Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-7090-1114/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03740-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3

2023 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant D. T.

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J. (2023-05-02 teismo posėdyje), S. P. (2023-05-16 posėdyje)

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi su skundu prašydamas teismo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD) 2023-03-09 sprendimą Nr. 23SD5794, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą (toliau ir – Sprendimas1); 2) panaikinti MD 2023-03-07 sprendimą Nr. 23S24370, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau ir – Sprendimas2); 3) panaikinti MD 2023-03-12 sprendimą Nr. 23S26594, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (toliau ir – Sprendimas3) (Sprendimas1, Sprendimas2 ir Sprendimas3 toliau kartu ir – Sprendimai); 4) įpareigoti MD išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2023-01-18 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023-01-19 prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priimti sprendimus; 5) priteisti pareiškėjui iš MD pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamus sprendimus MD priėmė nenagrinėdamas ir nesiaiškindamas pareiškėjo individualaus atvejo, pareiškėjo ketinimų gauti nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikslo. Atsižvelgė vien tik į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau ir – VSD) prielaidomis ir samprotavimais paremtais įtarimais pateiktą vertinimą, esą pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ, Įstatymas) normas, kurios numato draudimus užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, joje būti, gyventi ar vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją, jei dėl to gali kilti grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, taikė nenustatęs jų taikymui jokio faktinio pagrindo. Iš Sprendimo1, Sprendimo2 turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jo kilmės valstybė yra Rusijos Federacija, kuri nuo 2022-02-02-24 vykdo atvirą karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą, daro karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, o augantis Rusijos valdžios agresyvumas, imperialistinės ambicijos tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu yra vertinamos kaip keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumui.

3. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Sprendimai priimti nukrypus nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikos pagal kurią kompetentingų valstybės institucijų pateikiama MD informacija apie užsieniečio grėsmę valstybės saugumui negali būti pagrįsta vien tik spėjimais ar įtarimais. MD, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, negali vadovautis vien tik UTPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų išvadomis. Pareiškėjo atveju MD, priimdamas skundžiamus Sprendimus, atsižvelgė vien tik į samprotavimas ir prielaidomis pagrįstus VSD vertinimus.

4. Pareiškėjas pažymi, kad jis nuo pat karo pradžios smerkė ir smerkia Rusijos Federacijos prezidento inicijuotą karą (tariamai „specialiąją operaciją“) prieš Ukrainą. Pareiškėjas socialiniuose tinkluose savo paskyrose Instagram ir Facebook nuo 2022 m. balandžio mėn. viešai deklaruoja, kad jis palaiko Ukrainą. Pareiškėjas negali ir nenori gyventi savo kilmės valstybėje, nes šios valstybės vadovų sukurta represinė mašina paskutiniais metais visiškai sunaikino žodžio, spaudos ir kitas žmonių teises ir laisves, galiausiai pradėjo karą prieš Ukrainą. Pareiškėjo vieša pozicija, smerkianti Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainą ir šį karą inicijavusį Rusijos Prezidentą, yra pareikšta ir mitinge Vilniuje. Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Rusijos Federacijoje buvo itin sugriežtinti įstatymai, kuriais siekiama įdiegti žmonėms baimę ir paklusnumą režimui, kad jie jokia forma negalėtų pareikšti savo nuomonės, kuri būtų nepalanki Rusijos Federacijos valdžiai ar pasisakytų prieš jos inicijuotą karą Ukrainoje. Pareiškėjui už jo viešą poziciją, smerkiančią Rusijos Federacijos valdžios inicijuotą karą prieš Ukrainą ir palaikančią Ukrainą, gresia laisvės atėmimo bausmė.

Dėl Sprendimo1

5. Sprendime1 aplinkybė, kad pareiškėjas 2023-01-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra nurodyta, tačiau ji nenagrinėta.

6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pildydamas klausimyną, pateikdamas atsakymą dėl karinės tarnybos, į pateiktą klausimą atsakė sąžiningai; nurodė tikrovę atitinkančius duomenis, kad 1995-2000 metais jis studijavo (buvo kursantas) Maskvos karinės inžinerijos akademijoje, ją baigęs atitinkamą 2000-2002 m. laikotarpį dirbo Maskvos karinės apygardos statybos valdyboje, kariniame dalinyje Nr. 55566 darbų vykdytoju, turėjo karinį vyresniojo leitenanto laipsnį.

7. Pažymi, kad VSD gali pateikti išvadas tik dėl užsieniečio keliamos grėsmės saugumui, tačiau negali pateikti išvadų dėl grėsmių viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 4 str. 3 d.). Jei, kaip nurodyta Sprendime1, VSD pasisakė dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarka ar žmonių sveikatai, jis viršijo įstatymu suteiktą kompetenciją (UTPĮ 4 str. 3 d.).

8. Sprendime1 nurodyta, kad VSD vertinimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikai kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstas šiais teiginiais: 1) tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, M. K. privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui; 2) Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos; 3) M. K. gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

9. Sprendime1 nurodytas VSD vertinimas yra vien tik šį vertinimą pateikusios institucijos spėjimai ir prielaidos. Sprendime1, cituojant VSD pažymą, nėra nurodyta, kad ši institucija nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau nė 20 metų baigė minėtą Maskvos karinės inžinerijos akademiją, o ją baigęs iki 2002 m. balandžio 24 d. dirbo kariniame dalinyje statybos darbų vykdytoju, savaime nereiškia, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime1 nėra duomenų, kad MD, gavęs VSD vien tik spėjimais ir prielaidomis pagrįstą VSD vertinimą, priimdamas Sprendimą1, aiškinosi, kokia veikla pareiškėjas užsiėmė būdamas civiliu asmeniu, kokie jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai prašant išduoti nacionalinę vizą.

10. Pareiškėjas pažymi, kad jis daugiau kaip 20 metų yra civilis asmuo. Studijų Maskvos karinės inžinerijos akademijoje laikotarpis buvo prilyginamas karo tarybai. Pareiškėjas jaunystėje norėjo būti inžinieriumi- statybininku. Studijas minėtoje aukštojoje mokykloje rinkosi iš esmės dėl to, kad per studijų metus įgytų inžinieriaus statybininko kvalifikaciją ir per tuos pačius metus užsiskaitytų privalomoji tarnyba armijoje. Baigęs studijas, pareiškėjas pagal paskyrimą dirbo kariniame dalinyje Nr. 55566 darbų vykdytoju, tačiau 2002 m. pradžioje pateikė raportą dėl atleidimo, nes nusivylė tarnyba dėl vadovaujančios grandies požiūrio į žemesnės grandies personalą ir kitų priežasčių. Pareiškėjas 2002 -04-24 buvo atleistas. Nuo šios datos pareiškėjas yra civilis asmuo. Maskvos karinės inžinerijos akademijoje pareiškėjas gavo pramoninės ir civilinės inžinerijos specialisto diplomą, kuris jam suteikė kompetenciją dirbti civilinėse statybose. Pareiškėjas nuo 2004 m. dirbo įvairiose pareigose, susijusiose su kultūros paskirties objektų statyba ar atstatymu. Minėtas prieš daugiau nė 20 metų buvęs pareiškėjo mokymosi ir tarnybos laikotarpis (ypač pabrėžiant, kad tarnybos metu kariniame dalinyje jis dirbo statybos darbų vadovu) MD negalėjo būti pakankamas ir rimtas pagrindas laikyti pareiškėją asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu VSD nurodė, kad laiko pareiškėją lojaliu ir patikimu Rusijos valdžiai asmeniu.

11. Pareiškėjas pažymi, kad jis sutinka su Sprendime1 nurodytuose Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose dokumentuose suformuluotais vertinimais jo kilmės šalies atžvilgiu ir jiems pritaria, tačiau pabrėžia, kad jis negali būti laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui vien dėl to, kad jo kilmės šalis – Rusijos Federacija nesilaiko tarptautinės teisės normų ir kelia grėsmė kitų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Pats pareiškėjas faktiškai yra savo kilmės valstybės dabartinio režimo įkaitas. Jis savo kilmės šalyje negali gyventi pagrindines žmogaus teises ir laisves demokratiniame pasaulyje turinčio žmogaus gyvenimo, jam kyla įvairios grėsmės (būti nuteistam ir įkalintam už Rusijos Federaciją smerkiančią ir Ukrainą palaikančią poziciją; būti mobilizuotam ir pasiųstam kariauti prieš Ukrainą, atsisakius tai daryti – nuteistam ir įkalintam).

12. Sprendime1 nurodytas MD motyvas, kad pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją arba pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, yra jokiais objektyviais sprendimo duomenimis nepagrįstos MD spėlionės ir samprotavimai.

13. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, MD Sprendime1 nurodė, kad pareiškėjas Lietuvoje nėra dirbęs ir šiuo metu nedirba. MD šiuo motyvu negalėjo pagrįsti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, nes UTPĮ ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nenustato sąlygos, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kuris dirbo ar prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo metu dirba Lietuvos Respublikoje. Šiame kontekste svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas, prieš paduodamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, yra padavęs MD prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. MD, priimdamas Sprendimą1, turėjo duomenis apie pareiškėjo buvimą Lietuvoje tikslą, tačiau šių duomenų nevertino. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, MD Sprendime1 taip pat nurodė, esą MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės.

14. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublika jam yra žinoma ir pagal socialinius ryšius artima šalis nuo vaikystės. Pareiškėjas gimė ir užaugo Kaliningrado srityje. Nuo vaikystės daug laiko praleisdavo pas gimines Lietuvoje (Klaipėdoje, Tauragėje). Giminių iš motinos pusės Lietuvoje turi iki šiol ir su jais bendrauja. Lietuvoje gyvena ir yra Lietuvos piliečiai pareiškėjo dėdė (motinos brolis) A. K. ir jo dukra M. S. (pareiškėjo pusseserė). Pareiškėjo sutuoktinė O. K. pagal savo motinos liniją turi giminaičius, kurie buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 metų Lietuvos okupacijos. O. K. MD Kauno skyriui yra pateikusi prašymą Nr. 2302-PIL ATK-0338 Lietuvos pilietybei atkurti. Lietuvoje, Vilniaus universitete nuo 2019 metų studijuoja pareiškėjo sūnus N. K.. Jis turi MD išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2024-07-26 ir pagal savo motinos giminystės liniją MD taip pat yra padavęs prašymą Nr. 2012-PIL ATK-0121 dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjas 2013-2022 metų laikotarpiu turėjo Lietuvos institucijų išduotas vizas ir su šeima dažnai lankydavosi Lietuvoje turizmo tikslais.

15. Pareiškėjas pažymi, kad MD, kuris administruoja duomenis apie MD išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, „nenustatė“ pareiškėjo giminystės ryšio su jo sūnumi, kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vertinant šį faktą visų Sprendimo1 argumentų kontekste, pareiškėjui suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, jog MD, gavęs iš VSD pareiškėjui nepalankų dėl nacionalinės vizos išdavimo vertinimą, socialinių ir ekonominių ryšių aspektu pasisakė visiškai formaliai, neobjektyviai, nenagrinėjo prašymo iš esmės.

16. Sprendimo1 apibendrinančioje dalyje yra nurodyta, esą surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje negali būti pripažinti prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Todėl atsisakymas išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą laikytinas proporcinga priemone. MD nepagrįstai kelia klausimą kuris interesas (pareiškėjo interesas būti Lietuvoje, ar Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo) yra prioritetinis. Pareiškėjo įsitikinimu, šie interesai vienas kitam neprieštarauja. Pareiškėjas gauti nacionalinę vizą siekia teisėto buvimo Lietuvoje tikslu – ketindamas dirbti Lietuvoje (būtent šiuo tikslu 2023-01-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). MD Sprendimą1 priėmė šio pareiškėjo ketinimo nevertindamas pareiškėjo individualaus atvejo aplinkybių visumos kontekste, nepagrįstai suteikdamas viršenybę VSD vertinimui, pagrįstam vien tik spėjimais ir įtarimais, susijusiais su pareiškėjo kilmės valstybės grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui padidėjimu. Todėl Sprendimo1 motyvas, esą surinkta „pakankamai duomenų“ nepagrįstas ir neteisingas. Priešingai nė teigiama Sprendime1, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą nėra proporcinga priemonė.

