- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 1-21-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00070-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.2.3Sukčiavimas išvengiant didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikinant (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.2.4Sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį-profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2014-12-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 2015-04-03 Kauno apygardos teismui baudą sumažinus, 20 MGL dydžio – 753,20 Eur – bauda, 2016-03-08 baudą sumokėjęs; 2) 2016-05-30 Vokietijos Respublikos Fiurstenvaldės apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1, 3 pastraipas, 267 paragrafo 1 pastraipą, 22, 23 paragrafus pinigine bauda; 3) 2017-04-06 Vokietijos Respublikos Veinheimo apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 pastraipą, 260 paragrafo 1 pastraipą, 74 paragrafą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sužinojęs apie E. Ž. organizuojamą eismo įvykio inscenizavimą bei nenustatytomis aplinkybėmis susitaręs su organizuotos grupės nariais, 2013 metų gruodžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš T. P., nežinojusio apie planuojamą nusikalstamą veiką, pasiskolino automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį T. P., bet registruotą R. S. vardu, žinodamas, kad jis bus panaudotas eismo įvykio inscenizavimui, tuo pačiu laiku E. Ž. pasiūlė V. S. inscenizuoti automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruoto V. S. vardu, eismo įvykį, o už tai, V. S. gavus draudiminę išmoką, pasiūlė perduoti sudaužytą automobilį E. Ž., už ką E. Ž. jam sumokės 3 000 litų, ir pastarajam sutikus, E. Ž. nurodė organizuotos grupės nariams K. J., D. E. ir M. E. inscenizuoti šių automobilių tarpusavio eismo įvykį, o pastarieji, vykdydami E. Ž. nurodymą, įkalbėję V. L. sėsti už automobilio vairo ir važiuojant tyčia trenktis į kitą automobilį, 2013 m. gruodžio 13 d. apie 18 val. nuvežė V. L. į (duomenys neskelbtini), kur pagal išankstinį susitarimą su užvedimo rakteliais stovėjo M. L. paliktas R. S. vardu registruotas automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko V. S. pagal išankstinį E. Ž. ir K. J. nurodymą, automobiliu „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie kelių sankryžos, žinodamas, kad šioje vietoje bus tyčia atsitrenkta į jo automobilį, o V. L. pagal K. J., D. E. ir M. E. nurodymą, bei jiems koordinuojant V. L. veiksmus, įsėdo į automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas juo tyčia trenkėsi į V. S. automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos, o V. S., išankstiniu E. Ž. ir K. J. nurodymu, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir informavo policijos pareigūnus apie neva įvykusį netyčinį eismo įvykį, po ko, V. S. ir M. L. užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydami melagingus duomenis, kad neva įvyko netyčinis eismo įvykis, tai yra, susidūrė V. S. vairuotas automobilis su M. L. neva vairuotu automobiliu, ir šio melagingo pranešimo pagrindu, V. S. kreipėsi į draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE” filialą Lietuvoje su prašymu išmokėti draudiminę išmoką už apgadintą automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri apgaulės įtakoje 2014 m. sausio 30 d. išmokėjo automobilių savininkui V. S. 18 798 litų draudiminę išmoką, tokiu būdu organizuotos grupės nariai savo naudai įgijo 18 798 litus, o taip pat, draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE” filialas Lietuvoje, M. L. pranešimo apie eismo įvykį pagrindu, R. S. (kuri nežinojo apie trečių asmenų vykdytą nusikalstamą veiką) 2014 m. vasario 12 d. išmokėjo 16 321 lito draudiminę išmoką, o pastaroji pinigus perdavė T. P., tokiu būdu organizuotos grupės nariai trečiojo asmens naudai įgijo reikalavimo teisę į 16 321 lito draudiminę išmoką, kuri vėliau buvo išmokėta R. S., - tai yra organizuotos grupės narių ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu viso įgijo 35 119 litų už inscenizuotą neva netyčinį automobilių „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykį.
Kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino, atsisakė duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Liudytojas T. P., apklaustas teisme 2016 m. kovo 14 d. (4 t., b. l. 53-55), parodė, kad 2013 metais gruodžio mėnesį jam priklausantį automobilį BMW, registruotą kaimynės R. S. vardu, paskolino pažįstamam M. L.. Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, kartu su automobiliu M. L. perdavė automobilio registracijos dokumentą, draudimo liudijimą, techninės apžiūros lapą. M. L., vairuodamas jo automobilį, Kelmėje padarė eismo įvykį. Po įvykio M. L. paskambino ir pasakė, kad automobilis BMW apgadintas. Dokumentai draudimo išmokai gauti buvo sutvarkyti R. S. vardu, draudiminė išmoka pervesta į R. S. sąskaitą, draudiminę išmoką R. S. jam atidavė grynais pinigais. Po eismo įvykio automobilis parduotas metalo supirkėjams už 1 000 Eur, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų neturi. Už sugadintą automobilį M. L. sumokėjo jam 3 000 litų.
Liudytoja R. S. teisme 2016 m. balandžio 14 d. (4 t., b. l. 56-58) parodė, kad I. P. prašymu savo vardu užsiregistravo T. P. perkamą automobilį. Automobilio niekada nevairavo. Praėjus metams po automobilio užregistravimo, sužinojo apie eismo įvykį. Kadangi automobilis buvo registruotas jos vardu, T. P., atvykęs į jos namus, paprašė, kad ji parašytų prašymą draudimui dėl draudiminės išmokos gavimo. Ji tokį pareiškimą užpildė, draudimo įmonei šį pareiškimą pateikė T. P.. Į jos sąskaitą draudimo bendrovė pervedė 16 000 litų, kuriuos ji per kelis kartus išgrynino ir atidavė T. P..
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2014 m. birželio 13 d. V. L. (2 t., b. l. 57-60) paaiškino, kad Mantui ir D. E. pasiūlius, jis sutiko už 300 Lt atlygį tyčia sudaužyti automobilį. Jam buvo paaiškinta, kad reikės važiuoti automobiliu „BMW 530“ ir trenktis dešiniu kampu kitam automobiliui „BMW 530“ į dešinę pusę. Kitos dienos ryte į vietą, kur turėtų įvykti tariamas eismo įvykis, jį nuvežė D. E., aprodė, pasakė ką ir kaip reikės daryti. Vakare į įvykio vietą važiavo kartu su M. E., D. E. ir K. J.. Jį privežė prie stovinčio automobilio „BMW“, pilkos spalvos, universalo tipo kėbulu. Automobilis buvo užvestas, jame buvo užvedimo rakteliai, jame žmonių nebuvo, ant priekinės panelės prie stiklo buvo padėti pinigai - 600 litų. Jam buvo liepta užsidėti šalmą, kad smūgio metu nesusižalotų. K. J. nurodė jam šiuo BMW automobiliu važiuoti tiesiai šalutiniu keliu ir, pastebėjus pagrindiniu keliu į posūkį įvažiavusį, sustojusį ir įjungusį avarines šviesas kitą „BMW“, jo vairuojamo automobilio priekiniu dešiniu kampu trenktis į kito automobilio dešinį priekinį ratą. Į sankryžą įvažiavus automobiliui „BMW“, sustojus, įjungus avarines šviesas, K. J. pabeldė į jo vairuojamo automobilio stogą, taip duodamas ženklą važiuoti. Jis važiuodamas nurodytu „BMW“ automobiliu apie 60-70 km/h greičiu, trenkėsi į sustojusio „BMW“ priekinį dešinį ratą. Kiek jam žinoma, automobilis, į kurį jis atsitrenkė priklausė V. S.. Nuo smūgio buvo apgadinti abu automobiliai. Nuo smūgio iššovė jo vairuojamo „BMW“ vairo ir šoninė oro pagalvės. Jis greitai iššoko iš automobilio, įsėdo į privažiavusį D. E. automobilį „VW SHARAN,“ kuriame jau sėdėjo K. J., pasiėmė Mantą ir grįžo į Kelmę. Su Deivydu pasidalino po 300 litų.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 33-36) ir fotonuotraukose (2 t., b. l. 37, 38) užfiksuoti V. L. parodymai įvykio vietoje, jis parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kur buvo pastatytas automobilis BMW, į kurį jis turėjo kitu automobiliu, įsibėgėjęs nuo kalno iš šalutinės gatvės, atsitrenkti.
