- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- eA-1055-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03666-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. C.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 22S113784 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus verslo pagrindu. Nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 7 d. pareiškėjas turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. 2022 m. balandžio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, tačiau Sprendimu atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dėl dviejų priežasčių: 1) Duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) Asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. gegužės 25 d. Migracijos departamentas gavo 2022 m. gegužės 24 d. Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 19-515S (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. prašymo Nr. 2203-LLGK-1493 anketoje į klausimą, „Ar turite (leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?“, atsakė „Ne“. Tą patį atsakymą pareiškėjas pateikė ir 2020 m. kovo 9 d. prašymo Nr. 2003-LLGK-0380 anketoje. Valstybės saugumo departamento duomenimis, pareiškėjas, teikdamas atsakymus į minėtą klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) direktorius bei vienintelis akcininkas ir turi verslo ryšių (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) eksportuoja prekes į (duomenys neskelbtini), kur gavėju yra nurodoma (duomenys neskelbtini) registruota įmonė (duomenys neskelbtini). Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, minėta (duomenys neskelbtini) registruota įmonė dalyvauja (duomenys neskelbtini) valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, o tarp pagrindinių jos užsakovų yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašymo anketoje buvo pateiktas klausimas: „Ar turite (leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?“. Iš pačios klausimo formuluotės matyti, kad pareiškėjo buvo klausiama ar jis: - dirbo su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis; - teikė kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms informaciją; - vykdė kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavedimus; - kitaip bendradarbiavo kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, o Valstybės saugumo departamento išvadoje nepateikiama informacija ar įrodymai, kad pareiškėjas būtų vykdęs nors vieną iš šių veiksmų, o UAB (duomenys neskelbtini) 2021 metais vykę prekybiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) neapima nurodytų veiksmų.
5. Pareiškėjas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021 metais pardavė (duomenys neskelbtini) nardymui reikalingų prekių, tačiau šių prekybinių santykių metu pareiškėjas nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Pirkimo–pardavimo santykiai siejo UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karines tarnybas, todėl akivaizdu, kad atsakydamas į klausimą apie savo, kaip asmens ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis pareiškėjas pažymėjo atsakymą „Ne“. Iš Sprendime pateiktų internetinių nuorodų netgi nėra galimybės identifikuoti, kada (duomenys neskelbtini) dalyvavo nurodomuose viešuosiuose pirkimuose – jeigu ši įmonė viešuosiuose pirkimuose dalyvavo po to, kai įsigijo prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo iš anksto žinoti apie šiuos viešuosius pirkimus.
6. Pareiškėjo vertinimu tai, kad Migracijos departamentas ir VSD nurodo, jog pareiškėjas esą sąmoningai klaidingai užpildė aukščiau aptariamą anketą ir taip pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, rodo, kad, asmeniui atsakius į anketoje nurodytus klausimus taip, kaip jie yra suformuluoti, Migracijos departamentas ar VSD vėliau gali pateikti jų pačių klausimo interpretaciją ir taikyti atitinkamas pasekmes asmeniui už tai, kad jis šį klausimą suprato kitaip, nei Migracijos departamentas ar VSD.
7. Pareiškėjas akcentavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nardymo reikmenis (duomenys neskelbtini) pardavė 2021 metais, o 2022 metais jokių prekybinių ryšių su šia įmone UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Reikalauti iš pareiškėjo, kad jis žinotų su kuo prekybinius ar kitokius santykius palaiko UAB (duomenys neskelbtini) klientai yra akivaizdžiai neproporcingas reikalavimas ir itin sunkiai įgyvendinama pareiga. Reikalauti iš asmens rinkti informaciją, ar kiekvienas jo klientas dalyvauja kitos valstybės žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose yra neproporcinga ir iš esmės neįgyvendinama.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas teigė, kad VSD padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui tik iš aplinkybės, jog jis galimai netinkamai užpildė 2022 m. kovo 24 d. prašymo anketą. Iš Sprendime išdėstytų aplinkybių negalima daryti prielaidos ir nelaikytina įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjo bendradarbiavimas 2021 metais su (duomenys neskelbtini) registruota įmone, susijusia su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis, yra nesuderinamas su Lietuvos visuomenės bei pačios Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesais ir akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui nebuvo žinomos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis. Negana to, šis bendradarbiavimas vyko tik 2021 metais – 2022 metais UAB (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nepalaikė jokių komercinių santykių, todėl laikyti, kad pareiškėjas vis dar bendradarbiauja su šia (duomenys neskelbtini) įmone nėra pagrindo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 metų sąskaitų suvestinės matyti, kad įmonė 2021 metais prekiavo ir su kitų šalių juridiniais asmenimis.
