Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovei V. Ž., jos atstovei advokatei I. B., atsakovui A. N., jo atstovei advokatei D. I. V., trečiajam asmeniui M. Ž., trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. P., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B., trečiojo asmens UAB „K. K.“ atstovui A. V., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei E. S., nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui A. N. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir įpareigoti atsakovą A. N., gim. 1948-11-28, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (iškelti) savavališkai paklotus vandentiekio tinklus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. 1901-0284-0477, kadastrinis Nr. 1901/0284:477 Kauno m.k.v. ir sutvarkyti statybvietę.

Iš aukščiau išdėstytos informacijos yra aišku, kad per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės žemės sklypą vandentiekio tinklai pravesti savavališkai, neturint savininkų sutikimo juos pravesti. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių ir pridedamų rašytinių įrodymų taip pat yra suprantama, kad vandentiekio tinklus savavališkai per ieškovei priklausantį žemės sklypą pravedė atsakovas A. N.. Taip pat aplinkybę, kad vandentiekio tinklai į atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 2, atvesti neteisėtai ir savavališkai patvirtina ir tai, kad ir VĮ Registrų centro duomenimis vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) g. 2, Kaune, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovas teigia, kad vandentiekį tiesė per valstybinę žemę ir gavęs visus reikiamus leidimus, reikalingus kasinėjimui ir vandentiekio tiesimui.

Su atsakovo aukščiau nurodytais argumentais ieškovė nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovė gavo projektinės dokumentacijos kopiją dėl (duomenys neskelbtini) g. 2 vandentiekio tinklų. Iš pridedamo UAB „Kauno projektas" parengto vandentiekio tinklų projekto matyti, kad projektas buvo derinamas su atitinkamomis Institucijomis. Tačiau iš jame esančių suderinimų, o būtent Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus suderinimo matyti, kad minėto skyriaus darbuotojas suderino minėtą projektą, tačiau taip pat derinime nurodė, kad reikalinga gauti statybos ir žemės kasimo leidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių leidimų, t.y. nei statybos leidimo nei leidimo kasinėjimo darbams, tarp dokumentų gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)" nėra. Tokių leidimų nepateikė ir atsakovas A. N., todėl ieškovė daro pagrįstą išvadą, kad tokių leidimų atsakovas net ir neturėjo, todėl vandentiekio tinklus paklojo neteisėtai. Atsakovas teigia, kad statybos leidimo vandentiekio tinklų paklojimui nereikėjo bei taip teigdamas atsakovas remiasi Statybos įstatymo 23 str. bei STR. Atkreiptinas dėmesys, kad minimas Statybos įstatymo 23 str, ir STR tuo metu, kai buvo savavališkai pakloti vandentiekio tinklai, negaliojo, tuo metu galiojo kita Statybos įstatymo redakcija, kuria ir turėjo vadovautis atsakovas siekdamas įgyvendinti statytojo teises ir patiesti vandentiekio tinklus. Iš gautų dokumentų matyti, kad statybos leidimo, leidimo kasinėjimo darbams atsakovas nebuvo gavęs, todėl jo patiesti inžineriniai tinklai yra savavališkai nutiesti. Atsakovo nutiesti vandentiekio tinklai einantys per ieškovei V. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį A. K. skl. . 65-3, Kaune, unikalus Nr. 1901-0284-0477, kadastrinis Nr.l901/0284:477 Kauno m.k,v., yra savavalinis statinys. Atsakovas A. N. savavališkai paklojo vandentiekio tinklus ieškovei priklausančiame žemės sklype, todėl teismo įpareigotinas juos nugriauti (iškelti). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo 2012 metais spalio mėnesį, todėl nuo tada ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, tai yra nuo momento apie pažeistos teisės sužinojimą, todėl ieškovė laiko, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino šiam ieškiniui paduoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypą, kuriame yra savavališkai patiesti vandentiekio tinklai, ieškovė įsigijo 2005 metais, o tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas yra 10 metų, todėl bet kuriuo atveju negali būti suėjęs ieškinio senaties terminas, kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo nėra praėję 10 metų. Tačiau jeigu teismas manytų, kad ieškovė visgi yra praleidusi ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į savavališkų statybų vykdymo laiką, tada ieškovė prašo terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad apie pažeistą teisę ir apie pažeidėją - atsakovą, ji sužinojo 2012 m. spalio mėnesį, gavusi atsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)".

