- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-275-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00155-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- J. G. L., V. B., A. B., J. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei L. S. dėl nekilnojamo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys J. G. L., V. B., A. B., trečiojo asmens J. L. teisių perėmėjai R. K. ir V. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. (toliau – ieškovė) ieškinyje atsakovei L. S. (toliau - atsakovė) prašė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims ir tretiesiems asmenims J. G. L., V. B., A. B., trečiojo asmens J. L. teisių perėmėjams R. K. ir V. L. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinį statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei natūra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 375/3040 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 135/1040 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 105/800 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 105/820 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/140 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 207/1652 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/640 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/120 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/320 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 255/2120 dalis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/560 dalis, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/160 dalis, viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 15/160 dalis, inžinerinio statinio - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/160 dalis, išmokant atsakovei 2 386,12 Eur piniginę kompensaciją ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkais atsakove ir trečiaisiais asmenimis J. L., A. B., J. G. L. ir V. B. (toliau – tretieji asmenys) priklauso:
1) nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini):
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,7901 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso 325/608 dalis, atsakovei - 375/3040 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 26/76 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 2 360 Eur;
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2014 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 83/160 dalis, atsakovei - 105/800 žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 7/20 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 286 Eur;
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.4378 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 91/164 dalis, atsakovei - 105/820 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 13/41 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 925 Eur;
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0701 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 12/28 dalis, atsakovei - 15/140 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 3/7 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 213 Eur;
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 4.1300 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 345/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 137/413 dalis, trečiajam asmeniui A. B. - 207/1652 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė: 1970 Eur;
- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1600 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 65/128 dalis, atsakovei - 75/640 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 6/16 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė: 487 Eur;
- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1096 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 13/24 dalis, atsakovei - 15/120 -dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 3/9 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 333 Eur;
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0804 ha, Registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 39/64 dalis, atsakovei - 45/320 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 2/8 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 212 Eur;
-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.5269 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 229/424 dalis, atsakovei - 255/2120 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 18/53 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 734 Eur;
- žemės sklypas, unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1551 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 65/112 dalis, atsakovei - 75/560 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 4/14 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė: 360 Eur;
2) nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini):
- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.2596 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso 9/6 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 8/26 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 5900 Eur;
- pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68.62 kv. m., registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 5/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, trečiajam asmeniui J. L. – 1/2 namo dalis, trečiajam asmeniui V. B. – ¼ dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 6310 Eur;
- pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 21/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 4/14 dalis, trečiajam asmeniui V. B. - 1/4 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 401 Eur;
- inžinerinis statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 15/160 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 1/2 dalis, trečiajam asmeniui V. B. - 1/4 dalis, tretiesiems asmenims J. L. ir J. G. L. - 1/16 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 0 Eur.
