Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-07-22 · Civilinė byla Nr. 2S-467-267/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-22
Bylos Nr.
2S-467-267/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01706-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-467-267/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01706-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5.; 3.1.9.6.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atstovo advokato R. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4509-251/2019 išnagrinėjus pareiškėjo atstovo advokato R. Č. prašymą dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos („Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo Minskii traktornyi zavod“) skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L., Suraleb, Inc.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismas 2019-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4509-251/2019 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio A. L. 2019-02-05 patvarkymo Nr. S-19-159-4847 dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo panaikinimo bei nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius skyrė pareiškėjo atstovui advokatui R. Č. 200,00 Eur baudą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjo atstovas advokatas R. Č. 2019-04-26 pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, jį motyvuodamas tuo, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas neatsižvelgiant į antstolio procesinio veiksmo pobūdį bei nesutiko su tuo, kad antstolio patvarkymu nėra taikomos priverstinio pobūdžio priemonės. Nurodė, kad išieškotojas nevykdo pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjusio teismo sprendimo, tai konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2017-08-22 nutartyje, todėl pareiškėjas pagrįstai gina savo teises teikdamas skundus. Trečia, nurodė, kad pareiškėjo atstovo pareiga išimtinai atstovauti kliento interesams ir veikti kliento naudai yra įtvirtinta LR advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punkte, ir nesutiko, kad šiuo atveju gali būti daroma nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2016-04-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016. Pažymėjo, kad teismai ne kartą tenkino pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, taigi pareiškėjas tik gina savo teises. Be to, nurodė, kad nutartį galbūt priėmė šališka teisėja, nes jos 2018-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5922-251/2018 buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo atstovo advokato R. Č. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi, skirdamas pareiškėjo atstovui baudą, išsamiai įvertino visas aplinkybes, jų visumą, nė vienai iš šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nesuteikdamas prioriteto. Teismas pažymėjo, kad piktnaudžiavimas procesine teise pripažintas tik skundo dėl antstolio A. L. 2019-02-05 patvarkymo Nr. S-19-159-4847 dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo panaikinimo pateikimas, o ne skundų dėl kitų antstolio veiksmų pateikimas.

Šalies argumentai

5. Atskirai teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl 2019 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo, o vienas iš baudos skyrimo pagrindų – tai, kad Šiaulių apylinkės teismui pateiktas nepagrįstas skundas dėl antstolio A. L. 2019-02-05 patvarkymo Nr. S-19-159-4847 dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo, todėl, nesant įsiteisėjusios apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl 2019 m. balandžio 12 d. nutarties pagrįstumo ir (ar) teisėtumo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl baudos skyrimo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies panaikino to paties teisėjo anksčiau priimtą nutartį, nesuponuoja išvados, kad teisėjas yra šališkas. Bet kokiu atveju teisėjas, nagrinėdamas civilines bylas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tiria ir vertina tik tam ginčui išnagrinėti svarbias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus ir neturi išankstinės nuomonės nė dėl vieno iš proceso dalyvių procesinio dokumento pagrįstumo ar teisėtumo. Be to, nagrinėjant klausimą dėl baudos panaikinimo, argumentas dėl galimo teisėjo (ne)šališkumo neturi teisinės reikšmės, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateiktas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo.

7. Įvertinęs pareiškėjo atstovo argumentus ir tai, kad 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalis dėl baudos skyrimo yra susijusi su kita nutarties dalimi, dėl kurios yra pateiktas atskirasis skundas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė motyvų ir (ar) rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti paskirtą baudą, todėl prašymą dėl nuobaudos panaikinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovas advokatas R. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi jam skirtą 200,00 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apelianto teigimu, skundžiami ne tik patvarkymai, kuriais antstolis taiko priverstinio poveikio priemones, bet ir kokia forma atlikti antstolio procesiniai veiksmai ar neveikimas, todėl tiek skundžiama nutarties dalis dėl baudos skyrimo, tiek nutarties dalis dėl skundžiamo patvarkymo, kurį teismas vertino kaip informacinio pobūdžio, yra nepagrįstos.

