- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-215-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02776-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- F. K.
- Atsakovas
- R. U., M. U.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-940-2020 pagal ieškovo F. K. ieškinį atsakovams R. U., M. U., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. K., dėl piniginių lėšų priteisimo ir daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas F. K. prašė teismo priteisti iš atsakovų R. U. ir M. U. 14 075 Eur, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo žoliapjovę Viking MB 248 T ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu S. K. gyveno ir dirbo J. K., tačiau planavo su šeima grįžti nuolat gyventi į Lietuvą. Teigė, kad 2015 m. su atsakovais (uošviais) susitarė, jog atsakovai parduos savo turimą butą, jis skirs dalį lėšų namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, atsakovai nupirks namą, o vėliau jis, ieškovas, taps namo bendrasavininkiu. Nurodė, kad dirbant užsienyje, jam paskolą iš Lietuvos banko būtų buvę sudėtinga gauti, todėl paskolą namui paėmė atsakovai ir ją įformino savo vardu, Tvirtino, kad jis su atsakovais sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį įsipareigojo sumokėti 15 procentų pradinį įnašą bankui bei nuo paskolos sutarties sudarymo mokėti dalį kredito įmokų, o atsakovai įsipareigojo įgytą namą ateityje perrašyti jo vardu. Teigė, kad su atsakovais palaikė gerus santykius, jais pasitikėjo, todėl jokių rašytinių susitarimų nesudarė ir neprieštaravo įsigyti namą lygiomis dalimis su uošviais bei gyventi kartu su jais.
3. Teigė, kad nuo 2017 metų rugpjūčio mėn., atsakovai nurodė, kad su juo kartu gyventi negalės, o 2019 m. pradžioje trečiasis asmuo pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų.
4. Nurodė, kad paskolos pradinis įnašas buvo mokamas grynais pinigais, paskolos įmokos mokamos į atsakovės sąskaitą per trečiojo asmens sąskaitą, o atsakovas apie pinigų pervedimus žinojo, todėl jo atsakomybė yra solidari.
5. Tvirtino, kad pasitikėjo žmona ir uošviais. Kadangi darydavo mokėjimo pavedimus trečiajam asmeniui ir vaikų išlaikymui, todėl nedarydavo atskirų mokėjimo pavedimų atsakovams dėl namo paskolos, o pervesdavo pinigus trečiajam asmeniui.
6. Nurodė, kad lėšos, skirtos namo paskolai ir įnašui, buvo pervedamos iš jo angliškos sąskaitos į trečiojo asmens anglišką sąskaitą, o kadangi trečiojo asmens prašymu jis tvarkė tiek angliškas, tiek lietuviškas sutuoktinės sąskaitas, todėl, prisijungęs prie S. K. angliškos sąskaitos, pervesdavo pinigus į trečiojo asmens sąskaitą AB Swedbank, iš kurios pats darė pavedimus į atsakovės tranzitinę sąskaitą, nuo kurios bankas automatiškai nuskaitydavo lėšas namo paskolai. Pažymėjo, kad iš trečiojo asmens sąskaitos AB Swedbank namo paskolos pinigus vedė atsakovei per sukurtą mokėjimo ruošinį, pavadintą „namo paskola“. Nurodė, kad lėšas pervesti iš trečiojo asmens sąskaitos buvo patogiau ir pigiau, todėl visus mokėjimus, susijusius su atsakovų paskola, vykdė per tarpininką –sutuoktinę.
7. Ieškovas nurodė, jog už pradinį įnašą, notarines išlaidas, avansą namo pardavėjui, turto įvertinimo išlaidas sumokėjo 9 800 Eur. Iš šios sumos buvo apmokėta atsakovo ankstesnė turima paskola – 698,27 Eur, nes nesumokėjus šios paskolos, nebūtų buvęs suteiktas kreditas namui. Be to, dalis 9 800 Eur sumos buvo pervesta į trečiojo asmens sąskaitą, o apie 3 200 Eur trečiajam asmeniui S. K. perduota grynais 2015 m. pradžioje. Teigė, kad už namo paskolos įmokas sumokėjo 4 275 Eur. Nurodė, kad 14 075 Eur buvo sutaupęs iki santuokos su S. K., todėl tai yra jo asmeninės lėšos.
