Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-12-18 · Civilinė byla Nr. e2-119-940/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
e2-119-940/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02776-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Atsakovas
R. U., M. U.
Ieškovas
F. K.
Advokatai
Inga Radinienė, Arvydas Budnikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-119-940/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02776-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.4.; 2.4.1.4.; 2.6.9.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.6. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Daliai Monkevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arvydui Budnikui,atsakovei R. U., atsakovų atstovei advokatei Ingai Radinienei,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. K.,nedalyvaujant ieškovui F. K., atsakovui M. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. K. ieškinį atsakovams R. U., M. U., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. K., dėl piniginių lėšų priteisimo ir daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 14 075 Eur, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo žoliapjovę Viking MB 248 T bei priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas, būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu S. K., ilgus metus gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Ieškovas ir jo šeima planavo grįžti nuolat gyventi į Lietuvą, todėl 2015 m. susitarė su uošviais (atsakovais), jog atsakovai parduos savo turimą butą, ieškovas duos dalį pinigų namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, atsakovai nupirks tą namą, o vėliau ieškovą padarys namo bendrasavininkiu. Kadangi ieškovui su sutuoktine dirbant užsienyje, paskolą iš Lietuvos banko būtų ypač sudėtinga gauti, todėl paskolą namui paėmė ieškovo uošviai – atsakovai ir ją įformino savo vardu, t. y. paskolos sutartis buvo įregistruota atsakovo M. U. vardu, o paskolos mokėtoja buvo atsakovė R. U.. Ieškovas su atsakovais sudarė tam tikrą žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo sumokėti 15 procentų pradinį įnašą bankui, bei nuo paskolos sutarties sudarymo, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio siuntė pinigus į atsakovės sąskaitą už namo kredito įmokas, o atsakovai įsipareigojo šį namą perrašyti vėliau ieškovo vardu. Ieškovas pažymėjo, kad su atsakovais palaikė gerus santykius, jais pasitikėjo, todėl jokių rašytinių susitarimų nesudarė ir neprieštaravo įsigyti namą lygiomis dalimis su uošviais bei gyventi kartu su jais.

3. Vėliau, t. y. nuo 2017 metų rugpjūčio mėn., uošviai ieškovui, dėl jam ne visai suprantamų priežasčių, pasakė, kad jis gyventi name su jais negalės, o 2019 m. pradžioje trečiasis asmuo pareiškė ieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

4. Ieškovas pažymėjo, kad paskolos pradinis įnašas buvo mokamas grynais pinigais, paskolos įmokos mokamos į atsakovės sąskaitą per trečiojo asmens sąskaitą, o atsakovas apie pinigų pervedimus žinojo, todėl jo atsakomybė yra solidari.

Šalies argumentai

5. Ieškovas nurodė, kad pasitikėjo savo žmona ir uošviais, ir kadangi taip pat nuolat darydavo mokėjimo pavedimus trečiajam asmeniui ir sutuoktinių vaikų išlaikymui, todėl ieškovas nedarydavo atskirų mokėjimo pavedimų atsakovams dėl jų namo paskolos, o vesdavo pinigus trečiajam asmeniui – pervesta suma būdavo skirta namo paskolai / įnašui, ir vaikų / sutuoktinės išlaikymui. Todėl ieškovo trečiajam asmeniui pervesta suma buvo didesnė nei, kad reikėjo konkrečiai tik namo paskolai.

6. Ieškovas paaiškino, kad pinigai, skirti namo paskolai ir įnašui, buvo vedami tokiu būdu: dalis pinigų, skirtų namo paskolai ir įnašui, buvo pervedama iš ieškovo angliškos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į trečiojo asmens anglišką sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadangi ieškovas, trečiojo asmens prašymu, tvarkė tiek angliškas, tiek lietuviškas trečiojo asmens sąskaitas, tai jis prisijungęs prie trečiojo asmens angliškos sąskaitos pervesdavo pinigus į trečiojo asmens Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ieškovas taip pat pats darė pavedimus į atsakovės tranzitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios bankas automatiškai nuskaitydavo pinigus namo paskolai. Ieškovas pažymėjo, kad iš trečiojo asmens lietuviškos Swedbank sąskaitos ieškovas namo paskolos pinigus vedė atsakovei per jo paties sukurtą mokėjimo ruošinį, pavadintą „namo paskola“. Paaiškino, kad pinigus pervesti iš trečiojo asmens sąskaitos buvo patogiau ir pigiau. Taigi, visus mokėjimus, susijusius su atsakovų paskola, ieškovas vykdė per tarpininką – ieškovo sutuoktinę, kuri byloje yra trečiasis asmuo.

7. Ieškovas nurodė, jog už pradinį įnašą, taip pat notarines išlaidas, avansą namo pardavėjui, turto įvertinimo išlaidas iš viso sumokėjo 9800 Eur. Iš šios 9800 Eur sumos taip pat buvo apmokėta atsakovo ankstesnė turima paskola – 698,27 Eur, nes nesumokėjus šios paskolos, atsakovas nebūtų gavęs kredito namui.

