- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-19791-451/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14940-2016-73
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Kreditorius
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialas
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, antstolis Marekas Petrovskis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. I. skundu prašė panaikinti antstolio Mareko Petrovskio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), sugrąžinti nurašytas lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms, jeigu jos buvo areštuotos. Pareiškėjas skundą argumentavo tuo, kad pagal antstolio patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant jos viršija ar ne MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, remiasi pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, kuriame nurodyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, be to, pareiškėjas niekur nedirba.
Antstolis Marekas Petrovskis 2016-07-19 patvarkymu Nr. 0123/11/01490/S-7567 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į šias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Pažymėjo kad jis yra išlaikomas valstybės, aprūpinamas maistu, drabužiais, sveikatos apsauga, už kuriuos moka valstybė. Taip pat antstolis nurodė, jog skolininkas praleido 14 d. terminą nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Skolininkas praleido skundo padavimo terminą, svarbių priežasčių jam atstatyti nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2011-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 401.47 Eur žalos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Ergo Lietuva UADB naudai. 2016-06-06 Kybartų pataisos namams pateikė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, kurias nuteistajam į laisvės atėmimo vietos sąskaitą perveda artimieji. Pareiškėjo teigimu, antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į šias lėšas, kadangi lėšos yra skirtos būtiniausioms reikmėms. Pareiškėjas nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju preiškėjui per siūlyme numatytą terminą nesumokėjus priteistos žalos ir vykdymo išlaidų, antstolis, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios Kybartų pataisos namų sąskaitoje. CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompenscijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 668 straipsnį. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 analogiškoje teisinėje situacijoje išaiškino, jog teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu ir išaiškino, kad minėto straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.
Teismas, įvertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, jog areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 straipsnio 4 dalis). Taigi pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas.
Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015; Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1078-390/2016 ).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, suformuotą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad pareiškėjo iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolis, areštuodamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, skolininko teisių, kurios jam numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (CPK 178, 185 straipsniai).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 d. nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad šis 14 dienų terminas negali būti tapatinamas su terminu skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kurį nustato LR CPK 512 str. (skundas dėl antstolių gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Teismas nustatė, kad pirmą kartą pareiškėjas skundą antstoliui pateikė 2016-06-08, taigi jis nepraleido termino apskųsti 2016-06-06 Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Marekas Petrovskis pagrįstai priėmė 2016-06-06 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, todėl jo veiksmai laikytini teisėtais. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl neteisėtų antstolio Mareko Petrovskio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.