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo teismo dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, kadangi patikslinto ieškinio reikalavimas nėra susijęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėmis ar teisėtais interesais. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo nutiesti inžineriniai tinklai atitinka statinio sąvoką, todėl jų tiesimui taikytini statybos darbus reglamentuojantys teisės aktai. LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. buvo nustatyta, jog statytojo teisė realizuojama, kai: (1) turimas sklypas. įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; (2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; (3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad tinklų tiesimo metu (nuo 1994 m. birželio 9 d. iki 2003 m. vasario 24 d.) žemės sklypas nuosavybės teise priklausė O. N. (ieškovės senelei), tačiau su Žemės sklypo savininke projektas nebuvo derintas, jos sutikimas vandentiekio tinklų tiesimui byloje nėra pateiktas. Atsakovo parengtas projektas buvo derintas su Kauno miesto savivaldybės administracija, šiame suderinime buvo nurodyta „gauti statybos ir žemės kasimo leidimus". Pagal tuo metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka¹¹, patvirtinto LR aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, 4 punktą, leidimus statyti ir griauti statinius išduoda apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba. Duomenų apie šios institucijos išduotą statybos leidimą ginčo statinių statybai Kauno miesto savivaldybės administracija neturi. Statybos metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai" 14 p., leidimus žemės darbams vykdyti išduoda miesto, rajono savivaldybė. Kauno miesto savivaldybės administracijoje duomenų apie tokio leidimo išdavimą nėra išlikusių, nes tokio pobūdžio leidimai yra riboto saugojimo dokumentai (požeminių komunikacijų kasinėjimo darbų vykdymui išduoti leidimai nuo 1997 iki 2002 metų yra sunaikinti). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turėjo aukščiau nurodytus leidimus statybos ir žemės darbams vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiasis asmuo laiko, kad patikslintas ieškinys galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei atsakovas nepateiktų aukščiau minėtų dokumentų (Žemės sklypo savininkės O. N. sutikimo, statybos ir žemės darbų leidimų), t. y., jei neįrodytų ginčo vandentiekio tinklų tiesimo Žemės sklype teisėtumo ir atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tačiau taip pat mano, kad tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad vandentiekio tinklai įrengti neteisėtai, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo iškelti paklotus vandentiekio tinklus žemės sklype turi būti vertinamas eksploatuojamų vandentiekio tinklų išmontavimo racionalumas - reikalingos lėšos projektavimo, tinklų iškėlimo, naujų tinklų tiesimo darbams ir pan. Todėl svarstytina galimybė ginti ieškovės pažeistas teises kitais būdais - atlyginant dėl tinklų tiesimo atsiradusius nuostolius, nustatant servitutą, atlyginant dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.124-4.129 str.).

Trečiasis asmuo UAB „K. K.“ atsiliepime nurodė, kad UAB „Kauno komprojektas" vandentiekio linijos į pil. A. N. gyvenamajį namą (duomenys neskelbtini) g.2, Romainiuose, Kaune neprojektavo, todėl negali pateikti jokios informacijos apie šį projektą. Byloje pateikta su UAB „K. K.“ atpažinimo ženklais topografinė nuotrauka bendrovėje neregistruota, už ją pil. A. N. bendrovei nėra mokėjęs, todėl gali būti, kad tuometiniai bendrovės darbuotojai ją parengė be bendrovės administracijos sutikimo. Šiuo metu toponuotrauką

