Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1938-480/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-13
Bylos Nr.: 2A-1938-480/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-16175-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
Ieškovas: V. Ž.
Atsakovas: A. N.
Trečiasis asmuo: M. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno komprojektas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1938-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16175-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; 30.10; 121.18; 121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-192/2014 pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui A. N., tretieji asmenys M. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno komprojektas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą; įpareigoti atsakovą A. N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (iškelti) savavališkai paklotus vandentiekio tinklus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v. ir sutvarkyti statybvietę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kartu su sutuoktiniu M. Ž. 2005 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš ieškovės motinos F. L. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovė paveldėjo iš savo motinos, ieškovės senelės O. N.. Ieškovė žemės sklype ketino įsivesti vandentiekio tinklą, todėl kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. UAB „Kauno vandenys“ ieškovei pateikė raštą, kad jai norint įsivesti vandentiekio tinklą ar jungtis prie greta esamo tinklo, reikia gauti jau esamos vandentiekio linijos į namą (duomenys neskelbtini), klojusio vandentiekio tinklą savo lėšomis savininko raštišką sutikimą dėl prisijungimo. Po šio rašto gavimo ieškovė sužinojo, kad per jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo pravesti inžineriniai tinklai, t.y. vandentiekio tinklai. Pakloto vandentiekio tinklo savininkas yra A. N., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nei ieškovė, nei jos sutuoktinis sutikimų ar pritarimų atsakovui nėra davę. UAB „Kauno vandenys“ informavo, kad bendrovės turimoje dokumentacijoje O. N. sutikimo nėra. Aplinkybę, kad vandentiekio tinklai į atsakovui priklausantį žemės sklypą atvesti neteisėtai ir savavališkai patvirtina ir tai, kad vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Statybos leidimo, leidimo kasinėjimo darbams atsakovas nebuvo gavęs, todėl jo patiesti inžineriniai tinklai yra savavališkai nutiesti. Atsakovas savavališkai paklojo vandentiekio tinklus ieškovei priklausančiame žemės sklype, todėl turi juos nugriauti (iškelti). Ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo 2012 m. spalio mėnesį, gavusi atsakymą iš UAB „Kauno vandenys“, todėl laikė, kad ieškinio senaties termino nepraleido.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad prieš vandentiekio į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tiesimą kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“, kuri nurodė, iš kur tiesti vandentiekį ir su kuo turi būti suderintas projektas. UAB „Kauno komprojektas“ 1999 m. gruodžio mėn. parengė vandentiekio projektą. Jis buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, 2000-08-29 UAB „Kauno vandenys“ leido tiesti vandentiekį. Griovys vandentiekiui buvo kasamas rankomis ir užtruko. Tiesiant vandentiekio trasą darbų vietoje bendravo su ieškovės vyru M. Ž.. Vandentiekio tiesimą atsakovas baigė 2001 m., vandentiekis buvo priimtas naudojimui, su atsakovu buvo sudaryta vandens tiekimo sutartis. Statybos leidimas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nebuvo reikalingas. Ieškovė žemės sklypo savininke tapo tik 2005-01-12, kai vandentiekis buvo jau nutiestas, todėl tiesiant vandentiekį ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. Ž. 1300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. N. bei 20,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles, patvirtintas LR Statybos ir Urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų kontrolė buvo pavesta tiekėjui, o šiuo konkrečiu atveju UAB „Kauno vandenys“. Vanduo vartotojui galėjo būti pradedamas tiekti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Todėl, esant UAB „Kauno vandenys“ išvadai, kad vandentiekio tinklas paklotas pagal projektą, yra išbandytas ir tinka eksploatacijai, o taip pat esant sudarytai Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčiai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovui priklausantys tinklai prieš daugiau nei 10 metų buvo įrengti teisėtai, pateikus visus reikalingus dokumentus. Teismo nuomone, reikalauti iš atsakovo pateikti leidimus, dėl darbų, atliktų beveik prieš 13 metų, būtų neteisinga ir neprotinga, juolab, kad valstybinės institucijos dėl bylų duomenų nomenklatūrų ir bendrųjų dokumentų saugojimo terminų galėjo reikalingų dokumentų ir neišsaugoti, ką patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime bei bylą nagrinėjant iš esmės. Valstybės įgaliota institucija atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, kurios kompetencijai priskirtas savavališkos statybos padarinių šalinimas, atsisakė tirti šios statybos, atliktos daugiau kaip prieš 10 metų, teisėtumo klausimą. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, nurodydama pašalinti jos naudojimosi žemės sklypu trukdymus. Ieškovė savo teisių pažeidimą siejo su aplinkybe, jog nuo atsakovo gyvenamojo namo per ieškovės žemės sklypo dalį nutiestas vandentiekio tinklas. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, nei ji nei buvusios žemės sklypo savininkės nėra davusios leidimo tiesti vandentiekio tinklus per šią žemę. Ginčo žemės sklypas O. N. perduotas tik 2002-12-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o viešame registre įregistruotas tik 2003-01-03, t.y. kai ginčo tinklai jau buvo baigti tiesti ir sudaryta vandens tiekimo sutartis (2001-09-25). Ieškovė žemės sklypą įsigijo tik 2005 m. sudariusi žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieškovė į žemės sklypą įgijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo pareiškė tik 2012-12-14, t.y. praėjus daugiau kaip 7 metams po žemės sklypo įsigijimo, nors ieškovės užsakymu 2005-06-06 atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus buvo fiksuoti vandentiekio tinklai esantys žemės sklype bei nustatytos specialios naudojimo sąlygos, dėl nurodytų faktinių aplinkybių, atmestas ieškovės argumentas, kad ji apie vandentiekio egzistavimą savo žemės sklype sužinojusi tik 2012 m. gavus UAB „Kauno vandenys“ atsakymą. Ieškovės sutuoktinis nurodė, kad savo teisių pažeidimą sieja su galimos vandentiekio avarijos sukeltomis pasekmėmis ir galimais nuostoliais, ši aplinkybė nesudaro pagrindo reikšti ieškinio CK 4.98 straipsnio pagrindu. Šios aplinkybės sukuria pagrindą ieškovei ir jos sutuoktiniui įvykus avarijai reikalauti patirtų nuostolių kompensacijos. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vandentiekio tinklus nutiesė šių darbų nederinęs su valstybės įgaliotomis institucijomis, t.y. savavališkai. Teismas pažymėjo, kad savininko nuosavybės teisė yra svarbi ir gerbtina, tačiau ji nėra absoliuti. Ši teisė gali būti ribojama, jeigu to reikia siekiant užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai įrengti daugiau kaip prieš 10 metų ir nesant duomenų, kad ginčo tinklai įrengti nekokybiškai, avaringi ir dėl to ieškovė patiria nuostolius, ieškovės siūlomas jos teisių gynimo būdas nėra racionalus ir prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ieškovės teises gali būti apgintos ir kitais būdais, pvz. nustatant servitutą, atlyginant dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas nepraleidus bendrojo ieškinio senaties termino, kadangi apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo po to, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t.y. 2005-06-06, ir fiksuotas vandentiekio tinklas ieškovės žemėje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė V. Ž. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 61-76) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės V. Ž. ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas vandentiekio tinklus tiesė svetimame sklype. Kai buvo tiesiami vandentiekio tinklai žemės sklype, jis priklausė O. N. ir tai patvirtina byloje esantis Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Jame nurodyta, kad O. N. turto įsigijimo ir valdymo dokumentas yra 1994-06-09 Valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tiesdamas tinklus neturėjo buvusios žemės sklypo savininkės O. N. sutikimo, jo nėra ir trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ projektinėje dokumentacijoje, susijusioje su vandentiekio klojimu, tai patvirtina 2012-10-08 AB „Kauno vandenys“ atsakymas Nr. (32-07.19) 8-2304/2. Taip pat nei ieškovė, nei jos sutuoktinis sutikimo atsakovui nėra davę. Todėl atsakovas vandentiekio tinklus paklojo svetimame žemės sklype ir neturėdamas jų savininkų sutikimo, dėl šios priežasties pakloti vandentiekio tinklai yra pakloti savavališkai.

