Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, įskaičius į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – galutine 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir transporto priemonės konfiskavimas; kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje ties pastatu Nr. 45, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. V. žinodama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), ir jai, vadovaujantis BK 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 2020 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdama iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į VšĮ „Centro poliklinika“, esančią Vilniuje, Pylimo g. 3, 2020 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdama iš VšĮ „Centro poliklinika“, esančios Vilniuje, Pylimo g. 3 į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, kad S. V., pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), paskiriant jai 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. viena para ir paskirta galutinė 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuotas jai priklausantis turtas – automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (b. l. 55-57).

Motyvuojamoji dalis

S. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, S. V. 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val., Vilniuje, Subačiaus gatvėje ties pastatu Nr. 45, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios S. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

S. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Pažymėtina, jog nors tebesiformuojančioje teismų praktikoje šiuo metu dar nėra išplėtotas sistemingumo, kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio, aiškinimas jį apibrėžiant konkrečiau. Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019). Tokia teismų praktika bei lingvistinis žodžio sistemingas aiškinimas leidžia spręsti, kad sistemingumas gali būti nustatomas, kai asmuo pažeidžia baudžiamojo poveikio priemonę ne mažiau, kaip tris kartus.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. V. kaltė padarius jai inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. V. savo kaltę ir dėl šios jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje pripažino ir parodė, kad su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis sutinka. Vairavo automobilį iš viso tris kartus, kai jau neturėjo teisės vairuoti. 2020 m. vasario mėn. pradžioje važiavo iki poliklinikos priduoti kraujo ir grįžo atgal namo. Be to, kaltinamosios teigimu, berods gruodžio mėn. Probacijos tarnyboje jai paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemonę atimta trejiems metams ir ji negali vairuoti. Kartu buvo paaiškintos pasekmės, jeigu nesilaikys teismo įpareigojimų. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio matyti, jog S. V. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 55-57). Tuo tarpu iš patvarkymo dėl nuosprendžio vykdymo matyti, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 12 d. (b. l. 65). Apklausiama teismo posėdžio metu kaltinamoji S. V. patvirtino, jog Probacijos tarnyboje buvo supažindinta su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pati S. V. apie tokią jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, ko ji neneigė ir teismo posėdyje, tačiau 2020 m. vasario 3 d., apie 17.17 val. būdama neblaivi sėdo vairuoti automobilį. Maža to, kaip nurodė pati kaltinamoji, ji, praėjus porai dienų po padaryto nusikaltimo, vėl sėdo vairuoti, nes važiavo į polikliniką priduoti kraujo ir grįžo atgal į namus. Šią aplinkybę patvirtina VšĮ „Centro poliklinika“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog išties, S. V. buvo atvykusi į polikliniką ir 2020 m. vasario 5 d. 9.35 val. atliko kraujo tyrimus (b. l. 111). Taigi ji sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, S. V. veika šioje dalyje ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Dėl S. V. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę S. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos dvi bausmės – bauda arba areštas. Pirmiausia, teismas skirdamas bausmę kaltinamajai S. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją S. V. – yra vidutinio amžiaus, praeityje teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviai (b. l. 53), šios veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui. Be to, veikų padarymo metu buvo bausta administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, turėjo galiojančių nuobaudų, informacijos, apie baudų sumokėjimus, nėra (b. l. 58-60). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, S. V. elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaištingas, ji atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Nors S. V. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jos antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios ir įsišaknijusios, tačiau akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš S. V. gyvenimo rizikos veiksnių ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jos elgesiui. Kadangi praėjus daugiau kaip mėnesiui po nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, įsiteisėjimo, ji vėl vairavo būdama neblaivi. Kita vertus, teismas šiuo metu dar negali daryti kategoriškos išvados apie jos aiškų polinkį nusikalsti. Šiuo atveju S. V. priešingas teisei elgesys vis tik daugiau nulemtas neapgalvoto, lengvabūdiško elgesio ir nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus.

Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas švelniausių rūšių bausmes, t. y. už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – baudą, jos dydį nustatant viršijantį šios bausmės rūšies minimalų dydį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, kaltinamajai skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai S. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji S. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. 17.17 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 14.45 val. (t. y. vieną dieną) (b. l. 30, 41). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai S. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. V.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, S. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. V. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui, taip pat bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, šį nusikaltimą padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jos buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo byloje objektyviai nustatytos paskutinės automobilio vairavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai S. V., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso S. V.. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, S. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – to paties automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ir šiuo atveju važiavo kaltinamoji, konfiskavimas ir šiuo metu automobilis jau konfiskuotas, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios S. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, ji pati yra gana jauno amžiaus, dirbanti. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 2 124 Eur be PVM (b. l. 22), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jos asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamoji padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivi judrioje miesto gatvėje ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. vasario mėnesiui nustatyta 2 124 Eur be PVM (b. l. 22), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1, 4 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jai 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

S. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 105 MGL (5 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir S. V. paskirti subendrintą bausmę – 105 MGL (5 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti S. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. 17.17 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 14.45 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti S. V. nubausta galutine 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda.

Paskirti S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. V. automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 124 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis eurus).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.