8. Be to, nurodė, kad J. K. už 250 svarų (278 Eur) nupirko naują žoliapjovę Viking MB 248 T, kuri yra atsakovams priklausančiame name. Tvirtino, kad jo ir atsakovų nesieja jokie prievoliniai santykiai – žoliapjovės nuomos, panaudos ar kiti, todėl žoliapjovė turi būti jam grąžinta iš neteisėto valdymo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo į 14 075 Eur sumą ir žoliapjovę nepretendavo ištuokos byloje, nekėlė jokio reikalavimo, kas patvirtina, kad tai buvo jo asmeninis turtas.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-12-18 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo F. K. trečiajam asmeniui S. K. 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą - 33,30 Eur pašto išlaidų; grąžino trečiajam asmeniui S. K. 150 Eur avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti.
10. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 2020-06-02. Nustatė, kad atsakovas M. U. 2015-06-10 sudarė dalinio apmokėjimo preliminariąją sutartį su individualia įmone (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto - namo su 17 a žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Konstatavo, kad 2015-08-13 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu lygiomis dalimis, po ½ dalį, asmeninės nuosavybės teise atsakovai įsigijo nekilnojamąjį turtą, už kurį, prieš pasirašant sutartį, pardavėjams sumokėjo 10 280 Eur, o likusi kaina - 40 720 Eur sumokėta AB SEB banko 2015-08-20 suteikto kredito lėšomis, kurio grąžinimo užtikrinimui bankui buvo įkeistas atsakovams nuosavybės teise įgytas turtas.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė R. U., už 34 000 Eur, 2015-09-17 pardavė jai priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį gautų lėšų (19 794,52 Eur) 2015-11-26 panaudojo suteikto kredito grąžinimui.
12. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovas iš esmės grindžia susirašinėjimu su trečiuoju asmeniu S. K. socialiniame tinkle Facebook, banko sąskaitų išrašais dėl piniginių lėšų judėjimo bei liudytojų parodymais.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovas piniginių lėšų tiesiogiai atsakovams nepervedė ir neperdavė. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad piniginės lėšos buvo pervedamos iš ieškovo banko sąskaitos TSB banke į trečiojo asmens banko sąskaitą TSB banke, o iš šios banko sąskaitos - į trečiojo asmens banko sąskaitą AB Swedbank, iš kurios, ieškovo teigimu, lėšos buvo išgryninamos ir perduodamos atsakovams. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo visus trečiojo asmens elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir jais disponavo.
14. Pažymėjo, kad jokiais objektyviais leistinais įrodymais ieškovas nepagrindė, kad jis iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo turėjo 14 075 Eur asmeninių lėšų. Nurodė, kad teismo abejones dėl ieškovo F. K. galimybės turėti asmeninių lėšų ir santaupų iki santuokos sudarymo patvirtina ne tik byloje pateikti duomenys apie vykdomąsias bylas (iš viso laikotarpiu 2003 m. - 2017 m. vykdyta 13 vykdomųjų bylų) ieškovo atžvilgiu, bet ir jo iniciatyva apklausti liudytojai, kurie tikslių aplinkybių dėl nekilnojamojo turto pirkimo sandorio sudarymo nenurodė.
15. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo S. K. patvirtino, jog 2016 - 2017 m. laikotarpiu 4 075 Eur suma iš jos banko sąskaitos buvo pervesta atsakovei R. U., tačiau šią sumą motina jai grąžino. Nurodė, kad trečiojo asmens veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
16. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad buvo sudaręs susitarimą su atsakovais dėl dalies namo pirkimo, nepagrindė, kodėl perkant gyvenamąjį namą kartu su atsakovais, nepirko namo dalies savo vardu. Nurodė, kad tai, jog ieškovas išsigrynino pinigus ir galimai juos perdavė trečiajam asmeniui neįrodo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nes ieškovas F. K. ir trečiasis asmuo S. K. tuo metu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Ieškovo argumentus, kad pervedamų sumų trečiajam asmeniui nereikėjo pragyvenimui, teismas pripažino deklaratyviais. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje pateikti mokėjimo nurodymai, bankiniai pavedimai, sąskaitų išrašai, nepagrindžia ieškovo teiginių, jog tokiu būdu jis vykdė žodinį susitarimą su atsakovais dėl dalies namo įsigijimo.