2. Teismas nevertino tuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatų ir reikalavimų asmeniui, siekiančiam įgyvendinti statytojo teises, neteisingai vertino 2013-10-28 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus raštą Nr. (15.38)-2D-17172. Iš šio rašto matyti, kad atsakovui statybos leidimas dėl vandentiekio tinklų paklojimo nebuvo išduotas. Tai, kad institucija archyve nerado atsakovui išduoto statybos leidimo, patvirtina aplinkybę, kad jis ir nebuvo išduotas atsakovui. Atsakovas teigdamas, kad turėjo leidimą kasinėjimo darbams taip pat statybos leidimą, nei vieno iš šių dokumentų teismui nepateikė. Teismas, nurodydamas, kad nuo 2003-01-03 žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas O. N. vardu, nepagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo nereikalingas jos sutikimas vandentiekio tinklų klojimui. Atsakovas dėl tinklų įrengimo svetimame žemės sklype nesikreipė nei į sklypo savininkę, nei į Nacionalinę žemės tarnybą, jei manė, kad tai valstybinė žemė, o neturint žemės savininko sutikimo, jis negalėjo gauti statybos leidimo dėl vandentiekio tinklų tiesimo svetimame žemės sklype. Be to, atsakovo iniciatyva rengtas statinio projektas nebuvo suderintas su žemės savininkais. Projektas nėra rengtas projektuotojo, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl projekto teisėtumo.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad žemės sklypo, kuriame atsakovas paklojo vandentiekio tinklus, paskirtis yra miškų ūkio, o miško žemėje jokia statyba yra negalima. Prie bylos prijungtas 2013-05-23 Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. 111(PAV)-D2-1627, kuriame nurodyta, kad prieš klojant inžinierinius tinklus miško žemėje vadovaujantis 1995-06-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 825 patvirtintais „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais‘ miško žemė turėjo būti paversta kitomis naudmenomis, tai gali būti tik išimtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir tokią teisę turi tik žemės savininkas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad statybos leidimo atsakovas nebūtų gavęs iki nebūtų pakeista žemės paskirtis, o ir šiuo metu žemės sklypas yra miško žemė.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas atliko reikiamus veiksmus vandentiekio tinklams įvesti, kadangi be Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Statybos ir Urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, inžinerinių tinklų statybą reglamentavo Statybos įstatymas, kurio nuostatas atsakovas pažeidė. Taisyklės reglamentuoja tik santykius tarp vandens naudotojo ir įmonės tiekėjos. Iš UAB „Kauno komprojektas“ rašytinių paaiškinimų dėl UAB „Kauno vandenys“ 1999-12-14 išduotų techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad detaliai nagrinėjant pateiktą ir suderintą projektą nustatyta, jog projektas nepilnai atitinka UAB „Kauno vandenys“ technines sąlygas. Vandentiekio linija turėjo būti projektuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, o suprojektuota kitaip – nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per mišką į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. paklota vandentiekio linija su esminiais nukrypimais nuo parengto projekto. Teismas šių aplinkybių nevertino. Jei vandentiekis būtų tiesiamas pagal projektą, jis būtų tiesiamas ne per ieškovės žemę.

