuosavybė pasibaigtų. Atsakovai neturi galimybės pateikti į savo butą, išskyrus pro bendrojo naudojimo koridorių (patalpą 1-21), todėl po atidalijimo jiems išliktų ir bendrosios dalinės nuosavybės dalis šiame koridoriuje. Tai neprieštarauja atidalijimo ypatybėms daugiabučiuose namuose (bendrabučiuose), nes juose po atidalijimo išlieka bendrojo naudojimo objektai antraeiliai daiktai. Todėl teismo motyvas, kad atidalijimas yra negalimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, yra nepagrįstas daugiabučių (bendrabučių) atveju.

18.10. Teismo argumentas, kad atlikus patalpos (koridoriaus), pažymėtos indeksu 1-21, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams priklausantys inžineriniai tinklai (vamzdžiai ir kt.) liks atsakovų žinioje, todėl priešieškinio tenkinimo atveju šalių ginčas nebūtų galutinai išspręstas ir būtų užprogramuotas ginčas ateityje, nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovai neįrodė, kokia inžinerinė įranga priklauso jiems asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas supainiojo bendrąją inžinerinę įrangą su asmenine inžinerine įranga. Tai, kad tam tikra inžinerinė įranga (vamzdžiai) per patalpos dalį eina į ieškovų turtą, nereiškia, kad ta įranga yra asmeninė ieškovų nuosavybė.

Atsiliepimas

18. Ieškovė R. P. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ginčą kvalifikavo kaip negatorinį: tyrė bylos duomenis ir vertino, ar negatoriniam ieškiniui privalomi įrodyti elementai yra įrodyti, o konstatavęs, kad tokių duomenų pakanka ieškinį laikyti įrodytu, tenkino negatorinio ieškinio reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas ieškovų teisių pažeidimą kvalifikavo kaip statybos įstatymų pažeidimą, yra atmestinas kaip nepagrįstas, o visi kiti apeliacinio skundo motyvai, tiesiogiai kylantys iš šio klaidingo teiginio, nevertintini.

19.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų prašoma atidalyti patalpa yra bendrojo naudojimo koridorius, o tai reiškia, kad galimybė naudotis šia patalpa turi esminę reikšmę ieškovams. Taip pat sutiktina su teismo vertinimu, kad tenkinus priešieškinio reikalavimus bendrojo naudojimo patalpai koridoriui būtų padaryta neproporcingai didelė žala.

19.3. Sutiktina su teismo motyvu, kad po atidalijimo tokiu būdu, kaip prašo atsakovai, koridoriaus patalpa smarkiai sumažėtų, tai sukeltų didelių nepatogumų ieškovams, kaip bendraturčiams. Taip pat būtina įvertinti, kad visų keturių butų durys atsidaro į bendrojo naudojimo koridorių, todėl nebūtų galima racionaliai naudoti koridoriaus patalpos, pavyzdžiui, įvežti į butus vaikiškus vėžimėlius ar įnešti / išnešti standartinius baldus.

19.4. Apeliacinio skundo motyvas, kad gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, viso antro aukšto koridoriaus ilgis yra 19,05 m, langai yra abiejuose koridoriaus galuose, todėl koridoriaus apšvietimas iš kitos koridoriaus pusės nepažeistų teisės aktų reikalavimų, neatitinka tikrovės. Bendrojo naudojimo koridoriaus ilgis yra 6,16 m, o plotis – 1,35 m, taip pat plane yra aiškiai matyti, kad ginčo koridorius yra uždaras, nuo bendrojo viso namo koridoriaus atskirtas durimis, kurios, kaip paaiškino šalys teismo procese, yra rakinamos. Taip pat šis argumentas vertintinas kaip naujų aplinkybių iškėlimas apeliaciniame skunde, nes apeliaciniame skunde nurodytų motyvų apeliantai kaip atsakovai nekėlė pirmosios instancijos teisme, nepanaudojo pirmosios instancijos teismo procese kaip argumento į ieškovų atsikirtimus.