9. Pareiškėjas pabrėžė, kad tikėtis iš asmens, siekiančio pakeisti leidimą laikinai gyventi, visiškai nutraukti ryšius su kilmės šalimi yra akivaizdžiai perteklinis reikalavimas. R. C. (duomenys neskelbtini) turi likusių šeimos narių – močiutę, kuri yra pensinio amžiaus, tėvą ir brolį. R. C. vykdavo aplankyti šių šeimos narių į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad jis su sutuoktine neturi bendrų vaikų taip pat neleidžia daryti prielaidos, kad jo ryšiai su Lietuva yra silpni. Pareiškėjas su sutuoktine A. C. siekia susilaukti bendrų vaikų, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovas kritiškai vertino skundo teiginius, kad pareiškėjas nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, nes ši informacija yra viešai prieinama.
12. Atsakovas teigė, kad nėra tikėtina, kad Lietuvoje registruota įmonė, prieš sudarydama sutartis su (duomenys neskelbtini) registruota įmone, nepatikrintų informacijos apie ją viešai prieinamuose šaltiniuose. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas rėmėsi kompetentingos institucijos – VSD, kuris pagal Įstatymo nuostatas vertina užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išvada. Migracijos departamentas neprivalėjo nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) tarnybomis ir kokiu laikotarpiu pareiškėjas tokių ryšių turėjo. Pagrįstai išvadai, kad pareiškėjas yra / buvo susijęs su (duomenys neskelbtini) tarnybomis, pakako vien tų faktų, kad pareiškėjas turėjo verslo ryšių (duomenys neskelbtini), pareiškėjo valdoma įmonė tiekė prekes (duomenys neskelbtini) veikiančiai bei šioje valstybėje viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiai bendrovei. Ši informacija yra viešai prieinama ir ją galima rasti Sprendime nurodytuose bei VSD pateiktuose šaltiniuose. Atsižvelgiant į tai, kritiškai turėtų būti vertinami pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma tai, jog jis (jo valdoma įmonė) bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) tarnybų naudai veikiančiomis bendrovėmis.
13. Atsakovas pabrėžė, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui tiek anksčiau, tiek šiuo metu kelia (duomenys neskelbtini) vykdoma žvalgybinė veikla, informacija apie užsieniečio, kuris prašo išduoti leidimą laikinai gyventi, turimus ar turėtus ryšius su (duomenys neskelbtini) žvalgybos institucijomis yra itin svarbi ir būtina pateikti, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, jog 2020 m. kovo 9 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei 2022 m. kovo 24 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jis turėjo nurodyti, kad turi arba turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Tai, jog pareiškėjas minėtų ryšių Migracijos departamentui neatskleidė, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų bei karinių tarnybų veikloje ir būtent dėl šios priežasties, VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas šių aplinkybių jokiais tinkamais įrodymais nepaneigė.
14. Atsakovas akcentavo, kad neturėjo pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktos išvados, todėl remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pagrįstai bei teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Skundo teiginiais apie savo šeimos narius pareiškėjas tik patvirtina Sprendime daromas išvadas, jog jo interesai yra sietini ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su (duomenys neskelbtini).
15. Atsakovas, vadovaudamasis Europos Žmogau Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje ne kartą yra pažymėta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje, kaip pagrindinės teisės ir pati teisė į šeimos gerbimą nėra prilyginama teisei į šeimos susijungimą. Pareiškėjo, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine negali sudaryti pakankamo pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl nėra pagrindo vertinti, jog šiuo sprendimu neproporcingai suvaržomos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
17. VSD nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD turima žvalgybos informacija patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas atsakymus į prašymų anketų klausimus, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
18. VSD pabrėžė, kad pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir turi verslo ryšių (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) eksportuoja prekes į (duomenys neskelbtini), kur gavėju nurodoma (duomenys neskelbtini) kompanija (duomenys neskelbtini). Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) valstybiniuose viešuose pirkimuose, o tarp pagrindinių jos užsakovų yra: Karinis dalinys 55056. Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, minėtas karinis dalinys yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
19. VSD akcentavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia išsamią informaciją apie save. Ši Įstatymo nuostata įpareigojo pareiškėją, pildant prašymus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nurodyti teisingus, tikslius bei išsamius duomenis apie ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Pagrindo ar prielaidų manyti, kad ši informacija yra nereikšminga, pareiškėjas neturėjo, juolab, kad prašymų anketose aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Be to, pildydamas anksčiau minėtų prašymų (pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje) anketas, pareiškėjas buvo įspėtas, jog „Asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.“.