8.2. Suraleb, Inc netinkamai įgyvendina procesines teises į arbitražo sprendimo įvykdymą, pareiškėja atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (toliau – MTZ) pagrįstai gina savo teises teikdama skundus dėl antstolio patvarkymų, todėl pareiškėjo atstovui advokatui R. Č. paskirta bauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2016-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, kurioje iš esmės spręsti kiti klausimai egzistuojant kitokioms faktinėms aplinkybėms.

8.4. Teismas motyvuodamas baudos apeliantui skyrimą nurodė, kad pareiškėjas dėl antstolio veiksmų neva teikė 16 skundų, kurie beveik visi pirmosios instancijos teismo atmesti. Pareiškėjo atstovas R. Č. pagrįstai gina savo kliento MTZ teisėtus interesus, todėl apeliantas kategoriškai nesutinka su tokia teismo pozicija, nes dalis pareiškėjo skundų buvo patenkinti.

Šalies argumentai

8.5. Apeliantui kyla abejonių, kad skundžiamą nutartį priėmė ir baudą paskyrė galbūt šališkas teismas. Pareiškėjo atstovas advokatas R. Č. prašyme nurodė argumentų, kurie vienareikšmiškai suponuoja paskirtos baudos panaikinimą, o skundžiama nutartimi praktiškai visi argumentai ignoruojami, tik deklaratyviai nurodant, kad teismas nebuvo šališkas ir visas reikšmingas aplinkybes įvertino. Apeliantui nesuprantamas ir skundžiamos nutarties argumentas, kad neva teismas piktnaudžiavimą vertino tik skundo dėl antstolio skundžiamo patvarkymo kontekste.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pareiškėjas teikdamas nepagrįstą skundą dėl antstolio 2019-02-05 patvarkymo Nr. S-19-159-4847 dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo panaikinimo iš esmės nesiekė apginti galbūt jo pažeistas teises ar teisėtus interesus, naudojosi teise į gynybą ne pagal jos paskirtį, t. y. siekdamas vilkinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė išieškotojo teises ir teisėtus lūkesčius į greitą ir efektyvų įsiskolinimo išieškojimą bei elgėsi nesąžiningai priešingos šalies atžvilgiu. Pareiškėjas yra atstovaujamas teisininko profesionalo, kuris manipuliuoja teisės institutais, juos interpretuoja palankiai pareiškėjui, iš naujo kelia analogiškus klausinius dėl priteistų palūkanų, dėl to buvo pasisakyta aukštesnės instancijos teismų sprendimuose, tai visiškai nesuderinama nei su teismų praktika, nei su advokatui keliamais aukštesniais rūpestingumo, atidumo ir profesionalumo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo atstovo advokato prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

13. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

15. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

17. Taigi, sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu patikrinti, ar buvo pagrindas pareiškėjo atstovui advokatui paskirti baudą, kurią apeliantas prašo panaikinti.

18. Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo atstovas būtų sąmoningai piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis. Teismas, remdamasis CPK 95 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015), sprendžia, kad pareiškėjo atstovas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 510 straipsnyje. Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, teismo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo atstovo advokato piktnaudžiavimo procesu fakto. Tai, kad pareiškėjo MTZ atstovas skundžia antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo panaikinimo, kadangi su juo ir jame dėstomais motyvais nesutiko, patvirtina tik tai, kad pareiškėjas MTZ naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Įvertinus bylos duomenis nenustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien sąlyginai nemažas pateiktų skundų skaičius taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo MTZ atstovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje neegzistuoja teisinis pagrindas skirti pareiškėjo atstovui advokatui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, todėl skundžiama 2019 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo atstovui advokatui R. Č. skirta 200,00 Eur bauda panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo atstovui advokatui R. Č. skirtą 200,00 Eur baudą.

Teisėja Danutė Burbulienė