8. Pirmą kartą ieškovas perdavė pinigus atsakovų kredito pradiniam įnašui 2015 m. gegužės 6 d. – ieškovas nuo sąskaitos grynais nusiėmė 1000 svarų (apie 1400 Eur) ir juos perdavė trečiajam asmeniui. Dalį sumos, t. y. 2000 svarų, pradiniam įnašui 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas skolinosi iš ieškovo ir trečiojo asmens pažįstamo M. B.. Ieškovas trečiajam asmeniui davė ne tik skolintus 2000 svarų, bet ir papildomai 550 svarų ir 300 svarų (200 ir 100 svarų), kuriuos ieškovas išsiėmė iš savo banko sąskaitos, viso 2850 svarų (3817 Eur). 2015 m. birželio 15 dieną ieškovas į trečiojo asmens anglišką sąskaitą pervedė 706 svarus, kurie buvo pervesti į trečiojo asmens Swedbank sąskaitą ir iš kurių apie 500-600 Eur buvo nuimti nuo trečiojo asmens Swedbank sąskaitos, sumokant už atsakovų namo paskolos pradinį įnašą. 2015 m. liepos 9 d. ieškovas trečiajam asmeniui pervedė 1400 svarų, kurie buvo pervesti į trečiojo asmens anglišką sąskaitą, iš kurių apie 700-800 Eur buvo nuimti nuo trečiojo asmens Swedbank sąskaitos, sumokant už atsakovų namo paskolos dokumentų tvarkymą. Pagal minėtus du pavedimus 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. liepos 9 d. banko paskolai buvo skirta 1383 Eur. Iš viso pradinis įnašas ir kiti susiję mokesčiai sudarė 9800 Eur, iš kurių ieškovo buvo perduota ar į trečiojo asmens sąskaitas pervesta apytiksliai 6600 Eur suma, o likusi apie 3200 Eur dalis buvo ieškovo perduota grynais pinigais dar 2015 m. pradžioje.

Šalies argumentai

9. Ieškovas nurodė, jog nupirko naują žoliapjovę Viking MB 248 T, kuri šiuo metu yra atsakovams priklausančiame name. Ieškovas žoliapjovę pirko Jungtinėje Karalystėje už 250 svarų (278 Eur), po to ji buvo siunčiama į Lietuvą. Ieškovas pažymėjo, jog jo ir atsakovų nesieja jokie prievoliniai santykiai – žoliapjovės nuomos, panaudos ar kiti, todėl turi būti jam grąžinta iš neteisėto valdymo.

10. Ieškovas nurodė, jog iš jo piniginių lėšų atsakovų namo paskolai buvo sumokėtos tokio dydžio įmokos tokiais laikotarpiais per trečiojo asmens anglišką ir Swedbank sąskaitas:

- galimai buvo sumokėta iki 200 Eur pirmajai namo paskolos įmokai (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2015 m. rugsėjo 7 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą pervedė 705 svarus, iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje galėjo būti atliktas iki 200 Eur mokėjimo pavedimas pirmajai namo paskolos įmokai);

- 1500 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2015 m. spalio 5 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 2000 svarų mokėjimo pavedimą, iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti 1500 Eur 2015 m. spalio 5 d.);

- 350 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2016 m. birželio 13 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą pervedė 350 svarų, toliau 410 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą, ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti 350 Eur 2016 m. birželio 13 d.);

- 350 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2016 m. rugpjūčio 8 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 510 svarų mokėjimo pavedimą, toliau 500 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti 350 Eur 2016 m. rugpjūčio 8 d.);

- 1000 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2016 m. spalio 3 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 1100 svarų mokėjimo pavedimą, toliau 1090 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą 2016 m. spalio 3 d. ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervestas 1000 Eur 2016 m. spalio 20 d.);

- 170 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2017 m. kovo 28 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 470 svarų mokėjimo pavedimą, toliau 560 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą 2017 m. kovo 29 d., ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti 170 Eur 2017 m. kovo 30 d.);

- 165 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2017 m. kovo 28 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 470 svarų mokėjimo pavedimą, toliau 560 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą nuo 2017 m. kovo 29 d., ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti Eur nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.;

- 200 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2017 m. birželio 9 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 510 svarų mokėjimo pavedimą, toliau 1090 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą 2017 m. birželio 12 d. ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti 200 Eur 2017 m. birželio 12 d.;

- 340 Eur (ieškovas iš savo angliškos sąskaitos 2017 m. liepos 10 d. į trečiojo asmens anglišką sąskaitą atliko 2700 svarų mokėjimo pavedimą, toliau 2745 svarų iš trečiojo asmens angliškos sąskaitos buvo pervesti į Swedbank sąskaitą 2017 m. liepos 10 d., ir iš Swedbank sąskaitos į atsakovės tranzitinę sąskaitą buvo pervesti 340 Eur 2017 m. liepos 25 d.).

11. Taigi, iš viso už atsakovų namo paskolos įmokas ieškovas sumokėjo 4275 Eur, o 9800 Eur buvo iš ieškovo pinigų sumokėta atsakovų namo paskolos pradiniam įnašui. Iš viso už atsakovų namo paskolos pradinį įnašą ir įmokas ieškovas sumokėjo 14 075 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad šią 14 075 Eur sumą jis buvo sutaupęs dar iki santuokos su S. K., todėl tai yra jo paties vieno asmeninės lėšos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo į 14 075 Eur sumą ir žoliapjovę nepretenduoja ir vykstančioje skyrybų byloje Nr. e2-55-902/2020 taip pat neiškėlė jokio reikalavimo dalinti tarp sutuoktinių šią 14 075 Eur sumą bei žoliapjovę.

Atsiliepimas

12. Atsakovai R. U. ir M. U. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, ieškovo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir iš ieškovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai 2015 metais nutarė parduoti jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsigyti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą. 2015 m. birželio 10 d. atsakovai pasirašė preliminarią sutartį, kurios pagrindu iš pardavėjų įsipareigojo nupirkti gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Pasirašant preliminarią sutartį pirkėjas M. U. sumokėjo pardavėjui, atstovaujamam individualios įmonės „Asimonas“ savininko (tarpininkui) 1000 Eur dalinį apmokėjimą, o likusius 50 000 Eur įsipareigojo sumokėti pasirašant pagrindinę notarinės formos sutartį.