(duomenys neskelbtini) yra vienas šalia kito, todėl parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta eismo įvykio vieta - Mickių kaimas - abejonių nekelia, kad tai ta pati vieta, vienuose dokumentuose nurodyta kaip (duomenys neskelbtini), kituose – (duomenys neskelbtini).
Iš transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 851-0421085 (1 t., b. l. 52) matyti, kad R. S. vardu registruotas automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2014 m. sausio 25 d. nuo visų rizikų buvo apdraustas draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale.
Iš eismo įvykio deklaracijos (1 t., b. l. 49), kuri patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjo V. S. vairuojamas automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad ją pasirašė V. S. ir M. L.
Iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo pateiktų dokumentų (1 t., b. l. 41) matyti, kad 2014 m. sausio 28 d. R. S. kreipėsi į šią bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo dėl jai priklausančio automobilio „BMW 530“ apgadinimo eismo įvykio metu.
Į draudimo bendrovės pateiktus klausimus apie draudiminio įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 42-48) atsakė M. L., kuris nurodė, kad eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draustas draudimo bendrovėje „Ergo“ KASKO draudimu ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo jis.
Iš „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo pranešimo (1 t., b. l. 36) matyti, kad 16 721 litų draudimo išmoka dėl automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo išmokėta R. S.
Iš „ERGO Insurance SE“ filialo Lietuvoje pateiktų dokumentų (1 t., b. l. 22-35) matyti, kad V. S. išmokėta 18 798 litų dydžio draudimo išmoka už automobiliui „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio metu.
2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu (3 t., b. l. 142-180) baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-322/2018, iš kurios 2017 m. vasario 2 d. šio teismo nutartimi (1 t., b. l. 2-4) kaltinamojo M. L. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, 2013 m. gruodžio 13 d. inscenizavo automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykį, ir taip apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 18 798 litų dydžio draudimo išmoką iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo bei reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo.
Esminė aplinkybė, apibrėžianti šios nusikalstamos veikos dalyką, yra tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d. įvykęs eismo įvykis, kurio pagrindu draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ filialas Lietuvoje nuteistajam V. S. išmokėjo 18 798 litų dydžio draudimo išmoką už automobiliui „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir R. S., kuri nežinojo apie nuteistųjų nusikalstamus ketinimus, išmokėjo 16 321 litų dydžio draudimo išmoką už automobiliui ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo inscenizuotas, tai yra sukeltas tyčia. Draudimo bendrovė, žinodama apie tai, kad eismo įvykis, kurio pagrindu ji išmokėjo minėtas draudimo išmokas, buvo sukeltas tyčia abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų, draudimo išmokų nebūtų sumokėjusi, tame tarpe ir už automobiliui ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal KASKO draudimo sutartį.
Šios nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu išsamiai atskleidė V. L.. Jis, apklausiamas 2014 m. vasario 4 d., policijos pareigūnams ir draudimo bendrovei neturint jokių duomenų apie šią nusikalstamą veiką, išsamiai papasakojo apie šią nusikalstamą veiką, o taip pat savo paties bei K. J., D. E. ir M. E. veiksmus inscenizuojant šį eismo įvykį (2 t., b. l. 27-30). Šiuos savo parodymus V. L. patvirtino dar trijų apklausų metu, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Įsiteisėjusiuose 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės Kelmės rūmų (3 t., b. l. 142-180) ir 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo (4 t., b. l. 1-41) nuosprendžiuose konstatuota, kad V. L. duotais parodymais abejoti teismai neturi pagrindo. M. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu naujų aplinkybių, suteikiančių pagrindo abejoti V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nenustatyta.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinius skundus, 2018 m. spalio 25 d. nuosprendyje (4 t., b. l. 1-41) konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo inscenizuotas, tai yra nuteistųjų sukeltas tyčia, turint tikslą neteisėtai gauti draudimo išmokas. Pagrindinis bendrininkų tikslas buvo gauti draudimo išmoką už automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tam, kad gauti draudimo išmoką už automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), reikėjo, kad inscenizuotame eismo įvykyje dalyvautų automobilis, kuris būtų draustas KASKO draudimu (dėl žalos, padarytos apdraustajam automobiliui, atlyginimo), ir kurį vairavęs asmuo būtų inscenizuoto eismo įvykio kaltininku.
