- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-106-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27330-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Nuteistasis
- S. D.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Drąsutis Narmontas, Giedrė Lastauskienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. D. gynėjos advokatės Giedrės Lastauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 eurų) bauda.
Nukentėjusiam G. T. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio patenkinimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „T.“ aikštelėje, bei byloje esančius jo dokumentus, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. D..
Įvykio vietos apžiūros metu paimtą motociklą „Suzuki GSX-R750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „T.“ aikštelėje, bei byloje esančius jo dokumentus, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. D. nuteista už tai, kad 2019 m. birželio 29 d., apie 15.26 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri yra šalutinė, sankryžoje nepraleido pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio motociklo „Suzuki GSX-R750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. T., ir su juo susidūrė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 154 punkto (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (motociklą „Suzuki GSX-R750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiam G. T. dėl kairio šlaunikaulio kūno lūžimo, dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas).
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios S. D. gynėja advokatė G. Lastauskienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir bylą S. D. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
3.1. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas selektyviai, nevisapusiškai ir paviršutiniškai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 281 straipsnio 1 dalies.
3.2. Pasak nuteistosios gynėjos, netinkamą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą galėjo sąlygoti ir faktas, kad S. D. neturėjo gynėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, ir, neturėdama teisinių žinių, pati, be gynėjo pagalbos, negalėjo suvokti teisiškai reikšmingų aplinkybių ir užtikrinti, kad būtų užtikrintos visos jos kaip įtariamosios, o vėliau ir teisiamosios materialinės teisės. Sutinka, kad baudžiamoji byla, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, nepriklauso tai bylų kategorijai, kurioje advokato dalyvavimas yra privalomas, tačiau kartu pažymi, jog S. D. materialinė padėtis atitinka tas sąlygas, kurios būtinos gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (advokato pagalbą) dėl materialinių išteklių stygiaus (S. D. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu buvo motinystės atostogose ir vienintelės jos pačios asmeninės pajamos buvo su šiuo faktu susijusios išmokos, o šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip darbo neturintis asmuo), tačiau jai nebuvo išaiškinta jos teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir pasinaudojimo tokia pagalba sąlygos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
3.3. Apeliantės teigimu, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad S. D. kaltė dėl autoįvykio buvo tiesiog preziumuota vien dėl fakto, kad būtent jai teko pervažiuoti pagrindinį kelią, įvažiuojant iš šalutinio kelio. Nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios įrodymų visetas buvo formuojamas siekiant akcentuoti teisiamosios kaltę tariamai patvirtinančius įrodymus, aplinkybes, leidžiančias teisiamosios kalte pagrįstai abejoti, tiesiog ignoruojant. Teismas tokio įrodinėjimo selektyvumo ir vienpusiškumo nepašalino, nors privalėjo tai padaryti.
3.4. Skunde nurodoma, kad S. D. vairuojamas automobilis jau buvo pervažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę ir išvažinėjo į V. G. gatvę (šalutinį kelią), kai į jo galinę dalį (smūgis koncentravosi į automobilio galinį ratą) trenkėsi iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu atvažiavęs motociklininkas. Byloje nustatyta, kad motociklininkas važiavo ir į teisiamosios automobilio galinę dalį trenkėsi ne dešinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, kuria jis privalėjo važiuoti, įvažiuodamas į sankryžą iš kairės pusės, o išvažiavęs į priešingą eismo juostą – į kairę (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Apeliantė pažymi, kad specialistai nustatė, jog motociklininkas viršijo saugų greitį (teigiama, kad motociklininkas važiavo ne penkiasdešimties, o, spėjama, septyniasdešimt dviejų kilometrų per valandą greičiu (ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž., neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi, nurodė, kad motociklas važiavo dar didesniu greičiu – maždaug šimtu kilometrų per valandą), o S. D. vairuojamas automobilis važiavo maždaug trisdešimties kilometrų per valandą greičiu, be to, pagal paties motociklininko G. T. paaiškinimus nustatyta, kad jis matė pagrindinio kelio viduryje esantį teisiamosios automobilį, tačiau vis tiek įvažiavo į sankryžą. Akcentuoja, kad 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad motociklininkas stabdė ne abiem ratais, o tik priekiniu ratu (ši aplinkybė ir jos įtaka eismo įvykiui apskritai nagrinėta nebuvo).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo
3.5. Pasak apeliantės, byloje esančiomis specialistų išvadomis – 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2020 m. sausio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajame akte buvo pasinaudota selektyviai, išsirenkant iš jų argumentus, galinčius patvirtinti S. D. kaltę, ir ignoruojant teiginius, kurie teisiamosios kalte verčia pagrįstai abejoti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įrodymais (specialisto išvada, liudininkų D. M., A. Ž. parodymais) patvirtintus faktus, kad būtent motociklininkas padarė daug Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, dėl kurių ir kilo eismo įvykis: viršijo leistiną greitį; išvažiavo į priešingą kelio juostą ir ten kliudė iš sankryžos išvažiuojantį automobilį; įvažiavo į sankryžą, nors pats patvirtino, kad viduryje sankryžos matė kliūtį, jeigu ir stabdė motociklą, kažkodėl jį stabdė tik vienu – priekiniu – ratu, nors akivaizdu, kad stabdant abiem ratais stabdymo kelias būtų buvęs žymiai trumpesnis.