13. Atsakovai 2015 m. birželio 11 d. kreipėsi į AB SEB banką dėl 40 720 Eur paskolos suteikimo. AB SEB bankas 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą suteikti atsakovams 40 720 Eur kreditą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

14. 2015 m. rugpjūčio 13 d. notariniu pirkimo-pardavimo sandoriu atsakovai įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto pardavėjams pagal 2015 m. rugpjūčio 13 d. sandorį buvo sumokėta sekančiai: 10 280 Eur pardavėjams sumokėta grynais prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, o likusią sandorio sumos dalį buvo įsipareigota sumokėti AB SEB bankui suteikus kreditą.

15. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovai su AB SEB banku pasirašė kredito sutartį Nr. 07A1518210947-48, pagal kurią bankas suteikė atsakovams 40 720 Eur kreditą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo pavedimu atsakovė R. U. sumokėjo pardavėjui 20 000 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo pavedimu – 20 720 Eur.

16. 2015 m. rugsėjo 17 d. atsakovė R. U. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 34 000 Eur, iš kurių 20 000 Eur suma padengė paimtą kreditą, taip sumažinant kreditorinį įsipareigojimą, o likusios gautos lėšos pardavus butą buvo panaudotos gyvenamojo namo remontui.

17. Atsakovai pabrėžė, kad jie ir ieškovas, tame tarpe ir trečiasis asmuo niekada nesitarė bendrai įsigyti nekilnojamąjį turtą, atsakovai aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo išimtinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, panaudodami turimas santaupas bei kredito lėšas. Pažymėjo, kad ieškovas su šeima gyveno ir dirbo užsienyje, ir neketino grįžti gyventi į Lietuvą, be to, atsakovų išsirinktas gyvenamasis namas yra vieno buto gyvenamasis namas, kuris yra nedalus ir jokiu būdu nepritaikytas gyventi dvejoms šeimoms.

Atsiliepimas

18. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė savo teiginių, nes jis atsakovams nieko nėra mokėjęs. Ieškovo veiksmai neturėjo jokios įtakos atsakovams sudarant nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius ir ieškovo turto nesumažino. Atsakovai taip pat pažymėjo, kadangi šiuo metu yra iškelta ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla, todėl visos ieškinyje nurodytos piniginės lėšos, įvardijamos kaip nepagrįsto praturtėjimo lėšos, galėtų būti tik bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ieškovas, teisiškai formuluodamas reikalavimą, galėtų reikalauti tik ½ dalies lėšų.

19. Atsakovai pabrėžė, kad jie teisėtai valdo ir naudojasi jiems ieškovo ir trečiojo asmens dovanota žoliapjove. Iki šiol ieškovas niekada neginčijo dovanojimo sandorio, neprašė grąžinti dovanos. Pažymėjo, kad žoliapjovė įgyta už bendras jungtines ieškovo ir trečiojo asmens lėšas bei abiejų padovanota atsakovams, todėl dovanos grąžinimas tik ieškovui nebūtų pagrįstas ir teisėtas veiksmas.

Atsiliepimas

20. Atsakovė teigė, kad turėjo santaupų apie 12 000 Eur, o 34000 Eur gavo už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Įmokos paskolai dengti siekdavo apie 168 – 170 Eur. Paaiškino, kad tretysis asmuo jai paskolino 4070 Eur, kurie trečiajam asmeniui ir buvo grąžinti.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K. (toliau – ir S. K.), nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime, teismo posėdyje nurodė, kad ji yra trečiasis asmuo atsakovų pusėje. S. K. pažymi, kad su F. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.

22. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 14 075 Eur priteisimo, kaip nepagrįsto praturtėjimo lėšų, yra reiškiamas už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio, tai reiškia, jog ieškovas ieškinyje nurodo perdavęs atsakovams bendros jungtinės nuosavybės teise S. K. ir F. K. priklausančias lėšas, todėl ieškovas galėtų pretenduoti tik į ½ dalį ieškovo ieškinyje nurodytų lėšų. Pabrėžė, kad žoliapjovė Viking MB 248 T buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią abu padovanojo atsakovams.

23. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo žodinio susitarimo, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo mokėti namo kreditą. S. K. su ieškovu nuo 2010 metų gyveno ir dirbo Škotijoje, neketino grįžti į Lietuvą ir neturėjo lėšų bei planų įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

24. S. K. nurodė, kad netiesa yra tai, kad 2015 m. gegužės mėnesį ji ir ieškovas atvyko apžiūrėti pasiūlytą įsigyti namą. Ieškovas ir trečiasis asmuo nesikreipė į kredito įstaigą nei Lietuvoje, nei Škotijoje dėl finansavimo suteikiant kredito nekilnojamam turtui įsigyti. Ieškovas nemokėjo avanso atsakovų gyvenamojo namo pardavėjams, nedengė kitų atsakovų išlaidų, įnašų, o ir lėšų ieškovas tam neturėjo. Ieškovo siųstos lėšos į trečiojo asmens banko sąskaitą buvo skirtos šeimos išlaikymui. Atsakovė R. U. prireikus pasiskolindavo tam tikras sumas piniginių lėšų iš trečiojo asmens (dukros), todėl S. K. yra atlikusi pavedimus į mamos sąskaitą. Santuokos metu ieškovas ir trečiasis asmuo nemokėjo ieškinyje nurodytos 9800 Eur sumos, įvardijamos kaip pradinis įnašas, nedengė atsakovų turto vertinimo, notaro paslaugų išlaidų ir jokiu būdu nedengė atsakovo paskolos. Visus mokėjimus, susijusius su gyvenamojo namo įsigijimu, mokėjo atsakovai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nematė, jog ieškovas skolinasi pinigus ir M. B..

25. Tretysis asmuo S. K. teigė, kad jokių santaupų nei ieškovas, nei jie kartu kaip sutuoktiniai neturėjo. Jų turtinė padėtis buvo sunki, gyvendavo nuo algos iki algos. Jos tėvais pinigų turėjo. Mama ? siuvėja, o tėtis dirbo vairuotoju, turėjo santaupų. Ieškovas į Lietuvą atvyko tik tada kai namas jau buvo nupirktas, gal 2015 m. gruodžio mėn. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., ieškovas įsilaužė į jos socialinio tinklų Facebook paskyrą.

