- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-25-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19901-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Didžioji statyba“, I. T., I. A., akcinė bendrovė Swedbank, R. A., S. L., R. K., J. P., S. K., M. R., T. P., M. K., A. K., A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-32847-566/2025 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž. ir A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto, skolinių įsipareigojimų padalinimo ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Didžioji statyba“, I. T., I. A., akcinė bendrovė Swedbank, R. A., S. L., R. K., J. P., S. K., M. R., T. P., R. K., M. K., A. K., A. B., išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Ž. (toliau – ir ieškovė) 2025 m. liepos 16 d. pareiškė ieškinį teisme atsakovams A. Ž. ir A. Ž., kuriuo prašo: 1) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės ir atsakovo A. Ž., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. birželio 1 d. – faktinio šalių gyvenimo skyrium; 3) nutraukus santuoką, ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – R., o atsakovui A. Ž. – Ž.; 4) priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., kuris sudaro 4 500 Eur (250 Eur x 3 vaikai x 6 mėn.); 5) nurodytą nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; 6) šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti po ½ dalį; 7) ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti nurodytą turtą; 8) atsakovui A. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti nurodytą turtą; 9) priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai 30 642,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalį; 10) pripažinti, kad nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai yra asmeniniai ieškovės įsipareigojimai, nutraukus santuoka šiuos įsipareigojimus iki galutinio atsiskaitymo vykdys asmeniškai be regreso teisės; 11) priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai 904,91 Eur skolos už sumokėtus komunalinius mokesčius; 12) pripažinti negaliojančia (apsimestine) 2019 m. vasario 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą, kurioje nurodyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 29,09 kv. m ploto, pirkėja yra atsakovė A. Ž., ir pirkėja pripažinti ieškovę; 13) pripažinus, kad patalpos (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 29,09 kv. m ploto, pirkėja yra ieškovė, pripažinti, kad šį turtą ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise; 14) atidėti ieškovei žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo; 15) priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat uždraudimo atsakovei A. Ž. disponuoti, įskaitant nuomą ir panaudą, patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 29,09 kv. m. ploto, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, šias patalpas perduoti saugoti ieškovei .
3. Ieškovė, grįsdama savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad mato grėsmę turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovo A. Ž. prasidėjus skyrybų procesui, buvo pakeistos patalpos spynos ir iš ieškovės buvo slapčia pavogtas lauko apsauginių žaliuzių pultas, t. y. dabartinė patalpų nuomininkė Z. K., neva draugiškai besisvečiuodama pas ieškovę, slapta nuo baro paėmė raktus ir pultą nuo apsauginių žaliuzių. Nuo liepos vidurio ieškovė į minėtas patalpas patekti nebegali. Netrukus ieškovė sužinojo, kad minėtos patalpos yra išnuomotos. Patalpas atsakovai išnuomojo Z. K., kuri ten tvarkosi kaip tinkama, daro ką nori, nors žino, kad jos yra ieškovės. Atsakovė A. Ž., sudarydama nuomos sutartį, aiškiai žinojo, kad ieškovė ruošia ieškinį teismui ir kad tarp atsakovės sūnaus ir ieškovės yra ginčas dėl šių patalpų, atsakovui buvo siųsti projektai, taip pat yra susirašinėjimas tarp šalių, kur atsakovas patvirtina, kad patalpos yra ieškovės ir bus ieškovės. Taigi, nuomos sutartimi turtas jau yra perleistas naudotis trečiajam asmeniui Z. K., nuomos sutartis galioja nuo 2025 m. birželio 28 d. iki 2030 m. birželio 30 d., sudaryta ilgam laikotarpiu, aiškiai pažeidžiant ieškovės interesus, žinant ieškovės pretenzijas, tad akivaizdu, jog atsakovai elgiasi tikslingai ir nesąžiningai. Šiuo metu minėtose patalpose yra grožio salonas pavadinimu (duomenys neskelbtini).
4. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei paskutinį kartą lankantis savo salone buvo užfiksuota, kad patalpose buvo atlikti ieškovės grožio salono – turto ardymo / perdarymo darbai. Kur yra ieškovei priklausantys daiktai – nežinoma, be to, yra gadinamas jos turtas. Ne gana to, yra naudojamos visos ieškovės asmeninės priemonės: šampūnai, lakai, šepečiai, šukos, žirklės, plaukų džiovintuvas ir t. t., o, be to, yra naudojami ir šie ieškovės daiktai: kirpėjos vežimėlis, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, kondicionierius, apsauginės žaliuzės. Dalis daiktų iš salono dingo. Ieškovė pasigedo sulankstomo stalo, manikiūro stalo, pedikiūro stovo, dirbtinių gėlių, virdulio, indų, nebeliko specialiai klientų vaikams įrengto vaikų kampelio. Vertinant išdėstytas faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad yra pažeistos ieškovės teises, ne tik naudotis už savo asmenines lėšas įsigytu ir įrengtu grožio salonu, bet ir yra dingę jos asmeniniai daiktai, o dalis jų naudojami, turtas yra gadinamas. Pats turto naudojimo faktas reiškia, kad jis yra nudėvimas, ateityje reikalaus remonto, procesas gali užsitęsti ilgus metus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu teismo prašo aptariamas patalpas pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, o vertinant išdėstytas faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad kyla pagrįsta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jis gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, yra akivaizdus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtina užkirsti kelią atsakovų savivalei ir užtikrinti ieškovės turto apsaugą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nutarė šią nutarties dalį vykdyti skubiai. Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrindimas – yra tenkinama. Ieškinys atitinka nustatytus reikalavimus, prie jo pridėti įrodymai, pateikti motyvai. Ieškinio pagrįstumas bus vertinamas teismo sprendime.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia (apsimestine) 2019 m. vasario 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą, kurioje nurodyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 29,09 kv. m ploto, pirkėja yra atsakovė A. Ž., ir pirkėja pripažinti ieškovę bei pripažinti, kad šį turtą ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, todėl jo perleidimas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Dėl nurodytos priežasties teismas darė išvadą, jog yra pagrindas apriboti perleidimą padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
8. Teismas pažymėjo, kad disponavimas yra dalis nuosavybės teisės – teisė tvarkyti turtą nustatant jo teisinį režimą ir perleidimo galimybes per sandorius (pardavimą, nuomą, dovanojimą, mainus). Atsižvelgęs į pateiktą informaciją, jog ginčo patalpos yra nuomojamos, ieškovės prašomi papildomi patalpų naudojimo ribojimai (dėl nuomos ar panaudos) bei saugotojos paskyrimas nėra reikalingi, nes neturi įtakos sprendimo vykdymui, todėl likusioje dalyje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria laikinoji apsaugos priemonė nebuvo pritaikyta, ir toje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai prašymo dalį dėl papildomų ribojimų taikymo ir perdavimo saugoti ieškovei atmetė.
11. Pažymi, kad atsakovė A. Ž. išnuomojo ieškovės patalpas su visa įranga ir gauna turtinę naudą nieko pati neinvestavusi, ji nepagrįstai turtėja ieškovės sąskaita. Tad susiklosto visiškai neteisinga ir neadekvati, neproporcinga situacija, kuomet atsakovė pelnosi iš turto, kurį nupirko ir įrengė ieškovė, turtu yra naudojamasi, jis yra natūraliai dėvimas, o trumpalaikis turtas, esantis salone – sudėvimas. Ieškovė dėl atsakovės elgesio neturi jokios galimybės nei pati naudotis turtu, nei pasiimti savo daiktų. Kita vertus, tokių daiktų kaip spintos, durys, kondicionierius, galvos plovimo kėdė, ieškovė ir negalėtų pasiimti. Ieškovė yra įsitikinusi, kad yra pagrindas ir būtina taikyti disponavimo ginčo objektu uždraudimą, kaip prevencinę priemonę, užtikrinančią ginčo šalių status quo, siekiant išsaugoti faktinę padėtį ir jos nebloginti. Ieškovė sutinka turtą, kol bus išnagrinėta byla, tinkamai saugoti, neperduoti tretiesiems asmenims.
12. Mano, kad situacija, kuomet atsakovė A. Ž. turės materialinės naudos iš ne savo turto, o ieškovė tik nuostolius, neatitinka proporcingumo, lygiateisiškumo principo. Ieškovės prašymas perduoti patalpas saugoti jai yra visiškai pagrįstas ir logiškas, nes būtent ji sugebės užtikrinti, kad turtas nebūtų niokojamas, bus saugomas, prižiūrimas, kadangi būtent ji yra investavusi savo pinigus, todėl turi interesą, priešingai, nei atsakovė A. Ž., kurios veiksmai liudija, kad turtu ji netinkamai rūpinasi, daro žalą.
13. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuomos sutarties sudarymo faktas, esant nurodytoms aplinkybėms, neturi būti vertinamas išimtinai naudingai atsakovei A. Ž., ši aplinkybė turi būti vertinama ir iš ieškovės perspektyvos. Šioje situacijoje teisinga yra tai, kad esant ginčui nei viena iš šalių neturi turėti materialinės naudos, o taip pat turi būti užtikrinta, kad nebūtų padaryta žala pačiam daiktui ir ieškovės turtui, esančiam patalpose.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė A. Ž. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovė nurodo, kad šiai dienai aptariamos patalpos atsakovei priklauso asmenines nuosavybes teise. Atsakovė kartu su sutuoktiniu, siekdami padėti sūnaus šeimai, geranoriškai leido naudotis šia patalpa neatlygintinai ieškovei, kaip sūnaus sutuoktinei. Maždaug nuo 2025 m. sausio mėn. ieškovė nesinaudojo patalpa, joje nevykdė jokios veiklos, dėl ko ieškovei atlaisvinus patalpą, buvo nuspręsta minėtą negyvenamąją patalpą išnuomoti tretiesiems asmenims. Prieš sudarant nuomos sutartį ir perduodant patalpas nuomininkui, patalpa buvo atlaisvinta, t. y. ieškovė susirinko ir iš patalpos išsivežė visus jai priklausančius daiktus, įskaitant baldus, grožio procedūroms atlikti reikalingas priemones ir prietaisus. Po to, kai sudarius nuomos sutartį nuomininkui buvo perduota naudojimui atsakovei priklausanti negyvenamoji patalpa, pastaroji nuomininko sąskaita ir lėšomis buvo pritaikyta nuomininko vykdomai veiklai, atitinkamai, kas normalu ir įprasta, buvo nuimti ieškovės vykdytos ir patalpoje jau ilgą laiką nebevykdomos veiklos reklaminiai užrašai (lipdukai). Patalpos sutvarkymas, kosmetinio remonto atlikimas ar jos minimalus pritaikymas nuomininko veiklos poreikiams negali būti laikomas patalpos gadinimu ar prilyginamas kokiai nors turtui ir jo būklei kylančiai grėsmei. Draudimas patalpą nuomoti ne tik neproporcingai apribotų atsakovės A. Ž. nuosavybes teisę, bet ir jai sukeltų didžiulių nuostolių, nes atsakovė ne tik negautų teisėtų nuomos pajamų, bet ir galimai turėtų atlyginti nuomininkui patalpos remonto išlaidas ar negautas pajamas iš planuotos ilgalaikes veiklos vykdymo ginčo patalpoje.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo I. A. prašo apriboti atsakovei A. Ž. disponavimą turtu, adresu (duomenys neskelbtini), tol, kol bus išspręsti ginčai dėl minėto turto, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias turtui būti sunaikintam, perdarytam ar panaudotam kitų asmenų. Paliudija, kad grožio salono įrengimui ji skolino ieškovei pinigų kaip draugei.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo S. K. nurodo, kad ieškovė paprašė jos paskolinti 5 000 Eur patalpų pirkimui, kuriuos ji paskolino ir surašė skolos lapelį. Prasidėjus skyryboms, anyta atsisakė perrašyti patalpas ieškovės vardu ir net išnuomojo patalpas buvusiai ieškovės draugei Z. K., taip atimdama darbo vietą iš marčios. Ieškovė investavo savo lėšas patalpų pirkimui ir įrengimui, todėl mano, kad patalpos turi būti grąžintos tikrai savininkei ieškovei.