17. MD Sprendimą1 priėmė nenustatęs faktinio pagrindo taikyti UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Dėl Sprendimo2

18. Pareiškėjas pažymi, kad palyginus Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinį, yra akivaizdu, jog didelė dalis abiejų sprendimų teksto sutampa. Pareiškėjas papildomus argumentus išdėsto tik dėl tų Sprendimo2 motyvų, kurie nėra tapatūs Sprendimo1 motyvams arba yra poreikis dėl Sprendimo2 akcentuoti atitinkamas aplinkybes prašymo išduoti Leidimą kontekste.

19. Sprendime2 cituojama VSD 2023-02-20 išvada, pateikta dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kaip ir 2023-02-08 vertinimas, pateiktas dėl nacionalinės vizos išdavimo, pagrįsta vien tik VSD spėjimais ir prielaidomis. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokio turinio išvada negalėjo būti objektyvus ir teisėtas pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

20. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Sprendimo2 turinį, pabrėžia, kad MD nenagrinėjo pareiškėjo individualios situacijos, visiškai nevertino kokiu pagrindu pareiškėjas prašo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar jį pagrindžia pridėtais dokumentais. Sprendime2 yra tik paminėta, kokiu UTPĮ numatytu pagrindu pareiškėjas prašo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet šiuo aspektu neatlikta jokia analizė, nepateiktas joks pareiškėjo prašymo ir pridėtų dokumentų, kurie iš esmės patvirtina pareiškėjo ketinimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtu tikslu (t. y. dirbti) vertinimas.

21. Sprendime2 dėl pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių nurodyta, kad pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nėra įdarbintas bendrovėje. Šių savo teiginių MD nesusiejo su jokiomis UTPĮ ar kitų teisės aktų normomis. Pažymi, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos prašė pirmą kartą. Todėl aplinkybė, ar jis anksčiau yra turėjęs nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, MD negalėjo būti motyvas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. MD teiginys „jis nėra įdarbintas Bendrovėje“ be jokių motyvų, visiškai neaiškus.

22. Sprendime2 MD pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika MD apibūdino formaliai, paviršutiniškai, padarė rimtą klaidą. Sprendime nurodyta, kad MD naudojamuose registruose nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus leidimus, suteikiančius teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sūnus N. K. turi MD išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (UTPĮ 40 str.1 d.6 p., 46 str.1 d.1 p.). Jei MD dėl kokių nors priežasčių šių duomenų neįtraukė į savo duomenų registrus, tai nereiškia, kad toks faktas neegzistuoja. Anksčiau paminėti pareiškėjo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais giminaičiais, Lietuvos Respublikos piliečiais.

23. Pareiškėjas per paskutinius 10 metų yra daug kartų buvęs Lietuvoje ir niekada nepažeidė įstatymų. Šiuo aspektu MD informacijos nerinko.

24. Sprendime2 cituojami Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai. Pareiškėjas pažymi, kad nurodytuose dokumentuose pateikti vertinimai jo kilmės šalies atžvilgiu, MD negalėjo būti motyvas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

25. Sprendimą2 apibendrinantys motyvai ir išvados sutampa su Sprendimą1 apibendrinančiais motyvais ir išvadomis (išskyrus tai, kad Sprendime1 atsisakant išduoti pareiškėjui dokumentą naudojama sąvoka „nacionalinė viza“, o Sprendime2 – „leidimas laikinai gyventi“). Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendimo2 motyvas, esą surinkta „pakankamai duomenų“ nepagrįstas ir neteisingas. Sprendimas2 negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas nenagrinėjus pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvų ir pateiktų dokumentų bei kitų reikšmingų aplinkybę, padarius esminių klaidų dėl pareiškėjo socialinių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, viršenybę suteikus VSD išvadai, pagrįstai vien tik spėjimais ir įtarimais. Atsisakymas išduoti leidimą UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu yra neproporcinga ir neteisinga priemonė.

Dėl Sprendimo3

26. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo3 priėmimo teisinis pagrindas yra siejamas su pareiškėjo galima grėsme valstybės saugumui ir šis sprendimas priimtas tuo pačiu laiku kaip ir Sprendimas1 bei Sprendimas2, Sprendimas3 negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu dėl tų pačių skunde išdėstytų priežasčių kaip ir Sprendimas1 bei Sprendimas2.