Iš aptartų aplinkybių ir įrodymų viseto darytina išvada, kad kaltinamasis M. L. buvo būtent tas asmuo, su kuriuo nenustatytu būdu buvo susitarta dėl dalyvavimo inscenizuotame eismo įvykyje, kuris parūpino tinkamu draudimu apdraustą transporto priemonę – automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pristatė į numatytą eismo įvykio inscenizavimo vietą. Kaltinamasis M. L. eismo įvykio metu pats automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevairavo, tačiau įvykio vietoje buvo. Kaip matyti iš V. L. duotų parodymų, jis įsėdo į užvestą automobilį, M. L. iš automobilio jau pasišalinus. V. L., vairuodamas M. L. atvarytą automobilį, tyčia atsitrenkęs į automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamasis M. L. iš karto po eismo įvykio apie tai informavo faktinį transporto priemonės ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininką T. P., kartu su V. S. užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, kurioje jis buvo nurodytas kaip transporto priemonės vairuotojas, eismo įvykio kaltininkas. Draudimo bendrovei pateiktuose dokumentuose kaltinamasis M. L. nurodė, jog automobilį ,,BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo pats, nubraižė eismo įvykio schemą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. L. suvokė, jog dalyvauja eismo įvykio inscenizavime ir kad dėl automobilių sugadinimo bus gautos išmokos iš draudimo bendrovės.
Taigi kaltinamasis M. L., veikdamas bendrai su E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S., apgaule įgijo 18 798 litų dydžio draudimo išmoką (turtą) ir trečiojo asmens naudai įgijo reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką (turtinę teisę), bendra jų suma sudaro 35 119 litų, tokiu būdu apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas, viršijantis 250 MGL dydžio sumą (veikos padarymo metu – 32 500 litų), todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Įsiteisėjusiuose 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės Kelmės rūmų (3 t., b. l. 142-180) ir 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo (4 t., b. l. 1-41) nuosprendžiuose konstatuota, kad nuteistieji E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S., vykdydami šią nusikalstamą veiką, buvo pasiekę organizuotumo lygį, aiškiai pranokstantį būdingą bendrininkų grupei, būdami organizuotos grupės dalyviais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog kuris nors organizuotos grupės narys nėra bendravęs su kitais nariais nepaneigia jo suvokimo dalyvaujant organizuotos grupės veikloje. Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendindami asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tiesioginį M. L. bendravimą su kitais bendrininkais, nenustatyti jo ryšiai su kitais organizuotos grupės dalyviais. Tačiau nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. L. buvo atsakingas už automobilio, apdrausto KASKO draudimu, suradimą, jo pateikimą bendrininkams, tiesiogiai inscenizavusiems eismo įvykį, draudimo išmokai reikalingų dokumentų tvarkymą, atsiskaitymą su šio automobilio savininku. Tokiu būdu kaip ir kiti organizuotos grupės nariai M. L. atliko konkretų vaidmenį realizuojant nusikalstamos veikos padarymo planą. Eismo įvykio inscenizavimo aplinkybės, kitų asmenų dalyvavimas inscenizuojant eismo įvykį, jų buvimas eismo įvykio vietoje, kitų narių veiksmai, patvirtina M. L. aiškų suvokimą veikiant organizuotoje grupėje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą (3 t., b. l. 74) su prašymu pripažinti M. L. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo. Pateikti dokumentai (3 t., b. l. 75-96) patvirtina, kad Policijos departamentas turėjo 1 763,43 Eur išlaidų dėl kaltinamojo M. L. ekstradicijos iš Vokietijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį. Tokio dydžio išlaidas sudarė: dviejų pareigūnų komandiruotės ir apgyvendinimo išlaidos, pareigūnų kelionės išlaidos lėktuvu iš Vilniaus į Frankfurtą prie Maino ir atgal bei kaltinamojo aviabilietas grįžimui į Lietuvą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-366/2010). Taigi, sutinkamai su teismų praktika, ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų kaltinamojo veiksmų.