26. Pabrėžė, jog ieškovas turėjo prieigą tiek prie jos banko sąskaitos buvusios TSB banke, tiek ir prie banko sąskaitos buvusios Swedbank, AB banke. Savo sąskaitomis Lietuvoje ieškovas nesinaudojo, nes jos buvo areštuotos antstolių. 4075 Eur buvo paskolinti jos mamai (atsakovei), kuriuos atsakovai jai grąžino dalimis. Pinigus mamai skolino bendru sutarimu su ieškovu. S. K. taip pat pažymėjo, kad negali tvirtinti ir netvirtina, jog ieškinyje įkeltas susirašinėjimas Facebook paskyroje yra tarp ieškovo ir trečiojo asmens, arba tai, kad tai yra autentiškas susirašinėjimas, kurio nėra modifikavęs ieškovas. Trečiasis asmuo šio susirašinėjimo savo Facebook paskyroje neturi, o pats susirašinėjimo tekstas, turinys trečiajam asmeniui nėra matytas, kelia dideles abejones dėl šio susirašinėjimo realumo, autentiškumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

27. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra buvę sutuoktiniai. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-55-902/2020. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 26 d. Šalims, gyvenant santuokoje, gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) dukra Ū. K. ir (duomenys neskelbtini) sūnus P. E. K.. Šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2019 m. Byloje nustatyta, kad U. K. ir E. K. nėra vieninteliai ieškovo vaikai, ieškovas dar turi dukrą iš pirmos santuokos.

28. Nuo 2010 m. ieškovas ir tretysis asmuo S. K. gyveno ir dirbo Škotijoje. Tretysis asmuo nuo 2018 m., pašlijus tarpusavio santykiams grįžo su vaikais gyventi į Lietuvą.

29. Ieškovą ir atsakovus siejo šeimos teisiniai santykiai. Atsakovai R. U. ir M. U. yra trečiojo asmens S. K. (buvusios ieškovo sutuoktinės) tėvai.

30. Ieškovas prašo priteisti pinigines lėšas perduotas (ir persiųstas į atsakovės banko sąskaitą) atsakovams per trečiąjį asmenį (tuo metu sutuoktinę), laikotarpiu 2015 – 2017 m., kai ieškovas su šeima (trečiuoju asmeniu ir vaikais) gyveno ir dirbo Škotijoje.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. birželio 10 d. atsakovas M. U. sudarė dalinio apmokėjimo preliminariąją sutartį su individualia įmone „Asimonas“. Dalinio apmokėjimo preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad individuli įmonė „Asimonas“ tarpininkauja M. U. perkant namą su 17 a žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Sutarties pasirašymo metu M. U. sumoka 1000 Eur dalinį apmokėjimą, o likusią 50 000 Eur sumą iki 2015 m. liepos 30 d.

32. AB SEB banko 2015 m. rugpjūčio 12 d. pažyma patvirtina, kad atsakovams atsižvelgiant į jų 2015 m. birželio 11 d. prašymą, priimtas spendimas suteikti 40 720 Eur kreditą nekilnojamajam turtui – gyvenamojo namo, su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pažymoje nurodoma, kad turtą perka R. U. ir M. U.. Pirkimo kaina ne mažesnė kaip 51 000 Eur.

33. 2015 m. rugpjūčio 13 d. atsakovai pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4991 pagrindu lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1700/2911 dalis žemės sklypo, gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pirkėjai (atsakovai) prieš pasirašant sutartį sumokėjo pardavėjams 10 280 Eur sumą, kuri yra įskaitoma, kaip pirmoji pirkėjų įmoka pardavėjams ir kaip dalis mokėtinos daiktų kainos pardavėjams pagal šią sutartį. Likusią kainą - 40 720 Eur pirkėjai sumoka iš AB SEB banko suteikiamo kredito lėšų (sutarties 4.2 punktas).

34. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovai sudarė su AB SEB banku kredito sutartį, pagal kurią nekilnojamajam turtui pirkti atsakovams buvo suteiktas 40 720 Eur kreditas. Kredito grąžinimo pradžia – 2015 m. rugsėjo 27 d., grąžinimo data - 2027 m. liepos 27 d. Šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas atsakovams nuosavybės teise priklausantis 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4991 pagrindu įgytas turtas. Atsakovai moka apie 165,60 Eur dydžio mėnesinę kredito grąžinimo įmoką (2019 m. lapkričio 5 d. AB SEB banko pažyma). AB SEB banko 2015 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymai, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimas patvirtina, kad atsakovai savo prievolę atsiskaityti už įsigytą nekilnojamąjį turtą įvykdė ir pardavėjams 2015 m. rugpjūčio 26 d. bankiniais pavedimais buvo sumokėta 40 720 Eur suma.

35. Atsakovė R. U. 2015 m. rugsėjo 17 d. pardavė jai priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), už 34 00 Eur sumą. Pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad už parduodamą butą pinigai buvo sumokėti bankiniu pavedimu į pardavėjo (atsakovės) asmeninę banko sąskaitą. Dalis šių lėšų (19 794,52 Eur) 2015 m. lapkričio 26 d. buvo panaudota atsakovams suteikto kredito grąžinimui anksčiau laiko.

36. Byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš ieškovo sąskaitos TSB banke buvo išgrynintos sumos: 2015 m. rugpjūčio 7 d. 550 svarų, 2015 m. gegužės 6 d. 1000 svarų, 2015 m. rugpjūčio 10 d. 300 svarų. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad šie pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui atsakovų gyvenamojo namo pirkimui. Ieškovo teigimu, iš jo duotų ir prašomų priteisti 14 075 Eur piniginių lėšų sumos, pradinis įnašas ir kiti susiję mokesčiai sudarė 9800 Eur, iš kurių ieškovo buvo perduota ar į trečiojo asmens sąskaitas pervesta apytiksliai 6600 Eur suma, o likusi apie 3200 Eur dalis buvo ieškovo perduota grynais pinigais dar 2015 m. pradžioje, o likusia prašoma priteisti 4275 Eur suma buvo padengtos atsakovų kredito įmokos laikotarpiu 2015- 2017 m.