Šalies argumentai

19.5. Apeliantų teiginys, kad pertvaroje įrengtas šviesolangis užtikrina šviesos sklaidą patalpoje, teismo buvo pagrįstai vertintas kaip nepakankamas, nes iš bylos duomenų yra aišku, kad šviesolangis yra tik 1/4 uždengtojo lango dydžio, yra toliau nuo lango, taigi neužtikrina pakankamos šviesos sklaidos, dėl to ieškovai turi naudoti dirbtinį apšvietimą, taip patirdami ir papildomų išlaidų.

19.6. Pažymėtina, kad teismas vertino ir byloje paaiškėjusią labai svarbią aplinkybę, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ginčo patalpa, yra vasarnamis, t. y. name nėra įrengta veikianti šildymo sistema, ir patalpų vėdinimas yra viena iš svarbiausių priemonių higienos bei sanitarinėms normoms gyvenamajame name užtikrinti.

19.7. Apeliantų teiginiai, kad natūralaus vėdinimo galimybes užtikrina oro cirkuliacija iš kitų asmeninių ir bendrų patalpų – virtuvės su langu, koridoriaus lango kitoje koridoriaus pusėje, oro cirkuliacija iš laiptinės, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi ginčo patalpa yra uždara, nuo kitų bendrų patalpų dėl saugumo ir privatumo atskirta rakinamomis durimis, todėl natūralus patalpos vėdinimas būtų galimas tik laikant atviras koridoriaus ar bendraturčių asmeninių butų duris atidarytas, o tai tikrai nebūtų racionalu.

19.8. Priešingai nei nurodė apeliantai, teismo sprendime rašoma apie atsakovams, o ne ieškovams priklausančius inžinerinius tinklus, nutiestus ne tik per prašomą atidalyti atsakovams dalį, bet ir po ieškovams tenkančia turto dalimi (jei teismas tenkintų atsakovų priešieškinį), dėl kurių ieškovai gali reikšti prieštaravimus ir tai programuotų naują ginčą ateityje.

19.9. Taip pat atsakovai, o ne ieškovai turi įrodyti, kad jų siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

19.10. Profesionalaus architekto parengtas ir į bylą pateiktas planas savaime nereiškia, kad konstrukcijos bei inžineriniai tinklai atitinka teisės aktus. Taip pat pastebėtina, kad architekto R. G. parengtame atidalijimo plane inžineriniai tinklai išvis nėra pažymėti ir aptarti.

19.11. Teismas pagrįstai papildomai nurodė, kad atsakovų prašomas atidalijimas, be kitų motyvų, prieštarautų ir CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

19.12. Atsakovų reikalavimas – ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovus V. J. ir A. J. pašalinti gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, atliktų darbų padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos (remonto) darbus atidalytoje patalpos 1-21, adresu Duomenys neskelbtini, dalyje ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, o to nepadarius per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – įpareigoti atsakovus per 4 mėnesius gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pašalinti atliktus statybos darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovų įrengtą sanitarinį mazgą, taip pat su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius – vertintinas kaip naujas reikalavimas, keliamas pažeidžiant CPK 312 straipsnio draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir dėl šios priežasties atmestinas.

19. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

22. Apeliantai prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – UAB „Vakarų regiono projektai“ bendros, architektūrinės dalies projektą; 2020 m. gegužės 20 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą; 2020 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; R. P. sutikimą. Apeliantų teigimu, visi šie įrodymai atsirado tik po apeliacinio skundo pateikimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau. Pateiktais įrodymais iš esmės nėra keičiami apeliacinio skundo motyvai, apeliantai tik atkreipia teismo dėmesį į ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų neatitiktį faktinėms aplinkybėms, o tai yra svarbu teisingo sprendimo priėmimui.

