Kauno apygardos teismo nutartis, A2-2085-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-01
Bylos Nr.: A2-2085-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00172-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Pareiškėjas: UAB „Baltic fish export“
Ieškovas: S. P., R. P., J. D., G. A.
Atsakovas: UAB „Baltic fish export“

Kategorijos

124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. A2-2085-254/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00172-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 124.1; 124.2.2; (S) 124.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burduliene, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Baltic fish export“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013 pagal ieškovų S. P., R. P., J. D., G. A., G. A. ieškinį atsakovei UAB „Baltic fish export“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl pirkimo kainos sumažinimo bei piniginių lėšų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013 ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: priteisė atsakovui UAB „Baltic fish export“ iš S. P. 304 378,82 Lt permokėtą sumą; R. P. - 1 905,34 Lt permokėtą sumą; J. D. - 22 387,80 Lt permokėtą sumą; G. A. - 130 516,11 Lt permokėtą sumą; G. A. - 17 148,10 Lt permokėtą sumą, iš visų atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos), t. y. nuo 2013-05-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 30 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Baltic fish export“ S. P. 222 966,14 Lt (64 575,46 Eur) skolos, 17 063,39 Lt (4941,90 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 240 029,53 Lt (69 517,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 397 Lt (3300,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų; R. P. 1382,23 Lt (400,32 Eur) skolos, 112,09 Lt (32,46 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 1494,32 Lt (432,78 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; J. D. 16 491,90 Lt (4776,38 Eur) skolos, 1463,35 Lt (423,81 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 17 955,25 Lt (5200,20 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; G. A. 95 476,11 Lt (27 651,79 Eur) skolos, 8336,49 Lt (2414,41 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 103 812,60 Lt (30 066,21 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; G. A. 12 483,43 Lt (3615,45 Eur) skolos, 945,28 Lt (273,77 Eur) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., 5 proc. procesines palūkanas nuo 13 428,71 Lt (3889,22 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Baltic fish export“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013. Pareiškėjas prašymą grindžia šiais motyvais ir argumentais:

1. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013 yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo 2014 m. gruodžio 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. Specialisto išvadą „Dėl UAB „Anulėnų paukštynas“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Išvada), kurią gavo 2015 m. kovo 10 d. Pareiškime teigiama, kad Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje pagal pareiškėjo UAB „Anulėnų paukštynas“ pareiškimą buvo pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir kt. Būtent šio tyrimo metu buvo surašyta specialisto išvada, kurią pareiškėjas nurodo, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę. Pasak pareiškėjo, gavęs minėtą išvadą jis sužinojo, kad nors ieškovas S. P. Registrų centre buvo nurodytas kaip bendrovės vadovas nuo 2004 m. kovo 3 d. iki 2013 m. kovo 28 d., tačiau darbo sutartis su juo nutraukta 2010 m. vasario 8 d. Be to, sužinojo, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė (ieškovė) J. D.. Nurodo, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2010 - 2011 m. buvo užpajamuota iš viso 322 113 vnt. vienadienių viščiukų mažiau nei apskaityta bendrovės surašytame išperintų viščiukų sąsiuvinyje ir bendrovė juos realizavo neapskaitydama bendrovės apskaitoje 498 405,38 Eur dydžio pajamų, todėl, pareiškėjo teigimu, iš išvados paaiškėjo, kad nuo atsakovo buvo nuslėptas bendrovės biologinis turtas. Pažymima, kad išvadoje nurodyta, kad nėra nustatyta, jog bendrovės veikloje būtų buvę panaudoti/naudojami pagal 2005 m. sausio 2 d. Panaudos - pasaugos sutartį, sudarytą tarp panaudos - pasaugos davėjo ieškovo S. P. ir panaudos - pasaugos gavėjos bendrovės, bendrovei savininko S. P. perduoti traktorius MTZ-82, ekskavatorius JUMZ-6, traktorius DT-75. automobilis (duomenys neskelbtini) Be to, šis turtas nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos užbalansinėje sąskaitoje. Teigia, kad iš išvados antros lentelės matyti, kad bendrovė įsigijo 60 742 Lt turto, tačiau faktiškai jo bendrovėje nėra. Taip pat pateikia išvadoje nurodytą informaciją, kad 2010 m. balandžio 15 d. buvo parengta tarpininkavimo sutartis ir kitos tarpininkavimo sutartys be datų, pagal kurias tarpininkas ieškovas S. P. ir bendrovė tariamai susitarė dėl S. P. tarpininkavimo paslaugos konsultuojant ir tvarkant visus su bendrovės pajų pirkimu susijusius dokumentus, už kuriuos S. P. iš bendrovės turėjo gauti 2 580 000 Lt, tačiau mokėjimai nebuvo atlikti. Taip pat akcentuoja, kad išvadoje nurodyta, kad bendrovei vadovaujant S. P. buvo padaryti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai, dėl kurių tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos ir turto už 2010 ir 2011 metus. Teigiama, kad išvadoje nustatytos esminės aplinkybės šiai bylai, kad bendrovės buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai ir neteisėtai.

