Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltic fish export“ ir ieškovų S. P. ir G. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic fish export“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (atsakovė) UAB „Baltic fish export“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013 pagal ieškovų G. A., G. A., J. D., R. P. ir S. P. ieškinį atsakovei UAB „Baltic fish export“ ir atsakovės priešieškinį ieškovams, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovų reikalavimas iš atsakovės priteisti nesumokėtas sumas už įsigytus ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajus, bei atsakovės reikalavimas sumažinti pajų pirkimo kainą.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatytos 2014 m. gruodžio 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. Specialisto išvadoje „Dėl UAB „Anulėnų paukštynas“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-4/93 (toliau - Išvada), surašytos ikiteisminio tyrimo Nr. 86-1-01001-13 metu, ir kurią pareiškėja gavo 2015 m. kovo 10 d., ir 2015 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. M. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo asmens atžvilgiu byloje Nr. 86-1-1001-13.

Nurodė, kad ieškovai ir atsakovė 2010 m. kovo 1 d. sudarė preliminarią pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai sutiko parduoti atsakovei visus Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Anulėnų paukštynas“ (toliau – Bendrovė) pajus, sutartyje ieškovai užtikrino, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas. Pagal minėtuose dokumentuose nustatytus duomenis, atsakovė sužinojo, kad ieškovai teikė neteisingus balanso duomenis, bendrovei vadovaujant S. P. buvo padaryti pažeidimai, dėl kurių tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 22 d., pas S. P. buvo rasti bendrovei priklausantys daiktai, o bendrovės buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai ir neteisėtai. Nustatyta, kad bendrovė įsigijo 60 742 Lt turto, tačiau faktiškai jo bendrovėje nėra; į bendrovės trumpalaikį turtą nepagrįstai įtrauktas (perkeltas) 825 136,00 Lt vertės biologinis turtas, tuo nepagrįstai ir neteisingai balanse nurodant, kad visa bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 1 138 052,00 Lt. Atsakovei žinant tai, kad 825 136,00 Lt turtas nepagrįstai įtrauktas į trumpalaikį turtą bei tai, kad įmonei padaryta 663 812,50 Lt žala, ji nebūtų sudariusi pajų pirkimo pardavimo sutarties arba būtų ją sudariusi kitomis sąlygomis. Atsakovės nuomone, dėl ieškovų kaltės atsakovė patyrė ne mažiau nei 1 488 948,50 Lt nuostolių. Nežinant minėtuose dokumentuose nustatytų aplinkybių, teismai nepagrįstai teigė, kad atsakovė galėjo įvertinti bendrovės finansinius duomenis prieš sudarydama sandorius.

Ieškovų nuomone, ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės neturi jokios reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai, kadangi joje nebuvo sprendžiamas klausimas susijęs su įmonei padaryta žala ar jos atlyginimu. Nagrinėjant civilinę bylą atsakovė neteikė jokių įrodymų dėl įmonės finansinės padėties bei nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su įmonės netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu. Visus ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ finansinius dokumentus atsakovė turėjo ir valdė nuo 2010 m. pradžios, dokumentus turėjo jau sudarydama sandorį, todėl turėjo ir privalėjo žinoti tikrąją įmonės padėtį, o informaciją, kurią pateikė ikiteisminio tyrimo atstovams, atsakovė galėjo pateikti ir bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kada gavo 2014 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą, nenurodė priežasčių, kodėl anksčiau nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus ir nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl laikytina, jog atsakovė praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Baltic fish export“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013.