3. Nurodė, kad atsakovė aukščiau išvardintu turtu visiškai nesinaudoja ir juo nesirūpina, jau 14 metų negyvena Lietuvoje, yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2008 m. spalio 24 d. Atsakovė, kaip turto bendrasavininkė, turi pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir priežiūros, tačiau to nedaro. Ieškovė naudojasi tiek savo, tiek motinos dalimi, tačiau dėl to, kad tam tikra nedidelė dalis kiekvieno nekilnojamojo turto objekto priklauso atsakovei, ieškovė negali pilna apimtimi įgyvendinti savo teisių. Ieškovė susiduria su įvairiais sunkumais, nes tvarkant kokius nors klausimus, susijusius su žemės sklypais ar pastatais, yra būtinas visų bendrasavininkų sutikimas, o iš atsakovės tokio sutikimo nėra galimybės gauti, nes ji gyvena užsienyje. Tarp šalių buvo kalbėta, kad ieškovė nupirktų iš atsakovės jos turimas nekilnojamojo turto dalis, tačiau šalys nesusitarė dėl kainos. Atsidalinti natūra žemės sklypų ir pastatų nėra galimybės, nes atsakovės dalys yra labai mažos (apie 1/8 dalis žemės sklypų ir 1/9 dalis statinių), todėl atsidalinti 11 žemės sklypų rengiant projektus ir kadastrines bylas yra finansiškai nenaudinga ir nuostolinga. Nacionalinė žemės tarnyba atsisako išduoti atsidalinimo sąlygas, kadangi pagal teisės aktus tam, kad būtų formuojami sklypų padalijimo pertvarkymo projektai, kiekvienam bendrasavininkiui turi tekti bent po 12 a žemės ūkio paskirties žemės, 6 a namų valdos paskirties žemės ir 5 ha miško paskirties žemės. Atsakovė nei viename sklype neturi būtino ploto atsidalinimo projektui rengti. Ieškovė sutinka 2 386,12 Eur sumą išmokėti atsakovei kaip kompensaciją už tai, kad atsakovės turimos dalys būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteistos ieškovei natūra nuosavybės teise. Jos siūlomas 2 386,12 Eur kompensacijos dydis yra teisingas ir pagrįstas, nustatytas pagal kiekvieno nekilnojamojo turto objekto VĮ Registro centro skelbiamas vidutines daikto rinkos vertes, skaičiuojant nuo 2023 m., ieškovė nurodė, kad turi finansines galimybes išmokėti atsakovei 2 386,12 Eur kompensaciją.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto dalis: 375/3040 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 105/800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 105/820 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/140 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/640 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/120 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 45/320 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 255/2120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/560 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės atsakovei 743,26 Eur kompensaciją už atsakovės turėtas bendrosios dalinės nuosavybės teise turto dalis; priteisė iš atsakovės ieškovei 605,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 49,89 Eur ir iš atsakovės 89,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad ieškovei ir kitiems bendraturčiams – atsakovei, tretiesiems asmenims A. B., J. G. L. ir V. B. iki J. L. mirties priklausė tokios nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys:
žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 360 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei priklausė 325/608 dalis, atsakovei - 375/3040 dalis, J. L. - 26/76 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 286 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 83/160 dalis, atsakovei - 105/800 dalis, J. L. - 7/20 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 925 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 91/164 dalis, atsakovei - 105/820 dalis, J. L. - 13/41 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 213 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 13/28 dalis, atsakovei - 15/140 dalis, J. L. - 3/7 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 970 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 345/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, J. L. - 137/413 dalis, A. B. - 207/1652 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 487 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausė 65/128 dalis, atsakovei - 75/640 dalis, J. L. - 6/16 dalis;
žemės sklypo, unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 333 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 13/24 dalis, atsakovei - 15/120 dalis, J. L. - 3/9 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 212 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 39/64 dalis, atsakovei - 45/320 dalis, J. L. - 2/8 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 734 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 229/424 dalis, atsakovei - 255/2120 dalis, J. L. - 18/53 dalis;
žemės sklypo, unikalus Nr. 3(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 360 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 65/112 dalis, atsakovei - 75/560 dalis, J. L. - 4/14 dalis;
ir nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalys:
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 900 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 9/16 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, J. L. - 8/26 dalis;
gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 310 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 5/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, J. L. – 1/2 dalis, V. B. – 1/4 dalis;
viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 401 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 21/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, V. B. – 1/4 dalis;
inžinerinio statinio - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 0 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 15/160 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, J. L. – 1/2 dalis, V. B. – 1/4 dalis, J. L. ir J. G. L. priklausė 1/16 dalis.