2. Nurodo, kad ieškovai ir atsakovas 2010 m. kovo 1 d. sudarė preliminarią pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovai sutiko parduoti atsakovui visus Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Anulėnų paukštynas“ (toliau – Bendrovė) pajus, sutartyje ieškovai užtikrino, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas. Ši sąlyga buvo įtraukta ir į pagrindinę pajų pirkimo – pardavimo sutartį. Pasak atsakovo, ieškovai pateikė neteisingus balanso duomenis, t.y., nepagrįstai į bendrovės trumpalaikį turtą įtraukė (perkėlė) 825 136,00 Lt vertės biologinį turtą, tuo nepagrįstai ir neteisingai balanse nurodydami, kad visa bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 1 138 052,00 Lt. Pažymi, kad žinodamas tai, jog deklaruojama bendrovės finansinė padėtis trumpuoju periodu yra neteisinga ir nepagrįsta, nebūtų pirkęs bendrovės pajų arba būtų sutikęs juos pirkti už 825 136,00 Lt mažesnę kainą, kadangi tokios vertės trumpalaikio turto trūkumas egzistavo bendrovės pajų įsigijimo metu. Nurodo, kad pajų pirkimo sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta pajų pardavimo kaina 4 500 000 Lt, tačiau, pasak pareiškėjo, ji turėjo būti sumažinta iki 3 674 864 Lt (4 500 000 Lt – 825 136,00 Lt), kadangi bendrovės trumpalaikis turtas buvo 825 136,00 Lt mažesnis nei deklaruota įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl atsakovo patirta žala sudaro 825 136,00 Lt. Buvęs bendrovės vadovas S. P. nebuvo suinteresuotas tinkamu bendrovės finansinės atskaitomybės vykdymu ir padarytų apskaitos pažeidimų atskleidimu atsakovui. Pasak atsakovo, sudarydamas tiek preliminarią, tiek pagrindinę sutartį atsakovas pasitikėjo ieškovais, o minėtas aplinkybes, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkyta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, jis sužinojo tik gavęs specialisto išvadą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog nuosavybės teise įsigijo tokios bendrovės pajus, kuriai yra padaryta ne mažesnė nei 663 812,50 Lt žala, kurią sudaro 60 742 Lt išvaistytas turtas ir 603 070,50 Lt negautos pajamos. Teigia, kad atsakovas žinodamas aplinkybes, kad 825 136,00 Lt turtas nepagrįstai įtrauktas į trumpalaikį turtą bei tai, kad įmonei padaryta 663 812,50 Lt žala, nebūtų sudaręs pajų pirkimo pardavimo sutarties arba būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis. Šiuo metu dėl ieškovų kaltės atsakovas yra patyręs ne mažiau nei 1 488 948,50 Lt nuostolių.

3. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę taip pat nurodo 2015 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. M. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo asmens atžvilgiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą B. P. atžvilgiu (toliau - nutarimas). Pasak pareiškėjo, jis iš prokuroro nutarimo sužinojo, kad visus įmonės pirkimus ir pardavimus iki 2013 m. tvarkė S. P. ir jo dukra J. D. bei pas S. P. buvo rasti bendrovei priklausantys daiktai, taip pat, kad įmonės buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai, dėl šios priežasties negalima nustatyta bendrovės turto už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 22 d. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta UAB „Botasta“ ataskaita. Akcentuojama, kad bylą nagrinėję teismai nežinodami minėtų aplinkybių nepagrįstai teigė, kad atsakovas galėjo įvertinti bendrovės finansinius duomenis prieš sudarydamas sandorius.