20. VSD vertino, kad paminėtos aplinkybės, kurias pagrindžia ir VSD turima įslaptinta informacija, patvirtina, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų bei karinių tarnybų veikloje, ir dėl šios priežasties jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje šiam asmeniui turėtų būti neišduodamas.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
22. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
22.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus verslo pagrindu. Nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 7 d. pareiškėjas turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus šeimos susijungimo pagrindu.
22.2. Migracijos departamente 2022 m. kovo 24 d. buvo gautas pareiškėjo Prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2203-LLGK-1493 tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete.
22.3. 2022 m. gegužės 25 d. Migracijos departamentas Išvadą, kurioje nurodyta, kad R. C. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pažymoje nurodyta, kad užsienietis 2022 m. kovo 24 d. prašymo Nr. 2203-LLGK-1493 anketoje į klausimą, „Ar turite (leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?“, atsakė „Ne“. Tą patį atsakymą R. C. pateikė ir 2020 m. kovo 9 d. prašymo Nr. 2003-LLGK-0380 anketoje. Valstybės saugumo duomenimis, R. C., teikdamas atsakymus į minėtą klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Užsienietis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei vienintelis akcininkas ir turi verslo ryšių (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) eksportuoja prekes į (duomenys neskelbtini), kur gavėju yra nurodoma (duomenys neskelbtini) registruota įmonė (duomenys neskelbtini). Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, minėta (duomenys neskelbtini) registruota įmonė dalyvauja (duomenys neskelbtini) valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, o tarp pagrindinių jos užsakovų yra: (duomenys neskelbtini). Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, ši (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).
22.4. Migracijos departamentas, įvertinęs iš VSD gautą informaciją, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo sąmoningas bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) registruota įmone, glaudžiai susijusia su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis, yra nesuderinamas su Lietuvos visuomenės bei pačios Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesais ir akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų bei karinių tarnybų veikloje, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Padarė išvadą, kad R. C. asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje, net ir šeimos susijungimo pagrindu, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas vertino, kad atsisakymas pakeisti R. C. leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą ir užkardyti galinčias kilti grėsmes dėl R. C. bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis ryšius palaikančiais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas).
24. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (35 str. 1 d. 1 p., 2 p., 26 str. 1 d. 6 p., 4 str. 3 d.) ir Aprašo nuostatas (76 p., 1 priedo 9.12 p., 7.10 p.), nurodė, kad iš Aprašo nuostatų formuluotės aišku, jog ryšiai su užsienio valstybės žvalgybos, saugumo ar karinėmis tarnybomis vertinami plačiai, t. y. iš esmės bet koks, net ir netiesioginis užsieniečio bendradarbiavimas su tokiomis tarnybomis.
25. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu bei akcininku yra pareiškėjas, 2021 metais vykę prekybiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) registruota įmone (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas turi ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Teismas pabrėžė, kad VSD į bylą pateikė 2022 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 19-515S (toliau – ir Raštas) nuorašą, išslaptintą Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Iš Rašto teismas nustatė, kad ryšius su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei karinėmis tarnybomis patvirtina VSD turima žvalgybos informacija, kurios duomenimis pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad pareiškėjas ir pats patvirtino VSD, kad jis turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Pareiškėjas nurodė, kad jis turėjo verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. Pareiškėjas patvirtino, jog žino, kad A. K. dalyvauja (duomenys neskelbtini) vykdomuose viešuosiuose valstybiniuose pirkimuose, o jo klientai (duomenys neskelbtini) specialiosios ir Karinės tarnybos. Pareiškėjas žinojo, kad A. K. bendradarbiauja su minėtomis (duomenys neskelbtini) specialiosiomis ir karinėmis tarnybomis bei vykdo jų pateiktus užsakymus. Rašte nurodyta, kad Valstybės saugumo departamento turima informacija, pareiškėjas ieško logistikos kelių, kaip nepildant prekių ir įrangos eksporto deklaracijų jas neteisėtai išvežti į (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas ieško būdų kaip į (duomenys neskelbtini) neteisėtai išvežti dvigubos paskirties prekes.
26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vykdo prekybą su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) vykdomuose viešuosiuose valstybiniuose pirkimuose, o jos klientai (duomenys neskelbtini) specialiosios ir Karinės tarnybos bei šios informacijos nepateikdamas savo anketoje sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją bei informaciją nuslėpė. VSD pateikta informacija neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas tokią informaciją turėjo. Pareiškėjas aiškiai suvokė, kad galutinis jo teikiamų prekių naudotojas buvo (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos arba karinės institucijos.