17. Teismas nurodė, kad socialinis tinklapis Facebook nėra tinkamas būdas pagrįsti bylos faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nes prisijungimo duomenys gali būti keičiami, gali būti prieinami ir žinomi kitiems asmenims. Ieškovo teiginys, kad susirašinėjimas yra labai tikslus ir nuoseklus, susirašinėjime kalbama apie tikslias sumas mokamas bankui, už notaro paslaugas, nesudaro pagrindo spręsti, kad piniginės lėšos buvo perduotos atsakovams.
18. Konstatavo, kad ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl turėtų santaupų, o pateiktas susirašinėjimas socialiniame tinkle kelia abejonių dėl jame nurodytų aplinkybių egzistavimo bei nesant jokių kitų papildomų patikimų įrodymų, visos abejonės vertintinos atsakovų naudai. Nurodė, kad įrodymų, jog atsakovai ieškovo nurodytas pinigines lėšas, be 4 075 Eur sumos, kurios buvo grąžintos S. K., gavo ir panaudojo savo reikmėms, nėra, todėl byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai nepagrįstai 14 075 Eur suma praturtėjo ieškovo sąskaita.
19. Dalyje dėl ieškovo pareikšto vindikacinio reikalavimo - žoliapjovės Viking MB 248 T išreikalavimo iš atsakovų, teismas darė išvadą esant labiau tikėtina, kad žoliapjovė buvo perduota atsakovams žodinės dovanojimo sutarties pagrindu. Nurodė, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad žoliapjovė buvo pirkta už asmenines ieškovo, o ne už bendras jo ir trečiojo asmens lėšas. Darė išvadą, kad 2017 m., atsakovams perduodant žoliapjovę, ieškovas ir trečiasis asmuo gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl labiau tikėtina, kad uošviams įsigijus namą, ieškovas ir trečiasis asmuo atsakovams žoliapjovę padovanojo.
20. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių dėl žoliapjovės priklausymo jam asmeninės nuosavybės teise. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas ją nupirko ir persiuntė į Lietuvą, neįrodo, kad jis yra ginčo objektu esančio turto savininkas. Be to, nurodė, kad žoliapjovės įsigijimo vertė 278 Eur, todėl aplinkybė, kad atsakovai nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties (kai tokia sutarties forma nėra privaloma pagal įstatymą), nepaneigia atsakovų ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad toks sandoris buvo sudarytas.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovas F. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad teismas neteisingas įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai nepagrįstai praturtėjo 14 075 Eur suma jo sąskaita, kad jis su atsakovais nebuvo susitarę kartu pirkti namo ir kad kaip nors prisidėjo prie namo pirkimo, o dėl žoliapjovės nusprendė, kad tikėtina, jos ji atsakovams buvo padovanota. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Teismas be jokio pagrindo nurodė, kad Facebook socialinis tinklas nėra tinkamas būdas pagrįsti bylos faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Teigia, kad priešingai, komunikacija per Facebook socialinį tinklą yra pats svarbiausias ir reikšmingiausias šiai bylai įrodymas. Juo labiau, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovai neįrodė ir net neįrodinėjo, kad Facebook susirašinėjimas yra neautentiškas, netikras ar suklastotas. Nurodo, kad pateiktos Facebook žinutės įrodo, jog jis reikšmingai prisidėjo prie namo pirkimo ir turėjo būti namo bendrasavininkis ateityje.
22.2. Nurodo, kad pablogėjus jo ir žmonos S. K. (trečiojo asmens) santykiams, trečiasis asmuo ir atsakovai siekia nepripažinti jo indėlio. Tvirtina, kad būtent Facebook susirašinėjimas pagrindžia, kad jis sumokėjo dalį namo paskolos bei pradinį įnašą.
22.3. Tvirtina, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovai į bylą nepateikė jokio įrodymo, kad jis turėjo trečiojo asmens Facebook prisijungimo duomenis ir juos naudojo klastodamas susirašinėjimą. Būtent per Facebook socialinį tinklą trečiasis asmuo S. K. jam perdavė savo prisijungimo prie banko kodą, kortelės numerį, savo asmens kodą ir t. t. ir jos elektroninę bankininkystę naudojo trečiojo asmens sutikimu.