23. Ieškovė R. P. prašo naujų įrodymų nepriimti ir jų nevertinti. Nurodo, kad visi į bylą naujai teikiami įrodymai pagrindžia atsakovų atsikirtimus į ieškovų pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo proceso metu iškeltus argumentus, ir pažymi, kad atsakovai atkakliai gynė savo poziciją, kad jie neprivalo pateikti jokių įrodymų, kad atidalytos turto dalys po atidalijimo atitiks teisės aktų reikalavimus, todėl šie teikiami nauji įrodymai neturėtų būti priimti ir vertinami – atsakovai šią galimybę turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

26. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove R. P., jog atsakovai, siekdami įrodyti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, turėjo teisę ir galimybę prašomus pridėti naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgia į tai, kad šalims buvo suteikta teisė pasisakyti dėl naujų įrodymų pagrįstumo ir šia teise pasinaudojo ieškovė R. P., pateikdama išsamų naujų įrodymų vertinimą. Taip pat šiuo atveju kolegija nenustatė atsakovų piktnaudžiavimo įrodymų vėlesnio pateikimo teise, kadangi, kaip matyti iš jų paaiškinimų, šiuos įrodymus atsakovai teikia siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo bei ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priimti ir vertinti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

28. Šioje byloje ieškovai pateiktu ieškiniu įrodinėjo, jog atsakovai be bendraturčių, t. y. ieškovų, sutikimo atitvėrė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo koridoriaus dalį, įrengdami pertvarą ir fiziškai trukdydami kitiems bendraturčiams patekti bei naudotis atitvertąja patalpos dalimi, taip pat ir bendrojo naudojimo koridoriaus langu. Ieškovai prašė apginti jų, kaip daikto savininkų, teises ir pašalinti daikto valdymo pažeidimus, t. y. pripažinti atsakovų V. J. ir A. J. veiksmus – trukdymą bendraturčiams fiziškai naudotis nekilnojamuoju daiktu – bendrojo naudojimo patalpa (koridoriumi, pažymėtu plane 1-21), esančia Duomenys neskelbtini, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti nekilnojamojo daikto valdymo teisės pažeidimus, grąžinant daiktą į jo iki pažeidimo atsiradimo pradžios buvusią padėtį, užfiksuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose dokumentuose. Atsakovai pareiškė priešieškinį, prašydami atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams priklausančią dalį ginčo patalpoje – koridoriuje, adresu Duomenys neskelbtini, plane žymima 1-21, pagal architekto R. G. parengtą butų Nr. 9 ir Nr. 10 sujungimo į naują nekilnojamojo turto vienetą projektą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovai pateiktu apeliaciniu skundu teigia, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant ir aiškinat materialinės teisės normas, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, todėl naikintinas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pradėdamas analizuoti apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymi, jog apeliacinio skundo reikalavimas – ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovus pašalinti gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, atliktų darbų padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos (remonto) darbus atidalytoje patalpos 1-21 dalyje ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, vertintinas kaip naujas, pirmosios instancijos teisme nereikštas ir nenagrinėtas reikalavimas, todėl atsižvelgdama į CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo vertinti minėto reikalavimo pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamos teismo išvados, susijusios su ieškinio reikalavimų vertinimu

30. Apeliantai teigia, jog teismas, pripažinęs atsakovų įrengtą pertvarą ginčo patalpoje savavališka statyba, ieškovų teisių pažeidimą kvalifikavo kaip statybos teisės aktų pažeidimą, o įpareigojęs atsakovus pašalinti neteisėtą statinį nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimo, kad statinio griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

31. Nagrinėjamoje byloje atsakovams pareikšti reikalavimai gyvenamajame name, esančiame Duomenys neskelbtini, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pašalinti savavališkai atliktus darbus, t. y. pašalinti patalpoje – koridoriuje, pažymėtame plane 1-21, pertvarą ir atitvertoje patalpos dalyje pašalinti atsakovų įrengtą sanitarinį mazgą, taip pat su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, kad ginčo patalpoje bendrame koridoriuje prie lango be ieškovų sutikimo yra įrengta atskira patalpa, atitverta pertvara, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas (dušas ir tualetas), ir, atsižvelgęs į pareikštus reikalavimus, ieškinį kvalifikavo kaip negatorinį. Šį vertinimą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėtu ir pagrįstu.

32. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

33. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

34. Taigi anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog byloje pareikšti reikalavimai pagal savo pobūdį tiesiogiai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teise į daugiabučiame gyvenamajame name esančius bendrojo naudojimo objektus.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma teisė daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

36. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas konstatavo ir ši aplinkybė nėra ginčijama – ieškovai ir atsakovai yra daikto (koridoriaus patalpos) bendraturčiai, jų nuosavybės teisės yra įregistruotos viešajame registre. Taigi tai, kad ieškovai yra daikto savininkai, įrodyta.

37. Pasisakydamas dėl ieškovų teisių pažeidimo, teismas nustatė, kad statybos darbai – pertvaros bei sanitarinių mazgų įrengimas bendrojo naudojimo koridoriuje – atlikti neturint kitų patalpų savininkų sutikimo, ir atsakovų atliktą remontą pripažino savavališka statyba. Teismas konstatavo, jog minėta aplinkybė vertintina kaip ieškovų – turto savininkų – teisių pažeidimas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį pažymima, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

39. Nagrinėjamu atveju yra aktualus statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kurio 12.11 punkte nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

40. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, ir anksčiau galiojusioje redakcijoje numatyta, jog atsakovų atliktiems paprastojo remonto darbams yra būtinas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Ginčo, kad tokio sutikimo atsakovai nepateikė, nėra. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovų ginčo patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai – koridoriaus dalies atitvėrimas, įsirengiant šioje dalyje sanitarinį mazgą su nuotekų bei vandentiekio tinklais be bendraturčių sutikimo, laikytini savavališka statyba.

41. Vadovaudamasi šiais nurodytais argumentais kolegija pažymi, jog atsakovų pateiktas 2020 m. gegužės 20 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir pranešimas nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi, kaip jau minėta, paprastojo remonto atveju statybą leidžiantis dokumentas yra raštiškas bendraturčių sutikimas, kurio atsakovai nepateikė.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, nurodė, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.

43. Šiuo atveju namo bendraturčių teisių pažeidimu pripažintas faktas, kad darbai bendrojo naudojimo objekte (koridoriuje) atlikti be bendraturčių sutikimo, be to, prašoma pašalinti atsakovų įrengta pertvara ir atitvertoje patalpos dalyje atsakovų įrengtas sanitarinis mazgas, taip pat su juo susiję vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai pažeidžia ieškovų teises naudotis jiems priklausančia patalpa – koridoriumi, t. y. ieškovai negali naudotis koridoriumi bei patekti prie jame esančio lango. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro bendraturčių naudojimo teisės pažeidimą kaip sąlygą tenkinti negatorinį ieškinį.

44. Šios nurodytos ir aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovų negatorinio ieškinio pagrįstumo, todėl skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamos teismo išvados, susijusios su priešieškinio reikalavimų vertinimu

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patalpos dalies (koridoriaus) atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Teismo vertinimu, patalpa atlieka koridoriaus funkciją, per ją patenkama į šalims priklausančius butus, patalpa yra labai siaura, nedidelė, jos gale yra langas, kuris atlieka ir koridoriaus vėdinimo funkcijas, ir užtikrina bendrojoje patalpoje – koridoriuje šviesos sklaidą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad šios patalpos padalijimas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus, todėl priešieškinį atmetė.

46. Apeliantai teigia, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atidalijimas neužkirstų kelio ieškovams tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu, kadangi koridorius po atidalijimo toliau būtų naudojamas pagal paskirtį – užtikrintų galimybę patekti į visus butus. Taigi, pasak apeliantų, žala koridoriaus paskirčiai nėra padaroma. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamos teismo išvados, susijusios su žala dėl apšvietimo, vėdinimo ir koridoriaus sumažėjimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su minėtomis apeliacinio skundo nuostatomis.

47. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 472 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

48. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

49. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 48 punktas).

50. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21 punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

51. Taigi aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius. Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nedidelė bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 24 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 36 punktas).

52. Nekilnojamojo ginčo objektas, dėl kurio šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas – Duomenys neskelbtini, esančiame daugiabučiame name esantis 8,32 kv. m koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21. V. J. ir A. J. priklauso 9/55 dalys koridoriaus iš 8,32 kv. m (9 butas) ir 18/55 dalių iš 8,32 kv. m (10 butas); G. B. ir I. L. B.– 18/55 dalių iš 8,32 kv. m (11 butas); R. P. 10/55 dalių iš 8,32 kv. m (12 butas).

53. Apeliantai (atsakovai) poreikį atidalyti turtą natūra iš esmės grindė dviem argumentais. Pirma, tuo, kad iš esmės tik atsakovai naudojasi prašoma atidalyti koridoriaus dalimi. Antra, toks atidalijimas neprieštarauja CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant ir vertinant atsakovų priešieškinio reikalavimus, šiuo atveju būtina pažymėti, kad prašomas atidalyti daiktas – pastato bendrojo naudojimo patalpa – koridorius (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnio 15 dalies 3 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog galimybė naudotis šia patalpa turi esminę reikšmę ieškovams.

55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog daiktui atidalijimu nebūtų padaryta neproporcinga žala, nes dalijama patalpa yra koridorius, o koridoriaus tiesioginė paskirtis yra užtikrinti galimybę patekti į butus.

56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl to, žala yra proporcinga ar ne, sprendžiama pagal tai, ar daikto paskirtis išlieka ar jos neišlieka. Ši paskirtis gali pasižymėti įvairiai, pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminiu pablogėjimu, meninės vertės esminiu sumažėjimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-166/2007).

57. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju žala nebūtų proporcinga, teisėta ir pagrįsta.

58. Visų pirma, kaip jau minėta, prašoma atidalyti patalpa atlieka koridoriaus funkciją, per ją patenkama į šalims priklausančius butus. Iš byloje pateiktų brėžinių ir nuotraukų matyti, kad patalpa yra labai siaura, nedidelė. 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje ieškovė L. B. paaiškino, kad atsakovams pastačius pertvarą jos buto durys iki galo neatsidaro. Kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl priežasčių, lėmusių atsakovų siekį atsidalyti koridoriaus patalpą – atsakovai atitvertoje patalpos dalyje yra įsirengę sanitarinį mazgą ir su juo susijusius vandentiekio ir nuotekų vamzdžius. Taigi tenkinus priešieškinio reikalavimus būtų apribotos bendraturčių galimybės racionaliai naudotis koridoriumi – įnešti / įvežti į butus didesnių matmenų daiktus, t. y. tokius, kuriems įnešti / įvežti į butą reikia visiškai atverti buto duris.

59. Kolegijos nuomone, atsakovai taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog tenkinus priešieškinio reikalavimus koridoriuje nebūtų užtikrinta vėdinimo funkcija bei tinkama šviesos sklaida. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo patalpos ilgis yra 6,16 m, o plotis – 1,35 m. Iš fotonuotraukų matyti, kad patalpa yra uždara, o šalys nurodė, kad nuo bendrojo viso namo koridoriaus atskirta durimis, kurios yra rakinamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės B. T. 2020 m. birželio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/20/10 užfiksuota aplinkybė, jog tyrimo metu durys nebuvo užrakintos, nelaikytina pakankamu įrodymu įsitikinti, jog minėtos durys nėra rakinamos. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė R. P., protokole nėra nurodyta, kad durys yra be spynos ir dėl to nėra (negali būti) rakinamos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, jog antstolės protokole nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo patalpoje ir vėdinimas, ir šviesos sklaida yra pakankami. Kolegija pažymi, jog antstolė užfiksavo faktines aplinkybes, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog antstolė yra tinkama specialistė šviesos sklaidos bei oro ventiliacijos gyvenamosiose patalpose parametrams nustatyti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog antstolė B. T. turi šių sričių specialiųjų žinių ir (ar) turi / naudojo specialius prietaisus minėtiems parametrams išmatuoti. Taigi byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių įsitikinti atsakovų argumentais, jog pertvaros įrengimas neturėjo / neturi įtakos ginčo patalpos šviesos sklaidai ir vėdinimui.