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. K. prašo apriboti atsakovės A. Ž. teisę disponuoti turtu ir užtikrinti, kad jis liktų ieškovės nuosavybe. Nurodo, kad ieškovei paskolino 5 000 Eur patalpų įsigijimui, kas buvo patvirtinta skolos rašteliu. Kartu su ieškove važiavo padėti pirkti inventorių, kiek galėjo padėjo įrengti šias patalpas.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. A. prašo apriboti atsakovės A. Ž. teisę disponuoti patalpomis ir užtikrinti, kad nekilnojamasis turtas liktų ieškovės nuosavybėje. Kadangi ieškovė visuomet buvo patikima, atsakinga ir sąžininga, todėl sutiko jai paskolinti pinigų, žinodama apie jos tikslą įkurti grožio saloną. Ieškovei paskolino 5 000 Eur patalpų įsigijimui. Šis faktas yra patvirtintas skolos rašteliu. Tikroji patalpų savininkė yra ieškovė, nors oficialiai patalpos yra įregistruotos jos anytos A. Ž. vardu. Apie šį faktą žinojo nuo pat pradžių.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. P. prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pinigus salonui skolino ieškovei, salonas nuo pat pradžių buvo jos pastangomis įsigytas ir sukurtas, tik laikinai jo pirkimas buvo įformintas anytos vardu.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo I. T. prašo apriboti atsakovės A. Ž. teisę disponuoti turtu ir užtikrinti, kad jis liktų ieškovės nuosavybėje. Nurodo, kad paskolino ieškovei 5 000 Eur patalpų įsigijimui. Šis faktas buvo patvirtintas skolos rašteliu. Tikroji patalpų savininkė yra ieškovė, nors nuo pat pradžių žinojo, kad patalpa dokumentuose yra A. Ž. (ieškovės anytos) vardu.
22. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. K. prašo apriboti atsakovės A. Ž. teisę disponuoti turtu ir užtikrinti, kad jis liktu ieškovės nuosavybe. Nurodo, kad paskolino ieškovei 5 000 Eur namo statyboms, pasirašydama tik skolos raštelį, net ir žinodama, kad ieškovė įsigijo patalpas grožio salonui už paskolintus pinigus iš kitų asmenų. Nuo pat pirmų dienų ieškovė pati savo jėgomis sutvarkė patalpas, pasidarė remontą, nupirko įrangą, reikalingą darbui atlikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės R. Ž. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
24. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – papildomus patalpų naudojimo ribojimus dėl nuomos ar panaudos bei ieškovės paskyrimo saugotoja, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
25. Ieškovė R. Ž. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – ieškovės 2025 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo A. Ž. ir A. Ž. atžvilgiu pradėjimo.
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia, kad šis įrodymas nėra susijęs su šioje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis, ieškovė net nesuformulavo prašymo priimti šį įrodymą ir nepagrindė tokio įrodymo pateikimo būtinumo šioje proceso stadijoje, todėl ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą atsisakoma priimti.
Dėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo
29. Ieškovės R. Ž. nesutikimas su skundžiama teismo nutarties dalimi grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jos prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – papildomus patalpų naudojimo ribojimus dėl nuomos ar panaudos bei ieškovės paskyrimą saugotoja, tinkamai neįvertino jos prašyme nurodytų aplinkybių, patvirtinančių apie egzistuojantį poreikį išlaikyti ginčo patalpas nepakitusias, kylančią grėsmę, jog ginčo objektu esantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas gali būti nudėvimas, sugadintas, pertvarkomas. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju siekiant užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui yra pagrindas taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.
30. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o po to spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu plačiau nepasisako.
32. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad butų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020). Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
33. Civiliniame procese galioja rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka tai ginčo šaliai, kuri prašo taikyti disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1361-943/2020, 10 punktas). Kita vertus, priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017, 17 punktas).
34. Nagrinėjamu byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovės prašomi papildomi patalpų naudojimo ribojimai dėl nuomos ar panaudos bei ieškovės paskyrimas saugotoja nėra reikalingi, nes neturi įtakos sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria bei pažymi, jog šiuo atveju grėsmė dėl galimo sprendimo neįvykdymo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą (pripažinti negaliojančia (apsimestine) 2019 m. vasario 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą, kurioje nurodyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 29,09 kv. m ploto, pirkėja yra atsakovė A. Ž., ir pirkėja pripažinti ieškovę bei pripažinti, kad šį turtą ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise), ir negalėtų atsirasti, kadangi perduoti patalpą bet kokiu atveju būtų įmanoma. Ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo manyti, kad ginčo patalpos, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, bus / gali būti nepataisomai sugadintos, bus / gali būti joms padaryta žalos ir pan. (CPK 178 straipsnis). Todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo. Nesant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomus ribojimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde teigė, kad ginčo patalpose liko jos daiktai (baldai, grožio procedūrų priemonės ir prietaisai ar pan.) ar kad tam tikri jos daiktai dingo, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti ji nepateikė jokių objektyvių duomenų ir pareikštame ieškinyje nesuformulavo jokių su tuo susijusių reikalavimų atsakovei A. Ž..
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ginčo patalpos, jas naudojant, iki galutinio sprendimo byloje priėmimo gali tam tikra dalimi nusidėvėti, gali būti iš dalies apgadintos ar pritaikomos nuomininko vykdomai veiklai. Siekiant išvengti ateityje galimos žalos ieškovė gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė taip pat turi atitikti ir proporcingumo reikalavimus. Proporcingumo principas šiuo atveju svarbus tuo, jog atsakovė A. Ž. šiuo metu jai nuosavybes teise priklausančią ginčo patalpą nuo 2025 m. birželio 30 d. yra išnuomojusi 5 metų laikotarpiui, nuomos sutartis sudaryta dar iki ieškovei pareiškiant ieškinį teisme ir paprašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl draudimas atsakovei A. Ž. nuomoti ginčo patalpas ar perduoti jas panaudai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neproporcingas šioje bylos stadijoje, kadangi atsakovė A. Ž. dėl to patirtų nuostolius, nes ne tik kad negautų pajamų iš nuomos, bet ir galimai turėtų atlyginti nuomininkui patalpos pritaikymo vykdomai veiklai išlaidas ar negautas pajamas iš planuotos ilgalaikės veiklos vykdymo ginčo patalpoje. Tuo tarpu ieškovės galimi nuostoliai dėl ginčo patalpų nusidėvėjimo ar apgadinimo galėtų būti atlyginami ir kitais būdais. Taigi, šiuo atveju didesnę žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų atsakovė A. Ž., nei ieškovė dėl jų netaikymo.
36. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu uždraudus atsakovei A. Ž. nuomoti ginčo patalpas ar perduoti jas panaudai, būtų neproporcingai pažeistos jos teisės, o šalių interesų pusiausvyros tai taip pat neužtikrintų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir apeliantės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – papildomus patalpų naudojimo ribojimus dėl nuomos ar panaudos bei ieškovės paskyrimo saugotoja – nepatenkino pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – papildomų patalpų naudojimo ribojimų dėl nuomos ar panaudos bei ieškovės paskyrimo saugotoja – taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2025 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti dalį ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ar atsiliepimus į šį skundą atlyginimo klausimai turės būti sprendžiami priimant galutinį sprendimą byloje, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.