Šioje byloje pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties M. L. veiksmai. Jis, žinodamas apie jam pareikštą kaltinimą, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, paskelbus pertrauką byloje, be teismo leidimo išvyko už Lietuvos Respublikos ribų, Vokietijos Respublikoje 2016 m. lapkričio 11 d. buvo sulaikytas už nusikalstamos veikos padarymą. Europos arešto orderio pagrindu 2018 m. birželio 13 d. buvo konvojuotas iš Vokietijos į Lietuvą. Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1 763,43 eurų konvojavimo išlaidų dėl M. L. veiksmų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
„ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo pareikštas civilinis ieškinys yra išspręstas 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-322/2018 (3 t., b. l. 142-180), žalos atlyginimą iš kitų nusikalstamos veikos bendrininkų priteisiant solidariai, todėl šioje byloje civilinio ieškinio patenkinimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 2 dalimi, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Tokiu būdu, pripažinus M. L. kaltu dėl neteisėtai užvaldytos draudimo išmokos, nusikalstamos veikos bendrininkai, atlyginę žalą draudimo bendrovei, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš M. L..
Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2014 m. gruodžio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2014 m. vasario 24 d. Teismo paskirtą baudą, kurią Kauno apygardos teismas sumažino iki 20 MGL dydžio, kaltinamasis sumokėjo 2016 m. kovo 8 d. (3 t., b. l. 18-21). Turėdamas neišnykusį teistumą už šią nusikalstamą veiką, M. L. du kartus buvo teistas ir pripažintas kaltu Vokietijos Respublikos teismuose 2016 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. už nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą ir prekybą vogtomis prekėmis, todėl jis šiuo metu turi tris neišnykusius teistumus už veikas, padarytas po veikos, už kurią jis teisiamas šiuo nuosprendžiu.
Kaltinamasis M. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, dirbo, padarė vieną nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkams, kurių atžvilgiu byla išnagrinėta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad M. L. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, nenustatyta, padarė vieną nusikalstamą veiką. Įvertinus visumą aplinkybių, M. L., kaip ir kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams, skirtina mažesnė nei vidutinio griežtumo bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką. Kadangi jis kaltės nepripažino, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, šiuo metu turi tris neišnykusius teistumus, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė kuo artimesnė jos vidurkiui, numatytam BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės vykdymą atidedant ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 1 dalyje.
Ankstesniu Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą – kaltinamasis M. L. yra sumokėjęs, t. y. bausmę atlikęs, duomenų apie neatliktas bausmes Vokietijos Respublikoje teismas neturi, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su bausmėmis, paskirtomis kitais nuosprendžiais, nebendrinama.
Kaltinamasis M. L. 2014 m. kovo 4 d. sulaikytas (2 t., b. l. 18), 2014 m. kovo 6 d. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (1 t., b. l. 168-169). 2014 m. balandžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo skyrimo panaikinta. Įtarimai pareikšti 2014 m. kovo 5 d. 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi (3 t., b. l. 58-59) kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Lietuvoje jis sulaikytas 2018 m. birželio 13 d. (3 t., b. l. 17). 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi (3 t., b. l. 25-27) kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti, M. L. nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi (3 t., b. l. 111-114) kardomoji priemonė suėmimas pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis - dokumentų paėmimu ir įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje. Į paskirtą bausmę įskaitytini kaltinamojo kardomajame suėmime ir sulaikyme išbūti laikotarpiai, t. y. nuo 2014 m. kovo 4 d. iki balandžio 8 d. ir nuo 2018 m. birželio 13 d. iki liepos 24 d. Keisti teismo paskirtų kardomųjų priemonių kitomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. ir nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. liepos 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš M. L. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 763,43 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 43 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.