(duomenys neskelbtini) mirus J. L., palikimą priėmė ieškovė ir tretieji asmenys. Po J. L. mirties pasikeitė dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir bendraturčiams atiteko tokios nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys:
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 2 360 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 533/608 dalis, atsakovei - 375/3040 dalis, kurios vertė sudaro 291,12 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 286 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso139/160 dalis, atsakovei - 105/800 dalis, kurios vertė sudaro 37,54 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 925 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 143/164 dalis, atsakovei - 105/820 dalis, kurios vertė sudaro 118,45 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 213 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 25/28 dalis, atsakovei - 15/140 dalis, kurios vertė sudaro 22,82 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 487 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 113/128 dalis, atsakovei - 75/640 dalis, kurios vertė sudaro 57,07 Eur;
žemės sklypo, unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 333 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 7/8 dalis, atsakovei - 15/120 dalis, kurios vertė sudaro 49,95 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 212 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 55/64 dalis, atsakovei - 45/320 dalis, kurios vertė sudaro 29,81 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 734 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 373/424 dalis, atsakovei - 255/2120 dalis, kurios vertė sudaro 88,29 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 360 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 97/112 dalis, atsakovei - 75/560 dalis, kurios vertė sudaro 48,21 Eur;
žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 970 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 619/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, A. B. - 207/1652 dalis;
ir nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 900 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 9/16 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, J. L. - 8/26 dalis. Duomenų, kaip pasikeitė atidalintino gyvenamojo namo, viralinės ir šulinio bendraturčių dalys po J. L. mirties, ieškovė nepateikė.
Dėl nekilnojamo turto, bendrosios nuosavybės teise priklausančio ieškovei ir atsakovei, atidalijimo.
7. Teismas nustatė, kad aukščiau nurodyti devyni žemės ūkio paskirties sklypai po J. L. mirties priklauso tik dviem bendraturtėms – ieškovei ir atsakovei. Atsakovė turtu visiškai nesinaudoja ir juo nesirūpina, nes jau 14 metų negyvena Lietuvoje, 2008 m. spalio 24 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovė jau anksčiau išreiškė norą savo turimo turto dalį parduoti, tačiau šalys nesusitarė dėl kainos.
8. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šių žemės sklypų atidalijimas natūra neįmanomas. Atsakovės dalys bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškove, yra gerokai mažesnės ir jų negalima realiai atidalyti, atsakovė Lietuvoje negyvena ir nesirūpina savo turto dalimis, todėl atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe negali būti vertinamas kaip labai svarbus.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad toks atidalijimo būdas, kuomet būtent mažesnę bendrosios nuosavybės dalį turinčiam bendraturčiui išmokama kompensacija, esant šalių nesutarimams, nesant racionalių atidalijimo alternatyvų ir atsakovės išreikštos pozicijos nagrinėjamoje dalyje, laikytinas protingiausiu, atitinkančiu ieškovės interesus ir kasacinio teismo praktiką. Toks atidalijimo būdas taip pat gali būti laikomas racionaliausiu, kadangi nagrinėjamu atveju teismas taip pat nemato tinkamų alternatyvų pasirinktam atidalijimo variantui.
10. Vertindamas atsakovei priteistos kompensacijos dydį, teismas pažymėjo, kad jokių įrodymų ar argumentų dėl kompensacijos apskaičiavimo nepagrįstumo atsakovė neteikė, todėl teismas atsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie viešojo registro nurodytą vidutinę turto vertę, kuri iš viso sudaro 743,26 Eur.
11. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dalyje dėl ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės priklausančių žemės sklypų atidalinimo, priteisiant ieškovei iš atsakovės šiai priklausančias turto dalis, o iš ieškovės atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją.
Dėl kito nekilnojamo turto, priklausančio trims ir daugiau bendraturčių, atidalijimo.
12. Teismas nustatė, kad likęs nekilnojamas turtas po J. L. mirties priklauso ne tik ieškovei ir atsakovei, bet ir kitiems bendraturčiams: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 9/16 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, J. L. - 8/26 dalis; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 619/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, A. B. - 207/1652 dalis. Duomenų, kaip pasikeitė atidalintino gyvenamojo namo, viralinės ir šulinio bendraturčių dalys po J. L. mirties ieškovė nepateikė, todėl teismas laikė, kad galioja pirminiai registro išrašai, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 5/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, J. L. – 1/2 dalis, V. B. – 1/4 dalis; viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 21/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, V. B. – 1/4 dalis; inžinerinio statinio - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 15/160 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, J. L. – 1/2 dalis, V. B. – 1/4 dalis, J. L. ir J. G. L. priklausė 1/16 dalis.
13. Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė įpareigota pateikti atidalinamų žemės sklypų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, pastatų atidalijimo planą, patikslinti savo ieškinį ir jo reikalavimus, procesines šalių padėtis, tačiau ieškovė pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo tikslinti ieškinį, o reikalavimai labai aiškūs ir pagrįsti.
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė daugiau nei dviem bendraturčiams priklausančių statinių ir žemės atidalijimo planų, iš kurių būtų aišku, kaip šalys naudosis turtu po atidalijimo, kokios bus jų valdomo turto proporcijos, kaip šalys naudosis turto dalimis, kurios negali būti padalintos, kadangi jos yra bendro naudojimo, taip pat, kaip šalys naudosis žeme, esančia prie namo, kokia bus jų naudojimosi tvarka ir pan. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinkti projektai, planai, schemos atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Tam, jog galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės atidalijimo, būtent bendraturtis, kuris prašo atidalinti turtą, privalo pateikti projektą, tačiau ieškovė nevykdė teismo įpareigojimo ir jokių projektų nepateikė.
15. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje yra nekonkretus ir neįrodytas, todėl atmetamas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei siekiant atidalinti jai priklausančias turto dalis, reikalavimai turi būti reiškiami visiems atidalinamo turto bendraturčiams. Tuo tarpu iš ieškovės reiškiamų reikalavimų matyti, kad ji prašo atidalinti jai priklausančią dalį tik vienos bendraturtės – atsakovės, atžvilgiu, o dėl kitiems bendraturčiams priklausančių turto dalių ieškovė nepasisako. Nurodė, kad pagal ieškovės formuluojamus reikalavimus gautųsi tokia teisinė situacija, kad ieškovei atsidalinus jai priklausančią dalį tik vienos bendraturtės – atsakovės atžvilgiu, su kitais bendraturčiais - trečiaisiais asmenimis, ieškovė liktų bendraturtė, kas prieštarauja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei, nes šiuo atveju ieškovė, kaip bendraturtė, negalėtų tapti asmeninės nuosavybės teisės subjektu.
16. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės ieškinio šioje dalyje kaip nepagrįsto. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama, kad atsakovė netrukdytų jai ir kitiems bendraturčiams naudotis bendrąja daline nuosavybe, reikalavimą atsakovei dėl atidalijimo, išmokant kompensaciją, turėjo reikšti kartu su kitais bendraturčiais. Tokiu atveju atsakovei priklausančių turto dalių sąskaita padidėtų ieškovės ir kitų bendraturčių turimos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovė būtų eliminuota iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 1 012,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra patenkintas 64,29 procentais, todėl atsakovė ieškovei turi atlyginti 605,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. 139,70 Eur valstybės patirtas procesines dokumentų įteikimo išlaidas teismas paskirstė tokiomis dalimis: 89,81 Eur priteisė iš atsakovės, o 49,89 Eur iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo atmesti ir tenkinti ieškinį pilna apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Ieškinys buvo formuluotas identiškai visam nekilnojamajam turtui su įrodymais dėl atidalijimo natūra negalimumo. Ieškovės tikslas buvo ir yra atidalinti atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant subsidiarią piniginę kompensaciją. Kito racionalesnio, protingesnio bei sąžiningesnio būdo tai padaryti nėra, todėl vienintelė galimybė pasiekti tokį tikslą – tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
1.2. Teismas pritarė atsakovės atidalinimo galimybei iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nepagrįstai siūlo, jog visi bendraturčiai su ieškove teiktų ieškinį bendrai arba ieškovė prašytų atidalinti jos dalį nuo visų kitų bendraturčių, tačiau jokios CK nuostatos nenumato prievolės atsiskirti nuo visų kitų bendraturčių, kurie yra jos artimiausi šeimos nariai ir prižiūri nekilnojamąjį turtą bendru sutarimu. Ieškovė negali priversti visų bendraturčių kreiptis į teismą, priversti juos išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją ar dalyvauti teisminiuose procesuose. Ieškovės siekis yra atsakovės atidalinimas, išmokant jai piniginę kompensaciją, kad jai ir kitiems bendraturčiams būtų palengvintas disponavimas likusia bendrąja daline nuosavybe bei užkirstas kelias tolimesniems teisminiams ginčams.