Dėl byloje esančių specialisto išvadų vertinimo: bendrosios nuostatos
3.6. Nuteistosios gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik dalimi 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų apibendrinimų, kitus ignoruodamas. Teismas rėmėsi 2020 m. sausio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėdamas jos esminių ydų (trūkumų), dėl kurių tokiu įrodymu teismas apskritai negalėjo vadovautis. Pažymi, kad specialistai, vertindami eismo įvykius ir jų priežastis, nustato tik technines eismo įvykio kilimo sąlygas, o eismo įvykių veiksmus teisiniu požiūriu įvertina teismas.
Dėl 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo
3.7. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi selektyviai pasirinktu specialisto išvados teiginiu, jog tarp S. D. veiksmų įvažiuojant jai į sankryžą ir eismo įvykio yra priežastinis ryšys. Tačiau teismas ignoravo specialisto išvadoje pateiktus reikšmingus apibendrinimus, susijusius su motociklininko veiksmais iki įvykio ir įvykio metu. Teigia, kad teismas nevertino specialisto išvadoje nurodytų nukentėjusiojo G. T. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. to, kad G. T., vairuodamas motociklą, važiavo 72 kilometrų per valandą greičiu, viršydamas gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 kilometrų per valandą greitį, nestabdė vairuojamos transporto priemonės arčiau jo važiavimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet nusuko į kairę, išvažiavo į priešingą eismo juostą, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu, kurį vairavo S. D. Atkreipia dėmesį, jog specialistas nurodė, kad tokie motociklininko veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. D. sudarė netikėtą kliūtį motociklo vairuotojui – jokios kliūties motociklininkui nebūtų buvę, jei jis būtų važiavęs ta kelio juosta, kuria važiuoti privalėjo. Be to, iš specialisto išvados seka, kad jeigu motociklininkas būtų važiavęs leistinu greičiu, iš sankryžos išvažiuojantį S. D. automobilį jis būtų pamatęs tokiu metu, kad būtų užtekę laiko motociklą sustabdyti. Pažymi, kad byloje nebuvo vertintas faktas, jog motociklas buvo stabdomas tik priekiniu ratu, o ne abiem ratais.
3.8. Be to, nuteistosios gynėjos vertinimu, jeigu ir daryti teorinę prielaidą, kad S. D., įvažiuodama į kelių sankryžą, galėjo sudaryti kliūtį motociklo vairuotojui G. T., nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykis kilo dėl S. D. veiksmų, nes būtent motociklininko G. T. veiksmai, reaguojant į kliūtį, yra nepateisinami KET 128 punkto prasme, kuriame nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad motociklininkas G. T. pats patvirtino, kad, privažiuodamas prie sankryžos, sankryžos viduryje matė kliūtį. Tačiau G. T. kliūtį bandė apvažiuoti judėdamas kliūties važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, o tai kelia pavojų ja važiuojantiems vairuotojams.
3.9. Apeliantės teigimu, liko neįvertinta ir svarbi aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko S. D. jau pravažiavusi eismo juostą, kuria važiavo ir kurioje privalėjo likti motociklas. Pažymi, kad motociklininkas atsitrenkė į S. D. vairuoto automobilio galinę dalį (smūgis koncentravosi į galinį automobilio ratą), jai baigiant išvažiuoti iš kelių sankryžos. Tai dar kartą patvirtina, kad jeigu motociklininkas G. T. nebūtų nepažeidęs KET reikalavimų, eismo įvykis apskritai nebūtų įvykęs. Teigia, kad teismas, konstatavęs, jog jeigu S. D. nebūtų sudariusi kliūties motociklo judėjimui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, neteisingai nustatė eismo įvykio kilimo priežastinį ryšį – eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei motociklininkas nebūtų įvykdęs KET reikalavimų pažeidimų.