22.4. Nurodo, kad žoliapjovę atsakovams perdavė naudotis laikinai, tačiau jos nepadovanojo ir atsakovams neįrodžius dovanojimo fakto teismas negalėjo nepriteisti žoliapjovės jo naudai.
22.5. Teigia, kad teismas pažeidė teisės aktuose ir teisminėje praktikoje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, rungtyniškumo principą, faktiškai be pagrindo atleido atsakovus ir trečiąjį asmenį nuo įrodinėjimo pareigos, nors visi jo teiginiai buvo įrodinėjami pateikiant rašytinius įrodymus, tačiau įrodymai buvo kritiškai vertinami nepaisant to, kad atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė jokių priešingų įrodymų paneigti jo teiginiams ir įrodymams.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. U., M. U. prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23.1. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir netvirtino, jog jiems yra perdavęs pinigines lėšas gyvenamojo namo įsigijimui ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad F. K. neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.
23.2. Tvirtina, kad turėjo santaupų, ką patvirtino liudytojai, rašytiniai įrodymai ir įsigyjant nekilnojamąjį turtą būtent 10 280 Eur pirkimo-pardavimo kainos dalį sumokėjo pardavėjams grynais, o likusią kainos dalį dengė kredito lėšomis. Pripažįsta, kad 2015-2017 metų laikotarpiu trečiasis asmuo S. K. paskolino jiems 4 075 Eur, tačiau minėtos lėšos iki 2018 m. pradžios jai buvo grąžintos.
23.3. Nurodo, kad 2015-08-20 kredito sutartis nenumatė sąlygos įnešti bankui pradinio įnašo ir remiantis atsakovės R. U. banko sąskaitų duomenimis, pradinis įnašas bankui nebuvo mokamas. Tvirtina, kad ieškovo pozicija dėl pradinio įnašo nuolat keičiasi, o tai rodo ieškinio nepagrįstumą.
23.4. Teigia, kad kreipimosi į teismą metu ieškovas nurodė teisingas aplinkybes, kad visus pervedimus į sutuoktinės sąskaitą vykdydavo bendromis jungtinėmis lėšomis, tik 2019-10-23 rašytiniuose paaiškinimuose pakeitė ieškinio pagrindą, nurodydamas, jog prisidėjo prie jų namo įsigijimo asmeninėmis lėšomis, bet šių lėšų turėjimo neįrodė.
23.5. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad buvo sudaręs susitarimą su jais dėl dalies namo pirkimo, nepagrindė, kodėl perkant gyvenamąjį namą nepirko namo dalies savo vardu. Nurodo, kad F. K. ir S. K. tuo metu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį, todėl akivaizdu, jog ieškovas pinigus trečiajam asmeniui duodavo jų šeimos poreikių tenkinimui.
23.6. Nurodo, kad ieškovas žinojo ir naudojosi trečiojo asmens prisijungimo duomenimis Facebook paskyroje ir tai supratusi S. K. tik 2019 metais blokavo savo paskyrą, todėl FB susirašinėjimas kelia pagrįstų abejonių viso susirašinėjimo autentiškumu. Teigia, kad Facebook žinučių turinio nepatvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis, nagrinėjant konkrečius reikalavimus jiems.
23.7. Mano, kad F. K. iniciatyva apklaustiems liudytojams aplinkybės dėl paskolos suteikimo, įmokų mokėjimo žinomos iš paties ieškovo paaiškinimų, nes tikslių aplinkybių dėl nekilnojamojo turto pirkimo sandorio sudarymo, liudytojai negalėjo nurodyti.
23.8. Tvirtina, kad jie stengėsi padėti apelianto šeimai, prisidėti prie mažamečių vaikų auginimo, priežiūros ir todėl kaip padėka jiems buvo padovanota žoliapjovė. Nurodo, kad minėtu metu ieškovas F. K. ir trečiasis asmuo gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl dovaną jie įgijo bendromis jungtinėmis lėšomis bendro susitarimo pagrindu. Be to, nurodo, kad žoliapjovės įsigijimo vertė 278 Eur, todėl šalys sudarė žodinę dovanojimo sutartį, atitinkančią šiam sandoriui keliamus reikalavimus.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24.1. Nurodo, kad 2015-2017 metais su apeliantu gyveno santuokoje, turėjo bendrą kompiuterį, todėl F. K. naudojosi jos Facebook prieiga be jos sutikimo. Tai sužinojusi, paskyrą blokavo ir susikūrė naują slaptažodį.