rengę specialistai bendrovėje nedirba. Bylą nagrinėjant iš esmės trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad atsakovas įstatymų reikalavimų neįvykdė: negavo apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimo statyti statinį (vandentiekio tinklus); byloje nėra duomenų, kad buvo organizuota ir atlikta statinio statybos techninė priežiūra; nėra duomenų, kad būtų vykdoma autorinė statinio statybos priežiūra; nėra duomenų, kad buvo atliktas baigto statinio priėmimas naudoti; statinys teisiškai neįregistruotas. Nurodė, kad techninis projektas nepilnai atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)" 1999-12-14 technines sąlygas Nr.11-13-3302. Vandentiekio linija turėjo būti projektuojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dabar A. K.) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Suprojektuota kitaip - nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per mišką į (duomenys neskelbtini) gatvę. Paklota vandentiekio linija su esminiais nukrypimais nuo parengto projekto. Nukrypimai nesuderinti su projektuotoju ir kitais derinimo tarybos nariais. Baigiamųjų kalbų metu trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo M. Ž. prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Onai N. A. K. kaime 1994-06-09 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 323 ir Kauno rajono valdybos 1994-06-09 sprendimu Nr. 1847 buvo grąžinta natūra 5,77 ha žemės dviem žemės sklypais: 5,70 ha (2,36 ha žemės naudmenų, 0,34 ha vandenų, 3,0 ha miško žemės) ir 0,07 ha (po pastatais) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr.19/24088, b.l. 8, 9). Vadovaujantis LAT 2002-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002, 2002-12-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-7206 1994-06-09 Kauno rajono valdybos potvarkis Nr. 323 ir Kauno rajono valdybos 1994-06-09 sprendimas Nr. 1847 buvo pakeisti ir O. N. vietoj 5,77 ha žemės suteikta 0,6635 ha žemės dviem sklypais: 0,0735 ha užstatytos teritorijos ir 0,59 ha miško (nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr.19/24088, b.l. 6, 7). 0,59 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, adresu A. K., skl. Nr. 65-3, 2003-01-03 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre registro Nr.19/24088-1, unikalus adresas 1901-0284-0477 (I t., b.l. 9). Šį žemės sklypą O. N. pagal 2003-02-11 dovanojimo sutartį Nr. 1-380 padovanojo F. L., kuri 2005-01-12 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 136 šį sklypą pardavė ieškovei V. Ž. ir jos sutuoktiniui M. Ž. (nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr.19/24088). 2005-06-06 žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai (I t., b.l. 110-114). Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-06-13 atsakymo ieškovei, nustatyta, kad ieškovė norėdama įsivesti vandenį į žemės sklypą turi gauti jau esamos vandentiekio linijos į namą (duomenys neskelbtini) g. 2, klojusio vandentiekio tinklą savo lėšomis, savininko raštišką sutikimą dėl prisijungimo (I t., b.l. 12). Minėto vandentiekio tinklo savininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, A. N. (I t., .l. 13). Vadovaujantis 2012-10-05 VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo raštu vandentiekio tinklai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (I t., b.l. 16). Iš teismui pateiktų toponuotraukų ir geodezinio žemės sklypo, adresu A. K. skl. Nr. 65-3, plano (I t., b.l. 114) matyti, kad vandentiekio tinklai nutiesti per dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo.

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (LR CK 4.98 str.). Ieškovė atsakovui pareiškė ieškinį, siekdama iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pašalinti požeminį vandentiekio vamzdyną. Ieškinyje nurodė, kad vandentiekio vamzdžius per jai, nuo 2005 metų, priklausantį žemės sklypą yra neteisėtai nutiesęs atsakovas.

Atsakovas neginčijo, kad 2001 metais nutiesė vandentiekio tinklus nuo jo gyvenamojo namo iki miesto tinklų per ginčo žemę, tačiau tai buvo atlikta teisėtai, parengus projektus, gavus visus leidimus, neprieštaraujant ieškovei ir jos sutuoktiniui, kurie šį procesą stebėjo nuo pat pradžių. Vandentiekis buvo priimtas naudoti, tą patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų eksploatacijos cecho inžinieriaus pastaba ant topografinės nuotraukos, vandentiekis yra prijungtas prie miesto tinklų, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kuri vykdoma ir galioja iki šiol.