5. Teismas nepasisakė dėl neatitikimų tarp atsakovo pateiktų požeminių komunikacijų planų. Plane, gautame iš UAB „Kauno vandenys“, nurodyta, kad plano projektuotojas ir statytojas yra A. N., o iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gautame tokiame pačiame plane nurodytas projektuotojas yra G. M., o statytojas A. N.. Todėl galima daryti išvadą, kad požeminių komunikacijų planai yra galimai suklastoti ir negali būti laikomi teisėtais. Tokia pati padėtis yra ir su projektuojamo vandentiekio tinklo planu. Skirtingoms institucijoms ir/ar įmonėms buvo teikiami nevienodi planai, kuriuose aiškiai matyti klastojimai. Kauno miesto savivaldybės administracija į teismo paklausimą atsiuntė raštą su priedais, t.y. 2000-08-23 projektų derinimo tarnybos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, taip pat dokumentaciją 5 lapus. Prie rašto yra pridėtas projektų derinimo tarnybos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo projektas derinimui derinimo taryboje priimtas 2000-07-05, o Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus jau buvo suderintas 2000-02-09, t. y. anksčiau suderintas negu priimtas derinimui. Taip pat 8.1 punkte, kuriame pasirašė „Kauno keliai“ atstovas, padarytas įrašas „Įvykdyti iki asfalto dangos įruošimo (duomenys neskelbtini) gt.“ Ieškovė iš VĮ Registrų centro gavo atsakymą (kurį prideda prie šio apeliacinio skundo), kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo įregistruota tik 2007-11-30, iki to laiko tai buvo (duomenys neskelbtini) g., po to buvo pakeista į (duomenys neskelbtini) g., todėl 2000-07-05, kada neva tai buvo derinamas atsakovo pateiktas projektas, tokios gatvės - (duomenys neskelbtini) nebuvo ir tokio įrašo negalėjo būti, todėl pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Taip Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius pateikė raštą, kad kasinėjimo (žemės) darbų leidimai ir su jais susiję dokumentai, nuo jų išdavimo dienos saugojami 10 metų, tačiau nepraėjus terminui jau buvo sunaikinti 2008-12-08 aktu Nr.43-5-253.