60. Kolegijos vertinimu, argumentas, kad pertvaroje įrengtas šviesolangis užtikrina šviesos sklaidą patalpoje, nelaikytinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šviesolangis yra tik 1/4 uždengtojo lango dydžio, yra toliau nuo lango, taigi neužtikrina pakankamos šviesos sklaidos.

61. Nesutiktina ir su apeliantų argumentu, jog natūralaus vėdinimo galimybes užtikrina oro cirkuliacija iš kitų asmeninių ir bendrų patalpų – virtuvės su langu, koridoriaus lango kitoje koridoriaus pusėje, iš laiptinės. Minėta, kad ginčo patalpa yra uždara, nuo kitų bendrųjų patalpų atskirta durimis, kurios yra rakinamos. Taigi natūralus patalpos vėdinimas būtų galimas tik laikant atviras koridoriaus ar bendraturčių asmeninių butų duris atidarytas, o tai nelaikytina racionalia ir logiška tinkamą vėdinimą užtikrinančia priemone.

62. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jų bendrame koridoriuje įrengtos tualeto ir dušo patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybos, sanitarijos, higienos, priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, ir gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Kaip teismas nurodė, nesant šių duomenų negalima nustatyti, ar patalpos – koridoriaus dalies atidalijimas nepažeis ieškovų teisių bei teisėtų interesų.

63. Kolegija šiuo atveju sutinka su atsakovų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje atsakovai turėjo įrodyti atidalytos dalies bei joje esančių inžinerinių tinklų saugumą, jų techninių charakteristikų atitiktį galiojantiems teisės aktams, ir nepagrįstai atidalijimą sutapatino su atlikto remonto įteisinimu. Kaip nurodo apeliantai, atidalijus atsakovams dalį patalpos, atsakovams atsirastų galimybė įteisinti esamą pertvarą ir įrengtą san. mazgą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taigi šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar prašoma atidalyti patalpa galėtų būti suformuota kaip atskiras nuosavybės objektas, tačiau nėra vertinama, ar šioje patalpoje atlikti darbai atitinka įstatymo ir teisės aktų reikalavimus. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios lėmė sprendimą atmesti priešieškinio reikalavimus.

64. Papildomai pažymėtina, jog šioje byloje jau aptarta ir konstatuota, kad atsakovų veiksmai, atitveriant patalpos dalį, įrengiant pertvarą ir atitvertoje dalyje įsirengiant sanitarinį mazgą, nuotekų bei vandentiekio tinklus, vertintini kaip savavališki, atlikti neturint bendraturčių sutikimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų prašomas atidalijimas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai, kurioje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

65. Kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat reiktų įvertinti ir atsižvelgti į kitų bendraturčių interesus. Kaip teisingai nurodė ieškovai, tenkinus priešieškinio reikalavimus būtų pažeistas bendraturčių interesų proporcingumo principas – ieškovai galimybės ginčo patalpą atsidalyti natūra neturės, tai yra šiuo atveju būtų patenkinti tik atsakovų interesai ir neproporcingai suvaržomos kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių teisės tai padaryti ateityje.

66. Todėl apibendrinant tai, kas yra nurodyta ir aptarta, spręstina, jog atsakovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas tenkina išimtinai tik jų interesus ir neabejotinai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovų priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

70. Apeliantų skundo netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

71. Ieškovė R. P. pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą (700 Eur) bei nuomonės dėl prašymo pridėti naujus įrodymus (100 Eur) parengimu. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl ieškovei iš apeliantų priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. P. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) iš atsakovų V. J. ir A. J. lygiomis dalimis, t. y. po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct), bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiAlmantas PadvelskisGiedrė SeselskytėAlvydas Žerlauskas