Teismas pažymi, kad pagal ginčo tinklų įrengimo metu galiojančias „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles“ patvirtintas LR Statybos ir Urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 „norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, vartotojas (ABONENTAS) turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš TIEKĖJO technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. Techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja TIEKĖJO įgaliotas atstovas. Vanduo ABONENTUI pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš TIEKĖJO pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.

Pagal išlikusią ir teismui pateiktą medžiagą matyti, kad atsakovas 1999-2000 metais atliko vandentiekio tinklo įvedimo į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini) g.2, Kaune, projektinės medžiagos rengimo ir derinimo darbus, t.y. atsakovas: 1999-12-14 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)" gavo technines sąlygas Nr.11-13-3302 (I t. b.l. 60)l; padarė teritorijos toponuotrauką; užsakė vandentiekio tinklų projektą, kurį parengė atestuotas specialistas G. M. (kvalif. atestat. Nr.7904, II t., b.l. 7) - pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „K. K.“ nurodė nerengęs vandentiekio plano, neįrodo, kad planas yra netinkamas ir parengtas nekvalifikuoto specialisto, su tuo sutiko ir trečiasis asmuo (II t., b.l. 32); vandentiekio tinklų projektą 2000-07-05 suderino Kauno miesto savivaldybės kompleksinio projektų derinimo tarybos protokolu Nr.3326 (II t., b.l. 5, 6); padarė paklotų vandentiekio tinklų kontrolinę geodezinę nuotrauką (II t., b.l. 35); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatytą vandentiekio tinklą hidrauliškai patikrino ir patvirtino jo tinkamumą eksploatacijai (I t., b.l. 30, 63); 2001-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su A. N. sudarė vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr.22218 dėl vandens tiekimo į privačią valdą adresu (duomenys neskelbtini) g.2, Kaune (I t., b.l. 28, 29). Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pagal ginčo statybos metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai" 14 p. leidimus žemės darbams vykdyti išduodavo miesto, rajono savivaldybė, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijoje duomenų apie tokio leidimo išdavimą nėra išlikę, nes tokio pobūdžio leidimai yra riboto saugojimo dokumentai ir požeminių komunikacijų kasinėjimo darbų vykdymui išduoti leidimai nuo 1997 iki 2002 metų yra sunaikinti 2008-12-08 aktu Nr. 43-5-253 (I t., b.l. 133, 135). Iš teismui pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-10-28 rašto Nr. (15.38)-2D-17172 matyti, kad skyrius archyve leidimo vandentiekio tinklų klojimui, žemės sklype A. K. sklypo Nr. 65-3, Kaune, nerado (I t., b.l.173). Atsakovas teismui paaiškino, kad kelis kartus keitė gyvenamąją vietą ir taip pat neišsaugojo turėtų dokumentų (I t., b.l. 45).

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles patvirtintas LR Statybos ir Urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172) prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų kontrolė buvo pavesta tiekėjui, o šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau minėta vanduo vartotojui galėjo būti pradedamas tiekti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, gavus iš TIEKĖJO pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Todėl nagrinėjamu atveju, esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadai, kad vandentiekio tinklas paklotas pagal projektą, yra išbandytas ir tinka eksploatacijai, o taip pat esant sudarytai Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčiai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovui priklausantys tinklai prieš daugiau nei 10 metų buvo įrengti teisėtai, pateikus visus reikalingus dokumentus. Teismo nuomone, reikalauti iš atsakovo pateikti leidimus, dėl darbų atliktų beveik prieš 13 metų, būtų neteisinga ir neprotinga, juolab, kad valstybinės institucijos dėl bylų duomenų nomenklatūrų ir bendrujų dokumentų saugojimo terminų galėjo reikalingų dokumentų ir neišsaugoti, ką patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime bei bylą nagrinėjant iš esmės (I t., b.l. 135, 165). Pažymėtina, kad valstybės įgaliota institucija atliekanti statybos valstybinę priežiūrą, kurios kompetencijai priskirtas savavališkos statybos padarinių šalinimas, atsisakė tirti šios statybos, atliktos daugiau kaip prieš 10 metų, teisėtumo klausimą (I t., b.l. 89).