27. Teismas akcentavo, kad, kadangi didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui tiek anksčiau, tiek šiuo metu kelia (duomenys neskelbtini) vykdoma žvalgybinė veikla, informacija apie užsieniečio, kuris prašo išduoti leidimą laikinai gyventi, turimus ar turėtus ryšius su (duomenys neskelbtini) žvalgybos institucijomis yra itin svarbi ir būtina pateikti, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, jog 2020 m. kovo 9 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei 2022 m. kovo 24 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jis turėjo nurodyti, kad turi arba turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas minėtų ryšių Migracijos departamentui neatskleidė, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų bei karinių tarnybų veikloje ir būtent dėl šios priežasties pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šių aplinkybių jokiais tinkamais įrodymais nepaneigė.
28. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas neturi pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktos išvados, todėl remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo pagrįstai bei teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
29. Teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika, nurodė, kad grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai ir šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Migracijos departamento vertinimas Sprendime laikytinas proporcingu bei neprieštaraujančiu Konvencijos nuostatoms bei EŽTT praktikai. Surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad čia gyvena jo sutuoktinė. Sprendime atsakovas pasisakė dėl pareiškėjo socialinių ryšių su Lietuva, konstatavo, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo žmona, turinti Lietuvos Respublikos pilietybę, šeima neturi vaikų, taip pat konstatavo jo glaudžius ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais giminaičiais.
III.
30. Pareiškėjas R. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
31. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. teigia, kad:
31.1. Sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad VSD pažymoje nurodoma, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl darytina prielaida, jog Išvadoje nėra nurodoma, jog pareiškėjas pats asmeniškai kelia grėsmę valstybės saugumui.
31.2. Iš Sprendime nurodytų aplinkybių nėra laikytina įrodytu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje grėstų Lietuvos saugumui. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką institucija pati turi atlikti tyrimą, o šiuo atveju Migracijos departamentas, neatlikdamas jokių papildomų veiksmų, pasirėmė VSD pateikta medžiaga, todėl toks Migracijos departamento neveikimas prieštarauja ESTT praktikai.
31.3. Sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo nurodoma, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nėra nurodoma kokiais argumentais vadovaujantis tokia išvada buvo padaryta.
31.4. UAB (duomenys neskelbtini) nardymo reikmenis (duomenys neskelbtini) pardavė 2021 metais. 2022 metais jokių prekybinių ryšių su šia įmone UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Sprendime nurodomos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos, smerkiančios (duomenys neskelbtini) veiksmus (duomenys neskelbtini), buvo priimtos 2022 metais. 2021 metais pareiškėjas negalėjo žinoti ir numatyti karinių (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini).
31.5. Reikalauti iš pareiškėjo, kad jis žinotų su kuo prekybinius ar kitokius santykius palaiko UAB (duomenys neskelbtini) klientai yra akivaizdžiai neproporcingas reikalavimas ir itin sunkiai įgyvendinama pareiga. Reikalauti iš asmens rinkti informaciją, ar kiekvienas jo klientas dalyvauja kitos valstybės žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose yra neproporcinga ir iš esmės neįgyvendinama. Kita vertus, norint patikrinti informaciją, kurios pagrindu atsisakyta pakeisti R. C. leidimą laikinai gyventi, reikia žinoti užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavadinimus, struktūrą, jų rekvizitus, internetinių svetainių adresus ir t. t. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla ir veiklos pajamos yra iš nardymo įrangos prekybos. Bendrovė yra pardavimo atstovu Lietuvoje pasaulyje žinomų Italijos, Vokietijos ir kt. nardymo įrangos gamintojų prekių ženklų. Bendrovė vykdo prekybą prekėmis, prekyba kuriomis nėra apribota licencijos, leidimo gavimu ar ribojama Lietuvos Respublikos muitinės eksporto reglamentu.
31.6. Išvadoje nepateikiama informacija ar įrodymai, kad pareiškėjas būtų vykdęs nors vieną iš anketos klausime („Ar turite (leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?“) nurodytų veiksmų. Išvadoje, kuria vadovaujantis Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nurodyta, kad pareiškėjo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) eksportuoja prekes į (duomenys neskelbtini), kur gavėju yra nurodoma (duomenys neskelbtini) registruota įmonė (duomenys neskelbtini), kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų organizuojamose viešuosiuose pirkimuose. Pasak VSD išvados, vien ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekes (duomenys neskelbtini) suponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021 metais vykę prekybiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) neapima minėtame anketos klausime nurodytų veiksmų.