24.2. Teigia, kad netvirtina Facebook žinučių autentiškumo, nepamena, kad būtų rašiusi panašaus turinio žinutes ir fiksavusi tėvų perkamo turto ir apmokėjimo už jį detales. Apelianto pateiktos Facebook žinutės neatitinka faktinių duomenų ir aplinkybių, todėl yra pagrindas abejoti jų tikrumu, autentiškumu, o patikrinti šių žinučių kitomis priemonėmis nėra galimybės.
24.3. Nurodo, kad ieškovas F. K., kaip šeimos narys, žinojo visas jos tėvų nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybes, taip pat tai, jog ji padeda tėvams tvarkyti nekilnojamojo turto įsigijimo, banko kredito ir teisinės registracijos dokumentus. Teigia, kad F. K. jokių pinigų atsakovams nėra perdavęs ir jai nėra perdavęs lėšų, kurias būtų privalėjusi perduoti atsakovams.
24.4. Be to, nurodo, kad ieškovas jokių asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo neturėjo, todėl reikalaudamas priteisti lėšas iš atsakovų, nepagrįstai teigia, kad tai yra jo asmeninės lėšos. Tvirtina, kad gyvenant santuokoje didesnių santaupų, nei einamieji pinigai, gaunami iš darbo užmokesčio, nebuvo. Jai grįžus į Lietuvą, parsivežtos lėšos buvo panaudotos pragyvenimui, bet nebuvo perduotos tėvams.
24.5. Nurodo, kad 2015-2017 m. buvo paskolinusi atsakovei (mamai) 4 075 Eur, tačiau skola buvo grąžinta iki 2018 m. pradžios, jai su ieškovu gyvenant santuokoje. Tvirtina, kad visas grąžintas lėšas panaudojo vaikų išlaikymui ir pragyvenimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija patikrina apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
26. Byloje nustatyta, kad ieškovas F. K. prašė teismą priteisti iš atsakovų R. U. ir M. U. 14 075 Eur, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo žoliapjovę Viking MB 248 T. P. instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir jį atmetė. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliantas F. K. nurodo, kad teismas padarė neteisingas išvadas, nes pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, be to, prašo priimti naujus įrodymus, kurie patvirtina Facebook susirašinėjimą, kaip patikimą įrodymą.
27. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Facebook susirašinėjimą tarp apelianto ir trečiojo asmens – konstatuoja, kad dalis minėto susirašinėjimo buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, o kita dalis galėjo būti pateikta minėtam teismui, svarbios jų nepateikimo priežastys nenurodomos, todėl priimti naujus įrodymus atsisakoma.
Dėl piniginių lėšų priteisimo
28. Reikalavimo teisę į atsakovus dėl piniginių lėšų priteisimo nagrinėjamoje byloje grindžiama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindu.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (pvz.: 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
31. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: pirma, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016; 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Nesant bent vienos įvardytos sąlygos yra eliminuojama galimybė taikyti tokį teisių gynimo būdą (CK 6.242 straipsnis) pažeistai materialiajai subjektinei teisei ginti.
32. Pažymėtina tai, kad, vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taigi, tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).
33. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
34. Atsakovas F. K., teikdamas apeliacinį skundą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, o pirmosios instancijos teismas, pasisakęs priešingai, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
35. Aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Esant minėtai nuostatai, visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinas sąlygas nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti ieškovas.