37. Atsakovo M. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke išrašai už laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, leidžia spręsti, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį, kuris buvo pervedamas į nurodytą banko sąskaitą.

38. Atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai pavirtina aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. iš S. K. sąskaitos į atsakovės sąskaitą, buvo pervesti iš viso 4075 Eur. Iš jų mokėjimo paskirtyje nurodant namo paskola: 2015 m. rugsėjo 21 d. 670 Eur, 2015 m. spalio 15 d. 830 Eur, 2016 m. birželio 14 d. 350 Eur, 2016 m. rugpjūčio 9 d. 350 Eur, 2016 m. spalio 20 d. 1000 Eur, 2017 m. kovo 30 d. 170 Eur, 165 Eur 2017 m. birželio 13 d. 200 Eur, 2017 m. liepos 25 d. 340 Eur, ir nenurodant mokėjimo paskirties 2017 m. balandžio 24 d. buvo pervesti 165 Eur.

39. Ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl piniginių lėšų priteisimo ieškovas iš esmės grindžia susirašinėjimu su trečiuoju asmeniu S. K. socialiniame tinkle Facebook, banko sąskaitų išrašais dėl piniginių lėšų judėjimo bei liudytojų parodymais.

40. Byloje nustatyta, kad ieškovas piniginių lėšų tiesiogiai atsakovams nepervedė ir neperdavė. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad pinigai buvo pervedami iš ieškovo banko sąskaitos TSB banke į trečiojo asmens banko sąskaitą TSB banke, o iš šios trečiojo asmens banko sąskaitos į trečiojo asmens banko sąskaitą banke Swedbank, AB, iš kurios ieškovo teigimu buvo išgryninami ir perduodamai atsakovams. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas turėjo visus trečiojo asmens elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ? tiek TSB banko, tiek Swedbank, AB, ir jais disponavo. Ieškovas pinigines lėšas iš savo sąskaitos TSB banke pervesdavo į trečiojo asmens banko sąskaitą TSB banke bei į Swedbank, AB banke esančią sąskaitą savo nuožiūra.

41. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nepagrįsto praturėjimo instituto taikymo bei byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnio, įtvirtinančio savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taikymo.

42. Reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris šiuo atveju nėra praleistas, todėl atsakovų prašymas byloje taikyti trijų metų senaties terminą atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl piniginių lėšų priteisimo

43. Ieškovas savo reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, kuris reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar kad asmuo yra praturtėjęs dėl kito asmens veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

45. Ieškovas prašo priteisti pinigines lėšas, kurios jo teigimu buvo sutaupytos ir įgytos iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo. Tačiau ieškovas nepagrindė jokiais objektyviais leistinais įrodymais, kad jis iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo turėjo 14 075 Eur asmeninių lėšų (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). 2011 m. gegužės 20 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas parduoda transporto priemonę Suzuki Samurai už 5790 Eur (20 000 Lt), išrašai iš valstybės įmonės Regitra apie ieškovo vardu registruotas transporto priemones iki 2010 m., nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis buvo gera ir jis turėjo asmeninių santaupų. Byloje pateikti duomenys iš antstolių informacinės sistemos patvirtina trečiojo asmens paaiškinimus, kad ieškovas dar iki jų santuokos sudarymo turėjo skolinių įsipareigojimų. Nuo 2003 m. iki 2017 m. ieškovo atžvilgiu buvo užvesta ir vykdoma 13 vykdomųjų bylų, priverstinai išieškomos ne tik administracinės baudos, bet ir išlaikymas vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis. Banko Swedbank, AB sąskaitos išrašai apie ieškovo gautas pajamas, darbo užmokestį už laikotarpį 2008 - 2011 m., tai yra iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo turtinės padėties sudėtingumo. Sąskaitų išrašuose yra pateikiamos tik įplaukos, nėra jokių duomenų apie ieškovo turėtas išlaidas. Ieškovo pateikti įrodymai, kad 2009 m. rugsėjo mėn. norėjo nusipirkti nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), tai yra prieš šešis metus iki atsakovams nusiperkant ginčo objektu esantį namą, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nagrinėjamo ginčo sprendimui.

46. Tretysis asmuo S. K. neneigė nei fakto dėl lėšų pervedinėjimo į jos sąskaitą, nei aplinkybių, kad ieškovas turėjo jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Tretysis asmuo patvirtino, kad 2016 - 2017 m. 4075 Eur suma buvo perduota (pervesta iš jos banko sąskaitos) atsakovams, tačiau tuo pačiu teigė, kad šią sumą atsakovė jai grąžino. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, tretysis asmuo teigė, kad šios lėšos S. K. buvo grąžintos. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Jokių įrodymų, kad tiesiogiai pinigus atsakovams ieškovas būtų davęs nėra, todėl nėra pagrindo netikėti, kad ši suma, kuri buvo gauta iš trečiojo asmens ir buvo S. K. grąžinta. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tai nėra teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovų, todėl teismas jų plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

47. Ieškovas objektyviai nepagrindė, kodėl prašomas priteisti sumas, kurios anot ieškovo buvo jo asmeninės lėšos įgytos iki santuokos sudarymo, ieškovas pervesdavo ne tiesiogiai į atsakovų banko sąskaitą, o jas pervesdavo į trečiojo asmens banką sąskaitą TSB banke ir iš šios trečiojo asmens sąskaitos į jos sąskaitą esančią banke Swedbank, AB. Ieškovo teiginiai, kad taip buvo paprasčiau, nes trečiajam asmeniui buvo pervedamos lėšos skirtos pragyvenimui, vaikų išlaikymui, be to tokiu būdu buvo sutaupoma, nes trečiajam asmeniui buvo taikomas mažesnis mokestis už TSB banko bankinius pavedimus, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini (CPK 185 straipsnis).