6. Teismo argumentai, kad aplinkybė, jog ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiame sklype savavališkai pakloti vandentiekio tinklai sukuria pagrindą ieškovei ir jos sutuoktiniui įvykus avarijai reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, prieštarauja CK 4.98 str. nuostatoms, kadangi savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims, o taip pat ir atsakovui. Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, neturėdamas žemės sklypo savininkų sutikimo, ne pagal išduotas Technines sąlygas, pastatė vandentiekio inžinerinius tikslus, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas.

Ieškovė V. Ž. 2014-09-25 pateikė prašymą (2 t. b. l. 107-112) priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 92-96) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, neįrodė savo pažeistų teisių atsakovui įrengus vandentiekį ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančiame sklype, dėl ko ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su vandentiekio įrengimo pažeidimais, o ne su ieškovų galimai pažeistomis teisėmis. Ieškovė žemės sklypo savininke tapo 2005-01-12, atsakovas vandentiekį įsirengė 1999-2001 m., t.y. iki ieškovei tampant turto savininke, todėl vandentiekio įrengimas iki ieškovei tampant turto savininke negalėjo pažeisti ieškovės, kaip savininkės teisių, nes ji tokių teisių vandentiekio įrengimo metu įgijusi nebuvo. Ankstesni turto savininkai, tarp jų ir O. N. savo, kaip savininkės teisių įrengiant vandentiekį negynė, nors apie vandentiekio įrengimą jai priklausančiame sklype negalėjo nežinoti. Liudytojai patvirtino, kad ieškovai netgi buvo iškvietę komisiją patikrinti vandentiekio tiesimo darbų teisėtumą. Buvusiam turto savininkui sutikus su vandentiekio įrengimu, ieškovai šios teisės neperėmė, nes negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai.

2. Ieškovei įgijus sklypą, buvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai. Po jų atlikimo patikslintos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos. 2006 m. kovo 27 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrengimų apsaugos zona, o ši specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga įregistruota viešame registre 2006-05-12. Ieškovai minėto Kauno apskrities viršininko įsakymo neskundė, kas patvirtina, kad jie su tokiomis sklypo naudojimo specialiosiomis sąlygomis sutiko. Šio įsakymo apskundimui yra suėję LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatyti terminai. Teismas pagrįstai pripažino, kad nei ieškovė, nei ankstesni žemės sklypo savininkai negynė savo teisių daugiau kaip dešimt metų, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokios teisės pažeistos nebuvo.