Teismas nustatė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar šalims sudarant pajų pirkimo pardavimo sutartį buvo laikytasi 2010 m. kovo 1 d. preliminarios pajų pirkimo sutarties 6.2 punkto ir 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkto d) papunkčio reikalavimo, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas ir vertinamas vienintelis atsakovės argumentas, kad į įmonės trumpalaikį turtą nepagrįstai buvo perkeltas 825 136 Lt vertės biologinis turtas ir būtent minėta suma atsakovė prašė sumažinti sudarytos pajų pirkimo – pardavimo sutarties kainą. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad trumpalaikio turto vertė sąlygojo pajų vertės ir pirkimo kainos nustatymą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovų padaryti pažeidimai priskiriant biologinį turtą (825 136 Lt) prie trumpalaikio turto nėra reikšmingi vertinant bendrąjį likvidumo rodiklį, kuris buvo nurodytas pajų pirkimo–pardavimo sutartyje kaip lemiamas veiksnys vertinant pajais perleidžiamo turto kokybę.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai vertino pareiškėjos nurodomą aplinkybę dėl 825 136 Lt biologinio turto priskyrimo prie trumpalaikio turto, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismas pabrėžė, kad atsakovės nurodomoje Išvadoje nebuvo vertinama įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę pajų pirkimo sutartį, ką atsakovė įrodinėjo viso proceso metu, išvados tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2010 m. sausio 1 d., o atsakovė priešieškinyje rėmėsi 2009 m. balanso, kuris buvo preliminarios sutarties priedas, duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Išvada gali turėti esminės reikšmės bylai. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl proceso atnaujinimo dėl to, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo netinkamai apskaitomi vienadieniai viščiukai ir galimai juos pardavus, gautos pajamos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą bei bendrovėje nėra 60 742 Lt vertės turto, kuris yra apskaitytas finansinėse ataskaitose ir bendrovė negavo 603 070,50 Lt pajamų. Pažymėjo, kad pirmiau nagrinėjant bylą atsakovė šiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo, Išvadoje vertinta bendrovėje vykdyta viščiukų apskaita 2010 m. – 2011 m. laikotarpiu ir nėra nustatyta, kad viščiukų apskaita netinkamai vykdyta būtent iki atsakovei įsigyjant visus bendrovės pajus 2010 m. gegužės 25 d., be to kad priešieškiniu atsakovė prašė sumažinti pajų kainą tik 825 136 Lt suma, o prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad šiuo metu dėl ieškovų kaltės yra patyrusi ne mažiau nei 1 488 948,50 Lt nuostolių (žalos), nors atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl ieškovų neteisėtų veiksmų ir kaltės atsiradusios žalos atlyginimo. Teismas akcentavo, kad prašymas atnaujinti procesą vertinamas išnagrinėtos bylos apimtyje, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjo nurodytas argumentas, kad atnaujinus bylą bus patikslinti priešieškinio reikalavimai ir papildytas priešieškinio pagrindas, neturi įtakos vertinant prašymo pagrįstumą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kokią reikšmę gali turėti kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės išnagrinėtai civilinei bylai ir sprendė, kad aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu parengta specialisto išvada ir prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, atžvilgiu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas, atmesdamas prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ne tik privalomojo, bet ir fakultatyvinio pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Anulėnų paukštynas“ ūkinės finansinės veiklos neturi įtakos pareiškėjos prašymo išsprendimui, duomenų, kad S. P. neteko veiksnumo nėra pateikta, o pareiškėja neįrodė, kokios ikiteisminiame tyrime bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtaką šiai bylai.

Teismas, spęsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, mažino ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, ieškovus bylos nagrinėjimo metu atstovavo tas pats advokatas bei į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Baltic fish export“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu, turėdama visus bendrovės dokumentus, galėjo ir privalėjo žinoti apie įsigytos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Išvadoje nurodoma, jog dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio, be to, išsamus ir objektyvus tokių aplinkybių tyrimas buvo atliktas tik ikiteisminio tyrimo metu.Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nesirėmė ir neįrodinėjo aplinkybių dėl 663 812,50 Lt nuostolių, kadangi atsakovė objektyviai negalėjo remtis šiomis aplinkybėmis, nes jų nežinojo.Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, bendrovėje padaryti finansiniai ir kitokio pobūdžio pažeidimai, padarytos žalos mastas ir kitos nurodytos aplinkybės turi esminės reikšmės teisingam Bendrovės pajų kainos nustatymui.Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovė kaip pagrindą tenkinti priešieškinį nurodė, jog dėl ieškovų neteisėtų veiksmų patyrė 825 136 Lt dydžio žalą, taip pat priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų 476 336,71 Lt sumą tam tikromis dalimis.Teismas nepagrįstai teigia, kad Išvadoje nebuvo vertinama įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę pajų pirkimo sutartį, be to Išvada neaktuali, nes joje tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2010 m. sausio 1 d. Nurodo, kad Išvadoje tiriami epizodai iki 2010-01-01 dėl turto bendrovės vardu įsigijimo ir perdavimo kitiems asmenims ir šių operacijų nefiksavimo apskaitoje.Teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai G. A., G. A., J. D., R. P. ir S. P. atskirąjį skundą prašo atmesti, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės vien tik sutikdami su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje išdėstytais argumentais.

Atskirajame skunde ieškovai S. P. ir G. A. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš pareiškėjos ieškovui S. P. 726 Eur, o ieškovei G. A. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) tiek už prašymą atnaujinti procesą, tiek už apeliacinį skundą priteistino užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5, todėl teismas atsiliepimui į prašymą atnaujinti procesą turėtų taikyti atsiliepimui į apeliacinį skundą numatytą priteistino užmokesčio dydžio koeficientą – 1,3. Vadovaujantis šiuo principu ir atsižvelgiant į užpradėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje prašomų priteisti išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti neviršija šiuo metu galiojančių Rekomendacijų.Teismas turėjo atsižvelgi į Rekomendacijų 2.5 p numatytą kriterijų – ginčo sumos dydį.Ieškovai turėjo išstudijuoti gana didelės apimties medžiagą.Pažymėtina, kad sumokėjus PVM bei kitus privalomus mokesčius, advokatui tenkantis honoraras yra ženkliai mažesnis nei teismo priteisiama suma.

Atsiliepimu į ieškovų S. P. ir G. A. atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Baltic fish export“ atskirąjį skundą prašo atmesti.

