Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16780-1090/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo J. J. ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

2. Ieškovas, ketvirtą kartą teikdamas iš esmės analogišką ieškinį, kurį teismų buvo atsisakyta priimti, nurodė, kad šį kartą ieškinį teikia, kaip Lietuvos pilietis, kuris yra J. įmonės „J.“ kreditorius 2023 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos nutarties pagrindu. Ieškinyje, be kita ko, pažymėjo, kad kreipiasi į teismą, jog būtų nustatyta UAB „Enifas“ kaltė dėl kurios Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.49VĮ-982-(14.49.2) prieš terminą buvo nutraukta 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 222NO1/97-1345, kuri pakeista 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. KO1/2009-350, pakeista 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SNŽ-( 14.49.57.)-312, kurios susijusios su žemės sklypo disponavimu. Ieškinį grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios, pasak ieškovo, turi esminės reikšmės NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ- 982-(14.49.2) priėmimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog J. J. yra BUAB „Enifas“ kreditorius, o teismas neįvertino to, jog BUAB „Enifas“ bankroto administratorius atsiimdamas UAB „Enifas“ skundą dėl neteisingo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 net nenurodė atsiėmimo priežasties, todėl klausimas liko nespręstas, ką patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi teisminio proceso Nr. 2-68-3-24916-2018-2. Apelianto teigimu, jam negali būti trukdoma kreiptis į teismą dėl kreditorių pažeistos teisės. BUAB „Enifas“ kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės kreiptis į teismą, juolab BUAB „Enifas“ kreditorius su šio pobūdžio ieškiniu kreipiasi pirmą kartą. Apeliantas pripažįsta, jog kvestionuoja 2019 m. kovo 29 d. sprendimą, nes buvo pateiktas skundas, kuris nebuvo išnagrinėtas apeliaciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

12. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovas nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atskirajame skunde nenurodė nei vieno argumento, objektyvių nesutikimo motyvų dėl pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių, t. y. tai, jog ieškovo pareikštu ieškiniu ginčijamo 2018 m. liepos 25 d. NŽT įsakymo teisėtumo klausimas yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019, ir tai, jog pakartotinu ieškiniu ieškovas, ginčydamas NŽT įsakymą, iš esmės kvestionuoja 2019 m. kovo 25 d. teismo sprendimą. Pažymėtina, jog apeliantas teikdamas atskirąjį skundą pripažįsta, jog kvestionuoja 2019 m. kovo 25 d. teismo sprendimą.

13. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo pačiu pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

16. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ- 982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu Nr. 49S2N-(14.49.57)-312, nutraukimo prieš terminą”.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinės bylos aplinkybes, nustatė, kad apeliantas prašo spręsti tą patį ginčą, papildomai įvertinant jo nurodomas naujas aplinkybes apie gręžtinių pamatų buvimą ginčo žemės sklype. Nurodė, kad analogiškas ginčas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1154-819/2019, Nr. e2-655-807/2022, t. y. dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo. Nustatė, kad apeliantas nurodo, kad ginčo teisingam išsprendimui svarbu įvertinti aplinkybę, kad ginčo sklype, dėl kurio buvo priimtas aukščiau minėtas įsakymas, buvo baigti betonuoti 5-ių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo dalies gręžtiniai pamatai. Ieškovas laiko, kad paminėtas NŽT įsakymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

19. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reiškiamas ieškinys yra tapatus anksčiau nagrinėtam ginčui, nes ieškovas aiškiai prašo spręsti tą patį ginčą, papildomai įvertinant jo nurodomas naujas aplinkybes apie gręžtinių pamatų buvimą ginčo žemės sklype.

20. Kaip minėta ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu.

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

22. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

23. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, teikiamas ieškinį, siekė, kad būtų iš naujo sprendžiamas ginčas, kuris jau buvo sprendžiamas aukščiau nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1154-819/2019, Nr. e2-655-807/2022, t. y. dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo. Šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas su tapačios šalimis, tapačiu ieškinio pagrindu bei dalyku. Pirmiau minėtose civilinėse bylose buvo prašoma taip pat, kaip ir nagrinėjamu atveju, vienašalio NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ panaikinimo. Nurodomos faktinės bylos aplinkybės analogiškos, tačiau nagrinėtinu atveju nustatyta, kad be analogiško teisminio nagrinėjimo objekto bei gynybos būdo, apeliantas kreipėsi į teismą remdamasis papildytais faktais, patikslintais faktais, kas pagal Kasacinio teismo išaiškinimą reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023). Todėl remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

25. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas kitoje civilinėje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

26. Nors apeliantas pripažįsta, jog kvestionuoja 2019 m. kovo 29 d. sprendimą, nes buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuris nebuvo išnagrinėtas apeliaciniame teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė BUAB „Enifas“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Enifas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019, nutraukė.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.