1.3. Ieškovei priklauso didesnioji kiekvieno nekilnojamojo turto objekto dalis, todėl ji labiausiai suinteresuota nekilnojamojo turto valdymo operatyvumu be juridinių bei finansinių apsunkinimų. Atsakovė nepareiškė jokių prieštaravimų ieškiniui, atidalijimo būdui ar kompensacijos dydžiui. Nei vienas iš trečiųjų asmenų viso proceso metu nepateikė reikalavimų, kad padidėtų jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismo reikalavimas, kad visi bendraturčiai kreiptųsi į teismą su ieškiniu atidalinti atsakovę yra nepagrįstas, nelogiškas ir neteisingas.
1.4. Ieškovė negali priversti kitų bendrasavininkų kartu reikšti ieškinį. Likę bendro turto (namo, viralinės, šulinio, namų valdos sklypo) bendrasavininkai (turintys po nedidelę nuosavybės dalį) neturi finansinių galimybių prisidėti prie bylinėjimosi proceso ir kompensacijos atsakovei išmokėjimo. Kiti bendrasavininkai nepareiškė suinteresuotumo, kad jų turimos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų, jie to nesiekia ir nenori mokėti pinigų ar investuoti savo laiko. Ieškovės dalinė nuosavybė padidėtų, o visų kitų bendraturčių turimos dalys liktų tokios pačios. Atsiliepimuose kiti bendraturčiai sutinka su ieškiniu.
1.5. CK 4.80 straipsnis numato galimybę atidalinti ne tik savo turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), tačiau ir kito bendraturčio dalį natūra arba piniginiu ekvivalentu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Absoliučiai visas nekilnojamasis turtas, 9 žemės ūkio, 1 miško, 1 namų valdos sklypai, statiniai su priklausiniais (namas, viralinė, šulinys) valdomi ieškovės, atsakovės bei trečiųjų asmenų (įvairiomis dalimis) yra nedalomas natūra.
1.6. Šioje situacijoje alternatyvos nėra, nes neįmanoma pareikšti bendro visų bendrasavininkų ieškinio prieš atsakovę, jai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
1.7. Nėra galimybės pateikti projektų, nes nėra galimybės atidalinti turtą į atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Atidalijimo projektais būdas yra naudotinas tuomet, kada nekilnojamasis turtas yra dalus natūra. Pats teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto objektai nedalomi natūra.
1.8. Teismas neparinko teisingiausio atidalijimo būdo, kuris apgintų visus bendraturčius.
1.9. Teismas prieštarauja pats sau, pripažindamas, jog visas nekilnojamasis turtas yra nedalus, o vėliau prašydamas pateikti statinių ir sklypų atidalinimo planus. Teismo prašomi dokumentai yra pertekliniai, nes kaip likę bendrasavininkiai naudosis turtu ar jo dalimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (ieškinyje nėra prašoma atidalinti kiekvienam bendraturčiui priklausančių dalių ar nustatyti, ar nuginčyti naudojimosi tvarkos).
1.10. Nėra ginčo dėl turto bendro naudojimo dalių. Bendrasavininkiai naudojasi turtu pagal nusistovėjusią nerašytinę tvarką.