48. Ieškovo argumentai, kad pervedamų sumų trečiajam asmeniui (pvz. 2015 m. liepos 10 d. 1700 Eur) nereikėjo pragyvenimui yra deklaratyvūs. Tretysis asmuo paaiškino, kad gautos lėšos buvo naudojamos ne tik jos ir vaikų pragyvenimui, bet taip pat buvo siunčiamos siuntos (maistas, cigaretės) ieškovui. Iš S. K. sąskaitos pinigai buvo pervedami ir į kitų asmenų sąskaitas. Liudytojas M. B. nurodė, kad E. B. yra jo sesuo. Paaiškino, kad dalis darbo užmokesčio Škotijoje buvo pervedama į F. K. banko sąskaitą, kuris buvo jo tiesioginis vadovas, o iš jos į S. K. banko sąskaitą. Iš S. K. į liudytojo sesers E. B. sąskaitą. Pinigai buvo skirti jo seseriai materialiai paremti. Teismo nuomone, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, savaime pinigų pervedimą į tuometinės sutuoktinės banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl ginčo šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir lėšų panaudojimo fakto. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad buvo sudaręs susitarimą su atsakovais dėl dalies namo pirkimo, nepagrindė, kodėl perkant gyvenamąjį namą kartu su atsakovais, nepirko namo dalies savo vardu. Aplinkybė, kad ieškovas išsigrynino pinigų ir galimai juos perdavė trečiajam asmeniui neįrodo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nes ieškovas ir S. K. tuo metu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Teismas neturi pagrindo netikėti S. K. paaiškinimais, kad ieškovas pinigus trečiajam asmeniui duodavo jų šeimos poreikių tenkinimui.

49. Socialinis tinklapis Facebook, teismo vertinimu, nėra tinkamas būdas pagrįsti bylos faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi prisijungimo duomenys gali būti keičiami bei gali būti prieinami ir žinomi kitiems asmenims. Ieškovas turėjo visus trečiojo asmens elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kuriais aktyviai naudojosi, todėl labai tikėtina, kad turėjo S. K. socialinių tinklų prisijungimo duomenis, kurie tikėtina buvo išsaugoti prisijungimo paskyroje, ir taip pat tikėtina galėjo jais naudotis. Daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų pateikto susirašinėjimo autentiškumą ieškovas neteikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

50. Tai, kad ieškovo teigimu susirašinėjimas yra labai tikslus ir nuoseklus, susirašinėjime kalbama apie tikslias sumas mokamas bankui, už notaro paslaugas, nesudaro pagrindo spręsti, kad piniginės lėšos tikrai buvo perduotos atsakovams. Pateiktas susirašinėjimas, trečiajam asmeniui neigiant ir nepripažįstant jo turinio, nėra pakankamas įrodymas ieškovo įrodinėjamai aplinkybei, kad ieškovas perdavė 14 075 Eur atsakovams savo asmeninių lėšų namui pirkti, pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

51. Teismo abejones dėl ieškovo galimybės turėti asmeninių lėšų ir santaupų patvirtina ne tik byloje pateikti duomenys apie vykdomąsias bylas (iš viso laikotarpiu 2003 m. - 2017 m. vykdyta 13 vykdomųjų bylų) ieškovo atžvilgiu, bet ir ieškovo iniciatyva apklausto liudytojo M. B. parodymai, kad jis ieškovui skolino apie 2000 svarų namo įgijimui. Tai prieštarauja ieškovo teiginiams, kad jis turėjo santaupų iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo. Pažymėtina, kad ir paties ieškovo paaiškinimai dėl faktinių bylos aplinkybių yra prieštaringi ir nepatikimi. Nors byloje įrodinėjo, kad atsakovams perduoti pinigai buvo jo gauti iki (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo, tačiau 2019 m. liepos 12 d. ieškinyje nurodė, kad pinigus pervesdavo gavęs atlyginimą, kas taip pat suponuoja spręsti, kad ieškovas jokių asmeninių santaupų neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad po santuokos sudarymo gautas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vien tik ieškovo paaiškinimų, kad jis perdavė 2015 m. pradžioje grynais trečiajam asmeniui 3200 Eur sumą (ieškovo 2019 m. spalio 23 d. rašytiniai paaiškinimai, teismui pateikti 2019 m. spalio 24 d.) nepakanka aplinkybei dėl lėšų perdavimo fakto konstatuoti.

52. Pažymėtina, kad ieškovo iniciatyva apklaustiems liudytojams aplinkybės dėl paskolos suteikimo, įmokų mokėjimo žinomos daugiausia iš paties ieškovo paaiškinimų. Tikslių aplinkybių dėl nekilnojamojo turto pirkimo sandorio sudarymo liudytojai nurodyti negalėjo.

53. Liudytojas M. P. parodė, kad ieškovą pažįsta daugiau nei 20 metų. Pardavęs automobilį Suzuki ieškovas gavo 20 000 Lt. Ieškovas kalbėjo su juo apie namo pirkimą, paskolos įmokų mokėjimą. Namą pirko 2015 m. pavasarį. Teigia, kad ieškovas pradiniam įnašui davė 10 000, tačiau tiksliai nežino kokia valiuta. Smulkmenų dėl gyvenamojo namo pirkimo nežino. Ieškovo bendromis jėgomis su atsakovais buvo pirktas namas, pradinis įnašas namo pirkimui buvo 10 000 svarų. Ieškovas 2017 m. gruodžio mėn. parodė namą. Tuo metu buvo ir atsakovas M. U., vartojo daugiskaita „mes“, todėl padarė išvadą kad perka kartu. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jam iš ieškovo žinomos aplinkybės jog atsakovai pinigų neturėjo. Liudytojas M. K. parodė, kad pažįstama su ieškovu apie 17 m. dirbo kartu Škotijoje, sakė, kad nori pirkti namą Lietuvę. Teigia, kad davė namo pirkimui ieškovas 10 000 svarų, mokėjo įmokas dalimis su atsakovais. Visada ieškovas turėjo pinigų ir jam (liudytojui) skolindavo.

54. Liudytojas M. B. nurodė, kad yra ieškovo pažįstamas apie 5-6 metus. E. B. yra jo sesuo. Teigė, kad paskolino 2000 svarų ieškovui, kuris kalbėjo, kad lėšos reikalingos namo pirkimui, kurį perka kartu su tėvais. Girdėjo kaip apie namo pirkimą kalbėjo per „Skype“ su trečiuoju asmeniui S. K.. Kada paskolino ieškovui pinigus nepamena. Paaiškino, kad dalis darbo užmokesčio Škotijoje buvo pervedama į F. K. banko sąskaitą, kuris buvo jo tiesioginis vadovas, sąskaitą, o iš jos į S. K. banko sąskaitą. Iš S. K. į liudytojo sesers E. B. sąskaitą. Pinigai buvo skirti jo seseriai materialiai paremti.

55. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. teismo posėdžio metu nurodė nepamenantis kada paskolino ieškovui 2000 svarų. Be to, nors liudytojas M. K. nurodė, kad ieškovas visada turėjo pinigų ir jam skolindavo, tačiau tiek ieškovas, tiek liudytojas M. B. teigė, kad tai jis (M. B.) skolino ieškovui pinigų (2000 svarų) namo pirkimui.

56. Byloje apklaustų liudytojų M. B., M. K., M. P. duotų paaiškinimų, kad jie žino, jog ieškovas norėjo įsigyti namą Lietuvoje, kad lankėsi name ir ieškovas jį aprodė, nepakanka pagrįsti ieškovo teiginiams, jog nurodomus mokėjimus į trečiojo asmens sąskaitą atliko namo dalies išpirkimui (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

57. Atsakovų, trečiojo asmens iniciatyva apklaustiems liudytojams R. I., R. S., L. Ž. taip pat nebuvo žinomos aplinkybės dėl lėšų skolinimosi, kas ir kokiomis sumomis mokėjo už perkamą gyvenamąjį namą. Liudytoja R. I. parodė, kad yra atsakovės pažįstama daugiau nei dvidešimt metų. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotuoju. Nurodė, kad lankėsi atsakovams priklausančiame gyvenamajame name. Kas ir kiek mokėjimo už namą jai nėra žinoma. Niekada negirdėjo jokių kalbų, kad ieškovas planavo gyventi Panevėžyje. Liudytoja R. S. parodė, kad 2010 m. paskolino ieškovui ir trečiajam asmeniui 600 svarų kelionei į Škotiją. Nurodyta pinigų suma jai buvo grąžinta, gal per pusmetį. Liudytojas D. J., atsakovų dukters vyras nurodė, kad aplinkybių dėl ieškovo prašomų priteisti pinigų nežino, jo žmona atsakovų dukra skolino atsakovei pinigus, kurie buvo grąžinti. Prie namo padėjo uošviams statybos darbai, jis dirbo ir darbininkai. Už darbus mokėjo atsakovai. L. Ž. parodė, kad yra atsakovo sesuo. Ieškovas nenorėjo gyventi grįžti į Panevėžį. Aplinkybės dėl to ar prisidėjo prie namo pinigais nežino. Darbus prie namo, kuriuos buvo reikalinga atlikti, atliko darbininkai ir D. J.. Liudytoja D. J. atsakovų dukra, teigė, kad atsakovai turėjo santaupų apie 12 0000 Eur. Likusiai daliai už namą sumokėti ėmė kreditą. Fiziškai prie namo remonto ieškovas neprisidėjo. Tėvams ji paskolino 2000 Eur, kai jie nusipirko namą. Liudytojos D. J. (atsakovų dukros) pateiktas banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, jos paaiškinimus dėl lėšų perdavimo fakto tėvams namo pirkimui.

58. Atsakovė duodama teisme paaiškinimus neneigė, kad ieškovas derėjosi dėl namo kainos su pardavėjais, o tretysis asmuo S. K. padėjo sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Visuomenėje yra priimta ir normalu, kad ne tik tėvai, bet ir vaikai rūpinasi ir padeda vieni kitiems įvairiose gyvenimiškose situacijose, tai atitinka geros moralės nuostatas. Tuo metu ieškovą, atsakovus ir trečiąjį asmenį siejo šeimos teisiniai santykiai. Nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, kad ieškovas ir tretysis asmuo padėjo (veiksmais, patarimais) atsakovams perkant ginčo objektu esantį gyvenamąjį namą, todėl ieškovui buvo žinomos pirkimo sutarties sudarymo aplinkybės. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad namas buvo perkamas nuosavybės teise kartu su ieškovu.

59. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2015 m. rugsėjo 17 d. pardavė turėtą butą ir grąžino dalį suteiktos paskolos, nepaneigti ir atsakovų teiginiai dėl santaupų turėjimo. Be to, būtent atsakovams buvo suteiktas 40 720 Eur kreditas gyvenamajam namui pirkti, kas suponuoja spręsti, jog bankas įvertino teigiamai jų galimybes grąžinti kreditą bei finansinę padėtį. Teismui pateikti mokėjimo nurodymai, bankiniai pavedimai, sąskaitų išrašai, taip pat niekaip nepagrindžia ieškovo teiginių, jog tokiu būdu ieškovas vykdė žodinį susitarimą su atsakovais dėl dalies namo įsigijimo (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

60. Teismo nuomone, ieškovo pateiktas susirašinėjimas socialiniame tinkle Facebook su trečiuoju asmeniu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas piniginių lėšų perdavimo faktui pagrįsti. Ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl turėtų santaupų, o pateiktas susirašinėjimas socialiniame tinkle kelia abejonių dėl jame nurodytų aplinkybių egzistavimo, ir nesant jokių kitų papildomų patikimų įrodymų, šios abejonės vertintinos atsakovų naudai (CPK 185 straipsnis).

61. Nepagrįstas praturtėjimas pirmiausiai siejamas su asmeniu, nepagrįstai gavusiu lėšas iš kito asmens. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovai nepagrįstai gavo lėšas iš jo. Pats ieškovas pripažino, kad pinigines lėšas faktiškai perduodavo trečiajam asmeniui S. K.. Įrodymų, kurie patvirtintų ir leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai nurodytas pinigines lėšas, be 4075 Eur sumos, kurios atsakovės ir trečiojo asmens teigimu buvo grąžintos S. K., gavo ir panaudojo savo reikmėms (namo pirkimui ir paskolos dengimui), nėra. Byloje ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, o pateikti įrodymai nėra pakankami daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovai nepagrįstai praturtėjo 14 075 Eur suma ieškovo sąskaita (CK 6.242 straipsnis).

62. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas dėl piniginių lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl žoliapjovės grąžinimo

63. Ieškovas pareiškė vindikacinį reikalavimą dėl žoliapjovės Viking MB 248 T išreikalavimo iš atsakovų (CK 4.95 straipsnis). Ieškovo teigimu tarp jo ir atsakovų nebuvo susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai, taip pat ir dovanojimo teisiniai santykiai, o žoliapjovė 2017 m. buvo duota atsakovams aplinkai apie namą grąžinti, nes ieškovas manė, kad pats name gyvens. Atsakovams teigiant, kad ieškovas į namą neturi jokios teisės, žoliapjovė ieškovui turi būti grąžinta.

64. CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas.

65. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Teismo nuomone šių sąlygų viseto ieškovas neįrodė.

66. Byloje ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovas Jungtinėje Karalystėje nupirko naują žoliapjovę Viking MB 248 T už 250 svarų (278 Eur), kuri buvo perduota (parsiųsta) atsakovams nėra. Šių aplinkybių nei atsakovai, nei tretysis asmuo neginčijo, jas patvirtino ir liudytojas M. B.. Tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl aplinkybių kokiu pagrindu žoliapjovė buvo perduota atsakovams. Atsakovai ir trečiasis asmuo teigė, kad žoliapjovė, ieškovui ir trečiajam asmeniui dar gyvenant santuokoje, buvo padovanota atsakovams, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ją grąžinti.

67. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes daro labiau tikėtiną išvadą, kad žoliapjovė buvo perduota atsakovams žodinės dovanojimo sutarties pagrindu (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad žoliapjovė buvo pirkta už asmenines ieškovo lėšas, o ne už bendras jo ir trečiojo asmens lėšas. Tuo metu, tai yra 2017 m., kai atsakovams buvo perduoda žoliapjovė, ieškovas ir tretysis asmuo gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą, todėl labai tikėtina, kad atsakovams įsigijus namą, ieškovas ir tretysis asmuo atsakovams žoliapjovę padovanojo. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių dėl žoliapjovės priklausymo tik ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas ją nupirko ir parsiuntė į Lietuvą neįrodo, kad jis yra ginčo objektu esančio turto savininkas.

68. Ieškovo nurodomas argumentas, kad trečiasis asmuo nekėlė reikalavimo santuokos nutraukimo byloje dėl žoliapjovės padalinimo, nepagrindžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys, kad viso proceso metu tretysis asmuo S. K. nuosekliai teigė, kad tai buvo dovana atsakovams ir nepriklausė nei ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nei ieškovui ir jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso atsakovams. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai D. J. ir D. J., kuriais teismas neturi pagrindo nesiremti, nes jie yra logiški ir nuoseklūs (CPK 185 straipsnis).

69. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnis). Dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, ši sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo neatlygintinai apdovanotajam momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti.

70. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra dovanojimo sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų Eur suma, turi būti rašytinės formos. Nagrinėjamu atveju ginčo objektu esančios žoliapjovės įsigijimo vertė 278 Eur, todėl aplinkybė, kad atsakovai nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties (kai tokia sutarties forma nėra privaloma pagal įstatymą) nepaneigia atsakovų ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad toks sandoris buvo sudarytas.

71. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, tai yra, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui (atsakovams), iš kurio reikalaujama grąžinti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Ieškovas neįrodė, kad yra ginčo turto (žoliapjovės Viking MB 248T) savininkas, taip pat neįrodė aplinkybių, kad atsakovai ginčo turtą užvaldė neteisėtai, o ieškovas turto valdymą prarado be savo valios, kadangi bylos faktinės aplinkybės suponuoja spręsti, kad valdymo teisę į žoliapjovę ieškovas prarado ne prieš savo valią, o sudarydamas su atsakovais dovanojimo sutartį. Ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atmestinas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

73. Duomenų apie patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

74. Iš ieškovo priteistinos 32,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

75. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. K. grąžintinas 2020 m. vasario 6 d. „Swedbank“, AB banko mokėjimo nurodymu Nr. 32 sumokėtas 150,00 Eur dydžio avansas į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidoms padengti už sąskaitos išrašo išreikalavimą iš TSB banko, esančio Edinburge, Škotijoje (CPK 90 straipsnis).

76. Trečiajam asmeniui S. K. iš ieškovo priteistina 10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už vertimus (CPK 47 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,30 Eur (trisdešimt tris eurus ir 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Grąžinti trečiajam asmeniui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 6 d. „Swedbank“, AB banko mokėjimo nurodymu Nr. 32 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur) dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė