- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- eI2-241-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03623-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui P. M.“; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, jog 2018-06-26 pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo tuo pagrindu, kad yra perkeliamas įmonės viduje, ir pateikė atitikimą įstatymo nuostatoms dokumentus. 2018-10-09 sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pakeisti leidimą sprendimą motyvuodamas tuo, kad: 1) pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 2) UAB (duomenys neskelbtini) turi didesnę negu vieno bazinio socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 3) bendrovė naudojasi abejotinos reputacijos buhalterės paslaugomis ir Bendrovės darbuotojas turi sveikatos problemų.
Pareiškėjas su sprendimu nesutinka, manydamas, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Dėl sprendimo argumento, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nurodo tai, jog Rusijos Federacijos institucijos, norėdamos susidoroti su Pareiškėju, sufabrikavo baudžiamąją bylą. Sužinojęs, kad baudžiamoji byla prieš jį yra iškelta (kuri akivaizdžiai yra sufabrikuota) ir yra net pradėtas ekstradicijos procesas, Pareiškėjas būtent šiuo pagrindu ir kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašymas buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti (2018-09-14 Migracijos departamentas priėmė sprendimą „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad Migracijos departamentas, kuris ir nagrinėja pareiškėjo prieglobsčio prašymą, turės išanalizuoti ir išsiaiškinti, ar baudžiamoji byla Rusijos Federacijoje prieš pareiškėją buvo sufabrikuota ir ar yra pagrindas pareiškėjui suteikti tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Mano, kad kol nebus išsiaiškintos ir nustatytos visos su prieglobsčio prašymu susijusios aplinkybės teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar kad yra iš tikrųjų įvykdęs nusikalstamas veikas negalima.
Pareiškėjo manymu atsižvelgiant į tai, jog kyla pagrįstų abejonių dėl iškeltos baudžiamosios bylos Rusijos Federacijoje prieš pareiškėją pagrįstumui ir teisėtumui, Migracijos departamentas nepagrįstai remiasi Policijos departamento išvada bei teigia, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei viešajai tvarkai (pareiškėjo nustatyta keliama grėsmė Lietuvos Respublikai yra būtent dėl jo neva padarytų nusikalstamų veikų Rusijos Federacijoje; todėl nustačius, kad pareiškėjas iš tikrųjų neįvykdė jokių nusikalstamų veikų, nebeliks jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai). Todėl, kol nebus išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės ir priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje, Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo neišduoti leidimo laikinai gyventi dėl to, jog pareiškėjas neva kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
Dėl Migracijos departamento argumento, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio fondo biudžetui 2018-10-08 sudaro 199,67 Eur, ir tai yra vienas iš pagrindų, kodėl pareiškėjui leidimas negali būti išduotas, skunde pažymima, kad prieš pareiškėją buvo pradėtas ekstradicijos procesas ir 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Pareiškėjui buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (skaičiuojamas nuo 2018-08-30). Tik 2018-10-16 Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės nutarimu pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Laikotarpiu nuo 2018-08-30 iki 2018-10-17 pareiškėjas buvo suimtas, kas reiškia, kad egzistavo akivaizdžios ir objektyvios aplinkybės, kodėl būdamas bendrovės vadovu, negalėjo sumokėti ar duoti nurodymo sumokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Pakeitus kardomąją priemonę susidariusią skolą pareiškėjas padengė.
Pažymi, kad atsakovo teiginiai dėl to, jog bendrovė naudojosi buhalterės, kuri buvo nuteista už apgaulingą apskaitos tvarkymą bei turto pasisavinimą, paslaugomis bei bendrovės darbuotojas turi sveikatos problemų, yra nelogiški ir negali turėti įtakos LLG išdavimui.
Skunde nurodoma, jog dėl pareiškėjo neva keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai galutinė išvada galės būti priimta tik tuomet, kai bus išanalizuotos visos su baudžiamosios bylos Rusijos Federacijoje sufabrikavimu susijusios aplinkybės, t. y. išnagrinėta pareiškėjo prieglobsčio byla ir priimtas galutinis sprendimas, todėl ši administracinė byla turėtų būti sustabdyta, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, ginčijamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į Policijos departamento pateiktą išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę, duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini), t.y. įmonę, į kurią pareiškėjas perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1,2,14 punktais ir 16 punkto b papunkčiu.
Atsiliepime pažymima, jog nors pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas privalėjo sustabdyti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta tokia atsakovo teisė. Atvejai, kai gali būti sustabdytas užsieniečio prašymo nagrinėjimas, yra nustatyti Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, kur nurodytas vienintelis atvejis, kai nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių dokumentų.
Prieglobsčio suteikimo ir leidimo laikinai gyventi procedūros nėra tapačios, jas reglamentuoja skirtingos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, todėl atsakovas gavęs prašymą išduoti leidimą pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punktą bei 44² straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagrįstai vadovavosi leidimo laikinai gyventi procedūrą reglamentuojančiais teisės aktais.
Nesutinka, jog Migracijos departamentas nepagrįstai vadovavosi Policijos departamento pateikta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, nes įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad tokią išvadą teikia būtent Policijos departamentas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi ne vien tik pateikta Policijos departamento išvada, bet ir įvertino kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendime nurodyta visa Migracijos departamentui žinoma informacija apie pareiškėjui inkriminuojamą nusikalstamą veiklą. Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, o konkrečiais duomenimis. Visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.
Atsiliepime nesutinkama, jog kitos ginčijamame sprendime nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (pareiškėjas leidimo prašė pagal 40 straipsnio 1 dalies 4² punktą bei 44² straipsnio 1 dalies 1 punktą). Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad siekiant gauti leidimą šiuo pagrindu privalo atitikti šias sąlygas: jeigu pateikiami dokumentai, kad jis vadovaus priimančiai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad vienintelis be pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas darbuotojas nuo 2018-09-18 yra gydomas VĮ (duomenys neskelbtini) priklausomybių reabilitacijos centre ir gydymo metu yra apribotas jo kontaktas su išoriniu pasauliu (planuojama gydymo trukmė 12-14 mėnesių). Sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonėje ketinančius dirbti darbuotojus. Be to, šis darbuotojas iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2018-09-18, t.y. dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo, tačiau iki šiol nepranešta apie naujų darbuotojų įdarbinimą. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nuvykus į pareiškėjo deklaruotu įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, paaiškėjo, kad bute gyvena nuomininkas, kuris butą išsinuomojo iš I.B. Taip pat paaiškino, kad pašto dėžutėje mato daug korespondencijos atsiųstos iš įvairių įmonių. Susisiekus pareiškėjo prašyme nurodytu telefonu atsiliepė G.K., kuri paaiškino, kad yra sudariusi su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų tekimo sutartį. Pažymima, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir joje įdarbintą darbuotoją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pusę metų įmonė nedirba, nes turi leidimo dirbti. Prašymo pateikimo metu įmonė funkcionavo. Vyko patalpų remontas, todėl nebuvo pakeistas adresas. Įsiskolinimas susidarė jo sulaikymo metu, po sulaikymo skolą sumokėjo. Mano, kad vien ekstradicija nerodo pavojingumo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas perkeliamas kaip vadovas, tačiau pavaldaus personalo neturi. Nurodytu adresu įmonė veiklos nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas P. M., kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, tuo pagrindu, kad yra perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, 2018 m. birželio 26 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t. b. l. 8-18). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė priimančio įmonės UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą, paskyrimo raštą (II t. b. l. 33-34,35-36), pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartį (II t. b. l. 37-39), įmonė dirbančio darbuotojo darbo sutartį (II t. b.l. 40-43) ir kitus dokumentus.
Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. M.`o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kuriame pranešama, kad pareiškėjas Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje yra ieškomas ekstradicijos tikslu, paiešką 2018-07-24 paskelbė Rusijos Federacija. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (suklastotų kreditinių kortelių ir kitų mokėjimo dokumentų gaminimas su tikslu parduoti). Ši veika atitinka nusikalstamą veiką, už kurią atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir pagal LR BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.
Departamentas tyrimo metu siekė nustatyti, ar pareiškėjas atitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindus, patikrino duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini), t.y. įmonę, į kurią pareiškėjas perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos bei Darbo ministerijos informacinėse sistemose. Nustatyta, kad UAB „Akintė“ turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taip pat buvo nustatyta, kad bendrovės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovėje nuo 2016-10-01 iki 2018-01-16 dirbo tik vienas darbuotojas – direktorius P. M.. Nuo 2018-06-01 bendrovėje buvo įdarbintas M. B..
Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, jog nuvykus nurodytu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paaiškėjo, kad bute gyvena nuomininkas, kuris paaiškino, kad butą išsinuomojo iš I.B., taip pat nurodė, jog pašto dėžutėje mato daug korespondencijos, atsiųstos iš įvairių įmonių. Susisiekus telefonu, nurodytu prašyme pakeisti leidimą, atsiliepė G.K., kuri paaiškino, jog su bendrove yra sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, nurodė, kad apie įmonę galės suteikti informacijos atvykusi 2018-09-21, 9.00 val. Sutartą dieną susisiekusi telefonu buhalterė nurodė, jog atvykti negalės, pati praneš jai patogų laiką bei susitikimo datą, tačiau vėliau su Departamentu nesusisiekė. Departamentui siekiant surasti ir apklausti UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018-01-16 dirbantį M. B., paaiškėjo, jog nuo 2018-09-18 jis gydomas VĮ (duomenys neskelbtini) priklausomybių reabilitacijos centre, gydymo trukmė 12-14 mėn., jo metu šio asmens kontaktai su išoriniu pasauliu yra apriboti.