Ieškovai nutyli, jog ieškovą S. P. ikiteisminiame tyrime Nr. 86-1-1001-13 atstovauja tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovus šioje byloje, visos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo medžiaga, advokatui buvo žinomos dar iki prašymo atnaujinti procesą pateikimo.Ieškovai, siekdami prisiteisti nepagrįstai didelį atlyginimą už advokato paslaugas, už tą patį procesinį dokumentą sumokėjo atskirai kaip du asmenys.

Atsiliepimu į ieškovų S. P. ir G. A. atskirąjį skundą ieškovai G. A., J. D. ir R. P. su atskiruoju skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos ir ieškovų S. P. ir G. A. atskireji skundai netenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį toje dalyje, kurioje atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės naujai pateiktų įrodymų vertinimu aukščiau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste.

Nors būtent naujas įrodymas – Išvada, nagrinėjant bylas nebuvo pateiktas, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir išsamiai išdėstė, jog pareiškėjos argumentas dėl 825 136 Lt vertės biologinio turto perkėlimo į įmonės trumpalaikį turtą ir jį pagrindžiantys įrodymai buvo išanalizuoti ir įvertinti visų instancijų teismų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos ši nurodoma aplinkybė nėra nauja aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pareiškėja taip pat teigė, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, jog Išvadoje buvo ištirta 2010 m. – 2011 m. tvarkyta vienadienių viščiukų apskaita ir nustatyta, jog galimai nefiksuotos pajamos, gautos pardavus viščiukus bei broilerius, kurios su PVM sudarė 603 070, 50 Lt sumą. Nesutiktina su teismo argumentais, jog specialisto išvada šiuo klausimu negali turėti esminės reikšmės bylai tik dėl to, kad jos tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2010 m. sausio 1 d., o bylą nagrinėją teismai vertino 2009 m. balanso duomenis, kadangi toks aiškinimas prieštarautų proceso atnaujinimo instituto prasmei. Šiuo atveju turi būti tiriama, ar Išvadoje nurodytos aplinkybės dėl galimai nefiksuotų pajamų turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus dėl galimai nefiksuotų pajamų pardavus viščiukus bei broilerius, daro išvadą, jog ši aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, kadangi yra paremta tik specialisto spėlionėmis apie nefiksuotas pajamas, nėra pagrįsta jokiais kitais argumentais ar įrodymais.

Pažymėtina tai, kad išvada atsakant į 2 ir 3 klausimus dėl pajamų realizavus viščiukus ir/ar broilerius fiksavimo buhalterinėje apskaitoje yra paremta prielaidomis, jog tokie viščiukai, ar dalis jų kaip broileriai galbūt buvo parduoti, tačiau tokių duomenų, paaiškinimų nei byloje, nei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nepateikta. Specialistas minėtoje Išvadoje ne kartą pats pabrėžia, kad tam tikra pajamų dalis buvo gauta ir neapskaityta, jeigu neužpajamuoti išperinti viščiukai buvo parduoti ar perduoti auginimui ir realizuoti kaip broileriai (b. l. 24). Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu jokių paaiškinimų šiuo klausimu nebuvo pateikta. Be to, neapskaitytos pajamos paskaičiuotos už visus 2010 metus bei 2011 metus, nors nuo 2010 m. gegužės 25 d. bendrovę valdė pati pareiškėja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo netinkamai vykdytos turto apskaitos galima įtaka bendrajam įmonės likvidumo rodikliui. Pareiškėja, kaip naują aplinkybę pateikdama tiek šią aplinkybę, tiek tai, kad bendrovėje nėra 60 742 Lt vertės turto, kuris yra apskaitytas finansinėse ataskaitose, nepaaiškina, kuo šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, o būtent bylos nagrinėjimo dalykui ir pagrindui. Tai, kad bendrovėje nėra apskaityto turto nereiškia, kad šio turto apskritai nėra ir pareiškėja negali jo atgauti reikšdama atskirus reikalavimus, kylančius iš panaudos sutarčių.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos esminėmis tik dėl jų egzistavimo, o pareiškėja neįrodė jų įtakos, ko nenustatė ir apeliacinis teismas, kitokioms bylą nagrinėjusių teismų išvadoms susiformuoti.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį.

Pareiškėja taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, tačiau nepateikia jokių argumentų. Teismas, šį pareiškėjos prašymą atmetė remdamasis tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra ne tik privalomojo, bet ir fakultatyvinio pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nėra pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada.

Ieškovai S. P. ir G. A. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį toje dalyje, kurioje buvo sumažintas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis.

Įvertinus bylos aplinkybes, sudėtingumą ir apimtį, pareiškėjos pateiktų dokumentų turinį ir sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį, apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos sprendimu sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai G. A., G. A., J. D., R. P. ir S. P. pateikia 2015-09-28 pinigų paėmimo kvitą, kuriame nurodyta, jog ieškovas S. P. už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo 500 Eur. Išanalizavus pateiktą atsiliepimą, matyti, jog ieškovai neprašo atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.