Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymi, jog pagal LVAT praktiką asmuo laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2023 m. balandžio 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo paleidimo pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjas arešto bausmę atliko nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. balandžio 28 d.

2023 m. gegužės 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė atsakovui raštą Nr. 21-19-323, nurodydama, jog, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko Rusijos Federacijos piliečio D. S. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą ir 2023 m. kovo 11 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 21-19-230. Nurodė, jog vertinant turimą informaciją, vadovautasi VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintu „Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas)“, be kita ko, Aprašo 8 punktu. Nurodoma, jog 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 2 d., todėl atsižvelgiant į tai, jog užsienietis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, laiko, kad jo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, tikslinga vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui, bei vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, įvesti šio užsieniečio duomenis į Šengeno informacinę sistemą.

2023 m. liepos 18 d. atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 23SD17568 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Ši išvada grindžiama aplinkybe, jog pareiškėjas yra nuteistas už apysunkį nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu, jo atžvilgiu yra neišnykęs teistumas.

Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo bandymais atvykti į Šengeno erdvę per Lietuvos Respublikos išorės sieną, atvykimą į Šengeno erdvę per Italijos Respublikos išorės sieną pagal vizą turizmo Italijoje tikslais ir prašymų dėl nacionalinės vizos bei leidimo laikinai gyventi pateikimo Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindu daryta išvada, jog turizmo tikslais gautą Šengeno vizą pareiškėjas siekė gauti ir vėliau ją panaudojo ne tuo tikslu, kurį nurodė prašydamas išduoti šią vizą, t. y. išduotą Šengeno vizą panaudojo atvykimui į Lietuvos Respubliką ir vėliau prašymo išduoti jam nacionalinę vizą pateikimui, kas apibūdina užsieniečio veiksmus kaip neskaidrius ir sudaro pagrindo abejoti dėl užsieniečio numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje ir kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Taip pat Sprendime nustatyta faktinė aplinkybė, jog 2023 m. balandžio 24 d. pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį, pažymėta, įvertinta, jog pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalį padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, pagal LR BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą trejus metus po bausmės atlikimo (iki 2026 m. balandžio 24 d.). Atsakovas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje nenustatė, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra turėjęs nei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos (į Lietuvos Respubliką atvyko su Italijos Respublikos išduota Šengeno viza), nėra dirbęs Lietuvos Respublikoje, taip pat nenustatė šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse.

Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas nepagrindė ir neįrodė pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), taip pat ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas)(pagal Vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1V-401 „Dėl Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punktą prašymai, pateikti iki šio įsakymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis).

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Vienas iš jame nustatytų pagrindų – jei užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (19 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato valstybės institucijų kompetenciją dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, t. y. užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Aprašo 125 punktas nustato: „Vizų tarnybos, nagrinėdamos valstybių, nurodytų Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento patvirtintuose sąrašuose, piliečių ar šiuose sąrašuose nustatytų kategorijų piliečių prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, konsultuojasi su atitinkama institucija, sudariusia minėtą sąrašą (išskyrus atvejus, kai vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas pateiktą prašymą ir dokumentus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, be konsultacijos nusprendžia, kad yra Vizų kodekso 32 straipsnyje nurodytų atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų arba Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų): <...>125.2. su Valstybės sienos apsaugos tarnyba – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia informaciją dėl kitų atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnyje, ar atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, jeigu tokios informacijos turi“.

Prašymo nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktas nustato: „Užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei turimais kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatoma, kad: 8.1. asmuo yra susijęs su kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtos migracijos procesais; 8.2. asmuo per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su 8.1 papunktyje nurodytas neteisėtas veikas organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis“. Aprašo 9 punktas nustato: „Užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė gali kilti, jeigu nustatoma, kad: 9.1. užsienietis jau buvo nelegaliai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir išsiųstas iš jos; 9.2. užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra Lietuvoje; 9.3. užsieniečiui buvo išduota Šengeno viza, kuri buvo panaikinta nustačius, kad užsienietis ją gavo nesąžiningu būdu ar jau būdamas Šengeno erdvėje sukėlė nelegalios migracijos riziką; 9.4. piktybiškai pažeidinėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką bei buvimo joje tvarką; 9.5. užsienietis ne kartą kreipėsi į Europos Sąjungos valstybių narių diplomatines tarnybas dėl Šengeno vizos išdavimo, tačiau jam buvo atsisakyta išduoti vizą, nes jis kėlė nelegalios migracijos riziką ar kilo pagrįstų abejonių dėl užsieniečio pateiktų patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo; 9.6. turimi kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenys, kad užsienietis susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu arba per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su minėtą neteisėtą veiką organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą ir turintis galiojantį teistumą gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4373-1066/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-241-821/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių pažeidimų darymas taip pat gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, kai tokie pažeidimai daromi sistemingai, o būtent daromi šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, keliantys pavojų ne tik saugiam eismui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei ir turtui (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2148-809/2019, LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4823-525/2019).

Taigi, įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, matyti, jog užsieniečiui padarius apysunkį nusikaltimą, užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

Bylos duomenys pagrindžia, jog pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, jog disponavo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu VSAT pareigūnams pateikė suklastotą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjui pripažįstant savo kaltę.

Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Įstatymo normų taikymo kontekste pakanka duomenų daryti išvadą, jog pareiškėjas gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai, atsižvelgiant į tai, jog jis padarė apysunkį nusikaltimą ir turi teistumą iki 2026 m. balandžio 24 d., be to, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atvykimu į Šengeno erdvę ir prašymų išduoti nacionalinę vizą bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibūdina pareiškėjo elgesį kaip piktnaudžiaujantį savo teise būti Lietuvos Respublikoje, o suklastoto vairuotojo pažymėjimo, kuriame nurodoma teisė vairuoti krovininę transporto priemonę, kai galiojančiame pareiškėjo vairuotojo pažymėjime tokia teisė nesuteikiama, panaudojimas pagrindžia, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos, ketindamas dirbti vairuotoju, turėjo tikslą neteisėtai vairuoti krovinines transporto priemones (didesnio pavojingumo šaltinį), tokiu būdu galėdamas sukelti pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Tai, kad pareiškėjas galimai turi teisę vairuoti lengvąjį automobilį (pateiktų su skundu rašytinių dokumentų kopijos), nepaneigia atsakovo ir trečiojo asmens konstatuotos pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarka aplinkybės, kadangi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie turimą kvalifikaciją vairuoti krovininį transportą.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad padarytas nusikaltimas, nepagrindžia keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir ar žmonių sveikatai, iš esmės ginčydamas baudžiamajame įsakyme nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir veikos kvalifikavimą (teigia, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta tyčia). Teismas pažymi, kad pareiškėjas pripažino savo kaltę, baudžiamasis įsakymas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs, nėra pagrindo nesivadovauti baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybės ir nusikalstamos veikos vertinimu. Aplinkybė, jog pareiškėjo nusikalstama veika nebuvo padaryta konkreti žala, neturi reikšmės aiškinant Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą sąvoką „gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai“, kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis, nukreiptas į ateitį vertinimas, situacijos prognozavimas, ir nustatytų aplinkybių kontekste nėra paneigta galimybė, jog pareiškėjas ateityje galėjo padaryti pažeidimą, kuris keltų pavojų viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinta, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo, neturi ekonominių ir socialinių ryšių, taip pat neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, atvyko į Lietuvą Italijos išduotos turistinės vizos pagrindu), todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Migracijos departamentas neatliko neįvertino pareiškėjo individualios situacijos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo asmeninis interesas atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, nesant jokių ekonominių, socialinių ar šeiminių ryšių, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos ir visuomenės sveikatos užtikrinimas, kai pareiškėjas turi teistumą, jis įsigijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvoje ketina dirbti darbą, susijusį su padidintos rizikos priemonės (automobilio) valdymu, Lietuvos Respublikoje.

Taip pat teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde remiasi teismų sprendimais, priimtais remiantis skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis nei šiame ginče nustatytomis, be to, ginčo dalyką nurodomose bylose sudaro grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimas, o šioje byloje reikšmingas grėsmės viešajai tvarkai vertinimas. Taip pat pareiškėjas teigia, jog nepalankaus Sprendimo priėmimą nulėmė tai, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, tačiau nepagrindė ir neįrodė šio teiginio, o bylos duomenimis skundžiamas Sprendimas priimtas išimtinai remiantis grėsmės viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai pagrindais. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog atsakovas priėmė Sprendimą vien remdamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų išvadomis, kadangi Sprendime yra savarankiškai įvertintos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atvykimu į Šengeno erdvę, padarytu nusikaltimu ir jo reikšme nustatant grėsmes viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai, įvertinta individuali pareiškėjo situacija siekiant nustatyti pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos bei žmonių sveikatos interesų balansą. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog nebuvo pagrindo vien remiantis aplinkybe, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko su viza, kuri Italijos Respublikoje jam buvo išduota turizmo tikslais, vertinti pareiškėjo veiksmų kaip neskaidrių, keliančių abejones dėl jo numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje, tikrojo pareiškėjo tikslo bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių, nes turistinė viza išduota tik dėl pareiškėjo ar Italijos institucijų klaidos. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepagrindė minėtos klaidos jokiais leistinais įrodymais, iš vizos turinio matyti, jog ji išduota turizmo tikslais. Pareiškėjo teiginiai dėl jo ryšių su Ukraina, teismo vertinimu, nėra niekaip susiję su ginčo dalyku. Pareiškėjas teigia, jog leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos prašė pirmą kartą, todėl aplinkybė, ar jis anksčiau nėra turėjęs nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negalėjo būti Sprendimo motyvu atsisakyti išduoti vizą. Teismas pažymi, jog minėta aplinkybė atsakovo vertinta nustatant pareiškėjo individualią situaciją bei vertinant pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos bei žmonių sveikatos interesų balansą, pagrįstai vertinant, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo interesų prioriteto, nesant jokių reikšmingų ryšių su Lietuvos Respublika.

Apibendrindamas aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kokiu pagrindu pareiškėjui atsiakyta išduoti nacionalinę vizą, nurodytos ĮUTP nuostatos, įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu, neobjektyviu ar neproporcingu. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia Sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus administraciniam sprendimui, todėl nėra pagrindo jį naikinti, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.