Migracijos departamentas skundžiamu teismui sprendimu pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2, 14 punktą ir 16 punkto b papunktį, atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858- 1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017).
Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m, rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758, kuriuo patvirtintas „Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punktu, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.1 papunktis), jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2 papunktis), jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai (12.3 papunktis), jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4 papunktis), jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje (12.5 papunktis), asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6 papunktis), yra kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (12.7 papunktis).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo paieška yra paskelbta Interpolo duomenų bazėje kaip asmens Rusijos federacijoje įtariamo apysunkio nusikaltimo padarymu, pareiškėjas buvo sulaikytas, vyksta jo ekstradicijos byla. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka Policijos departamentas. Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas spręsdamas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, nustatė 12.6 papunktyje nurodytą kriterijų, t,y. paieškos paskelbimą Interpolo duomenų bazėje. Tiek Policijos departamento, tiek sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, patvirtinantys pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pažymėtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas vadovavosi ne tik pateikta išvada, bet vertino ir tai, jog pareiškėjui inkriminuojama veika yra susijusi su finansiniais nusikaltimai, o leidimą prašoma pakeisti ketinant vadovauti bendrovei. Vertindamas pareiškėjo socialinius ryšius Departamentas nustatė, jog su Lietuvos Respublika pareiškėjo nesieja ilgalaikiai socialiniai ar šeiminiai ryšiai, nes pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus gyvena Rusijos Federacijoje.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla buvo sufabrikuota. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą nebuvo patenkintas. Pareiškėjo skundą išnagrinėję teismai pripažino, jog nėra teisinių pagrindų baudžiamąjį persekiojimą pripažinti atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas, byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų neproporcingas ir diskriminacinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-5475-822/2019).
Skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 14 punktą, pagal kurį atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 44² straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44² straipsnio 1 dalis nustato, kad Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis: a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus; b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį; c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pareiškėją priimanti įmonė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos deklaruotu adresu nevykdė, bute, kuriame deklaruota Bendrovės buveinė gyvena nuomininkas, kuris niekaip nėra susijęs su minėta įmone. Be to, susisiekus prašyme pakeisti leidimą nurodytu telefonu, atsiliepė Bendrovei buhalterines paslaugas teikiantis asmuo, kuri kviečiama į Departamentą paaiškinti apie įmonės veiklą neatvyko, jokių paaiškinimų, ar dokumentų nepateikė. Taigi, atsakovui nebuvo pateiktas paaiškinimas, kokia konkrečiai veikla užsiima Bendrovė. Laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-01-16, Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas – pareiškėjas. 2018-06-01 bendrovėje buvo įdarbintas ir M. B., tačiau, kaip matyti iš Departamento prašymo nagrinėjimo metu surinktų duomenų, Departamentas pagrįstai sprendė, jog šis asmuo faktiškai įmonėje nedirbo, nes nuo 2018-09-18 gydomas priklausomybių reabilitacijos centre. Vertinant su šiuo asmeniu sudarytą darbo sutartį, matyti, jog joje nėra nurodyta, nei darbuotojo darbo vieta, nei atliekamos funkcijos.
Atsakovas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą (Bendrovės veiklos vietą, dirbančius darbuotojus ir jų atliekamą darbą). Šie duomenys nepatvirtina faktinės Bendrovės ekonominės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė jo sulaikymo metu, ir po 2018-10-17 (po sulaikymo) įsiskolinimas buvo padengtas. Pažymėtina, jog realiai veikiančioje įmonėje įsiskolinimas, net ir nesant vadovo, neturėtų susidaryti, nes tinkamą bendrovės veiklą užtikrintų kiti joje dirbantys vadovui pavaldūs asmenys. Be to, Departamentas nustatė, jog Bendrovė skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turi periodiškai.
Išdėstytų įstatymų bei nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertinant skundžiamus sprendimus, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie tai, jog jis vadovaus priimančiai įmonei, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su personalo valdymu susijusius veiksmus. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai (2016-12-23 jungtinės veiklos sutartis, 2017-09-04 statybos rangos sutartis) šių Departamento nustatytų aplinkybių nepaneigia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti (pakeisti). Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos. Taigi, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.