3. Atsakovas buvo parengęs vandentiekio įvado įrengimo projektą, kuris buvo suderintas savivaldybės projektų derinimo komisijoje. Statybos leidimas inžinierinių tinklų tiesimui nebuvo reikalingas, kadangi sutinkamai su Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninį reglamento STR 1.07.01:1999 nuostatomis toks leidimas nebuvo būtinas. Atliekant šiuos darbus buvo būtina iki žemės kasimo darbų pradžios inžinerinių tinklų apsaugos zonose iškviesti į vietą šiuos tinklus eksploatuojančių įmonių atstovus. Žemės darbus atlikti pagal STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ reikalavimus. Iš byloje pateikto vandentiekio įvado projekto matyti, kad šių reikalavimų ieškovas laikėsi, projektas buvo suderintas su požeminių komunikacijų organizacijomis, projektas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriumi, UAB „Kauno vandenys“ leido vykdyti žemės kasimo darbus.

4. Ieškovė neįrodė, kad leidimas žemės darbams nebuvo išduotas. Sutinkamai su organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ 15 punkto nuostatomis, kad gauti leidimą žemės darbams, buvo reikalinga pateikti statybos leidimą bei kitus privalomus statybos dokumentus. Todėl tikėtina, kad šie dokumentai buvo pateikti, kadangi, priešingu atveju, atsakovui leidimas žemės darbams nebūtų išduotas. Aplinkybė, kad leidimas buvo sunaikintas, kol dar nebuvo pasibaigęs jo saugojimo laikas, neturi teisinės reikšmės, kadangi toks laikas iki ieškinio pareiškimo teismui jau buvo suėjęs. Dėl rašytinio sutikimo nebuvimo ieškovė neturi teisės reikšti pretenzijų, kadangi nuo statybos darbų pabaigos yra suėję daugiau kaip dešimt metų. Projektas buvo suderintas savivaldybės komisijoje, jam pritarta, todėl ši aplinkybė paneigia apeliantės teiginius dėl projekto teisėtumo.

5. Skundo teiginiai, kad vandentiekio įvadas suprojektuotas ne pagal UAB „Kauno vandenys“ išduotas technines sąlygas, neturi teisinės reikšmės vertinant vandentiekio įrengimo teisėtumą. Pats projektas buvo svarstytas savivaldybės komisijoje ir suderintas su atsakingomis institucijomis. UAB „Kauno vandenys“ leido vykdyti žemės darbus pagal parengtą projektą. Po inžinierinių tinklų įklojimo UAB „Kauno vandenys“ priėmė darbus, projekte atlikdama žymą, kad vandentiekis paklotas pagal projektą, hidrauliškai išbadytas ir tinka eksploatacijai. Todėl akivaizdu, kad išdavusi technines sąlygas institucija UAB „Kauno vandenys“ sutiko su projekto pakeitimais. Kiek atsakovui yra žinoma, vandentiekio įvadą klojusi, bei dokumentaciją tvarkiusi įmonė šiuos projekto pakeitimus derino su reikiamomis institucijomis, kad įvadas būtų įrengtas ekonomiškiausiu būdu, negriaunant esamų gatvių.

6. Teiginiai, kad įvadas įrengtas miško ūkio paskirties žemėje, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio. Statyba tiesiant inžinierinius tinklus miško ūkio žemėje sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 825 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 15 punkto nuostatomis nėra imperatyviai draudžiama. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos reikalavimas atitinka proporcingumo principus, bei viešuosius interesus. O. N. nuosavybės teisės į sklypą buvo įregistruotos po to, kai vandentiekio įvadas buvo nutiestas, priimtas naudoti, bei sudaryta vandens tiekimo sutartis. Sutinkamai su CK 1.75 str. 2 dalimi neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis.