31.7. Prekybinių santykių metu R. C. nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Pirkimo – pardavimo santykiai siejo UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karines tarnybas, todėl akivaizdu, kad atsakydamas į klausimą apie savo, kaip asmens ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis R. C. pažymėjo atsakymą „Ne“. Iš Sprendime pateiktų internetinių nuorodų netgi nėra galimybės identifikuoti, kada ir dėl kokių prekių ar paslaugų (duomenys neskelbtini) dalyvavo nurodomuose viešuosiuose pirkimuose – jeigu ši įmonė viešuosiuose pirkimuose dalyvavo po to, kai įsigijo prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), tai tik dar kartą aptvirtina, kad pareiškėjas negalėjo iš anksto žinoti apie šiuos viešuosius pirkimus.
31.8. Pareiškėjas nedirbo su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Tai, kad 2021 metais UAB (duomenys neskelbtini) pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma R. C. darbu su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Jeigu Migracijos departamentas laiko, kad toks tolimas ryšys yra laikytinas darbu su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, jis tai ir privalo nurodyti savo prašomose pildyti anketose.
31.9. Pareiškėjas neteikė kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms informacijos, nei atsakovė, nei VSD nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad 2021 metais UAB (duomenys neskelbtini) pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma informacijos teikimu kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms. Jeigu Migracijos departamentas vertina, kad tokia veikla yra laikytina informacijos teikimu kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms, jis tai ir privalo nurodyti savo prašomose pildyti anketose.
31.10. Pareiškėjas nevykdė kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavedimų, nei atsakovė, nei VSD nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad 2021 metais UAB (duomenys neskelbtini) pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavedimų vykdymu.
31.11. Pareiškėjas nebendradarbiavo su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, nei atsakovė, nei VSD nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad 2021 metais UAB (duomenys neskelbtini) pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma bendradarbiavimu su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis.
31.12. Pareiškėjui nėra prieinama informacijos, kokiu pagrindu VSD teigia, kad pareiškėjas ieško logistikos kelių, kaip nepildant prekių ir įrangos eksporto deklaracijų jas neteisėtai išvežti į (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjas ieško būdų, kaip į (duomenys neskelbtini) neteisėtai išvežti dvigubos paskirties prekes, todėl pareiškėjas į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo vežamos prekės į (duomenys neskelbtini), iš kurių matosi kokios prekės buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateiktos vežtų prekių deklaracijos, iš kurių matosi, kokios prekės buvo vežamos. Iš pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų bei deklaracijų matyti, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) gabeno nardymo įrangą, neįtrauktą į Lietuvos Respublikos karinės įrangos sąrašą.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo bylos faktines aplinkybes, nuosekliai palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją ir prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo bylos faktines aplinkybes, nuosekliai palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją ir prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo.
35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, pareiškėjo skundą atmetė.
36. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad iš Sprendime nurodytų aplinkybių negalima laikyti įrodytu fakto, jog pareiškėjo bendradarbiavimas 2021 metais su (duomenys neskelbtini) registruota įmone yra nesuderinamas su Lietuvos visuomenės bei pačios Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesais ir akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad nėra laikytina įrodytu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje grėstų Lietuvos saugumui.
37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Teisėjų kolegija nurodo, kad prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena kartu su sutuoktine. Sprendimu pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad asmens (pareiškėjo) gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (ši aplinkybė nustatyta, vadovaujantis Išvada), taip pat dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjas anketose nenurodė, kad neturi ryšių su kitos valstybės žvalgybos, saugumo ar karinėmis tarnybomis). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais.
39. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.), arba duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas, ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.).
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022).
41. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, priėjo prie išvados, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.
43. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmone, kuri yra glaudžiai susijusi su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis, tačiau pareiškėjas teigia, kad apie šiuos ryšius nežinojo, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis neturėtų žinoti visų savo verslo partnerių ryšių, tai būtų pernelyg didelė ir neproporcinga našta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo įmonė sudarė sandorį su (duomenys neskelbtini) įmone, kuri yra glaudžiai susijusi su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis, pareiškėjas turi ryšių su A. K., kuriuo šeima yra įsteigusi minėtą įmonę ir jai vadovauja. Taigi, verslo partnerio, kuris yra glaudžiai susijęs su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo bei karinėmis tarnybomis, turėjimas akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
44. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad Migracijos departamentas neatliko tyrimo, o vadovavosi tik Išvada, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
45. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeista jo teisė į šeiminį gyvenimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jis turi visas galimybes bendrauti su savo sutuoktine, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į šeiminį gyvenimą.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.