Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei R. R.,

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui D. P., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. P.. Su atsakovu gyvena skyrium jau aštunti metai. Teigia, kad atsakovas daug metų neteikia išlaikymo vaikui, paskutinius trejus metus visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, jam nepaskambina, todėl prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatant, kad tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime neribojamai ir netrukdomai. Pažymėjo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 600,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą 9000,00 Eur ieškovė prašė priteisti už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2021-02-01, kas mėnesį skaičiuojant po 250,00 Eur, nes vaikas buvo mažesnis ir jo poreikiai buvo mažesni. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikas nešioja akinius, todėl reikia juos pirkti, kainuoja jų priežiūra, taip pat perka vitaminus, maisto papildus, vaistus kada vaikas suserga peršalimo ligomis. Vaikas yra sveikas, guvus. Ieškovė pažymėjo, kad ji su vaiku nuomojasi gyvenamąjį būstą, darbo užmokestis siekia apie 800-900 Eur atskaičius mokesčius, papildomai rašo projektus, todėl bendros šeimos pajamos yra 1200-1300 Eur per mėnesį. Nurodė, kad vaikas gauna vaiko pinigus. Taip pat paaiškino, kad turi transporto priemonę, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų neturi. Vaikas lanko mokyklą, todėl reikia pirkti pratybas, kitas mokymuisi skirtas priemones. Laisvalaikiu su vaiku lankosi kino teatre, baseine, kavinėse, lanko muziejus, zoologijos sodą.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VTAS) atstovė palaikė pateiktą 2021-02-15 išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo Nr. 6SD-1353 (26-28 b. l.). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Byloje nagrinėjami nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo klausimai.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. P. yra A. P. tėvas, o ieškovė I. J. – šio vaiko motina.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

8. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

9. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

11. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).

12. Byloje nustatyta, kad vaikui A. P. yra (duomenys neskelbtini) metų. Vaikas ieškovės teigimu, yra sveikas, tik nešioja akinius, kuriuos reikia pirkti, bei kainuoja jų priežiūra. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti 600,00 Eur. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas turi įvairių poreikių, tačiau tai nereiškia, jog šioje byloje ieškovės neturėjo būti įrodinėjami šie vaiko poreikiai. CPK 179 straipsnis, reglamentuojantis teismo veiksmus įrodinėjimo procese, nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (to paties straipsnio 2 dalis). Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (179 straipsnio 1 dalis). Teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į savo aktyvų vaidmenį šioje byloje, protokoline nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti vaiko poreikių detalizaciją bei tai pagrindžiančius įrodymus (67 b. l.). Ieškovei pilnai neįvykdžius teismo įpareigojimų, teismas neturi pagrindo ieškinį tenkinti visiškai, kadangi ieškovė neįrodė realių vaiko poreikių ir su jais susijusių išlaidų (CPK 178 str.).

13. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, šeimos būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, mokslo išlaidoms, vaistams pagal poreikį, vitaminams, bei higienos priemonėms. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 600,00 Eur kasmėnesinė vaiko išlaikymo suma.

14. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikas A. P. gyvena su ieškove jos nuomojamame bute, kas mėnesį vaiko poreikiams patenkinti išleidžia šiek tiek mažesnę sumą nei nurodė ieškinyje, bei atsižvelgusi į atsakovo turtinę padėti sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą iki 250-280 Eur per mėnesį (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 05 sek. – 17 min. 20 sek.). Ieškovė nurodė, kad maistui sau ir vaikui išleidžia 250,00 Eur per mėnesį, vaiko maistui išleidžia apie 110,00 Eur per mėnesį (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 00 sek. – 11 min. 20 sek.), būsto nuoma mėnesiui šeimai kainuoja 200,00 Eur, komunaliniai mokesčiai (t.y. buto mokesčiai, elektra, šildymas, dujos, karštas bei šaltas vanduo) šeimai vidutiniškai kainuoja apie 120,00 Eur (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 10 sek. – 11 min. 00 sek.). Vaiko apranga kas mėnesį kainuoja apie 110,00 Eur (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 25 sek. – 12 min. 10 sek.), batams pirkti išleidžia ne 80,00 Eur kas mėnesį kaip nurodė ieškinyje, o vidutiniškai apie 30,00 Eur kas mėnesį (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 30 sek. – 12 min. 55 sek.), vaistai bei vitaminai kas mėnesį kainuoja 25 Eur (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 00 sek. – 13 min. 30 sek.), vaikas nešioja akinius pagal gydytojos paskyrimą, kainuoja jų priežiūra, daugiau vaikas sveikas, specialių poreikių neturi (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 50 sek. – 9 min. 05 sek.). Ieškovė nurodė, kad vaiko patalynei kas mėnesį išleidžia apie 10,00, o ne 25,00 Eur, skalbimo priemonėms 20,00 Eur, internetui ir telefonui 20,00 Eur, (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 35 sek. – 14 min. 50 sek.). Vaiko mokslo išlaidų suma per mėnesį sudaro 40,00 Eur, šią sumą sudaro popierinių pratybų bei internetinių pratybų kodų pirkimas, knygos, kompiuterinė pelė, kolonėlės kompiuteriui, bei kompiuterinė technika (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 55 sek. – 16 min. 00 sek.). Vaiko laisvalaikiui per mėnesį ieškovė išleidžia 10,00 Eur, nes eina į kino teatrą, baseiną, kavinę, zoologijos sodą, edukacines programas (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 00 sek. – 16 min. 40 sek.). Išlaikymo įsiskolinimo suma 9000,00 Eur yra paskaičiuoti už paskutinius trejus metus, kas mėnesį skaičiuojant po 250,00 Eur, nes tuo laikotarpiu vaikas buvo mažesnis ir atitinkamai vaiko poreikiai buvo mažesni (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 40 sek. – 18 min. 10 sek.). Pati ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 800-900 Eur kas mėnesį, taip pat rašo projektus, taip užsidirbdama papildomai, todėl bendros šeimos pajamos yra apie 1200-1300 Eur kas mėnesį bei vaiko pinigai (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 45 sek. – 7 min. 30 sek.), nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 50 sek. – 8 min. 10 sek.), kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų neturi (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 20 sek. – 8 min. 35 sek.). Pažymėtina, kad ieškovė įrodymais tik iš dalies pagrindė, kad komunaliniams mokesčiams kas mėnesį išleidžia apie 120,00 Eur (85-86 b. l.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, tačiau tik iš dalies pagrindė rašytiniais įrodymais kad perka vitaminus, vaistus pagal poreikį (83 b. l.). Ieškovė nurodė, tačiau nepagrindė rašytiniais įrodymais papildomas išlaidas, kurias išleidžia vaiko poreikiams tenkinti. Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad ieškovė kitų išlaikytinių neturi, šalių nepilnametis sūnus su tėvu nebendrauja, ir atsakovas paskutinius trejus metus vaikui išlaikymo neteikia (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 40 sek. – 5 min. 45 sek.); (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 50 sek. – 8 min. 10 sek.); (2021-05-03 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 05 sek. – 17 min. 20 sek.).

15. Teismo vertinimu, minimali 440,00 Eur suma A. P. užtikrintų, kad jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra mažesni, nei 440,00 Eur per mėnesį.

16. Bylos duomenimis ir šalių parodymais nustatyta, kad ieškovė kitų išlaikytinių neturi, tik A. P. (7 b. l.). Ieškovė nurodė ir pagrindė rašytiniais įrodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 700,00 Eur kas mėnesį (13 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovė nuosavybės teise priklausančio turto neturi (10 b. l.). VĮ Regitra duomenimis, ieškovė nuosavybės teise turi transporto priemonę (11 b. l.). Ieškovė nurodė, ir pagrindė rašytiniais įrodymais, kad nuomojasi gyvenamąjį būstą, už kurio nuomą kas mėnesį moka po 200,00 Eur (89-91 b. l.). Ieškovė nurodė, kad gauna papildomas pajamas už rašomus projektus, dėl ko šeimos bendros pajamos siekia apie 1200-1300 Eur.

17. Bylos duomenimis ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nedirba, kitų išlaikytinių neturi (103 b. l.). Atsakovas nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, tačiau nepateikė teismui tai pagrindžiančių duomenų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas turi transporto priemonę (12 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančio turto neturi (102 b. l).

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie tai, kad turėtų sveikatos problemų, todėl teismas laiko, kad atsakovas yra normalios sveikatos ir gali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi kitų išlaikytinių, turi paklausią statybininko profesiją sprendžia, jog atsakovas turi objektyvias galimybes dirbti, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Teismas pažymi, kad paties atsakovo pasyvumas lėmė jo esamą turtinę padėtį. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

20. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė vaiko poreikius bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas 220,00 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-01, iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė I. J. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jam nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

21. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

22. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. P. 9000,00 Eur dydžio laikotarpio nuo 2018-02-01 iki 2021-02-01 nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymo įsiskolinimą ir nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo suma paskaičiuota taikant kasmėnesinio išlaikymo dydį – 250,00 Eur, tenkantį kiekvienam iš tėvų. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas ilgą laiką neteikia išlaikymo savo vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. Atsakovo teiginiai, kad jis prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo duodamas pinigines lėšas ieškovei vertintini kritiškai, nes tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas proporcingai mažina išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 220,00 Eur per mėnesį.

23. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti sūnui 220,00 Eur išlaikymą, tačiau to nedarė savo valia dėl subjektyvių aplinkybių, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas savo pareigos teikti vaikui būtiną išlaikymą nevykdė, iš atsakovo priteistinas 7920,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus, skaičiuojant po 220,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (CK 3.200 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

24. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d., 2 d.).

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo, atsakovas su vaiku nebendrauja, bei sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Vaikas su motina gyvena nuomojamajame bute, kur vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas lanko ugdymo įstaigą. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.

26. Atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje pateiktą išvadą, bei atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl nepilnamečio vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

27. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str.).

28. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

29. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės nesirūpina vaiku, jo neauklėja, neprižiūri, neugdo sūnaus, nedalyvauja sūnaus gyvenime ir su juo nebendrauja. Atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka su sūnumi. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtina skatinti vaiko bendravimą su tėvu, todėl spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti neribota nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiek tiek modifikuotina, nurodant, kad atsakovas privalo pranešti ieškovei apie planuojamą susitikimą su vaiku iš anksto bent 1 dieną prieš susitikimą su vaiku. Manytina, kad toks bendravimo tvarkos pakeitimas suteiks vaiko ir tėvo santykiams stabilumo ir apibrėžtumo. Atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį ieškinio reikalavimą – dėl bendravimo tvarkos nustatymo (5 b. l.). Už neturtinį reikalavimą (už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) ieškovė valstybei turėjo sumokėti 100,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ji teismui teikdama ieškinį turėjo sumokėti 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 6 punktas), o sumokėjo 150,00 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 50,00 Eur grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė už turtinį reikalavimą - dėl išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei priteistinas iš atsakovo.

32. Ieškiniu ieškovė reiškė tris reikalavimus: pirmasis dėl kasmėnesinio išlaikymo priteisimo buvo patenkintas 73 procentais, antrasis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 88 procentais, trečiasis dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo – 100 procentų. Ieškinį tenkinus iš dalies (87 proc.), proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo valstybei priteistinas 317,00 Eur žyminis mokestis (79,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 238,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėtas žyminis mokestis ir 130,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą A. P. po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-01, iki A. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. P. nepilnamečiam vaikui A. P. 7920,00 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą – motinai I. J..

Nustatyti, kad nepilnametis vaikas A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja neribotai. Atsakovas D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) privalo pranešti ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) apie planuojamą susitikimą su vaiku iš anksto bent 1 (vieną) dieną prieš susitikimą su vaiku.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 317,00 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 230,50 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021-01-20 valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.