7. Atsižvelgiant į tai, kad vandentiekis yra įrengtas prieš trylika metų, ieškovė apie tokio vandentiekio įrengimą žinojo ir ne vėliau kaip 2006 m. atlikus sklypo kadastrinius matavimus, bei nustačius specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas, su specialiomis žemės sklypo naudojimo sąlygomis sutiko, kas patvirtina, kad vandentiekio įrengimas jos teisių nepažeidžia, vandentiekio iškėlimas bus susijęs su didelėmis sąnaudomis tiek iškeliant įrengtus tinklus, tiek projektuojant bei tiesiant naujus, todėl ginti teises ieškovės pasirinktu būdu neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Ieškovės prie skundo pateikiamas rašytinis įrodymas Kauno apygardos administracinio teismo nutartis bei VĮ Registrų centras raštas neprijungtini prie bylos, kadangi ieškovė nenurodo aplinkybių, dėl kurių tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo po teismo sprendimo byloje priėmimo. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla.

Šalies argumentai

Atsakovas A. N. 2014-09-25 taip pat pateikė pareiškimą (2 t. b. l. 105), kuriuo prašo prie bylos prijungti 2014-06-20 UAB „Kauno vandenys“ raštą, patvirtinantį, kad vandentiekio trasa įklota pagal tinklų pridavimo aktą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 86-89) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Ginčas šioje byloje vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų, o Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinis, todėl neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį, kuria Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo 2006-03-15 nutarimas, kuriuo A. N. paskirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda, paliktas nepakeistas ir Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštą, kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo įregistravimą ir pavadinimo pakeitimus. Nurodo, kad minėta nutartis patvirtina aplinkybę, jog atsakovas linkęs meluoti, nes nagrinėjant bylą į klausimą, ar buvo baustas už neteisėtai ieškovei ir jos sutuoktiniui nukirstą medį atsakė, jog tokio fakto nebuvo. Teigia, jog VĮ Registrų centro raštas rodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo įregistruota tik 2007-11-30, iki to laiko buvo (duomenys neskelbtini) todėl 2000-07-05 kada neva tai buvo derinamas atsakovo pateiktas projektas tokios gatvės ((duomenys neskelbtini)) nebuvo ir tokio įrašo negalėjo būti. Tačiau iš pateikto rašto turinio analizės matyti, kad Kauno m. (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas LR adresų registre įregistruotas 1998-06-01, gatvės pavadinimo pakeitimas įregistruotas 1998-08-03, kai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis pakeista į (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, buvusi (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje pakeista į (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvė kaip kelių (gatvių) paskirties nekilnojamojo turto objektas nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007-11-30. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti nauji įrodymai nepatvirtina ir nepaneigia reikšmingų bylos aplinkybių, teisėjų kolegija atsisako juos priimti (CPK 180 str., 314 str.). Be to, apeliantė jau po apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014-04-30, 2014-07-02 ir 2014-07-31 raštus, Kauno apskrities viršininko 2006-03-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos administracinio teismo 2011-06-02 sprendimą) ir prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos; atsakovas pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2014-06-20 raštą ir jį taip pat prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus šalių rašytinius įrodymus sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, apeliantė teikdama naujus įrodymus nurodo aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertinamos pirmos instancijos teisme, todėl nagrinėjant apeliantės skundą apeliacinės instancijos teisme, laikytinos naujomis aplinkybėmis ir negali būti tiriamos (CPK 312 str.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šalių pateiktus naujus įrodymus po apeliacinio skundo pateikimo atsisakoma priimti.

Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundą netiriamos, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl žemės sklypo savininko pažeidžiamų nuosavybės teisių gynimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad O. N. (duomenys neskelbtini) kaime 1994-06-09 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno rajono valdybos 1994-06-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta natūra 5,77 ha žemės dviem žemės sklypais: 5,70 ha (2,36 ha žemės naudmenų, 0,34 ha vandenų, 3,0 ha miško žemės) ir 0,07 ha (po pastatais). 2002-12-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-06-09 Kauno rajono valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno rajono valdybos 1994-06-09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeisti ir O. N. vietoj 5,77 ha žemės suteikta 0,6635 ha žemės dviem sklypais: 0,0735 ha užstatytos teritorijos ir 0,59 ha. 0,59 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), O. N. vardu 2003-01-03 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus adresas (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą O. N. pagal 2003-02-11 dovanojimo sutartį Nr. 1-380 padovanojo F. L., kuri 2005-01-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 136 šį sklypą pardavė ieškovei V. Ž. ir jos sutuoktiniui M. Ž.. Iš teismui pateiktų toponuotraukų ir geodezinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad per dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo nutiesti vandentiekio tinklai. Minėto vandentiekio tinklo savininkas, UAB „Kauno vandenys“ duomenimis, A. N., o bylos duomenimis jie buvo nutiesti 2000 - 2001 m. Vadovaujantis 2012-10-05 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo raštu vandentiekio tinklai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Ieškovė atsakovui pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, siekdama iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pašalinti požeminį vandentiekio vamzdyną. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį jos reikalavimą atmetė.

Apeliantė (ieškovė) apeliacinį skundą grindžia visa eile argumentų: t. y. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kad neįvertino visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir nevertino tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, kad nepasisakė dėl neatitikimų tarp atsakovo, Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų, ir iš esmės visi jie yra susiję su vandentiekio įrengimo pažeidimais.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; iš esmės teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė - apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, faktinės ginčo aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje, tačiau minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl įrodinėjimo dalyko bylose tuo atveju, kai reikalavimas yra reiškiamas CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, jį grįsdama nuosavybės teisių pažeidimu ir reikalaudama įpareigoti atsakovą nugriauti (iškelti) savavališkai paklotus vandentiekio tinklus bei sutvarkyti statybvietę jai priklausančiame žemės sklype. Kaip jau paminėta, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik nurodo, kad ji kaip žemės sklypo savininkė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, tačiau jokių aplinkybių dėl jai priklausančiame žemės sklype atsakovo nutiesto vandentiekio daromo neigiamo neleistino poveikio jos žemės sklypui nenurodė ir neįrodinėjo.

Tiek patikslinto ieškinio, tiek apeliacinio skundo turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog iš esmės visi apeliantės argumentai yra susiję su teisės aktų reikalavimų pažeidimais įrengiant vandentiekį, o ne su jos pažeistomis teisėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju statyba nėra pripažinta savavaline teisės aktų nustatyta tvarka, tokio reikalavimo nėra pareiškusi ir ieškovė.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl buvusios sklypo savininkės O. N. sutikimo nebuvimo tiesiant vandentiekį teisėjų kolegija pažymi, kad nors O. N. žemė natūra buvo grąžinta 1994-06-09 Valdybos potvarkiu, tačiau ginčo žemės sklypas jai buvo perduotas tik 2002-12-16 Apskrities viršininko įsakymu, o viešame registre įregistruotas tik 2003-01-03, t. y. jau po to, kai vandentiekio įvadas buvo nutiestas ir priimtas naudoti (2000 -2001m.), o neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 1-2 d.). Be to, apie vandentiekio įrengimą, gyvendama šalia ginčo sklypo (jos nurodytas adresas 1999-12-24, 2003-01-15 įgaliojimuose – (duomenys neskelbtini)), O. N. negalėjo nežinoti. 2014-01-14 teismo posėdyje apklausti liudytojai Z. M. ir A. M. parodė, kad 2000 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje tiesiant vandentiekį, atvykę, jų teigimu, savivaldybės darbuotojai (2 moterys ir vyras), dalyvaujant ir Ž., patikrino vandentiekio tiesimo darbų teisėtumą (dokumentus, kuriuos parodė galimai darbų vykdytojas), o jiems išvykus darbai buvo tęsiami. Buvusi sklypo savininkė O. N., o vėliau ir 2003-02-11 dovanojimo sutarties pagrindo ginčo sklypo savininke tapusi jos dukra F. L., neginė savo pažeistų teisių, t. y. sutiko su vandentiekio įrengimu, o ieškovė 2005-01-12 tapusi ginčo sklypo savininke (bendrasavininke su sutuoktiniu) šios teisės neperėmė, nes negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesni savininkai (CK 4.48 str. 2 d.). Ieškovei ir jos sutuoktiniui įgijus ginčo sklypą nuosavybės teise, 2005-12-20 buvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, o 2006-03-27 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ir jos įregistruotos viešame registre 2006-05-12. Ieškovė minėto įsakymo neskundė (jo apskundimo terminą nustato ABTĮ 33 str. 1 d.), o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė su tokiomis sklypo naudojimo specialiomis sąlygomis sutiko.