Dėl 2020-01-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumų
3.10. Pasak nuteistosios gynėjos, specialistai, teikdami išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nukrypo nuo jiems skirtos užduoties ir į pateiktą klausimą atsakė, kad automobilio vairuotoja turėjo galimybę pamatyti prie sankryžos artėjantį motociklą (nors toks klausimas specialistams nebuvo užduotas) ir turėjo nepradėti važiuoti per sankryžą (toks klausimas specialistams taip pat nebuvo užduotas). Taigi specialistai neatsakė į jiems užduotyje suformuluotą klausimą, ar automobilio vairuotoja turėjo galimybę kirsti sankryžą, nesudarant motociklininkui kliūties kirsti sankryžą, ir suformulavo išvadą dėl klausimų, kurie jiems nebuvo užduoti, tokiu būdu esmingai viršydami kompetenciją ir pateikdami išvadą, kuria nebuvo pagrindo vadovautis nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant teisme. Be to, specialistai rėmėsi 2020 m. sausio 29 d. eksperimento atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad atstumas prie sankryžoje sustojusios teisiamosios ir motociklo buvo 182 metrai, nors būdami eismo įvykio ekspertai ir specialių žinių turintys asmenys privalėjo įvertinti faktą, kad eksperimento atlikimo sąlygos (metų laikas) esmingai skiriasi nuo tų sąlygų, kurios buvo eismo įvykio metu.
3.11. Apeliantės vertinimu, tokie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai yra esminiai ir sudaro pagrindą tokia išvada nesivadovauti. Juo labiau, kad pirmoji specialisto išvada ir kiti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ne S. D., o būtent motociklininko G. T. veiksmai sąlygojo eismo įvykį ir jo paties patirtus sužalojimus.
Dėl teismo netinkamai nustatytų aplinkybių įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui
3.12. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai ir vienpusiškai pasirinko bylai svarbiais aplinkybes ir dėl to neatliko savo pareigos bylą išnagrinėti visapusiškai ir nešališkai. Net ir darant prielaidą, kad S. D. galėjo būti dar atidesnė, įvažiuodama į nelygiareikšmių kelių sankryžą, vertinant jos veiksmų įtaką eismo įvykiui yra būtina vadovautis suformuota teismų praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, tais atvejais, kai kelių eismo taisykles pažeidžia abu vairuotojai, priežastinis ryšys ir eismo įvykio dalyvio kaltė yra nustatoma modeliuojant eismo įvykio situaciją – ar vienam eismo dalyviui nepažeidus kelių eismo saugumo reikalavimų, o kitam juos pažeidus eismo įvykis įvyktų (neįvyktų). Teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje darytina vienareikšmė išvada, kad S. D. pažeidus eismo saugumo reikalavimus (nedavus kelio motociklo vairuotojui), o G. T. jų nepažeidus (neviršijus leistino maksimalaus greičio ir neišvažiavus į priešingą kelio juostą S. D. automobilio judėjimo kryptimi) eismo įvykis nebūtų įvykęs, t. y. būtent motociklininko G. T. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nesunkiu G. T. sveikatos sutrikdymu.
3.13. Apeliantės vertinimu, galima teigti, kad šioje byloje buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai – eismo įvykio aplinkybės išnagrinėtos nepilnai, įrodymai vertinti atsietai vienas nuo kito, neįvertintas įrodymų visetas, atskiriems įrodymams suteikiant išskirtinę galią: nebuvo įvertinti specialistų išvadoje nustatyti motociklininko G. T. neteisėti veiksmai, turėję įtakos eismo kilimui; nekritiškai vadovautasi dalimi G. T. parodymų, jog jis, pamatęs kliūtį, iš karto paspaudė priekinius stabdžius ir pajuto smūgį, nors teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad S. D. vairuotą automobilį jis bandė aplenkti, jį apvažiuodamas iš priekio. Šie duomenys nelyginti ir nevertinti su kitais byloje nustatytais duomenimis.
4. Atsiliepimu į nuteistosios S. D. gynėjos advokatės G. Lastauskienės apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. T. atstovas advokatas D. N. prašo: apeliacinį skundą atmesti; priteisti nukentėjusiajam G. T. iš nuteistosios S. D. pastarojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas iš esmės nepažeidžiant BPK reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu surinkti pagrindiniai objektyviam eismo įvykio ir jo padarinių kilimo priežasčių nustatymui svarbūs duomenys. Teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
4.2. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. D. veiksmai, kai ji, įvažiuodama į nelygiareikšmių kelių sankryžą iš šalutinės gatvės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam motociklui, kurį vairavo nukentėjusysis G. T., ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. T. sveikata. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytas konkretus eismo įvykio mechanizmas. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2020 m. sausio 31 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad jokio pagrindo šia specialisto išvada nesivadovauti teismui nebuvo (priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde), iš jos turinio matyti, kad buvo atliktas tyrimas bei pateikti atsakymai, reikalaujantys specialių žinių, ir specialistai kompetencijos neviršijo.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad nukentėjusysis G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, jog jis maksimalaus greičio neviršijo. Duomuo, kad motociklininkas važiavo neva 72 km/h greičiu, nėra nustatytas objektyviais duomenimis, jis bylos duomenyse nurodytas tik kaip tikėtinas, todėl tokiu duomeniu remtis, nėra pagrindo. Kadangi liudytojas A. Ž. nuomonę, kad motociklininkas važiavo maždaug šimto kilometrų per valandą greičiu, susidarė pagal motociklo garsą, toks jo spėjimas tėra tik nepagrįsta prielaida.