36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovai R. U. ir M. U. būtų praturtėję be teisinio pagrindo. Tokių įrodymų apeliantas F. K. nepateikė ir teikdama apeliacinį skundą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas atsakovams nėra perdavęs ar pats pervedęs prašomų priteisti piniginių lėšų. Ši aplinkybė neneigiama ir apeliaciniame skunde, tačiau tvirtinama, kad apeliantui priklausiusių lėšų atsakovams perdavimui tarpininkavo jo buvusi sutuoktinė, trečiasis asmuo S. K., kuri jo perduotas bei pervestas pinigines lėšas perduodavo atsakovams, jų vardu įgyto gyvenamojo namo pradiniam įnašui bei kredito įmokų dengimui.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas F. K. ir trečiasis asmuo S. K. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 2020-06-02 ir sprendimas yra įsiteisėjęs. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo ieškovas F. K. prašė priteisti pinigines lėšas, kurias jis 2015 – 2017 m. laikotarpiu, per trečiąjį asmenį (tuo metu sutuoktinę), perdavė atsakovams R. U. ir M. U., jam su šeima (trečiuoju asmeniu ir vaikais) gyvenant ir dirbant J. K..
38. Reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovas iš esmės grindė susirašinėjimu su trečiuoju asmeniu S. K. socialiniame tinkle Facebook, banko sąskaitų išrašais bei liudytojų parodymais. Atsakovai, trečiasis asmuo, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, nurodė, kad jokių ginčo sumų F. K. atsakovams nepervedė ir neperdavė, o prašomą išreikalauti iš jų žoliapjovę, padovanojo.
39. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 14 075 Eur, kuriuos, apelianto F. K. teigimu, sudarė 9 800 Eur pradinis įnašas atsakovų banko paskolos ir kiti susiję mokesčiai bei 2015-2017 m. laikotarpiu 4 275 Eur suma padengtos kredito įmokos, apeliantas būtų perdavęs ar pats pervedęs atsakovams R. U. ar M. U.. Pažymėtina, kad 2015-08-20 kredito sutartis nenumatė sąlygos įnešti bankui pradinio įnašo, be to, atsakovės R. U. banko sąskaitų duomenys patvirtina, jog pradinis įnašas bankui nebuvo mokamas, o apelianto pozicija dėl pradinio įnašo viso proceso metu nebuvo nuosekli.
40. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad teigdamas, jog tarp jo ir atsakovų buvo susitarimas dėl namo įgijimo, piniginių lėšų pervedimo, apeliantas tokio susitarimo buvimo neįrodė bei nenurodė dėl kokių priežasčių nebuvo susitarta pinigines lėšas pervesti į atsakovams priklausančias sąskaitas bei dėl kokių priežasčių, perkant gyvenamąjį namą kartu su atsakovais, jis nepirko namo dalies savo vardu.
41. Teigdamas, kad atsakovai neturėjo lėšų gyvenamojo namo pirkimui, pradiniam įnašui, apeliantas jokių įrodymų nepateikė bei nepaneigė teismui teiktų įrodymų, kad R. U. ir M. U. turėjo turto, kuris vėliau buvo parduotas, o namo pirkimui jiems buvo suteikta banko paskola ir ji, jų pačių lėšomis, buvo dengiama.
42. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas F. K. trečiajam asmeniui S. K. pervesdavo pinigines lėšas, o trečiasis asmuo 2015-2017 metų laikotarpiu paskolino atsakovams 4 075 Eur, tačiau S. K. ir atsakovų teigimu paskolintos lėšos iki 2018 m. pradžios buvo grąžintos S. K., kurios, kaip ir kitos jos gautos apelianto pervestos sumos buvo panaudotos pragyvenimui Lietuvoje ir vaikų išlaikymui. Neginčijamų įrodymų, kad dalį (3 200 Eur) lėšų apeliantas perdavė trečiajam asmeniui grynais, nepateikta, o trečiasis asmuo S. K. šias aplinkybes neigia, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtos lėšos 2015 m. buvo skirtos perduoti atsakovams, nes vien tik paaiškinimai, kad trečiajam asmeniui (sutuoktinei) buvo perduota 3 200 Eur, nėra pakankami aplinkybei lėšų perdavimo atsakovams faktui konstatuoti (CPK 178 straipsnis).
43. Be to, aplinkybė, kad apeliantas išsigrynino lėšų ir galimai jas perdavė trečiajam asmeniui, neįrodo ieškinio reikalavimo atsakovams R. U. ir M. U. pagrįstumo, nes apeliantas ir trečiasis asmuo S. K. tuo metu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti S. K. paaiškinimais, kad apeliantas pinigines lėšas jai pervesdavo jų šeimos poreikių tenkinimui.
44. Apeliantas teigia, kad 2018 m. gruodžio mėn. jam grįžus į Lietuvą iš Š. atsakovai nurodę, jog kartu gyventi ateityje negalės, o jiems perduotos piniginės lėšos nebus grąžintos. Įvertintina aplinkybė, kad 2019-02-21 apelianto sutuoktinė S. K. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, o F. K. 2019-04-30 teikė priešieškinį, tačiau priešieškinyje jokių duomenų apie pervestas lėšas atsakovams nenurodė, pervestų piniginių lėšų, dalinant turtą, nei iš S. K., nei iš atsakovų nereikalavo, kas iš dalies leidžia daryti išvadą, jog neatmestina, kad pervedamos lėšos S. K. buvo skirtos Lietuvoje gyvenantiems sutuoktinei ir vaikams (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
45. Kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, kad jam pervedus pinigines lėšas trečiajam asmeniui (į banko sąskaitą TSB banke, vėliau į trečiojo asmens banko sąskaitą banke AB Swedbank) piniginės lėšos buvo išgryninamos ir perduodamos atsakovams. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas turėjo visus trečiojo asmens elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ? tiek TSB banko, tiek AB Swedbank ir jais disponavo, o pinigines lėšas iš savo sąskaitos TSB banke į trečiojo asmens banko sąskaitas pervesdavo savo nuožiūra. Kaip minėta, susitarimo nei tarp apelianto ir atsakovų, nei tarp jo ir trečiojo asmens, jog S. K. pervedamos lėšos bus perduodamos atsakovams ir, kad jos atsakovams R. U. ir M. U. buvo perduotos, byloje nėra. Trečiojo asmens teiginiai, kad pervestos lėšos buvo skirtos jos ir vaikų pragyvenimui, nepaneigti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo gaudavo iš jo dideles pinigines suma, taip pat nepatvirtina, kad jų dalis buvo perduodama atsakovams ar kitiems asmenims.
46. Pažymėtina, kad nepagrįstą atsakovų praturtėjimą apeliantas įrodinėja susirašinėjimu Facebook su trečiuoju asmeniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad socialinis tinklapis Facebook nėra tinkamas būdas pagrįsti bylos faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nes prisijungimo duomenys gali būti keičiami, gali būti prieinami ir žinomi kitiems asmenims.
47. Atmestini apelianto argumentai, kad susirašinėjimas Facebook yra tikslus, nuoseklus ir patikimas įrodymas, todėl turėtų būti vertinamas kaip pagrindinis įrodymas dėl ginčo sumos faktinio perdavimo atsakovams. Tačiau susirašinėjime nurodomos tikslios sumos mokamos bankui, už notaro paslaugas ir kt., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad piniginės lėšos buvo perduotos atsakovams. Byloje nepaneigti byloje trečiojo asmens S. K. teiginiai, kad sutuoktinis buvo detaliai informuojamas apie jos tėvų turto įsigijimo aplinkybes, be to ir atsakovų teigimu, F. K. padėjo jiems sudarant preliminarią sutartį, derantis dėl ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto kainos, žinojo vykdomo remonto, aplinkos tvarkymo detales, todėl jam buvo žinomi tiek vykdomi darbai ir jų apmokėjimas. Dėl paminėto konstatuotina, kad Facebook susirašinėjimas, trečiajam asmeniui neigiant ir nepripažįstant jo turinio, nėra pakankamas įrodymas apelianto įrodinėjamai aplinkybei, kad jis atsakovams perdavė 14 075 Eur asmeninių lėšų, kad trečiojo asmens iš jo gautos lėšos buvo perduotos R. U. ir M. U., pagrįsti.