Apeliantė nurodo, kad atsakovas neturėjo statybos leidimo inžinierinių tinklų statybai, todėl statyba yra neteisėta. Apeliantės nurodytame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-10-28 rašte Nr. (15.38)-2D-17172 (t. 1, b. l. 173) pateikiama informacija nei patvirtina, nei paneigia statybos leidimo dėl vandentiekio tinklų paklojimo išdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ginčo tinklų įrengimo metu galiojusių Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų LR statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, nuostatas, išanalizavęs bei įvertinęs išlikusią ir teismui pateiktą medžiagą, pagrįstai sprendė, kad reikalauti iš atsakovo pateikti leidimus dėl darbų, atliktų beveik prieš 13 metų, būtų neteisinga ir neprotinga, juolab, kad valstybinės institucijos dėl bylų duomenų nomenklatūrų ir bendrųjų dokumentų saugojimo terminų galėjo reikalingų dokumentų neišsaugoti, o valstybės įgaliota institucija atliekanti valstybinę priežiūrą, kurios kompetencijai priskirtas savavališkos statybos padarinių šalinimas, atsisakė tirti šios statybos teisėtumo klausimą, nes statybos atliktos daugiau kaip prieš dešimt metų. Vien aplinkybė, kai iš UAB „Kauno vandenys“ gautame vandentiekio tinklų plane, kuriame yra projekto suderinimo, įmonių leidimo vykdyti žemės kasimo darbus, pakloto vandens įvado tinkamumo eksploatacijai atžymos, nurodoma, kad ir projektuotojas, ir statytojas yra A. N., o iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gautame tokiame pat vandentiekio tinklų plane be jokių suderinimo atžymų projektuotoju nurodytas G. M., o statytoju A. N., nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog vandentiekio tinklų planas (visiškai tapatus brėžinys) negali būti laikomas teisėtu. Apeliantė neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiūrą atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti visų jų priimtų aktų ar veiksmų, siekdama apginti savo pažeistas teises, kurias ji turi galimybę apginti kitomis priemonėmis. Sutiktina su apeliante, kad statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti nuostatai, kuriais vadovaujantis apeliantė teigia, kad vandentiekio statyba ginčo žemės sklype negalima, neteko galios nuo 1997-07-31, t. y. dar iki ginčo statybos pradžios, o kitų teisės aktų, draudžiančių statybą ginčo sklype, apeliantė nenurodo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialiosios ginčo žemės sklypo naudojimo sąlygos yra nustatytos Apskrities viršininko įsakymu ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 22 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, ar bus užtikrinta nagrinėjamu atveju miškų ūkio žemės apsauga tenkinant ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą iškelti įrengtą vandentiekį, apeliantė įrodymų nepateikė, o kilus dviejų viešųjų interesų – tinkamo miško ūkio paskirties žemės naudojimo užtikrinimo ir civilinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo siekio – konkurencijai, būtina įrodyti, kurį iš šių viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), -1 000 Lt (t. 2, b. l. 96-98), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų, arba 289,62 eurų) teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė