Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

uždarame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. V., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo teismo neterminuotai apriboti atsakovei E. V. motinos valdžią į sūnų K. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2020 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. P. atžvilgiu bei priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. 2020 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui K. P. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 30 d. ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyriaus) specialistas apsilankė vaiko nuolatinėje globos vietoje, pabendravo su vaiku, globėjo atstovu, įvertino K. P. gyvenimo sąlygas bei užpildė nustatytos formos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad nepilnametis K. kartais bendrauja telefonu su motina, bet daugiau paties vaiko ar globėjų iniciatyva. Tarp motinos ir vaiko emocinio ryšio nėra, motina nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Tėvas su sūnumi nebendrauja. Su vaiku bendrauja močiutė (iš tėvo pusės), domisi vaiku, klausia kaip jam sekasi. Globėjas nurodė, kad atsakovė vaikui išlaikymo neteikė nė karto. Vykdomasis raštas pateiktas antstolio A. S. kontorai. Į K. asmeninę banko sąskaitą pervedama valstybės išmoka vaikui (70 Eur/mėn.). Globos (rūpybos) išmoka (160 Eur/mėn.) mokama į globos įstaigos sąskaitą, kuri naudojama vaiko poreikiams tenkinti. K. P. vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini) apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Į bendruomeninių vaikų globos namų (adresu (duomenys neskelbtini)) šeimyną persikėlė (duomenys neskelbtini). Bendruomeniniuose vaikų globos namuose atsakovė su sūnumi K. bendrauja per Facebook programėlę arba K. jai paskambina telefonu. Dažnai, kai K. skambina, mama neatsiliepia į skambučius arba pasako, kad šiuo metu užsiėmusi, kad vėliau paskambins, bet nepaskambina. 2021 m. gegužės 24 d. buvo atlikta K. P. globos peržiūra bei užpildytas nustatytos formos Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant globos peržiūrą nustatyta, kad priežastys dėl kurių vaikui yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) nėra pasikeitusios, vaiko motina į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, į Skyrių dėl galimos konsultacijos atvykusi nebuvo. Globėjas sudaro sąlygas vaiko tėvams bendrauti su sūnumi, tačiau K. tėvas visiškai nebendrauja, o motina taipogi nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Vaiko globėjas palaiko glaudžius ryšius su vaiko ugdymo, sveikatos įstaigos specialistais, bendrauja su Skyriaus specialistais ir kitais su vaiku susijusiais atstovais. 2021 m. gegužės 11 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio E. V. metu priimta išvada ir sprendimas kreiptis į teismą dėl E. V. neterminuoto motinos valdžios apribojimo į sūnų K. P..

Atsakovė E. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad yra visiškai pakeitusi savo gyvenimo būdą. Šiuo metu su sutuoktiniu ir dar dviem mažamečiais vaikais nuomos pagrindais gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra visos sąlygos gyventi ir jos sūnui K. P.. Atsakovės sutuoktinis A. P. dirba bei padeda jai išlaikyti, prižiūrėti ir auklėti vaikus. Ji ieško darbo (yra registruota užimtumo tarnyboje). Atsakovės gaunamas pajamas sudaro 278 Eur nedarbo išmoka, 200 Eur išmoka vaikams K. ir D., 72 Eur išlaikymas K. iš valstybės fondo. Su sūnumi K. bendrauja nuolat nuotoliniu būdu taip pat pagal galimybes kartu su kitais vaikais arba viena nuvyksta į globos namus. Teigia, jog ne vieną kartą kartą bandė susitikti su vaiku, tačiau globos namų darbuotojai telefonu atsakydavo, kad šiuo metu nėra galimybių susitikti su vaiku (kad jis išvyko į stovyklą, serga, yra nubaustas ir pan.). K. skundžiasi, kad jį skriaudžia kiti vaikai, auklėtojai, prašo, kad mama jį pasiimtų iš globos namų.

Atsakovė E. V. taip pat byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą į nepilnametį sūnų K. P., panaikinti sūnui K. nustatytą nuolatinę globą, nustatyti K. gyvenamąją vietą su atsakove, panaikinti teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimą, pakeisti sprendimo dalį nurodant, kad iš atsakovo D. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. skirtų lėšų tvarkytoja turėtų būti paskirta jo motina (atsakovė). Priešieškinys iš esmės yra grindžiamas tais pačiais pagrindais kaip ir atsiliepimas į ieškinį, tai yra aplinkybėmis, jog šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios atsakovės gyvenimo sąlygos.

Atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad stengiasi bendrauti su sūnumi, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusias jos gyvenimo aplinkybes, kad yra sukūrusi naują šeimą ir šiuo metu augina 2 kitus nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, dėl dažno vaikų sergamumo bei šalyje ilgą laiką paskelbto karantino ir ekstremalios padėties ji ne visada turėjo sąlygas ir galimybes lankyti sūnų globos namuose. Ji nori susitikti su sūnumi, tačiau būna atvejų, kuomet jai paskambinus telefonu ar tariantis dėl susitikimų globos namų darbuotojos paaiškina, kad nėra galimybių, nes sūnus yra nubaustas. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl neteikia išlaikymo sūnui, paaiškino, kad nenori, jog sūnaus išlaikymui skirtais pinigais galėtų disponuoti globos institucija. Mano, kad turi visas sąlygas ir galimybes auginti savo sūnų K. pati. Šiuo metu jos šeimai yra taikoma atvejo vadyba, nuolat lankosi socialinė darbuotoja, kuri šeimai priekaištų neturi, yra išklausiusi tėvystės įgūdžių programą. Šiuo metu nedirba, tačiau yra registruota užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Iki šiol jai pasiūlyti darbai netiko dėl ilgų darbo valandų, nes auginant mažametį sūnų toks darbo grafikas jai nėra tinkamas. Prie šeimos išlaikymo taip pat prisideda jos dabartinis sutuoktinis su kuriuo ir kitais dviem savo vaikais gyvena nuomos pagrindais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priklausančiame (socialiniame) būste, savivaldybė taip pat apmoka dalį su šiuo būstu susijusių mokesčių.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą prašymą ieškinio dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus K. P. atžvilgiu netenkinti bei prašė tenkinti jos priešieškinį. Paaiškino, kad nuo ieškinio pateikimo teismui yra pasikeitusios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ji nori bei gali pati auginti ir auklėti savo sūnų K., mano, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių atsakovės gyvenimo sąlygų, taip pat mano, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį.

Trečiojo asmens vaikų globos namų (toliau ir – VGN) „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. P. VGN gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Globos įstaiga tikėjosi, kad atsakovė rodys didesnę iniciatyvą bendraudama su vaiku, stengsis dėl jo susigrąžinimo į šeimą. Atsakovė žada vaikui atnešti daiktus, kurių iš tiesų nėra nupirkusi. Taip pat neatvyksta į susitikimus bei nepaskambina sūnui kaip buvo pažadėjusi. Tokiu savo elgesiu atsakovė suteikia vaikui vilčių, po to K. būna nusiminęs, jo emocijos sumišusios, prireikia daug pastangų, kad vaikas nusiramintų. Atsakovė taip pat neteikia vaikui priteisto išlaikymo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Atsakovė E. V. yra nepilnamečio K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mama (ieškinio Nr. CBP-4811 ZIP priedai).

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota atsakovei E. V., motinos valdžia į sūnų K. P., gimusį (duomenys neskelbtini) Iš atsakovės E. V., priteistas išlaikymas vaikui K. P. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. 2020 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui K. P. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

3. 2021 m. balandžio 30 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. kartais bendrauja telefonu su motina, bet daugiau paties vaiko ar globėjų iniciatyva. Tarp motinos ir vaiko emocinio ryšio nėra, motina nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Tėvas su sūnumi nebendrauja. Su vaiku bendrauja močiutė (iš tėvo pusės), domisi vaiku, klausia kaip jam sekasi. Globėjas nurodė, kad atsakovė vaikui išlaikymo neteikė nė karto. Vykdomasis raštas pateiktas antstolio A. S. kontorai. Į K. asmeninę banko sąskaitą pervedama valstybės išmoka vaikui (70 Eur), o globos (rūpybos) išmoka (160 Eur) mokama į globos įstaigos sąskaitą, kuri naudojama vaiko poreikiams tenkinti (ieškinio Nr. CBP-4811 ZIP priedai).

4. 2021 m. gegužės 24 d. K. P. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atliekant globos peržiūrą nustatyta, kad priežastys dėl kurių vaikui yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) nėra pasikeitusios, vaiko motina į teismą dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, į skyrių dėl galimos konsultacijos atvykusi nebuvo. Globėjas sudaro sąlygas vaiko tėvams bendrauti su sūnumi, tačiau K. tėvas visiškai nebendrauja, o motina taipogi nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, sveikata. Vaiko globėjas palaiko glaudžius ryšius su vaiko ugdymo, sveikatos įstaigos specialistais, bendrauja su skyriaus specialistais ir kitais su vaiku susijusiais atstovais.

5. Atsakovė turi dar du mažamečius vaikus D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su atsakove (elektroninės bylos lapai (toliau – el. b. l.) 33-34). Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su A. P. (el. b. l. 32).

7. Antstolio A. S. kontoros pažymoje apie vykdomus išieškojimus nurodyta, kad yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės E. V. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo VGN „(duomenys neskelbtini)“ naudai, išieškojimo suma apie 3 166 Eur (el. b. l. 65, 128).

8. 2021 m. rugsėjo 25 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte pastabų dėl netinkamų atsakovės šeimos aplinkos sąlygų nenurodyta, pažymėta, jog būstas tvarkingas, sanitarinės sąlygos tinkamos. Vaikui būtų skirta vieta atskirame kambaryje, kuriame yra visi reikmenys reikalingi mokymuisi ir ugdymui (el. b. l. 58-60).

10. Į bylą yra pateiktas biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 25 d. pagalbos planas, iš kuriame nuodyta tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikimą ir atvejo vadybos procesą atsakovės E. V. šeimai (el. b. l. 116-120).

11. 2021 m. spalio 26 d. nutartimi šioje byloje atsakovės nepilnamečiui vaikui K. P., K. P., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti atskiri individualūs susitikimai su teismo psichologu, pavedant juos atlikti Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiajai specialistei ((duomenys neskelbtini)) K. Č.-R. („Liteko“ duomenys).

13. Iš bylą pateikto K. P. individualaus socialinės globos plano „Ryšių su šeima, giminėmis palaikymas“ išrašo nustatyta, kad 2021 metais (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. gruodžio 5 d. atsakovė buvo atvykusi 3 kartus, taip pat 5 kartus pati skambino sūnui į vaikų globos namus (el. b. l. 129-134).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

15. Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

17. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). E. Ž. Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

18. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

19. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

20. Ieškovė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, dėl kurio buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia į sūnų K. P., nesiima aktyvių veiksmų dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, taip pat ji vengia atlikti prigimtines motinos pareigas auginant vaiką ir juo nesirūpina bei nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui teikimo.

23. Į bylą taip pat yra pateikti duomenys iš antstolio, vykdančio išieškojimą iš atsakovės išieškotojo vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ naudai, išieškojimo suma apie 3 166 Eur (žr. sprendimo 7 punktą). Tačiau iš teismo posėdžio metu atsakovės duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad įsiskolinimas susidarė atsakovei netinkamai interpretuojant vaikui teikiamo išlaikymo paskirtį ir manant, jog vaiko išlaikymui skirti pinigai būtų panaudojami globėjo VGN „(duomenys neskelbtini)“ nuožiūra, o ne skiriami jos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog būdama įsitikimusi, kad sūnui K. skirtų išlaikymo pinigų negalės panaudoti kiti asmenys gali teikti vaikui išlaikymą nuo kito mėnesio. 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog nemokėdama išlaikymo elgėsi netinkamai ir sutiko, jog ji turėjo mokėti išlaikymą.

24. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaikais, domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

25. Tuo tarpu, iš byloje turimų duomenų teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė E. V. savo veiksmais daro žalą sūnaus vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina ar nesidomi. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar atsakovė stengiasi pakeisti savo gyvenimą ir kurti bei palaikyti ryšį su sūnumi, būtina atsižvelgti į šalyje pastaruosius beveik dvejus metus besitęsiančią pandeminę ir ekstremalią situaciją dėl Covid-19 ligos ir jos sąlygotus bendravimo ypatumus, galinčius turėti įtakos ir atsakovės galimybėms bendrauti su sūnumi, taip pat jos nurodomas aplinkybes dėl kitų nepilnamečių dažno sirgimo peršalimo ligomis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė augina kitus du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis, todėl teismo vertinimu, atsakovei pagrįstai galėjo iškilti sunkumų siekiant suderinti šias aplinkybes ir bendravimą su kitu savo sūnumi K. P.. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė turi stengtis dengti susidariusią išlaikymo skolą bei teikti nuolatinį išlaikymą savo sūnui K. P., ir dažniau su juo bendrauti bent jau nuotoliniu būdu, domėtis vaiko sveikata, mokslais, skatinti K. ir jo brolio bei sesers bendravimą, tesėti pažadus aplankyti ir bendrauti su savo sūnumi K..

26. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, išklausius šalių paaiškinimų, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė E. V. turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas bei pati pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku K. P.. Nors atsakovės ir sūnaus socialiniai ir emociniai ryšiai šiuo metu yra nepakankamai stiprūs, tačiau atsakovė išreiškė tvirtą norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų pati, jos šeimoje įvyko pozityvūs daliniai pasikeitimai, todėl teismas neturi pagrindo į šiuos atsakovės ketinimus neatsižvelgti. Taip pat šiuo atveju svarbi ir bylos nagrinėjimo metu individualaus pokalbio su teismo psichologe metu išklausyta nepilnamečio K. P. nuomonė, kurią teismas įvertina visų kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje (CPK 178, 185, 380 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, jog psichologės teigimu, nepilnamečiui galimai yra padaryta psichologinė trauma, kuri pasireiškia nusivylimu, pykčiu ir išstūmimu. K. pyksta ant mamos bei, pasak teismo psichologės aplinkybė, jog vaikas, mamai norint jį susigrąžinti į šeimą jai pasakytų „ne“ rodo vaiko norą, jog atsakovė taip pat suprastų, ką reiškia būti atstumtai.

27. Įvertinęs sprendime aptartas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad vis tik šiuo metu atsakovės elgesyje yra pastebima pažanga. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė naudojasi jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis bei konsultacijomis, yra registruota užimtumo tarnyboje, siekia susirasti darbą, leidžiantį jai dirbti ir kartu auginti kitus nepilnamečius vaikus. Teismo vertinimu, atsakovei reikėtų ilgesnio laiko siekiant atkurti prarastą vaiko pasitikėjimą bei socialinį ir emocinį ryšį su sūnumi. Esant nurodytoms aplinkybėms, parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą (neterminuotai ar laikinai) teismas atsižvelgia į atsakovės šeimoje atsiradusius pozityvius pasikeitimus ir daro išvadą, kad atsakovės požiūris į savo gyvenimą ir tėvystės įgūdžių tobulinimas duoda teigiamų pokyčių, todėl susiklosčiusi padėtis ateityje galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Kita vertus, vien tik tai, kad atsakovė nurodo, kad ji pageidauja susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau neteikia jam išlaikymo, nepakankamai jį lanko, domisi jo gyvenimu ir mažai bendrauja, nėra laikytina visapusišku tėvų pareigų vykdymu. Akcentuotina, kad vaikui reikalingas finansinis išlaikymas, taip pat būtina kurti nuolatinį ir nepertraukiamą ryšį su vaiku, bendradarbiauti su institucijomis, atsižvelgti į jų rekomendacijas. Tik esant šių aplinkybių visumai būtų galimą spręsti dėl vaiko grąžinimo atsakovei.

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei įstatymo nuostatomis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kuris gali būti taikomas, tik tada kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovės E. V. motinos valdžia nepilnamečio K. P. atžvilgiu apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvo, kuriam apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia. Todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvas, siekiantis, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvai galės kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną tėvų valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis tėvų elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs tėvų moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.

30. Išaiškintina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

31. Kai valdžia apribota laikinai, tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Dėl globėjo

32. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, ten pat nustatyta ir vaiko gyvenamoji (globos) vieta.

33. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Globėjo ar rūpintojo atleidimo arba nušalinimo nuo pareigų bei globos ir rūpybos pabaigos pagrindus reglamentuoja CPK 494 - 495 straipsniai ir CK 3.246 - 3.247 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) K. P. globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“, laikytina, kad klausimas dėl globėjo paskyrimo jau yra išspręstas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

34. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikai yra įvaikinami (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymas nepilnamečiui K. P. iš atsakovės yra priteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. priteista po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovės yra priteistas ir neprašoma pakeisti jo dydžio išlaikymo priteisti neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo priteisimo klausimas yra išspręstas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo teismo sprendimu pakartotinai išlaikymo klausimas nespręstinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovės priešieškinio

35. Atsakovė priešieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą į nepilnametį sūnų K. P., panaikinti sūnui K. nustatytą nuolatinę globą, nustatyti K. gyvenamąją vietą su atsakove, panaikinti teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimą, pakeisti sprendimo dalį nurodant, kad iš atsakovo D. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. skirtų lėšų tvarkytoja turi būti paskirta jo motina atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintas iš dalies, ir atsakovės E. V. motinos valdžia nepilnamečio K. P. atžvilgiu apribojama laikinai nenustatant konkretaus motinos valdžios apribojimo termino, nėra teisinio pagrindo atsakovės priešieškinio tenkinimui, todėl jis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovės atstovo prašymo skirti atsakovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

36. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti atsakovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Prašymą grindžia tuo, kad atsakovė neprisijungė prie nuotoliniu būdu 2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio bei dėl to, kad tinkamai neįvykdė 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje atsakovei skirto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą pateikti papildomus įrodymus – pažymą iš gydymo įstaigos dėl atsakovės ligos ir papildomus duomenis į bylą.

37. Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, jog atsakovė prie 2021 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio nuotoliniu būdu negalėjo prisijungti dėl savo ligos, tačiau atsakovei nepavyko gauti šią aplinkybę patvirtinančios pažymos iš gydymo įstaigos. Nurodė, kad atsakovė buvo nuvykusi į gydymo įstaigą, norėjo gauti pažymą, bet kadangi jos gydytoja sirgo, registratūroje jai jokių dokumentų palikta nebuvo. Dėl papildomų įrodymų pateikimo paaiškino, kad ji elektroniniu paštu išsiuntė savo atstovei papildomus duomenis, tačiau advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji jokių duomenų iš atsakovės negavo, prašė neskirti atsakovei baudos įvertinant jos turtinę padėtį, nes duomenys buvo nepateikti ne dėl atsakovės kaltės.

38. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

40. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

41. Įvertinus bylos duomenis bei atsakovės ir jos atstovės paaiškinimus, atsižvelgiant į šalyje ilgą laiką besitęsiančią epidemiologinę situaciją ir jos nulemtą gydymo įstaigų darbo tvarką, nenustatyta, kad atsakovė neprisijungdama prie nuotolinio teismo posėdžio ir negalėdama pateikti neprisijungimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad atsakovė bei jos atstovė dėl galimo nepakankamo kompiuterinio raštingumo ar kitų kliūčių teismui per nustatytą terminą nepateikė atsakovės ligą patvirtinančių įrodymų ir papildomų duomenų į bylą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygos, nėra pagrindo jai skirti baudą, kaip tai numatyta CPK 95 straipsnyje, todėl ieškovės atsakovo prašymas skirti atsakovei baudas dėl piktnaudžiavimo procesu netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

43. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – Tarnybos) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodoma, kad atsakovei E. V. pagal Tarnybos 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) šoje byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma - 507,75 Eur. Bylos duomenimis E. V. pagal Tarnybos 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis 100 procentų, todėl atsakovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jos už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas, o išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407, 497-502 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės E. V. priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Netenkinti ieškovės atstovo prašymo dėl baudos atsakovei E. V. skyrimo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.