48. Be to, nors apeliantas teigia, kad atsakovams perduotos 14 075 Eur lėšos priklausė jam asmenine nuosavybe, įgytos iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo, tačiau šios aplinkybės F. K. taip pat nepagrindė jokiais objektyviais leistinais įrodymais. Banko AB Swedbank sąskaitos išrašai apie F. K. gautas pajamas, darbo užmokestį už 2008 - 2011 m. laikotarpį, tai yra iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl apelianto turtinės padėties sudėtingumo. Be to, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar iki santuokos sudarymo apeliantas turėjo skolinių įsipareigojimų ir pateikti duomenys apie vykdomą priverstinį išieškojimą pagal vykdomąsias bylas, liudytojų parodymai, jo teiginiams prieštarauja. Tai, kad apelianto šeima, o tuo pačiu ir apeliantas, neturėjo lėšų, iš dalies patvirtina ir tas faktas, kad 2010 m. išvykimui dirbti ir gyventi Š. lėšos buvo pasiskolintos (liudyt. R. S. parodymai). Be to, F. K. paaiškinimai dėl faktinių bylos aplinkybių yra prieštaringi ir nepatikimi, nes ieškovas įrodinėjo, kad atsakovams perduotos piniginės lėšos buvo gautos iki santuokos sudarymo (2011-11-26), tačiau 2019-07-12 ieškinyje nurodoma, kad lėšas pervesdavo gavęs atlyginimą. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nurodomos lėšos negalėjo būti jo asmenine nuosavybe, nes jos gautos santuokoje, todėl laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
49. Byloje apklaustų liudytojų M. B., M. K., M. P. parodymai, kad jie žinojo, jog F. K. norėjo įsigyti namą Lietuvoje, kad lankėsi name ir apeliantas jį aprodė, nepakanka pagrįsti teiginiams, jog apelianto nurodomus mokėjimus į trečiojo asmens sąskaitą jis atliko asmeninėmis lėšomis ir konkrečiai namo dalies išpirkimui. Be to, minėti liudytojai teismui patvirtino tik tai, ką jiems yra sakęs pats F. K.. Tai, kad 2009 m. apeliantas pardavė jam priklausantį automobilį, neginčijamai neįrodo, kad minėtos asmeninės lėšos 2015-2017 m. buvo perduotos atsakovams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčo sumų pervedimo (perdavimo) atsakovams aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimu įvertintos nepakankamai, nes teismui pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina tik gautas apelianto lėšas, bet ne jų faktinį pervedimą atsakovams.
50. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė teismui pateiktus įrodymus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir įrodymus vertino neišsamiai ar formaliai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir skundžiamame sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, atmeta ieškovo reikalavimus. Be to, vien tai, kad apeliantas nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo procesinio sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Dėl žoliapjovės grąžinimo
51. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad žoliapjovė Viking MB 248 T atsakovams buvo padovanota. Teigia, kad tarp jo ir atsakovų nebuvo susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai, o žoliapjovė 2017 m. buvo duota atsakovams laikinai naudotis.
52. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pats atsakovams perdavė (persiuntė) žoliapjovę Viking MB 248 T ir taip perleido nuosavybės teisę. Be to, 2017 m. atsakovams perduodant žoliapjovę, ieškovas ir trečiasis asmuo gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, todėl žoliapjovę jie įgijo bendromis jungtinėmis lėšomis susitarimo pagrindu ir apeliantas neįrodė aplinkybių dėl žoliapjovės priklausymo jam asmeninės nuosavybės teise. Minėto klausimo nekėlė ir santuokos nutraukimo byloje. Be to, aplinkybę, kad apeliantas ir trečiasis asmuo padovanojo atsakovams žoliapjovę, patvirtino liudytojai D. J. ir D. J., kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti, nes jie yra logiški ir nuoseklūs.
53. Įvertintina aplinkybė, kad žoliapjovės įsigijimo vertė tik 278 Eur, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovai nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties, nes atsižvelgiant į CK 6.469 straipsnio nuostatas, rašytinė sutarties forma, esant mažesnei nei 1 500 Eur dovanos vertei, nėra privaloma, o tai nepaneigia atsakovų ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad toks sandoris buvo sudarytas.
54. Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, ištyrė surinktus įrodymus ir juos įvertino vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių bei teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas. Konstatuotina, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl paminėto, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai, trečiasis asmuo prašė priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šio prašymo nekonkretizavo ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, minėtiems asmenims nepriteistinos. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).
57. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-01-19 nutartimi apeliantui F. K. buvo atidėtas 323 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo procesinio sprendimo pagal pateiktą apeliacinį skundą priėmimo dienos. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto valstybės naudai priteistinas atidėtas žyminis mokestis (CPK 84, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo F. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 323 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.