Taip pat atsakovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-1001-13 ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, jeigu byla bus perduota teismui. Pažymi, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas turi reikšmės atsakovo prašymo tinkamam ir teisingam išnagrinėjimui, nes jame bus nustatytos svarbios aplinkybės šiai civilinei bylai, be to, taip bus išvengta ginčų dėl termino pateikti prašymą dėl šios civilinės bylos proceso atnaujinimo praleidimo. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad įtariamajam S. P. būtina skirta ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl, pasak pareiškėjo, minėtos ekspertizės rezultatai gali sąlygoti CPK 163 straipsnio 2 punkte numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo egzistavimą. Be to, bylos sustabdymas šioje proceso stadijoje nepažeis ieškovų ir kitų suinteresuotų asmenų teisių ir interesų.

Atsiliepimas

Ieškovai S. P., R. P., J. D., G. A., G. A. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti, šiais argumentais:

1. Nurodo, kad atsakovas prieš sudarydamas sandorį susipažino, išanalizavo visą įmonės turtinę padėtį, kuri, įsigyjant pajus už sutartyje nurodytą kainą, jį visiškai tenkino. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net ir ŽŪB pertvarkius į UAB atsakovas nesikreipė į ieškovus dėl netinkamos turto kokybės, priešingai, naudojosi juo, vadinasi jis atitiko jo lūkesčius. Akcentuojama, kad šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovų reikalavimas iš atsakovės priteisti nesumokėtas sumas už įsigytus ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajus, bei atsakovo reikalavimas sumažinti pajų pirkimo kainą. Pasak ieškovų, ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės neturi jokios reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai, kadangi joje nebuvo sprendžiamas klausimas susijęs su įmonei padaryta žala ar jos atlyginimu, atsakovas viso teisminio nagrinėjimo metu šioje byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo atlyginti padarytą žalą. Be to, specialisto išvada negali būti laikoma nauju įrodymu, nes ji neįvertinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir jos pagrindu negali būti nustatomos naujos aplinkybės turinčios reikšmės šiai bylai. Daroma išvada, kad atsakovas nesutikdamas su teismų sprendimais siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo.

2. Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, pažymima, kad S. P., nuo 2010-02-08 buvo atleistas iš ŽŪKB „Anulėnų paukštynas" vadovo pareigų ir po šio atleidimo niekada nebedirbo nei ŽŪKB nei UAB ,Anulėnų paukštynas" direktoriumi. S. P. teigimu, pajų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta sąlyga, kad S. P. kurį laiką eis direktoriaus pareigas, bet atsakovas, įsigijęs pajus, atsisakė su juo sudaryti darbo sutartį, o ieškovas S. P. kelis valdybos dokumentus pasirašė tik suklaidintas atsakovo. S. P. pažymi, kad dar iki 2010 m. su pajininkų sutikimu naudojosi kai kuriais bendrovės daiktais. Nurodo, kad po ikiteisminio tyrimo S. P. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovai nesutinka, kad prokuroro nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas B. P. atžvilgiu yra pagrindas atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi šiuo nutarimu buvo išspręstas tik B. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas.

4. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant civilinę bylą atsakovas neteikė jokių įrodymų dėl įmonės finansinės padėties bei nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su įmonės netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu. Visus ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ finansinius dokumentus atsakovas turėjo ir valdė nuo 2010 m. pradžios. Be to, aplinkybė, kad įmonės dokumentus atsakovas pateikė policijai, rodo, kad jis juos turėjo jau sudarydamas sandorį, todėl, ieškovų vertinimu, atsakovas elgiasi nesąžiningai reikšdamas nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Daroma išvada, kad atsakovas, būdamas verslininkas, turėjo ir privalėjo žinoti tikrąją įmonės padėtį prieš sudarydamas sandorį.

5. Pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kada gavo 2014 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą. Pasak ieškovų, atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl ji anksčiau nesikreipė į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, nepasinaudojo baudžiamojo proceso kodekse numatyta teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas patvirtina atsakovo nerūpestingumą, aplaidumą, nepateisinamą nesidomėjimą pagal jo pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo eiga. Daroma išvada, kad atsakovas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovo veiksmai rodo, kad jis ne vienerius metus turėjo ieškovams nežinomus dokumentus ir šiuos dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kaip pagrindą tyrimui pradėti. Toks atsakovo dokumentų, kuriuos nagrinėjo specialistė galimas slėpimas, pasak ieškovų, taip pat patvirtina, jog jei atsakovas valdė tariamą informaciją, kurią pateikė ikiteisminio tyrimo atstovams, tai tą informaciją ar dokumentus atsakovas privalėjo arba galėjo pateikti dar bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo 2014 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą ir 2015 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimą, bei juose nustatytas aplinkybes. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y., patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų, ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas ir toliau vertina prašymo pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-31/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad procesas prašomas atnaujinti civilinėje byloje, kuri išnagrinėta pagal ieškovų S. P., R. P., J. D., G. A. ir G. A. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo UAB „Baltic fish export“ priešieškinį dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo ir lėšų priteisimo. Atsakovas priešieškiniu prašė sumažinti 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytą ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajų pardavimo kainą 825 136 Lt (238 975,90 Eur) suma. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad jis įsigijo bendrovės pajus, neatitinkančius preliminariosios ir pagrindinės pajų pirkimo–pardavimo sutarčių 6.2 punkto d papunktyje įtvirtinto kokybės reikalavimo, nes ieškovai neteisėtai, siekdami fiktyviai pagerinti bendrovės finansinę padėtį ir parodyti, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas, perkėlė ir įtraukė bendrovės 825 136 Lt (238 975,90 Eur) vertės biologinį turtą į bendrovės trumpalaikį turtą, taip nepagrįstai ir neteisingai balanse nurodydami, kad viso bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 1 138 052 Lt (329 602,64 Eur). Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 30 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino: priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pajų pirkimo kaina mažintina būtent atsakovo nurodoma 825 136 Lt suma, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad trumpalaikio turto vertė sąlygojo pajų vertės ir pirkimo kainos nustatymą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar šalims sudarant pajų pirkimo pardavimo sutartį buvo laikytasi 2010 m. kovo 1 d. preliminarios pajų pirkimo sutarties 6.2 punkto ir 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkto d papunkčio reikalavimo, kad bendrovės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis yra didesnis nei vienetas ir vertinamas vienintelis atsakovo argumentas, kad į įmonės trumpalaikį turtą nepagrįstai buvo perkeltas 825 136 Lt vertės biologinis turtas ir būtent minėta suma atsakovas prašė sumažinti sudarytos pajų pirkimo - pardavimo sutarties kainą.

Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės yra nustatytos 2014 m. gruodžio 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. išvadoje. Anot pareiškėjo, šioje išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės dėl ieškovo S. P. buvimo ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ direktoriumi laikotarpio, netinkamai 2010 m. – 2011 m. atlikto viščiukų apskaitymo įmonės finansinės atskaitomybėje, dėl bendrovės turto iššvaistymo, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nepagrįsto 825 136 Lt vertės biologinio turto perkėlimo į įmonės trumpalaikį turtą, paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties išvadas, jog buvo įvykdytas 2010 m. kovo 1 d. preliminarios pajų pirkimo sutarties 6.2 punkto ir 2010 m. gegužės 25 d. pajų pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punkto d papunkčio nuostatos. Specialisto išvada, pareiškėjų teigimu, yra nauji įrodymai byloje, kurių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo, o esant šiems įrodymams, nagrinėjant bylą iš esmės jie būtų turėję esminę reikšmę priimant sprendimą. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatavo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.). Bylą išnagrinėję teismai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir teismų sprendimai įsiteisėjo. Taip pat ir aplinkybę dėl 825 136 Lt biologinio turto priskyrimo prie trumpalaikio turto. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovų padaryti pažeidimai priskiriant biologinį turtą (825 136 Lt) prie trumpalaikio turto nėra reikšmingi vertinant bendrąjį likvidumo rodiklį, kuris buvo nurodytas pajų pirkimo–pardavimo sutartyje kaip lemiamas veiksnys vertinant pajais perleidžiamo turto kokybę. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo byloje esanti specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, neįvertinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl negali būti laikoma nauju įrodymu, kurio pagrindu galėtų būti nustatomos naujos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai ir dėl kurių turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1433/2013).

Pareiškėjo nurodytoje specialisto išvadoje dėl UAB „Anulėnų paukštynas“ ūkinės finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 22 d. buvo vertinama įmonės turto apskaita, 2010 m. – 2011 m. tvarkyta vienadienių viščiukų apskaita ir galimai nefiksuotos pajamos, gautos pardavus viščiukus bei broilerius. Taigi, išvadoje nebuvo vertinama, įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę pajų pirkimo sutartį, ką atsakovas įrodinėjo viso proceso metu. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarios sutarties priedas buvo 2010 m. sausio 1 d. bendrovės balansas už 2009 m. (2 t. b. l. 32-43) ir atsakovas priešieškinyje ir rėmėsi būtent 2009 m. balanso duomenimis, teigdamas, kad įmonės trumpalaikio turto ir įsipareigojimų santykis yra mažesnis už vienetą, t.y., sudarant pajų pirkimo sutartį atsakovui buvo aktualu būtent iki sutarčių sudarymo ir jų sudarymo metu buvusi bendrovės finansinė padėtis. Bylą nagrinėją teismai taip pat vertino 2009 m. balanso duomenis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad specialisto išvada, kurios tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2010 m. sausio 1 d. gali turėti esminės reikšmės bylai.

Pareiškėjas nurodo, kad jį suklaidino duomenys balanse apie ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykį, nes balanse biologinis turtas buvo apskaitytas kaip trumpalaikis turtas. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad 825 136 Lt vertės biologinis turtas buvo nurodytas prie bendrovės trumpalaikio turto negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes bylą nagrinėję teismai šią aplinkybę vertino ir nustatė, kad dalis biologinio turto (825 136 Lt) nepagrįstai buvo įtraukta į trumpalaikį turtą, tačiau konstatavo, kad tai neturi įtakos pajų kainos sumažinimui. Teismas sutinka su atsiliepimą į prašymą pateikusiais ieškovais, kad atsakovui įmonės finansinė padėtis turėjo būti žinoma jau nuo 2010 m. gegužės 25 d., kuomet buvo sudaryta pagrindinė sutartis, tuo labiau, kad buvo atlikti įmonės esminiai pertvarkymai, pakeista juridinė forma iš ŽŪBK į UAB. Pastebėtina, kad pats atsakovas 2010 m. kovo 1 d. raštiškai garantavo, kad yra visiškai susipažinęs su visais parduodamos ŽŪKB finansiniais dokumentais bei turtu (pajų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1, 2.2 punktai). Nesutiktina su pareiškėju, kad iš specialisto išvados jis sužinojo apie netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas pastebi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir UAB „Botasta“ 2013 m. balandžio 22 d. sudarė sutartį, kuria UAB „Botasta“ įsipareigojo įvertinti UAB „Anulėnų paukštynas“ 2010 m. sausio 1 d. balansą (3 t. b. l. 84-87). Taigi jau bylos nagrinėjimo metu, atsakovas turėdamas visus bendrovės dokumentus galėjo ir privalėjo žinoti apie įsigytos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra įrodymų, kad nagrinėjant bylą dvejose instancijose pareiškėjui buvo kliudoma įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes dėl galimai netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, teikti nustatytos formos rašytinius bei kitus įrodymus (CPK 114, 177 straipsniai), kurie patvirtintų ar paneigtų esmines bylos aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo netinkamai apskaitomi vienadieniai viščiukai ir galimai juos pardavus, gautos pajamos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą bei bendrovėje nėra 60 742 Lt vertės turto, kuris yra apskaitytas finansinėse ataskaitose ir bendrovė negavo 603 070,50 Lt pajamų, pažymėtina, kad bylos nagrinėjamo metu šiomis aplinkybėmis atsakovas nesirėmė ir jų neįrodinėjo. Pastebėtina, kad specialistas vertino bendrovėje vykdytą viščiuką apskaitą 2010 m. – 2011 m. laikotarpiu ir nėra nustatyta, kad viščiukų apskaita netinkamai vykdyta būtent iki atsakovui įsigyjant visus bendrovės pajus 2010 m. gegužės 25 d. Be to, atsakovui nereiškus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, o prašant sumažinti pajų kainą, galimai netinkamai vykdyta turto apskaita neturi įtakos bendrajam įmonės likvidumo rodikliui, kuris buvo nurodytas pajų pirkimo–pardavimo sutartyje kaip lemiamas veiksnys vertinant pajais perleidžiamo turto kokybę. Atkreiptinas dėmesys, kad priešieškiniu atsakovas prašė sumažinti pajų kainą tik 825 136 Lt suma, o prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad šiuo metu dėl ieškovų kaltės atsakovas yra patyręs ne mažiau nei 1 488 948,50 Lt nuostolių (žalos), nors kaip minėta, atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl ieškovų neteisėtų veiksmų ir kaltės atsiradusios žalos atlyginimo. Sprendžiant asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo vertinama, ar egzistuoja CPK 366 straipsnyje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Prašymas vertinamas išnagrinėtos bylos apimtyje, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjo nurodytas argumentas, kad atnaujinus bylą bus patikslinti priešieškinio reikalavimai ir papildytas priešieškinio pagrindas, neturi įtakos vertinant prašymo pagrįstumą.

Pareiškėjo teigimu, iš specialisto išvados jis sužinojo, kad VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre bendrovės vadovu nuo 2004 m. kovo 3 d. iki 2013 m. kovo 28 d. registruotas ieškovas S. P., nors darbo sutartis su juo nutraukta dar 2010 m. vasario 8 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kokią reikšmę ši aplinkybė gali turėti išnagrinėtai civilinei bylai. Kartu teismas pastebi, kad atsakovas jau bylos nagrinėjimo metu galėjo gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro apie UAB „Anulėnų paukštynas“ direktoriaus pareigas einantį asmenį. Be to, atsakovui 2010 m. gegužės 25 d. įsigijus visus įmonės pajus, turėjo būti žinoma apie S. P. atleidimą, taip pat duomenys, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, juolab, kad iš išvados galima spręsti, kad pats atsakovas pateikė ikiteisminiam tyrimui UAB „Anulėnų paukštynas“ dokumentus, kuriuos ir vertino ekspertė.

Pareiškėjas taip pat kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo 2015 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. M. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo asmens atžvilgiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nustatytas aplinkybes. Minėtu nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą B. P. atžvilgiu, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad prokuroro nutarime buvo išimtinai vertinama, ar B. P. 2010 m. - 2011 m. laikotarpiu tinkamai vykdė UAB „Anulėnų paukštynas“ buhalterinę apskaitą ir nustatyta, kad B. P. UAB „Anulėnų paukštynas“ direktoriumi buvo ribotai sričiai, tiesiogiai su buhalterinės apskaitos organizavimu, produkcijos, realizavimu nebuvo susijęs. Atsižvelgiant į tai, kad B. P. nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali turėti įtaką išnagrinėtos civilinės bylos išsprendimui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu parengta specialisto išvada ir prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, atžvilgiu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

Pareiškėjas teismo prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu iki baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-1001-13 ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, jeigu byla bus perduota teismui.

Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Teismų praktikoje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą; tokiu atveju, teismui konstatavus svarbias aplinkybes, teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas), bet ne pareigą, įtvirtintą CPK 163 straipsnio 4 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2014).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra ne tik privalomojo, bet ir fakultatyvinio pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Anulėnų paukštynas“ ūkinės finansinės veiklos neturi įtakos pareiškėjo prašymo išsprendimui. Pareiškėja taip pat neįrodė, kokios ikiteisminiame tyrime bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtaką šiai bylai. Nors pareiškėjas pateikia duomenis, kad ikiteisminiame tyrime nustatyta, jog įtariamajam S. P. būtina skirta ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau duomenų, kad S. P. neteko veiksnumo nėra pateikta, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą ir CPK 163 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo UAB „Baltic fish export“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad advokatui už atsiliepimo surašymą ieškovas S. P. sumokėjo viso 1210 Eur.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, taip pat į CPK 98 straipsnio, į tai, kad byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, be to, ieškovus bylos nagrinėjimo metu atstovavo tas pats advokatas bei į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 8.16. punkto nuostatas sprendžia priteisti iš atsakovo UAB „Baltic fish export“ ieškovui S. P. 279,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Valstybė byloje patyrė 18,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei iš pareiškėjo UAB „Baltic fish export“ priteisiamos 18,03 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 368 straipsniu, 370 straipsniu, 374 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo UAB „Baltic fish export“ prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1574-343/2013.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Baltic fish export“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 18,03 Eur (aštuoniolika eurų, 3 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Baltic fish export“ (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 279,92 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 92 centus) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė