- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-424-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Navasta“
- Atsakovas
- E. J., V. J.
- Trečiasis asmuo
- Plungės rajono
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.3.2.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navasta“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navasta“ ieškinį atsakovams E. J., V. J. dėl dalies sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Plungės rajono 2 – jo notarų biuro notarė G. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Plungės apylinkės teismui pareikštu ieškiniu prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti iš dalies negaliojančia 2018 m. gegužės 18 d. atsakovų sudarytos sutuoktinių turto pasidalinimo ir povedybinės sutarties Nr. 2906 dalį dėl šios sutarties 1, 2, 3, 4 punktų panaikinimo, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, jog sandorio dalimi skolininkas E. J. pakeitė turėto turto teisinį režimą, taip siekdamas apsunkinti ar padaryti neįmanomu skolos išieškojimą iš šio turto, o kartu siekdamas išvengti skolos grąžinimo, nes skolininkas kito turto neturi. Nurodė, jog antstolės I. G. kontoroje 2018 m. birželio 6 d. užvesta vykdomoji byla pagal Plungės rajono 3 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 26 435,33 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš E. J., išieškotoja UAB „Navasta“.Vykdant išieškojimą paaiškėjo, kad E. J. 2018 m. gegužės 18 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalinimo ir povedybinę sutartį su V. J. Šia sutartimi sutuoktiniai nustatė iki santuokos ir santuokos metu, iki povedybinės sutarties ir po sutarties sudarymo turto teisinį režimą, kuriuo santuokos metu iki šios sutarties sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), - 0,1186 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu asmeninės nuosavybės teise atiteko V. J. Atsakovui E. J. atiteko UAB „R“ 100 vnt paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur), bendrovės teisinis statusas – bankrutavusi, bei transporto priemonė Subaru Outback, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors E. J. vardu ši transporto priemonė nėra registruota. Atsakovai susitarė, jog visos gaunamos pajamos po 2018 m. gegužės 18 d. yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o skoliniai įsipareigojimai tampa kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis. Šie atsakovų veiksmai rodo išankstinį susitarimą sumažinti galimybę kreditoriui išsiieškoti skolą. Nurodė, jog ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę pagal vykdomąjį įrašą, teismo sprendimus, antstolės pažymą. Ieškovės – kreditorės teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad ginčijamomis sutarties sąlygomis skolininkas neatlygintinai perleido savo turėtą turtą, pakeitė prievolės statusą, gaunamų pajamų statusą, taip skolininkas tapo nemokus ir neatsiskaitė su kreditore. Kadangi kreditorė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2019 m. rugsėjo 19 d. iš antstolės pažymos, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo šios datos ir jis nėra praleistas. Pažymėjo, jog neegzistavo nei įstatymo, nei kito imperatyvaus reikalavimo pagrindu nustatytos teisinės prievolės sudaryti ginčijamą sandorį. Kadangi sandorį skolininkas sudarė su sutuoktine, šiuo pagrindu yra preziumuojamas šalių nesąžiningumas. Nesąžiningumą patvirtina faktas, kad už perleistą namų valdos dalį, kurios vertė pagal Vį Registrų centro duomenis 16 570 Eur, o reali vertė siekia ne mažiau 100 000 Eur, E. J. gavo akcijas, kurios yra bevertės ir automobilį, nors tokia transporto priemonė atsakovo vardu nėra registruota, gavosi situacija, kad E. J. perleido savo turto dalį neatlygintinai. Tiek skolininkas E. J., tiek V. J. turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, jog sudarius ginčijamą sandorį, E. J. nebeturės turto, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą ir tai pažeis kreditorės interesus, buvo siekiama išvengti prievolės įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju restitucija yra galima natūra, ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu iš dalies, turi būti taikoma restitucija natūra, skolininkui grąžinant nuosavybės teises į turtą. Reikalavimas