27. Pareiškėjas teismo posėdžio, vykusio 2023-05-02, metu paaiškino, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas – atvykti nuolat gyventi Lietuvoje, dirbti Lietuvos naudai, plėtoti verslą, realizuoti naujus socialinius ir verslo projektus. Pareiškėjas atidaro kavinę (duomenys neskelbtini), (planuoja tinklą kavinių atidaryti didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje – 3 kavines, Kaune – 2, taip pat atdaryti kavines Klaipėdoje, Panevėžyje), žmonėms, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Pasirašė susitarimą su tarptautine kompanija dėl tokių veiklų kaip šeštadieniniai bėgiojimai Vilniuje Vingio parke. Pareiškėjas užsiima triatlonu, bėgioja. Vienas iš projektų, kuriuos pareiškėjas nori įgyvendinti – organizuoti sportinę šventę, kurioje galėtų dalyvauti žmonės iš viso pasaulio, finansinės įplaukos prisidėtų prie Lietuvos gerovė. Yra suburta bėgikų bendruomenė, sekmadieniais bėgioja. Tolimesnis pareiškėjo tikslas Lietuvoje – gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Dėl pareiškėjo požiūrio į Rusijos Federacijos valdžią, pareiškėjas paaiškino, kad Rusiją valdo nusikaltėliai ir žmogžudžiai, 10 metų visuomenės informacijos priemonės žmonėms platina agresiją, smurtą, Rusijos tauta užkrėsta neapykanta kitoms tautoms. Rusijos valdžia organizavo kruviną karą prieš Ukrainą, Ukrainos gyventojų genocidą, Ukrainoje žūsta taikūs žmonės, vaikai, griaunami miestai. Nuo pirmos karo Ukrainoje dienos pareiškėjas palaiko Ukrainos tautą, linki jai laimėti ir kad visi kalti dėl karo būtų nubausti. Pareiškėjas yra dalyvavęs mitinguose, palaikančiuose Ukrainą, socialiniuose tinkluose pareiškėjas nuo pat pirmųjų karo dienų yra pasisakęs prieš karą Ukrainoje, yra pateikęs į bylą susirašinėjimą, kur pareiškėjas atvirai kalba apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Nebijo pasakyti, kad linki Rusijos žlugimo šiame kare. Dėl VSD išvados paaiškino, kad, baigęs mokyklą (17 metų), įstojo į karo inžinerijos akademiją į inžinieriaus statybininko specialybę, kurią baigęs (2000 m.) 1,5 metų dirbo Maskvos karinės apygardos statybos valdyboje statybos aikštelės vadovu, turėjo laipsnį vyresnysis leitenantas. Po to, būdamas 23 metų amžiaus, nutraukė sutartį, nes nenorėjo daugiau tarnauti korumpuotai ir nusikalstamai Rusijos valdžiai. Nuo 23 metų iki dabar pareiškėjo visas gyvenimas susijęs su darbu statybos srityje – rekonstrukcija ir restauravimu. Paduodamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, leidimą gyventi, atvirai pateikė informaciją apie baigtus mokslus, darbinę patirtį, neturėjo minčių kokią nors informaciją nuslėpti. Pareiškėjas yra pasiruošęs bendradarbiauti su VSD, jeigu pareiškėjo žinios, įgūdžiai padės Lietuvos žmonėms, saugumui. Pareiškėjas ir jo šeima myli Lietuvą, pareiškėjo vaikystė prabėgo Kaliningrade, per atostogas dažnai važiuodavo į Klaipėdą, Tauragę, Šiaulius, kur gyveno giminės pagal pareiškėjo mamos liniją. Nuo 2012 m. daug keliaudavo Lietuvoje, 2013 m. Palangoje nusipirko nekilnojamąjį turtą poilsiui. Atvykimas į Lietuvą nuolat gyventi sąmoningas sprendimas, 2019 m. pareiškėjo sūnus įstojo Vilniuje į universitetą, 2019 m. pareiškėjas užregistravo įmonę Lietuvoje ir planavo Vilniuje vystyti verslą; bet dėl 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos atvykti į Lietuvą nespėjo, o pasibaigus pandemijai prasidėjo karas. Pareiškėjas yra kaip vienas pirmųjų pasirengęs stoti ginti Lietuvą; kaip buvęs karininkas žino, kas yra garbė, jis pasirengęs atiduoti savo gyvybę už Lietuvos nepriklausomybę. Pandemijos laikotarpiu, kai negalėjo atvykti į Lietuvą 1,5 metų su žmona mokėsi lietuvių kalbos, dabar mokinasi lietuvi kalbos, bet dar ne viską supranta. Pareiškėjas turi dėdę pagal mamos liniją K. A. (Lietuvos Respublikos pilietis), pusseserę M. S. (Lietuvos pilietė, gyvenanti Klaipėdoje), giminaitis A. K. (Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune). Pareiškėjo sūnus N. K. nuo 2019 m. mokosi Vilniaus universitete, pareiškėjo žmona O. K. padavė dokumentus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, nes jos seneliai pagal mamos liniją gimė Lietuvoje ir buvo Lietuvos piliečiai, pareiškėjo sūnus taip pat padavė dokumentus atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Jeigu jis galės likti gyventi Lietuvoje, ateityje bus pavyzdingas Lietuvos pilietis ir tą įrodys savo veiksmais.

28. Teismo posėdžio, vykusio 2023-05-23, metu pareiškėjas paaiškino, kad jis dabar yra vyresnysis leitenantas atsargoje, jeigu būtų vykdoma mobilizacija, pareiškėjas pirmose gretose gali atsidurti fronte, pareiškėjas to kategoriškai nenori. Pareiškėjas paaiškino, kad niekada netarnavo kadrinėse pareigose karinėse pajėgose, o dirbo statybose, statė bendrabučius karininkams, remontavo ligoninės patalpas. Kai baigė karo akademiją, pareiškėjui suteikė leitenanto laipsnį – patį žemiausią laipsnį, po metų pareiškėjui suteikė vyresniojo leitenanto laipsnį, tada pareiškėjas išėjo iš karinės tarnybos; aukštesni už vyresnįjį leitenantą laipsniai buvo kapitonas, majoras, papulkininkis, pulkininkas. Pareiškėjas atsargoje bus iki 55 metų. Jeigu vyktų mobilizacija, pareiškėją šauktų iš atsargos į galimai kuopos vado pareigas. Pareiškėjas paaiškino, kad Rusijos Federacijoje už vyresniojo leitenanto pareigas, buvimą atsargoje jokių išmokų negauna; sukakęs 55 metams, taip pat negaus jokių išmokų, nes pats nutraukė sutartį, „parašė išėjimo raportą“, tai reiškia, kad pažeidė sutartį, buvo atleistas pagal straipsnį. Prašymą atleisti pareiškėjas parašė 2001 m. rugpjūčio mėn.; 2002 m. kovo mėn. pareiškėją atleido; buvo bandoma pareiškėjui iškelti baudžiamąsias bylas, pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo bandoma pareiškėją priversti pasilikti, kad nebūtų precedento, jog jauni karininkai palieka tarnybą .Po to greitai rado darbą statybose Maskvoje. 2009 m įkūrė įmonę „Čistij gorod“, kuri užsiėmė sporto kompleksų, parduotuvių valymu, paraleliai įkūrė įmonę „Odincovą“, prekiaujančia elektrotechnika (lemputėmis, šviestuvais). Įmonė „ST-group“, įkurta 2013 m., užsiėmė restauravimu, rekonstrukcijomis. Įmonės Fashn planet“ veikla buvo pastatų restauravimas, rekonstravimas iki 2022 m. spalio mėn.; valstybinių užsakymu neturėjo, nes šioje srityje didelė korupcija, reikia duoti „kyšius“, stengėsi vengti valstybinių užsakymu. Buvo įmonių vadovu, nes norėjo dirbti savarankiškai, nenorėjo dirbti kokiai nors kompanijai, o žinių, gebėjimų turėjo pakankamai. 2009 m. vyko krizė, daug statybos įmonių užsidarė. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2022 m., įmonės, kurių generaliniu direktoriumi buvo pareiškėjas, daugiausia užsakymų gaudavo iš esmės „iš lūpų į lūpas“ kaip gerai atliekančios savo darbą, valstybinių užsakymų neturėjo. Neimdavo užsakymų dėl didelių pastatų, visi objektai būdavo iki 1000 kv. m.; turėjo subūrę gerų specialistų komandą. Rusijoje iš esmės visa pareiškėjo darbinė veikla buvo statybų srityje, o Lietuvoje nori vystyti kavinių verslą; kavinių verslas – svajonė iš jaunystės laikų; atidarė kavinę adresu: (duomenys neskelbtini),. Rusijoje šiuo metu pareiškėjo verslų neliko; 2022 m. rugsėjį, prieš išvykdamas, pardavė verslą. Turi vieną butą Maskvoje, kitą Murmanske.

29. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą visa apimtimi skunde nurodytais motyvais.

30. Atsakovas MD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo argumentus, kad ginčijami Sprendimai priimti nenagrinėjant ir nesiaiškinant jo individualaus atvejo, tikrojo tikslo gauti nacionalinę vizą ir leidimą; atsižvelgta vien tik į VSD, prielaidomis ir samprotavimais paremtais įtarimais, pateiktą vertinimą, nenustačius jokių faktinių pagrindų pagrindžiančių, kad pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

32. Pažymi, kad MD neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir UTPĮ, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti išduotą vizą, leidimą gyventi ar kitą šiame Įstatyme nurodytą užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą paaiškėjus, kada užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Remiasi LVAT praktika.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad MD priėmė nepagrįstus Sprendimus, grindžiamus išimtinai VSD pažyma, kurioje pateiktos išvados pagrįstos vien tik spėjimais ir įtarimais, paaiškina, kad, pirmiausia, priimdamas ginčijamus Sprendimus MD vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. MD VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Šiuo atveju MD vertina ar nacionalinės vizos, leidimo laikinai gyventi nesuteikimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti. Pažymi, kad MD nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, taip pat ir ginčijamus sprendimus, MD remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pasisakant dėl skundo argumentų apie pareiškėjo ne tik studijavimą karinės inžinerijos akademijoje, bet ir likimo dirbti Maskvos karinės apygardos kariniame dalinyje, MD neturi teisinio pagrindo kvestionuoti VSD pateiktų išvadų.

34. Atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas 1995–2000 m. studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000–2002 m. dirbo Maskvos karinės apygardos karinio dalinio Nr. 55566 darbų vykdytoju (karinis laipsnis – vyr. leitenantas). VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

35. Įvertinus MD turimą informaciją apie pareiškėją, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nacionalinę vizą laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas savo skunde pateikė duomenis apie jo turimus šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, jo vykimas į Lietuvos Respubliką turint turizmo vizą niekaip nekeičia pirmiau nustatytų aplinkybių ir motyvų, kuriais vadovaujantis buvo priimti ginčijami Sprendimai ir nustatyta jo grėsmė nacionaliniam saugumui.

36. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų ir pateiktų papildomi duomenų, kuriais grindžiamas pareiškėjo nepritarimas Rusijos Federacijos vykdomai politikai, jo atvykimo į Lietuvą tikslas – dirbti, paaiškina, kad MD nuomone, tokie pareiškėjo pasisakymai socialiniuose tinkluose ir jo nurodomas atvykimo tikslas bei kita informacija nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui. VSD išvadoje buvo įvertinta ne tik jo tarnybą ir darbą Rusijos Federacijos karinėse struktūrose, kuriose gali būti tik lojalūs valdžiai asmenys, bet ir tai, kad, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Tiesiogiai UTPĮ ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017-21-28 įsakymu NR. 1V-899/V-330 (toliau ir – Vizų išdavimo tvarka) nenustato tokios sąlygos, kad asmuo gali būti potencialiai verbuojamas, bet UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra imperatyviai nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis atsisakoma išduoti ar panaikinama, atšaukiama tiek nacionalinė viza, tiek ir leidimas gyventi, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Sprendimuose buvo nustatyta būtent šis UTPĮ numatytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui.

37. Dėl pareiškėjo teiginių, kad ginčijamuose Sprendimuose nepagrįstai nurodyta, kad nenustatyta jo šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas pažymi, kad Lietuvoje gyvena jo giminės iš motinos pusės, sūnus; nurodo, kad sutuoktinė ir sūnus yra pateikę prašymus Lietuvos pilietybei atkurti) pažymi, kad pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl leidimo gyventi, nenurodė šiame skunde minimų giminaičių ir jo ryšio su jais, tad MD, priimdamas sprendimus, vertino tik paties pareiškėjo tuo metu pateiktą informaciją. Iš tiesų priimant ginčijamus Sprendimus nurodyta, kad nenustatyti jo šeiminiai ryšiai su Lietuva, tačiau, MD vertinimu, net ir nustačius jo šeiminius ryšius su Lietuva, šios aplinkybės niekaip neįtakotų nustatytų neišdavimo pagrindų, kurie numatyti UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

38. Ginčijami Sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau ir -VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, priimant ginčijamus sprendimus buvo atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo prie prašymo pateiktus dokumentus, bet ir į kitas MD žinomas aplinkybes, kad pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nėra įdarbintas bendrovėje ir anksčiau nėra dirbęs Lietuvoje.

39. Pažymi, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

40. Remiasi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos, MD direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau ir – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu, 38.3 papunkčiu.

41. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškina, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

43. Paaiškina, kad, VSD nuomone, skundžiami MD Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. vasario 15 d. raštu Nr. 18-1786 MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas MD pateiktame klausimyne nurodė, kad 1995-2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000-2002 metais dirbo Maskvos karinės apygardos karinio dalinio Nr. 55566 darbų vykdytoju (karinis laipsnis - vyr. leitenantas). VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pareiškėjas prašo teismo: 1) panaikinti MD 2023-03-09 sprendimą Nr. 23SD5794, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą; 2) panaikinti MD 2023-03-07 sprendimą Nr. 23S24370, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti MD 2023-03-12 sprendimą Nr. 23S26594, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; 4) įpareigoti MD išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2023-01-18 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023-01-19 prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priimti sprendimus; 5) priteisti pareiškėjui iš MD pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

46. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymai, nustatyta:

46.1. Pareiškėjas, gim. 1978-05-11, yra Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjo sūnus N. K., gim. 2002-02-08, mokosi Vilniaus universitete, turi 2023-03-07 išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje LTU 760229601. Pareiškėjo sūnus N. K. nuo 2022-02-21 yra įmonės UAB „Savrenta“ akcininkas; laikotarpiu nuo 2019-11-08 iki 2022-02-21 šios įmonės akcininku buvo pareiškėjas.

46.2. Į bylą pateiktas pareiškėjo karinis bilietas GD Nr. 1962098, 2009-03-05 išduotas Maskvos srities N. F. jungtinio karinio komisariato; minėtame kariniame biliete nurodyta, kad pareiškėjui Maskvos karinės apygardos komisariato įsakymu Nr. 0164 2001-05-30 suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, karinės specialybės Nr. 500500, profilio pavadinimas – inžinierinis-techninis; atsarga 1 kategorijos, pareiškėjas karinę tarnybą atliko nuo 1995-08-01 iki 2002-04-24.

46.3. Iš byloje esančios pareiškėjo Darbo knygelės TK Nr. 3542599, matyti, kad jis dirbo: 1) nuo 2004-06-10 iki 2005-07-08 ribotos atsakomybės bendrovės (toliau ir – RAB) „DS Development“ techninės priežiūros inžinieriaus pareigose; 2) nuo 2005-07-11 iki 2006-03-31 RAB „Aetoon“ Maskva Verslo plėtros direkcijos PPC projekto vadovo pareigose; 3) nuo 2006-04-03 iki 2006-09-08 RAB „M. S.“ Verslo plėtros direkcijos PPC projekto vadovo pareigose.; 4) nuo 2006-09-20 iki 2009-01-30 UAB „Inteko“ Statybų bloko Regioninių programų valdybos projektų vadovo pareigose; 5) nuo 2009-02-19 iki 2009-09-15 RAB „Čistyj gorod“ generaliniu direktoriumi; 6) nuo 2009-09-16 iki 2009-10-05 RAB „Centrofis“ Kotedžų gyvenviečių projektų departamento projektų vadovo pareigose; 7) nuo 2009-10-06 iki 2011-03-01 RAB „Čistyj gorod“ generaliniu direktoriumi; 8) nuo 2011-04-01 iki 2017-12-30 RAB „S. O.“ generaliniu direktoriumi; 9) nuo 2018-01-18 RAB “Fešn Planet“ generaliniu direktoriumi.

46.4. Į bylą pateiktas VSD 2023-02-15 raštas Nr. 18-1786, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijos pil. M. K. MD pateiktame klausimyne nurodė, kad 1995-2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000-2002 metais dirbo Maskvos karinės apygardos karinio dalinio Nr. 55566 darbų vykdytoju (karinis laipsnis - vyr. leitenantas). VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pil. M. K., tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pil. M. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pil. M. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašo neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

46.5.1. Pareiškėjas 2023-01-19 MD pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą.

46.5.2. Nustatyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

46.5.3. Prašymo išduoti nacionalinę vizą priėmimo metu pareiškėjo buvo paprašyta užpildyti klausimyną. Užpildytame klausimyne pareiškėjas nurodė, kad jis 1995-2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000-2002 metais dirbo Maskvos karinės apygardos karinio dalinio Nr. 55566 darbų vykdytoju (karinis laipsnis - vyr. leitenantas).

46.5.4. 2023-02-08 iš VSD gautas neigiamas atsakymas į elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos pareiškėjui išdavimo. Atsakyme nurodoma, jog vadovaujantis Įstatymo 4 str. 3 d. ir 19 str. 1 d. 5 p. pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

46.5.5. Pareiškėjas yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, kad taip pat nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

46.5.6. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nėra dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvoje. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

46.5.7. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui būti Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl nacionalinės vizos išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje ar laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Įstatymo 19 str. nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

46.6. Sprendimas2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimas2 priimtas, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime2 nurodyta:

46.6.1. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą vyriausiuoju inžinieriumi.

46.6.2. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD.

46.6.3. 2023-01-18 pareiškėjas asmeniškai atvyko į MD pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Prašymo priėmimo metu pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad 1995-2000 metais studijavo (buvo kursantas) Maskvos karinės inžinerijos akademijoje, po studijų 2000-2002 metais tarnavo Maskvos karinės apygardos statybos valdyboje, karinio dalinio Nr. 55566 darbu vykdytoju, turėjo vyresniojo leitenanto karinį laipsnį.

46.6.4. 2023-02-20 MD gavo VSD išvadą Nr. 18-1786, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

46.6.5. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis nėra įdarbintas Bendrovėje. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje - užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose duomenų nėra.

46.6.6. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

46.6.7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, bei turimų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

46.7. Sprendimas3 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis. Sprendimas3 priimtas, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime3 nurodyta:

46.7.1. MD 2023-02-20 gavo VSD raštą Nr. 18-1786, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Rusijos Federacijos pil. M. K. MD pateiktame klausimyne nurodė, kad 1995-2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000-2002 metais dirbo Maskvos karinės apygardos karinio dalinio Nr. 55566 darbų vykdytoju (karinis laipsnis - vyr. leitenantas). VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pil. M. K., tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pil. M. K. išdavus Leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

46.7.2. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., 50 str. 1 d. 2 p., 133 str. 5 d. bei SIS reglamento 24 str., VSD prašo šiam užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams.

46.7.3. 2023-03-07 MD priėmė sprendimą Nr. 23S24370 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

46.7.4. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

46.7.5. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir niekada nebuvo įdarbintas Lietuvoje. MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje - užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika.

46.7.6. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

46.7.7. Įvertinus tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (pateikta VSD išvada dėl grėsmės valstybės saugumui), kad VSD prašo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kad neturi socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva, kad šiam užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., M. K. nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

47. Byloje yra pareiškėjo 2023-01-19 užpildytas klausimynas, kuriame yra 11 klausimų.

47.1. Klausimyno 1 klausimas suformuluotas taip: „nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (as) baigėte? Kokią (ias) specialybę (-es) įgijote?“. Pareiškėjas į klausimyno 1 klausimą atsakė taip: aukštasis, pramoninės ir civilinės statybos inžinierius-statybininkas. V. V. K. karo inžinerijos akademija, Maskva, 1995-2000 m.

47.2. Klausimyno 2 klausimas suformuluotas taip: „Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“. Pareiškėjas, į klausimyno 2 klausimą atsakė taip: 1) Ribotos atsakomybės bendrovė OOO „Fashn planet“ – generalinis direktorius. Statyba ir rekonstrukcija. 2018-2022 m. Rusija, Maskvos sr., Odincovo m.; 2) OOO „ST-group“ – generalinis direktorius. Statybos įmonė 2013-2018 m., Maskvos sritis, Rusija, Odincovo m.; 3) OOO „S. O.“- generalinis direktorius, 2011-2013 m.. Didmeninė prekyba elektros ir apšvietimo prekėmis;Rusija, Odincovo m., Maskvos sr.; 4) OOO „Čistyj gorod“ – generalinis direktorius. Klininginė įmonė 2009-2011 m. Rusija, Maskva.; 5) OOO „Inteko“ – statybos projektų vadovas, 2005-2009 m. Statybos įmonė, Rusija, Maskva; 6) OOO „Miraks group“ - projektų vadovas. Statybos įmonė, 2004-2005 m. Maskva, Rusija; 7) UAB „Don stroj“ – techninės priežiūros inžinierius. Statybos įmonė, 2002-2004 m. Maskva, Rusija; 8) Maskvos karinės apygardos statybos valdyba, karinis dalinys 55566. Darbų vykdytojas 2000-2002 m. Maskva, Rusija. Klausimyno

47.3. Klausimyno 3 klausimas suformuluotas taip: „Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pareigos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis“. Pareiškėjas į klausimyno 3 klausimą atsakė, kad: 1) studijavo V. V. K. karo inžinerijos akademijoje (kursantas) 1995-2000 m. pagal specialybę „pramoninės ir civilinės statybos inžinierius-statybininkas“ (diplomas); 2) tarnavo Maskvos karinės apygardos statybos valdyboje, karinis dalinys 55566 2000-2002 m., karinis laipsnis – vyresnysis leitenantas.

47.4. Klausimyno 4 klausimas suformuluotas taip: „Ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis? Jeigu taip, pateikite informaciją apie tai (valstybė, laikotarpis, pavadinimas, kontaktų pobūdis).“ Į klausimyno 4 klausimą pareiškėjas atsakė, kad 1995-2000 m. studijavo V. V. K. karo inžinerijos akademijoje (kursantas) ir 2000-2002 m. tarnavau Maskvos karinės apygardos statybos valdyboje, karinis dalinys 55566; 2002 m. vasario mėnesį baigė tarnybą, kontaktų neturėjo.

47.5. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.

48.1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (4 straipsnio 1 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 3 dalis); MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 4 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 5 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis).

48.2. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (19 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

48.3. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.4. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

48.5. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (133 straipsnio 1 dalis). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia MD Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba MD; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

49. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:

50.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

50.2. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

50.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

50.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

50.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

50.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

51. Pareiškėjas savo skunde paaiškina, kad skundžiamus Sprendimus MD priėmė nenagrinėdamas ir nesiaiškindamas pareiškėjo individualaus atvejo, pareiškėjo ketinimų gauti nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikslo; atsižvelgė vien tik į VSD prielaidomis ir samprotavimais paremtais įtarimais pateiktą vertinimą, esą pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Iš Sprendimų turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jo kilmės valstybė yra Rusijos Federacija, kuri nuo 2022-02-02-24 vykdo atvirą karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą, daro karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, o augantis Rusijos valdžios agresyvumas, imperialistinės ambicijos tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu yra vertinamos kaip keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumui. Sprendimuose, cituojant VSD pažymą, nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau nė 20 metų baigė minėtą Maskvos karinės inžinerijos akademiją, o ją baigęs iki 2002-04-24 dirbo kariniame dalinyje statybos darbų vykdytoju, savaime nereiškia, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

52. Kaip matyti iš Sprendimų turinio, Sprendimas1, Sprendimas2 ir Sprendimas3 priimti dėl to, kad pareiškėjo buvimas, gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai priimti iš esmės remiantis pareiškėjo pateiktu atsakymu į MD pateikto ir pareiškėjo užpildyto klausimyno klausimus, į kuriuos atsakydamas pareiškėjas nurodė, kad 1995-2000 metais studijavo Maskvos V. V. K. karo inžinerijos akademijoje (kursantas), po studijų gavo paskyrimą ir 2000-2002 metais dirbo Maskvos karinės apygardos statybos dalinio, karinio dalinio Nr. 55566, darbų vykdytoju (karinis laipsnis - vyr. leitenantas). VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos; jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

53. Kaip matyti iš Sprendimų turinio, byloje esančio VSD 2023-02-15 rašto Nr. 18-1786, juose nurodoma ta pati informacija (apie pareiškėjo 1995-2000 metų studijas Maskvos V. V. K. karo inžinerijos akademijoje (kursantas), po studijų gautą paskyrimą ir 2000-2002 metais darbą Maskvos karinės apygardos statybos dalinyje), kurią pats pareiškėjas nurodė pildydamas MD pateiktą klausimyną.

54. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pareiškėjo tarnavimo Rusijos Federacijos kariniame dalinyje praėjo daugiau kaip 20 metų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad: 1) pats savanoriškai nutraukė tarnybą Rusijos Federacijos kariniame dalinyje; 2) kad niekada netarnavo kadrinėse pareigose karinėse pajėgose, o dirbo statybose (statė bendrabučius karininkams, remontavo ligoninės patalpas); 3) nutraukęs tarnybą Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, apie dvidešimt metų Rusijos Federacijoje dirbo civilinėse pareigose statybos srityje (rekonstrukcijos ir rekonstravimo); (pareiškėjo užpildytame klausimyne yra pateikiama darbinė patirtis nuo 2002 iki 2022 metų); 4) pareiškėjas šiuo metu yra atsargoje ir bus iki jam sukaks 55 metai; jokių finansinių išmokų šiuo metu ir sukakus 55 metams negaus; 5) neigiamai vertino Rusijos Federacijos valdžią, paaiškino, kad palaiko Ukrainą kare su Rusija, kad Ukrainą palaikančią poziciją yra išdėstęs socialiniuose tinkluose, yra dalyvavęs mitinguose, palaikančiuose Ukrainą (pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, paaiškino, kad Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje nepritaria, kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai).

55. Kaip minėta, LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).

56. Teismas, atkreipia dėmesį, kad VSD 2023-02-15 rašte Nr. 18-1786 nurodyta, jog „Rusijos Federacijos pil. M. K. Migracijos departamente pateiktame klausimyne nurodė, kad 1995-2000 metais studijavo karinės inžinerijos akademijoje, po studijų gavo paskyrimą ir 2000-2002 metais dirbo Maskvos karinės apygardos karinio dalinio Nr. 55566 darbų vykdytoju (karinis laipsnis - vyr. leitenantas)“; „VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pil. M. K., tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

57. Kaip matyti iš VSD 2023-02-15 rašto Nr. 18-1786, jame teigiama, kad pareiškėjas prieš daugiau nei 20 metų tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje „privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai“, taigi, išvada formuluojama būtuoju laiku, t. y. koks pareiškėjas turėjo būti prieš 20 metų, todėl kyla klausimas, ar tai, kad pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariniame dalinyje 1995-2002 metais, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią, atsižvelgiant į jo darbinę patirtį nuo 2002 iki 2022 metų, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kurie pateikti šiame teismo sprendime, klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į Rusijos Federacijos valdžią, karą Ukrainoje, reiškia, kad jis ir dabar yra, turi būti arba turėtų būti lojalus Rusijos Federacijai. Atsižvelgiant į VSD 2023-02-15 rašto Nr. 18-1786 turinį, lieka neaišku ir tai, ar rengiant VSD išvadą, kuria MD rėmėsi Sprendimuose dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas, buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjo klausimyne nurodyta apie jo studijas ir darbą kariniame dalinyje 1995-2002 metais. Vertinant šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ilgą po darbo kariniame dalinyje praėjusį laikotarpį, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą. Kaip jau minėta, nėra aišku, ar kitos aplinkybės (jei taip, tai kokios) turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės jas įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad Sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.

58. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą, Sprendimas1, Sprendimas2 ir Sprendimas3 naikintini, o atsakovas MD įpareigotinas pareiškėjo 2023-01-19 prašymą išduoti nacionalinę vizą ir 2023-01-18 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

59. Pažymėtina, kad šiame teismo sprendime teismas nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę ar nekelia grėsmės valstybės saugumui; šis teismo sprendimas nereiškia, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2023-01-19 prašymą išduoti nacionalinę vizą ir 2023-01-18 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.

60. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

61. Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

62. Pareiškėjas prašo priteisti iš MD pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

63. Byloje yra 2023-03-21 mokėjimo nurodymas Nr. 517, kad advokatų profesinė bendrija „RIDD Vilnius“ sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Į bylą pateiktas 2023-03-15 Susitarimas prie 2023-03-15 teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytas tarp advokato I. D. ir pareiškėjo, iš kurio matyti, kad advokatų profesinės bendrijos RIDD Vilnius advokatui I. D. pavedama atstovauti pareiškėją M. K.. Advokatų profesinės bendrijos RIDD Vilnius 2023-03-21 PVM sąskaita-faktūra RIDD-1093 pareiškėjui dėl 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 2495,63 Eur su PVM už advokato teisines paslaugas parengiant skundą teismui dėl MD sprendimų.2023-03-23ir 2023-04-24 mokėjimo pavedimai, kad pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai „RIDD Vilnius“ 2023-03-24 per SEB banką pervedė 433,13Eur, 2023-03-23 per SEB banką pervedė 2085 Eur.

64. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).

65. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(525)-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).

67. Pareiškėjui iš MD priteistinas pareiškėjo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

68. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jo naudai iš MD 2495,63 Eur su PVM advokato pagalbai apmokėti.

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).

70. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).

71. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 500 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1-4 dalimis, 140¹ straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23SD5794, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui M. K. nacionalinę vizą.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo M. K. 2023 m. sausio 19 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo sprendimą.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 23S24370, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo M. K. 2023 m. sausio 18 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo sprendimą.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 23S26594, kuriuo pareiškėjui M. K. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.

Pareiškėjo M. K. prašymą priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. K., gim. 1978 m. gegužės 11 d., iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 522,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią pareiškėjo M. K. prašymo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.