Šioje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, nurodydama pašalinti jos naudojimosi žemės sklypu trukdymus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika asmens teisės negatorinio ieškinio pagrindu gali būti ginamos tik tada, kai įrodoma, jog jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ji savo teisių pažeidimą siejo su aplinkybe, jog nuo atsakovo gyvenamojo namo per ieškovės žemės sklypo dalį nutiestas vandentiekio tinklas. Ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, nei ji nei buvusios žemės sklypo savininkės nėra davusios leidimo tiesti vandentiekio tinklus per šią žemę. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad ginčo žemės sklypas O. N. perduotas tik 2002-12-16 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-7206, o viešame registre įregistruotas tik 2003-01-03 (I t., b.l. 9), t.y. kai ginčo tinklai jau buvo baigti tiesti ir sudaryta vandens tiekimo sutartis (2001-09-25). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė žemės sklypą įsigijo tik 2005 m. sudariusi žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieškovė į žemės sklypą įgijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo vertinimu, pripažintina svarbia aplinkybe faktas, jog ieškovė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo pareiškė tik 2012-12-14, t.y. praėjus daugiau kaip 7 metams po žemės sklypo įsigijimo, nors ieškovės užsakymu 2005-06-06 atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus buvo fiksuoti vandentiekio tinklai esantys žemės sklype bei nustatytos specialios naudojimo sąlygos (I t., b.l. 112-114), dėl nurodytų faktinių aplinkybių, atmestinas ieškovės argumentas, kad ji apie vandentiekio egzistavimą savo žemės sklype sužinojusi tik 2012 metais gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovės sutuoktinis, trečiasis asmuo, nurodė, kad savo teisių pažeidimą sieja su galimos vandentiekio avarijos sukeltomis pasekmėmis ir galimais nuostoliais, vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo reikšti ieškinio CK 4.98 straipsnio pagrindu. Šios aplinkybės sukuria pagrindą ieškovei ir jos sutuoktiniui įvykus avarijai reikalauti patirtų nuostolių kompensacijos.

Teismas susipažinęs su rašytiniais bylos dokumentais, išklausęs liudytojų, trečiųjų asmenų ir bylos šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sprendžia kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vandentiekio tinklus nutiesė šių darbų nederinęs su valstybės įgaliotomis institucijomis, t.y. savavališkai, tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle (LR CPK 185 str.). Teismas pažymi, kad savininko nuosavybės teisė yra svarbi ir gerbtina, tačiau ji nėra absoliuti. Ši teisė gali būti ribojama, jeigu to reikia siekiant užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai įrengti daugiau kaip prieš 10 metų ir neesant duomenų, kad ginčo tinklai įrengti nekokybiškai, avaringi ir dėl to ieškovė patiria nuostolius, ieškovės siūlomas jos teisių gynimo būdas nėra racionalus ir prieštarautų prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (LR CPK 3 str.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išsakyta pozicija, kad ieškovės teises gali būti apgintos ir kitais būdais, pvz. nustatant servitutą, atlyginant dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.124-4.129 str.).

Teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas nepraleidus bendrojo ieškinio senaties termino (LR CK 1.125 str. 1 d.), kaip jau minėta, teismas objektyviai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, laiko, kad apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo po to kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t.y. 2005-06-06, ir fiksuotas vandentiekio tinklas ieškovės žemėje (b.l. 113).

Vadovaujantis išdėstytu ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1300,00 Lt už advokato pagalbą (b.l. 26, 180, 181, 182 CPK 79 str., 88 str., 93 str.).

Iš ieškovės valstybei priteistina 20,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. N., gim. 1948-11-28, naudai 1300,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20,40 Lt (dvidešimt litų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.