yra reiškiamas ne dėl visos sutarties naikinimo, nes ieškovas neginčija sutarties 5 punkto nuostatų dėl buto (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad actio Pauliana institutas suteikia ne sandorio šaliai – kreditorei – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, taikant šį institutą turi būti užtikrinta kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesų pusiausvyra. Šio instituto taikymas yra susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamos sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas; kreditorius buvo nesąžiningas, taip pat taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra visų actio Pauliana sąlygų viseto, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Šalies argumentai
3. Atsakovės V. J. s atstovas advokatas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad sutuoktinių veiksmai buvo neteisėti, skolos išieškojimas iš E. J. vyksta ir prievolė bus įvykdyta nenukreipiant išieškojimo į ginčo sandorį. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį ir tokia sutartis savaime nėra prieštaraujanti gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios sutarties pobūdį. Atsakovai, disponuodami jiems priklausančiu turtu, kuriam nebuvo taikomi jokie apribojimai, realizavo jiems įstatymo suteiktą teisę pagal šalių interesus – atsakovas norėjo vystyti verslą, jam atiteko įmonės akcijos ir automobilis, atsakovė rūpinosi namais ir vaiku. Nesutinka, jog vedybų sutarties šalims taikoma nesąžiningumo prezumpcija, nes sandoriams, kuriems sudaryti teisę suteikia įstatymas, ši prezumpcija netaikoma, tokios rūšies sandoriai su kitais asmenimis negali būti sudaromi. Taip pat nesutinka su ieškovės pateiktais įrodymais dėl turto vertės, nes nėra pagrindo išvadai, kad 2018 metais nekilnojamasis turtas galėjo kainuoti tiek, kiek nurodo turto vertintoja, be to, pagal apskaitos duomenis, bendrovės „R“ vertė 2018 metais siekė 44152 Eur, o bankroto byla iškelta 2019 m. vasario 4 d., tačiau sutarties sudarymo metu bendrovė buvo veikianti ir turinti turto. Taip pat E. J. atiteko 8880 Eur vertės automobilis, kuris nuo 2017 m. kovo 14 d. buvo registruotas atsakovo vardu. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog V. J. buvo nesąžininga, ji bendrovėje nedirbo, pajamų negavo, atsakovė nėra susijusi su atsakovo prisiimta prievole pagal vekselį, sutikimo nedavė, sandoris nebuvo šeimos poreikiams tenkinti, susidariusi skola yra asmeninė E. J. skola, atsakovė nebuvo įtraukta į procesą dėl prievolės. Šalys, nors ir gyvena kartu, po sutarties pasirašymo tvarko savo finansinius reikalus ir prievoles atskirai, atsakovė pati išlaiko savo nuosavybę, t. y. šalys sutartį vykdo. Kadangi antstolis jau 2018 m. birželio 25 d. turėjo informaciją apie atsakovo turtą, ieškovė, domėdamasi vykdymo eiga ir bendradarbiaudama su antstole, žinojo ir turėjo žinoti apie sudarytą sutartį, todėl senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. birželio 25 d., o ieškovės pateikta antstolės pažyma yra siekis pateisinti praleistą terminą. Ieškovė, 2019 m. spalio 3 d. pateikdama ieškinį teismui praleido ieškinio senaties terminą, jis pasibaigė 2019 m. birželio 25 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš UAB „Navasta“ 1154,40 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų V. J. Teismo sprendimui įsiteisėjus, nutarė panaikinti 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3938-669/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei V. J., jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai argumentai:
4.1. Teismas pažymėjo, jog kaip ir nurodė atsakovų atstovai, 2018 m. birželio 25 d. vykdomojoje byloje buvo duomenys apie vedybų sutartį bei tai, kad atsakovas E. J. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Todėl nusprendė, jog nuo šios datos ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie atsakovo E. J. turtinę padėtį bei vedybų sutartį. Nors ieškovė pateikė duomenis, jog informaciją iš antstolio gavo 2019 m. rugsėjo 19 d., toks ieškovės delsimas domėtis vykdomosios bylos eiga nėra pateisinamas, ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl 2018 m. birželio 6 d. užsivedus vykdomąją bylą iki 2019 m. rugsėjo 19 d. nesidomėjo vykdomosios bylos eiga.