4.4. Pasak nukentėjusiojo atstovo, S. D. turėjo visas galimybes pamatyti atvažiuojantį motociklą, o tai, kad nuteistosios gynėjos teigimu, nukentėjusysis G. T. laiku stabdydamas vairuojamą motociklą neva turėjo teorinę galimybę jį sustabdyti ir išvengti susidūrimo, nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistosios S. D. veikos teisinio vertinimo ir jos veiksmų įtakos (pagrindinės priežasties) eismo įvykiui kilti. Pažymi, kad S. D., įvažiuodama iš šalutinio kelio į sankryžą, privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jei ji būtų davusi kelią motociklui, akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistosios S. D. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina, sąlyga (tiesioginė priežastis), jos veiksmai buvo itin nesaugūs.
4.5. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad eksperimento atlikimo sąlygos (metų laikas) esmingai skiriasi nuo tų sąlygų, kurios buvo eismo įvykio metu (eismo įvykis įvyko vasaros metu, birželio mėnesį, žaliuojant šią labai pavojingą sankryžą juosiantiems medžiams ir krūmams, kai medžiai ir krūmai buvo be lapų ir kai matomumo sąlygos buvo iš esmės kitokios), taip pat nekeičia S. D. veiksmų kvalifikavimo. Mano, kad S. D. teiginiu, jog ji, įvažiuodama į sankryžą, motociklo nematė, negali būti pateisinami jos veiksmai, priešingai, tai rodo jos didelį neatsargumą. Šiuo atveju nuteistoji neįvertino to, kad nepakanka sustoti tik prie „Stop“ ženklo, kad privažiavus sankryžą dar kartą reikia sustoti ir vėl gerai pasižiūrėti, ar niekas neatvažiuoja iš kairės – ypač atsižvelgiant į dar vieną reikšmingą aplinkybę – kad nuteistosios S. D. automobilis buvo pakrautas kroviniu. Akcentuoja, kad S. D., įvažiuodama iš šalutinio kelio į sankryžą, turėjo būti itin atidi, dėmesinga ir rūpestinga, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš įvažiuodama į sankryžą privalėjo sustoti ne tik prie „Stop“ ženklo, bet ir prie pat įvažiavimo į sankryžą, kad tikrai įsitikinti pakankamu matomumu į kairę, kad realiai pamatyti, ar nėra artėjančių eismo dalyvių ir iš kairės pagrindiniu keliu bei atsižvelgti, kad automobilis pakrautas ir dėl to gerokai lėčiau pajuda iš vietos. Tačiau pastaroji, neįsitikinusi pakankamu matomumu ir neįsitikinusį, kad pagrindiniu keliu nėra atvažiuojančių kitų eismo dalyvių, iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, taip sukėlė akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams, o konkrečiai – motociklą vairavusiam nukentėjusiajam G. T., dėl to ir įvyko eismo įvykis.
4.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad teorinis modeliavimas, jog nukentėjusysis G. T. neva galėjo sustabdyti motociklą iki susidūrimo, prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Nukentėjusiojo atstovo įsitikinimu, būtent nuteistoji S. D. turėjo visas galimybes pamatyti atvažiuojantį motociklą, privalėjo neišvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį, taigi būtent jos labai neatsargūs veiksmai ir buvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Jei nuteistoji S. D. būtų davusi kelią motociklui, eismo įvykis, akivaizdu, kad nebūtų įvykęs, o paties nukentėjusiojo G. T. veiksmai (net darant prielaidą, kad buvo šiek tiek viršytas maksimalus leistinas greitis), savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidusi nuteistoji. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nuteistoji nespėjo pravažiuoti sankryžos dėl motociklininko važiavimo greičio. Atkreipia dėmesį, kad iš S. D. ir nukentėjusiojo G. T. parodymų matyti, kad S. D., staiga įvažiavusi į motociklininko važiavimo juostą, pati joje labai lėtai judėjo (nukentėjusysis parodė, kad jam pasirodė, jog automobilis sustojo), todėl akivaizdu, jog pačios nuteistosios S. D. elgesys – įvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį ir labai lėtas judėjimas sankryžoje – nulėmė eismo įvykį.
4.7. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis G. T. parodė, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve žemyn, aplenkė stovinčią mašiną, grįžo į savo eismo juostą ir, pamatęs priešais automobilį, bandė išvengti susidūrimo, metėsi į kairę. Nukentėjusiajam pasirodė, kad automobilis lygtai užgeso sankryžoje. Pasak nukentėjusiojo atstovo, nėra abejonių, kad labai pavojinga eismo situacija susidarė ne dėl nukentėjusiojo veiksmų – jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiuos S. D. vairuojamas automobilis, o pamatęs, kad automobilis yra sankryžoje, bei susidarius įspūdžiui, kad automobilis sustojo, nukentėjusysis neturėjo nei laiko, nei objektyvių galimybių įvertinti savo sprendimo sukti į kairę vengiant susidūrimo rizikingumo. Nuo to momento, kai nukentėjusysis pamatė iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiavusį automobilį iki jo susidūrimo su nuteistosios vairuojamu automobiliu praėjo vos kelios sekundės, iš kurių mažiausiai 1 sekundė būtų vairuotojo reakcijos laikas, ir per tokį trumpą laiką nėra galimybės įvertinti vienokio ar kitokio sprendimo rizikos laipsnio, o juo labiau susiformuoti sąmoningai nuostatai nepaisyti eismo saugumo taisyklių. Nukentėjusiojo veiksmai tokioje situacijoje jau buvo spontaniški, vienintelis tikslas buvo likviduoti kilusią akivaizdžią grėsmę eismo saugumui bei sveikatai ir gyvybei – išvengti transporto priemonių susidūrimo. Tokiuose G. T. veiksmuose susidariusioje situacijoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo, nei nusikalstamo nerūpestingumo. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo įvertinta, jog eismo įvykis įvyko S. D. jau pravažiavus eismo juostą, kuria važiavo motociklas (būtų nelogiška manyti, kad nukentėjusysis tyčia įvažiuotų į automobilį, rizikuotų gyvybe).
4.8. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2009).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, baudžiamojo įstatymo taikymu ir prašoma panaikinti S. D. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
8. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.
9. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-26-648/2019). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020, 2K-18-976/2021).
10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.). Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-34-303/2020).
11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. D. pažeidė KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) bei 154 punkto (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. T. sveikata. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent S. D. padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių – eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos nukentėjusiojo G. T. sveikatos – kilimo sąlyga.
12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, apeliacinio skundo argumentus, pati įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai, selektyviai vertino bylos įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo S. D. padaryti KET 9 ir 154 punktų pažeidimai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. D. kaltės klausimą, iš esmės rėmėsi 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalimi nukentėjusiojo G. T. parodymų, tačiau neanalizavo ir nevertino nuteistosios S. D., liudytojų D. M., A. Ž. parodymų, 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių.
13. Apklausiama teisiamajame posėdyje S. D. nurodė, kad ji, važiuodama šalutine gatve per (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, sustojo prie „Stop“ ženklo, praleido pagrindine gatve važiuojantį automobilį su priekaba, o jai iš kairės pusės atvažiuojančio motociklo nematė. Jos automobilis buvo pakrautas, todėl judėjo lėtai. Baigiant pervažiuoti sankryžą, priešpriešinėje eismo juostoje ji pajuto smūgį. Motociklas atsitrenkė į jos automobilio galinį ratą. Motociklo stabdymo garso ji negirdėjo, tik išgirdo jo variklio garsą ir pajuto smūgį. Pažymėjo, kad matomumas sankryžoje yra blogas, kairėje kelio pusėje, netoli sankryžos, auga beržai. Mano, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs dešiniąja, o ne kairiąja eismo juosta, eismo įvykis nebūtų įvykęs (2 t., b. l.132–133).
14. Aplinkybę, kad automobilio ir motociklo susidūrimas įvyko „kitoje“ eismo juostoje, kai S. D. automobilis jau buvo pirmoje dešinėje kelio juostoje, teisiamajame posėdyje nurodė ir nukentėjusysis G. T.. Jis taip pat paaiškino, kad motociklu „Suzuki“ važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, aplenkė važiuojantį automobilį, po to – prie gyvenamojo namo dešinėje kelio pusėje stovintį automobilį, tuomet atsisuko atgal pažiūrėti, ar kas nors yra „iš galo“, o kai atsisuko į priekį, pamatė kaltinamosios automobilį. Jis stengėsi išvengti susidūrimo, išlįsti pro automobilio priekį, motociklą stabdė priekiniu ratu (2 t., b. l. 133–134)
15. Nuteistosios S. D. ir nukentėjusiojo G. T. parodymus, kad automobilio ir motociklo susidūrimas įvyko S. D. jau beveik baigus pervažiuoti sankryžą, o motociklininkui važiuojant ne dešiniąja, o kairiąja gatvės važiuojamosios dalies puse, patvirtino ir įvykio metu kartu su S. D. važiavęs liudytojas D. M.. Jis analogiškai kaip ir nuteistoji nurodė, kad baigiant automobiliu pervažiuoti sankryžą, išgirdo keistą garsą ir tuo metu į automobilio galinę dalį trenkėsi motociklas (2 t., b. l. 143). Tai, kad S. D. vairuoto automobilio „Dodge Grand Caravan“ ir G. T. vairuoto motociklo „Suzuki GSX-R750“ susidūrimas įvyko kairėje gatvės važiuojamosios dalies pusėje, arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 40) ir nustatyta 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143–153).
16. Nukentėjusiojo G. T. parodymus, kad jis prieš eismo įvykį važiavo leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant nustatyti motociklo „Suzuki GSX-R750“ judėjimo iki susidūrimo vietos greitį buvo atliekamas motociklo judėjimo iki padėties susidūrimo metu modeliavimas motociklą stabdant priekiniu ratu ir mažinant greitį iki tikėtino 40 kilometrų per valandą greičio susidūrimo metu. Atsižvelgiant į modeliavimo rezultatus nustatyta, kad prieš stabdymą motociklas važiavo, tikėtina, 72 kilometrų per valandą greičiu. Aplinkybę, kad prieš eismo įvykį motociklo „Suzuki GSX-R750“ vairuotojas G. T. viršijo gyvenvietėje leistiną didžiausią 50 kilometrų per valandą greitį, patvirtina ne tik minėta specialisto išvada, bet ir liudytojo A. Ž. parodymai, kad jam važiuojant automobiliu su priekaba pagrindine gatve 50 kilometrų per valandą greičiu, nei prieš jį, nei už jo jokių transporto priemonių nebuvo, sukdamasis iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę kelio pusę, jis matė baltos spalvos automobilį, kuris jį praleido, o po to, išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, jis išgirdo motociklo garsą ir atsisukęs pamatė mėlyną motociklą, kuris netrukus trenkėsi į baltos spalvos automobilį. Mano, kad motociklo greitis buvo mažiausiai 100 kilometrų per valandą (2 t., b. l. 9–10, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Nukentėjusiojo teiginį, kad jis prieš eismo įvykį važiavo 50 kilometrų per valandą greičiu, paneigia ir administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), surašytame G. T. už tai, kad jis 2019 m. birželio 29 d. 15.26 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodamas transporto priemonę – motociklą „Suzuki GSX-R750“ viršijo leistiną greitį 22 kilometrais per valandą, užfiksuotas G. T. paaiškinimas, kad jis sutinka ir gailisi, jog viršijo greitį (2 t., b. l. 161).
17. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, dėstydamas įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, vertino tik tą specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu automobilio „Dodge Grand Caravan“ vairuotojos S. D. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko kairėje, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pusėje, prieš nuotraukose užfiksuotą motociklo padėtį ir dešiniau nuo jos, šioje eismo situacijoje motociklo „Suzuki GSX-R 750“ vairuotojo G. T. veiksmai – važiavo, tikėtina, 72 kilometrų per valandą greičiu, viršydamas gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 kilometrų per valandą, nestabdė vairuojamos transporto priemonės arčiau jo važiavimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nusuko į kairę, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Dodge Grand Caravan“ – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Be to, vertindamas bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad eismo įvykio, kurio metu susidūrė abi transporto priemonės ir buvo sužalotas nukentėjusysis G. T., mechanizmas yra atskleistas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, jog šioje eismo situacijoje automobilio ,,Dodge Grand Caravan“ vairuotoja S. D., prieš įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš nurodytos sustojimo padėties, turėjo galimybę matyti jai iš kairės pagrindiniu keliu link sankryžos artėjantį motociklą ,,Suzuki GSX-R 750“ ir nepradėjusi važiuoti per sankryžą, būtų užtikrinusi reikalavimą duoti kelią ir nebūtų sudariusi kliūties motociklo judėjimui ir šis eismo įvykius nebūtų įvykęs, kad būtent jos veiksmai šioje situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad ekspertizės aktas ir specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurie teismo turi būti įvertinti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jie vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinami atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-141-697/2021).
18. Iš 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išvada, jog šioje eismo situacijoje automobilio „Dodge Grand Caravan“ vairuotoja S. D., prieš įvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš nurodytos sustojimo padėties, turėjo galimybę matyti jai iš kairės pagrindiniu keliu link sankryžos artėjantį motociklą „Suzuki GSX-R 750“ ir nepradėjusi važiuoti per sankryžą, būtų užtikrinusi reikalavimą duoti kelią, nebūtų sudariusi kliūties motociklo judėjimui ir šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, duota įvertinus 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą aplinkybę, kad kliūties susidarymo momentu motociklas buvo 50 m atstumu iki automobilio „Dodge Grand Caravan“ judėjimo juostos, ir vadovaujantis eksperimento rezultatais.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai S. D. kaltę grindė būtent minėta specialisto išvada ir jos nevertino kartu su kitais bylos įrodymais. Minėta, kad nuteistoji S. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog matomumas sankryžoje yra blogas, kairėje kelio pusėje, netoli sankryžos, auga beržai. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno E. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad įvykio vietoje matomumas yra sudėtingas, prie sankryžos reikia sustoti prie „Stop“ ženklo, truputį privažiavus prie sankryžos reikia dar kartą sustoti, įsitikinti, ar važiuoti saugu, pažiūrėti, ar niekas neatvažiuoja, nes iš kairės pusės auga medeliai. Vasaros metu ten augantis medis uždengia tą vietą, jis įvykio metu galėjo įtakoti matomumą. Pažymėjo, kad klausimą dėl blogo matomumo šioje vietoje jau sprendžia miesto saugaus eismo komisija (2 t., b. l. 170–171). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. birželio 29 d., t. y. vasarą, kai visi augalai žaliuoja, o eksperimentas, kurio metu buvo siekiama patikrinti S. D. parodymus ir nustatyti, ar ji buvusioje situacijoje galėjo matyti pagrindiniu keliu atvažiuojančias transporto priemones, buvo atliktas žiemą – 2020 m. sausio 15 d., kai matomumas neabejotinai yra geresnis, sutiktina su S. D. gynėjos skundo argumentu, kad ekspertai, pateikę minėtą išvadą, privalėjo šią aplinkybę įvertinti, o jiems to nepadarius, besąlygiškai remtis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) teismas neturėjo pagrindo. Be to, vertindamas nukentėjusiojo G. T. parodymus ir jais grįsdamas S. D. kaltę, teismas atsižvelgė tik į tai, kad pastarasis nurodė, jog kai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pamatė baltos spalvos automobilį, norėdamas išvengti susidūrimo, iš karto spaudė priekinius stabdžius ir pajuto smūgį, o kitų jo parodymų tinkamai neįvertino, t. y. teismas kartu su kitais bylos įrodymais nevertino G. T. parodymų, kad jis iki susidūrimo su S. D. automobiliu lenkė kitus automobilius, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atsisukęs pažiūrėti, ar kas nors yra jam „iš galo“, stengėsi išvengti susidūrimo važiuodamas pro automobilio priekį, motociklą stabdė tik priekiniu ratu ir su S. D. vairuotu automobiliu susidūrė „kitoje“ eismo juostoje, o ne toje, kurioje privalėjo važiuoti (gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje). Aplinkybę, kad S. D. vairuojamo automobilio ir motociklo susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, o ne toje, kuria privalėjo važiuoti motociklas, nurodė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. (2 t., b. l. 144).
19. Siekiant objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. 2021 m. balandžio 22 d. teisme gautas 2021 m. balandžio 14 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad S. D. vairuojamam automobiliui „Dodge Grand Caravan“ sudarius kliūtį motociklo judėjimui, o G. T. vairuojamam motociklui „Suzuki GSX-R 750“ važiuojant didžiausiu leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu ir būnant neprivažiavus automobilio judėjimo per kelią nurodytu 40 m atstumu, motociklo „Suzuki GSX-R 750“ vairuotojas G. T., laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, turėjo techninę galimybę sustoti neprivažiavęs automobilio „Dodge Grand Caravan“ judėjimo per kelią vietos. Kliūties sudarymo momentu, motociklui „Suzuki GSX-R 750“, tikėtina, esant 50 m atstumu iki automobilio „Dodge Grand Caravan“ judėjimo per kelią vietos, motociklo „Suzuki GSX-R 750“ vairuotojas G. T., važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu, turėjo techninę galimybę, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, sustoti neprivažiavęs automobilio „Dodge Grand Caravan“ judėjimo per kelią vietos ir taip išvengti šio eismo įvykio. Jeigu S. D. vairuojamas automobilis „Dodge Grand Caravan“ į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo iš sustojimo padėties prieš pat važiuojamųjų dalių sankirtą ir per sankryžą judėjo tolygiu pagreičiu, tai motociklo „Suzuki GSX-R 750“ vairuotojas G. T., jam važiuojant 72 kilometrų per valandą greičiu (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešine puse ir reaguojant vairuojamo motociklo stabdymui pradiniu kliūties sudarymo momentu bei stabdant motociklą abiem ratais, nekeičiant judėjimo krypties, nebūtų turėjęs techninės galimybės sustoti iki automobilio „Dodge Grand Caravan“, bet, tikėtina, būtų turėjęs techninę galimybę saugiai prasilenkti su automobiliu „Dodge Grand Caravan“.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo S. D. padaryti KET 9 ir 154 punktų pažeidimai, būtent S. D. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad S. D., vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“ į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo iš sustojimo padėties, atidžiai apsidairiusi, praleidusi pagrindine gatve važiavusį automobilį su priekaba bei įsitikinusi, kad kitų transporto priemonių, kurias ji privalėtų praleisti, nėra, ir lėtai, tolygiai judėjo per sankryžą. Duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad S. D., staiga įvažiavusi į motociklininko važiavimo juostą, joje labai lėtai judėjo, nepatvirtina jokie bylos duomenys, taip pat ir nukentėjusiojo parodymai, kad jam atrodė, jog S. D. automobilis stovi vietoje. Kaip minėta, S. D. nurodė, kad jos automobilis buvo pakrautas, todėl judėjo lėtai, o 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad susidūrimo metu automobilio „Dodge Grand Caravan“ greitis buvo 25 kilometrai per valandą. Byloje taip pat nustatyta, kad S. D. baigiant važiuoti per sankryžą, į jos automobilio „Dodge Grand Caravan“ kairiojo šono galinę dalį ties užpakaliniu ratu trenkėsi motociklas „Suzuki GSX-R 750“. Motociklo vairuotojas G. T. pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini) g.) važiavo viršydamas leistiną 50 kilometrų per valandą greitį – jis, tikėtina, važiavo 72 kilometrų per valandą greičiu, be to, kaip matyti iš pastarojo parodymų, jis nebuvo pakankamai atidus – išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkęs šalikelėje stovėjusį automobilį, atsisuko atgal, anot pastarojo, pažiūrėti, ar nieko nėra „iš galo“, nors neabejotina, kad jis pažiūrėti galėjo per motociklo veidrodėlį, po to, atsisukęs į priekį, važiuodamas kairiąja kelio puse, arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, per vėlai pastebėjo S. D. vairuotą automobilį ir, dėl per didelio greičio bei dėl to, kad motociklą stabdė tik priekiniu ratu, o ne abiem ratais, atsitrenkė į automobilį „Dodge Grand Caravan“. Bylos duomenimis, jeigu G. T. motociklu būtų važiavęs leistinu didžiausiu 50 kilometrų per valandą greičiu, jis būtų turėjęs techninę galimybę, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, sustoti neprivažiavęs automobilio „Dodge Grand Caravan“ judėjimo per kelią vietos ir taip išvengti šio eismo įvykio. Be to, net ir važiuodamas 72 kilometrų per valandą greičiu, jeigu būtų važiavęs gatvės važiuojamosios dalies dešine puse ir buvęs pakankamai atidus, laiku pamatęs kliūtį, G. T., stabdydamas motociklą abiem ratais, būtų turėjęs techninę galimybę saugiai prasilenkti su automobiliu „Dodge Grand Caravan“ ir taip išvengti eismo įvykio. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal KET 128 punkto reikalavimus, tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš nukentėjusiojo G. T. parodymų matyti, kad jis matė S. D. automobilį, jam net pasirodė, kad šis automobilis stovi vietoje. Tai dar kartą patvirtina, kad, važiuodamas leistinu greičiu savo eismo juostoje ir stabdydamas motociklą abiem ratais, G. T. turėjo galimybę apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.
21. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai pripažino S. D. kalta dėl šio eismo įvykio. Todėl S. D. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
22. Sutikti su S. D. atstovės advokatės G. Lastauskienės skundo argumentais, kad netinkamą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą galėjo sąlygoti ir tai, jog S. D. neturėjo gynėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, jai nebuvo išaiškinta jos teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir pasinaudojimo tokia pagalba sąlygos, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. ikiteisminio tyrimo metu pasirašytinai buvo išaiškintos jos teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti – nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (2 t., b. l. 13, 57), tačiau S. D. pareiškė, kad gynėjo nepageidauja. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. D. nurodė, kad ji apsigins pati (2 t., b. l. 131–135).
23. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi S. D. išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo G. T. civilinis ieškinys (1 t., b. l. 47) paliekamas nenagrinėtas.
24. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 2 d. nutarimu S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 65–66), panaikinama.
25. Automobilis „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „T.“ aikštelėje, bei byloje esantys jo dokumentai (1 t., b. l. 57, 49, 69) grąžinami S. D., motociklas „Suzuki GSX-R750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „T.“ aikštelėje, bei byloje esantys jo dokumentai (1 t., b. l. 59, 60, 69) grąžinami G. T..
26. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir S. D. priimamas išteisinamasis nuosprendis, tenkinti nukentėjusiojo G. T. atstovo advokato D. N. prašymą priteisti nukentėjusiajam G. T. iš S. D. pastarojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
S. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo G. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), bei byloje esančius jo dokumentus grąžinti S. D..
Motociklą „Suzuki GSX-R750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), bei byloje esančius jo dokumentus grąžinti G. T..