1.11. Ieškovė nesiekia sukurti atskirų nekilnojamojo turto objektų, objektai lieka tie patys, tik padidėtų ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tam, kad galėtų būti priteistos atsakovės turimos turto dalys ieškovei, nėra būtina pateikti nuosavybės atidalijimo projektų, nes paprasčiausiai jų neįmanoma parengti dėl negalimumo atidalinti į atskirus objektus.
1.12. Ieškinio reikalavimas yra aiškus. Atsakovės dalių priteisimas ieškovei ir kompensacijos išmokėjimas atsakovei užtikrintų darnų ir racionalų tolimesnį nekilnojamojo turto valdymą, padėtų išvengti nuolatinio poreikio kreiptis į teismą.
1.13. Ieškovė nesiekia atidalinti jai priklausančias dalis, o atsakovės turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pati ieškovė nori ir toliau likti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais.
1.14. Įstatymų nuostatos santykinio atidalijimo nedraudžia. Esant bendraturčių daugetui galimas santykinis atsidalijimas, kai atsidalija vienas iš bendraturčių, o kitiems lieka bendroji dalinė nuosavybė (nagrinėjamu atveju ieškovės ir trečiojo asmens).
1.15. Ieškovė pasirinko tinkamą atidalinimo būdą – atsakovės atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant ieškovę bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendrasavininkais, tik su didesne dalimi (prie savo turimos dalies pridedant atsakovės turimas dalis).
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad nepalaiko ir nepritaria apeliaciniam skundui. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė, nepaisydama teisės principų, teismo imperatyvių nurodymų, siekia tik viena pati asmenine nuosavybės teise pasididinti savo ir tik savo turimą dalį.
2.2. Ieškovė nebandė su kitais bendrasavininkais spręsti dėl atsakovės.
2.3. Apeliaciniame skunde klaidinama teigiant, kad dėl namo naudojimosi tarp kitų likusių bendraturčių ginčų nėra ir jie sutaria. Iš tikrųjų po J. L. mirties, vaikų paveldėtoje namo dalyje tarp paveldėtojų yra problemos, nesutarimai ir ginčai kaip naudotis paveldėta namo dalimi.
2.4. Ieškovė paveldėtoje namo dalyje gyvena nuo pavasario, t. y. nuo motinos mirties iki vėlyvo rudens (su nedidelėmis išimtimis kai ji būna išvykusi), dėl to su ieškove kyla konfliktai dėl tvarkos bendrose patalpose, dėl poilsio, dienos ir nakties režimo.
20. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo
22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės dalyje dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir namų valdos žemės sklypo su jame esančiais statiniais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad 2023 m. liepos 21 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo ieškovę pateikti atidalijamų žemės sklypų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, pastatų atidalijimo planą, patikslinti savo ieškinį ir jo reikalavimus, procesines šalių padėtis, tačiau ieškovė pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo tikslinti ieškinį, o reikalavimai labai aiškūs ir pagrįsti. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė daugiau nei dviems bendraturčiams priklausančių žemės sklypų bei statinių atidalijimo projektų, planų. Todėl ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto, kuris priklauso daugiau nei dviems bendraturčiams, atmetė kaip nekonkretų ir neįrodytą.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad Miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei, o taip pat trečiajam asmeniui A. B. (2023 m. rugsėjo 11 d. dokumento numeris DOK-36829 priedai).
25. Namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei, taip pat priklausė J. L.. Ginčo gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei, J. G. L., V. B., o taip pat priklausė J. L.; pastatas viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei, V. B.; inžinerinis statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei, J. G. L., V. B., o taip pat priklausė J. L.. Į bylą pateiktas notaro liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus trečiajam asmeniui J. L., palikimą priėmė L. L., R. K. ir V. L. (2023 m. gegužės 15 d. dokumentas numeris DOK-20455).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, 24-25 punktuose aptarti duomenys patvirtina, jog visas ginčo turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas trijų ar daugiau bendraturčių.
27. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą).
28. Apeliantės teigimu, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant tam tikroms sąlygoms daikto dalies paėmimas iš bendraturčio nėra vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Apeliantės nuomone, tai reiškia, kad CK 4.80 straipsnis numato galimybę atidalinti ne tik savo turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), tačiau ir kito bendraturčio dalį natūra arba piniginiu ekvivalentu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad 29 punkte aptarta kasacinio teismo praktika yra suformuota sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog priešingai, nei nurodo apeliantė, nei CK 4.80 straipsnis, reglamentuojantis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutą, nei kasacinio teismo praktika nenumato bendraturčio teisės reikalauti atidalyti kito bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
31. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, kad būtent nekilnojamojo turto savininkui priklauso išimtinė teisė nuspręsti dėl savo nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo. Tai reiškia, kad tik savininkas turi teisę savo nuožiūra nuspręsti (ne)pasinaudoti jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu – atidalijant jam priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
32. Apeliantės teigimu, ji pasirinko tinkamą atidalijimo būdą – atsakovės atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant ieškovę bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendrasavininkais, tik su didesne dalimi (jos turimos dalys susidės su atsakovės turimomis dalimis). Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
33. Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas).
34. Vadovaudamasis 33 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovei atsidalijus jai priklausančią dalį tik vienos bendraturtės – atsakovės atžvilgiu, su kitais bendraturčiais – trečiaisiais asmenimis, ieškovė liktų bendraturtė, kas prieštarauja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei, nes šiuo atveju ieškovė, kaip bendraturtė, negalėtų tapti asmeninės nuosavybės teisės subjektu.
35. Apeliantės teigimu, ieškinio reikalavimas buvo formuluojamas aiškiai – iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ne ieškovę, o atsakovę. Ieškovė siekia atidalinti ne jai priklausančias dalis, o atsakovės turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovės dalių priteisimas ieškovei ir kompensacijos išmokėjimas atsakovei užtikrintų darnų ir racionalų tolimesnį nekilnojamojo turto valdymą, padėtų išvengti nuolatinio poreikio kreiptis į teismą. Pati ieškovė nori ir toliau likti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendraturčiais. Ieškovės teigimu, teismas neparinko teisingiausio atidalijimo būdo, kuris apgintų visus bendraturčius. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi ir teisę, ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 25 punktas).
37. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio klausimais nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Pažymėtina, kad ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka.
39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei siekiant iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti kito bendraturčio (atsakovės) dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą.
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tam, kad ieškovei galėtų būti priteistos atsakovės turimos turto dalys, nėra būtina pateikti nuosavybės atidalijimo projektų, nes jų neįmanoma parengti dėl negalimumo atidalinti į atskirus objektus. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).
42. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte išvardinti atvejai, kai yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, vienas iš jų – žemės sklypų atidalijamas.
43. Teisėjų kolegija, vadovaudamsi tuo, kas išdėstyta šios nutarties 41–42 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovę įpareigojo pateikti įrodymus (atidalinamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pastatų atidalinimo planą), patvirtinančius, kad prašomi atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės daiktai, gali būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, ir atitinkamai gali būti asmeninės nuosavybės objektas.
44. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė prašo, kad jos dalis padidėtų atsakovės turimų dalių sąskaita. Nurodoma, jog apeliantė siekia eliminuoti atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė faktiškai siekia įgyti atsakovei ginčo turte priklausančią dalį. Tokie apeliantės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš esmės ieškovė nesiekia, kad ji, kaip atsidalijęs bendraturtis, taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu. Jos siekis yra paimti savo nuosavybėn atsakovei, kaip bendraturtei priklausančias nekilnojamojo turto dalis, motyvuojant, kad atsakovė šiuo turtu nesirūpina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, pagrįstai savo 2023 m. liepos 21 d. nutartyje išaiškino ieškovei teisę pasirinkti tinkamą savo teisių gynybos būdą siekiamam materialiajam teisiniam rezultatui pasiekti.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
46. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.
44. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs tretysis asmuo V. L. nėra pateikęs prašymo dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.