Šalies argumentai
4.2. Konstatavęs, jog nuo 2018 m. birželio 25 d. ieškovė galėjo sužinoti apie jos, kreditorės, teisės pažeidimą, tačiau su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2019 m. spalio 3 d., padarė išvadą, jog yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi actio Pauliana taikymui yra būtina anksčiau paminėtų sąlygų visuma, nustatęs, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, dėl kitų actio Pauliana sąlygų teismas nebepasisakė.
4.3. Teismas, konstatavęs, jog ieškovė praleido vienerių metų teisės kreiptis į teismą terminą, atsižvelgęs, kad ieškovė termino atnaujinti neprašė ir nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti, esant atsakovų prašymui taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kada vykdomojoje byloje antstolė I. G. pateikė vedybų sutartį. Antstolė 2018 m. birželio 25 d. tik nustatinėjo skolininko turto apimtis, pačios sutarties turinio galėjo ir nematyti.
5.2. Atsakovas E. J. dar 2018 m. birželio mėnesį kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos vekselio panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-2902-669/2018, Nr. e2-123-669/2019), kurioje sustabdė skolos išieškojimą iš atsakovo vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/00620. Vykdymas buvo sustabdytas iki 2019 m. rugsėjo 12 d., Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo. Apeliantės nuomone, informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vienintelę nuostatą - informacijos apie skolininko sudarytą sandorį sužinojimą, tačiau visiškai netaikė antros privalomos nuostatos - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
5.3. Ieškovė negalėjo kreiptis į teismą 2018 m. birželio 25 d., jeigu vadovautis prielaida apie galimą ieškovės sužinojimą apie atsakovų sandorio sudarymą, nes dar nebuvo atsiradusi kita būtinoji sąlyga - šis sandoris turi pažeisti ieškovės kaip kreditoriaus teises.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jų sudaryta 2018 m. gegeužės 18 d. sutuoktinių turto pasidalinimo ir povedybinė sutartis yra tinkama ir galiojanti. Pati sutartis pagal jos formą yra galima, sudaryta notarine tvarka, atspindinti šalių tarpusavio susitarimą, tačiau jos teisėtumas ir tinkamumas pasibaigia ties tuo momentu, kai atsiranda kreditoriaus teisių pažeidimo faktas. Šį faktą nustatė antstolė I. G., kuri 2019 m. rugsėjo 19 d. rašte nustatė aplinkybes apie negalimumą išieškoti skolą iš E. J., nes jis neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nuo to momento tik ir atsirado ieškovei teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, nuo to momento prasideda ieškinio senaties skaičiavimas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Pažymėjo, jog vykdomoji byla Nr. 0051/18/00620 buvo pradėta 2018 m. birželio 6 d. Į vykdomąją bylą 2018 m. birželio 25 d. antstolė gavo duomenis apie atsakovų sudarytą vedybinę sutartį, apie E. J. turtinę padėtį bei apie tai, kad jis neturi pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta vykdomosios bylos kopija, iš kurios matyti, kad iš karto po 2018 m. birželio 7 d. patvarkymo apskaičiuoti vykdymo išlaidas Nr. S-18-51-7244, yra įsegta notaro patvirtinta 2018 m. gegužės 18 d. sutuoktinių turto pasidalinimo ir povedybinė sutartis (Not. reg. Nr. 2906). Toliau yra antstolės išrašas apie 2018 m. birželio 25 d. atliktus nurodymus skolininko banko sąskaitoms ir turto paiešką.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės duomenys apie atsakovų sudarytą vedybinę sutartį į vykdomąją bylą buvo gauti iki 2018 m. birželio 25 d., bei atsižvelgiant į tai, kad notaras turi teisę gauti vedybų sutartis iš registro, kitus skolininko duomenis iš regitrų, iš esmės yra neįtikėtinas ieškovės teiginys, kad antstolė 2018 m. birželio 25 d. tik nustatinėjo skolininko turto apimtis, nematydama pačios sutarties turinio. Tuo tarpu yra labiau tikėtina, kad antstolė, 2018 m. birželio 25 d. nustačiusi, kad tarp atsakovų yra sudaryta vedybinė sutartis, susipažinusi su jos turiniu ir ją pridėjusi prie vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad atsakovui E. J. joks turtas nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad informacija apie atsakovų sudarytą vedybinę sutartį vykdomojoje byloje buvo ieškovei prieinama nuo 2018 m. birželio 25 d. Juolab, kad vedybų sutartis buvo registruota viešame registre.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovės teiginys, kad vykdomoji byla civilinės bylos dėl vekselio ir vykdomojo įrašo ginčijimo nagrinėjimo laikotarpiui buvo sustabdyta, dėl to ieškovė neva negalėjo sužinoti apie jos pažeistas teises, nagrinėjamam ginčui yra teisiškai nereikšmingas. Kaip jau yra pateikta anksčiau, vykdomoji byla Nr. 0051/18/00620 buvo pradėta 2018 m. birželio 6 d. Ieškovė šioje vykdomojoje byloje buvo išieškotoja ir būtent nuo vykdomosios bylos pradžios ieškovė įgijo CPK numatytas išieškotojos teises ir pareigas.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėjo kitos jos teisių pažeidimo datos, o siejo jos teisių pažeidimą su momentu, kada sužinojo apie savo pažeistas teises, t. y., kai gavo iš antstolės raštą, labiau tikėtina, kad ieškovė, būdama verslininke ir aktyviai domėdamasi vykdomosios bylos eiga, jau 2018 m. birželio 25 d. žinojo apie sudarytą vedybų sutartį, todėl apie galimą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti jau 2018 m. birželio 25 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad senaties termino skaičiavimas yra pradedamas nuo 2018 m. birželio 25 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovei teisė į ieškinį suėjo 2019 m. birželio 26 d., kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2019 m. spalio 3 d., teismas pagrįstai konstatavo, kad ji praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. kovo 22 d. atsakovas E. J. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo besąlygiškai įsipareigojo iki 2018 m. gegužės 30 d. sumokėti įmonei UAB „Navasta“ 26 322,97 Eur. Šio vekselio pagrindu Plungės rajono 3 – ojo notarų biuro notarė A. V. 2018 m. birželio 6 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3382) dėl 26 322,97 Eur, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo 2018 m. gegužės 30 d., taip pat vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš skolininko E. J. Ieškovė UAB „Navasta“ 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į antstolę I. G. dėl išieškojimo pagal šį vykdomąjį įrašą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl sutuoktinių turto pasidalinimo ir povedybinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai akcentuoja tik aplinkybes, kada ieškovė apie šį sandorį sužinojo (turėjo sužinoti). Teigia, jog būtina įvertinti faktą, kada ieškovė sužinojo apie savo (kreditorės) pažeistas teises.
12. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020; kt.).
13. Kaip matyti iš teismų praktikos, teisinio reglamentavimo (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
14. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015 nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama su aplinkybėmis, kada ieškovas sužinojo (turėjo sužinoti), jog sandoris / sandoriai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė teigė, kad apie tai, jog ginčijamas sandoris (jo dalis) pažeidžia jos teises, ji sužinojo tuomet, kai iš antstolės gavo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymą, joje, antstolei atlikus daugelį įvairių išieškojimo veiksmų, nustatyta, jog atsakovo turto nepakanka ieškovės (kreditorės) reikalavimams patenkinti (t. 1, eb. l. 7). Antstolė pažymėjo kad vykdant vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad skolininkas jokio kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto neturi.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomas ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymos gavimo, t. y. nuo vykdymo proceso metu sužinojimo apie tai, kad skolininkas neturi jokio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą ir tuo pačiu sužinojimo, kad ieškovės (kreditorės) teisės neabejotinai yra pažeistos, yra pagrįstas. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas neigė savo prievolę grąžinti skolą, dėl to tarp šalių nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. vyko teisminis ginčas, kuriame buvo sprendžiama dėl atsakovo pareigos grąžinti skolą. Skolininkas E. J. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 22 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o šio prašymo netenkinus pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 22 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytą įsipareigojimą, kad ieškovas (šioje byloje atsakovas) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB „Navasta“ 26 322,97 Eur (civilinės bylos Nr. e2-123-669/2019; Nr. e2A-878-253/2019).
18. Vykstant šiam teisminiam ginčui, ieškovė neturėjo pagrindo išsamiai ir aktyviai domėtis skolininko turtine padėtimi bei galimybėmis įvykdyti prievoles, nes jai nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad ieškovei UAB „Navasta“ palankaus teismo sprendimo atveju atsakovas geruoju neįvykdys tokio sprendimo. Be to, pabrėžtina, kad vykstant teisminiam procesui dėl vekselio (ne)galiojimo, ieškovė faktiškai neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės (ji buvo ginčo objektas), kuri būtina actio Pauliaina atžvilgiu. Tik 2019 m. rugsėjo 12 d., įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-878-253/2019, kuriuo paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-123-669/2019 (ieškinys atmestas), ieškovė galutinai ir neabejotinai, patikrinus skolos faktą ir teismine tvarka, ne tik antstolei 2018 m. birželio 6 d. išdavus vykdomąjį įrašą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo skolos sumokėjimo bei, atitinkamai, atsakovui geruoju jų nesumokant (sumokėta tik nedidelė dalis), įgijo pareigą išsamiai ir aktyviai domėtis atsakovo turtine padėtimi. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepraėjus vienerių metų terminui nuo to, kai sužinojo apie tai, kad atsakovas geruoju nevykdo teismo sprendimo bei kada iš antstolės gavo išsamią informaciją apie atsakovo turtinę padėtį – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymos gavimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, 2019 m. spalio 3 d. kreipusi į teismą su ieškiniu, praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.
19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors ginčo sutarties sudarymo faktas ir buvo išviešintas Vedybų sutarčių registre, vien ši aplinkybė negali būti pagrindu ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo išviešinimo datos, ar nuo vien sužinojimo fakto apie sudarytą sutartį. Kaip minėta, ieškovės sužinojimo momentas apie jos (kreditorės) pažeistas teises dėl atsakovo ginčo sandorio sudarymo įvyko ieškovės nurodomu momentu –gavus iš antstolės 2019 m. rugsėjo 19 d. pažymą dėl to, kad skolininkas jokio turto neturi, be to, jį perleido.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarto ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo pagrįstumą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013 vienerių metų ieškinio senaties termino, nustatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, pradžią skaičiavo nuo momento, kai ieškovui iš antstolio paaiškėjo išieškojimo negalimumas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 šio termino pradžią skaičiavo nuo tada, kai vykdymo procesas parodė, jog skolos išieškoti iš atitinkamo turto nėra galimybių, o kito turto skolininkas neturėjo.
21. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad senaties terminas praleistas, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos spręsti dėl galbūt pažeistų kreditorės teisių bei jos interesų.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptarė tik vieną actio Pauliana sąlygą, kitų sąlygų (ne)pagrįstumas nebuvo nagrinėtas bei vertintas.
25. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į šio procesinio sprendimo baigtį, jame konstatuota, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismas turėtų nustatyti ir įvertinti kitas actio Pauliana sąlygas bei bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui. Tik konstatavęs esant visas actio Pauliana sąlygas (sąlyga, kad senaties terminas nepraleistas, konstatuota šioje nutartyje), teismas turėtų spręsti dėl pagrindo ginčijamo sandorio dalį pripažinti negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas.
26. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį, neišsiaiškino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
27. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.