Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui S. P., jo atstovams advokatams G. D. ir A. R., ieškovų R. P., J. D., G. A., G. A. atstovui advokatui G. D., atsakovės UAB „Baltic fish export“ atstovams T. B. ir advokatui J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. P., R. P., J. D., G. A., G. A. ieškinį atsakovei UAB „Baltic fish export“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl pirkimo kainos sumažinimo ir piniginių lėšų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovui S. P. 222966,14 Lt skolos, 17 063,39 Lt sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 07 01 iki 2013 01 31; sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo 222 966,14 Lt sumos nuo 2013 01 31 iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas nuo 240 029,53 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos;ieškovui R. P. 1 382,23 Lt skolos, 112,09 Lt sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 07 01 iki 2013 01 31; sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo 1 382,23 Lt sumos nuo 2013 01 31 iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas nuo 1 494,32 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos;ieškovei J. D. 16 491,90 Lt skolos, 1 463,35 Lt sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 07 01 iki 2013 01 31; sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo 16 491,90 Lt sumos nuo 2013 01 31 iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas nuo 17 955,25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos;ieškovei G. A. 95 476,11 Lt skolos, 8 336,49 Lt sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 07 01 iki 2013 01 31; sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo 95 476,11 Lt sumos nuo 2013 01 31 iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas nuo 103 812,60 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos;ieškovei G. A. 12 483,43 Lt skolos, 945,28 Lt sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 07 01 iki 2013 01 31; sutartines kintamas 2,83 proc. palūkanas nuo 12 483,43 Lt sumos nuo 2013 01 31 iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. procesines palūkanas nuo 13 428,71 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys patenkintinas.

Byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti ieškovų naudai iš atsakovės, pastarosios nesumokėtą pinigų dalį už parduotus pajus Pagrindinės pajų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė gi pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo sumažinti pajų pirkimo kainą. Todėl teismas sprendžia, kad pirma pasisakytina dėl priešieškinio, nes, tik jį atmetus, galimas ieškinio patenkinimas.

Dėl priešieškinio.

Pajų pirkimo - pardavimo sutarties punktu 2.2 atsakovė dar kartą (tai buvo padaryta Preliminariojoje sutartyje punktu 2.2, kuriame nurodyta, jog Pirkėjui yra žinomas bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, bei bendrovės naudojamas žemės sklypas) raštiškai konstatavo, kad susipažinusi su ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ finansiniais dokumentais, turtu, žemės nuomos sutartimi. Teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad tai buvo padaryta po dviejų mėnesių po Preliminarios sutarties sudarymo. Tačiau teismas pažymi tą aplinkybę, jog atsakovei netgi negalėjo būti žinoma, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog buvo neteisingai sudarytas balansas, apie realų trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykį. Atsakovė pabrėžė, tai patvirtino liudytojai A. M., G. B., kad ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ buvo perkama kiaušinių, o ne vištų auginimo, verslui vystyti, todėl buvo svarbus trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykis, kad įmonė nepatirtų nuostolių, nes trumpalaikis turtas yra likvidus ir buvo numatyta, jog, jį realizavus, bus galima įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (padengti trumpalaikes skolas). Šių atsakovės argumentų ieškovai niekaip nepaneigė. Todėl darytina išvada, jog Pagrindinės sutarties p. 2.2 atsakovė patvirtino tik tai, kad jai žinomas perkamos bendrovės turtas, kad ji susipažinusi su bendrovės finansiniais dokumentais, bet tai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovei buvo žinoma, kad dalis biologinio turto yra įtraukta į trumpalaikį turtą ir kad realiai trumpalaikio turto yra mažiau, negu tai atspindėta balanse.

Be to, ieškovų vertinimu UAB „Botasta“ Ataskaita apie faktinius pastebėjimus yra neteisinga, nes ją paneigia Audito ir apskaitos tarnybos 2013 06 03 išaiškinimai (t.2, b.l. 139,140). Iš paminėto Audito ir apskaitos tarnybos rašto matyti, kaip teismas nurodė anksčiau, kad Tarnyba pripažįsta, jog pagal 1 – ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ 6 straipsnio nuostatas žemės ūkio įmonės biologinį turtą privalo rodyti atskirame straipsnyje, nes šis turtas dėl jam būdingų savybių nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui. Kad konkrečiu atveju biologinis turtas būtų prisikirtas trumpalaikiam turtui, tai Tarnyba pažymi, jog apie tai turi būti nurodyta apskaitos politikoje. Šiuo gi konkrečiu atveju duomenų apie konkrečią apskaitos politiką ir duomenų apie tai, kad su konkrečia apskaitos politika būtų supažindinta atsakovė byloje nėra, todėl teismas Audito ir apskaitos tarnybos raštą vertina tik kaip bendro pobūdžio pamąstymus kas būtų jeigu būtų, o ne išaiškinimus, kurie paneigtų UAB „Botasta“ išvadas.

Be to, ieškovai kaip įrodymą, kuris paneigia UAB „Botasta“ išvadą, pateikė UAB „Audito tikslas“ (auditas, apskaita) 2013 06 13 raštą Nr. 13/100 (t.3, b.l.65-66), kuriuo ši įmonė atsakydama į ieškovo S. P. paklausimą nurodė, kad, skaičiuojant bendrojo likvidumo koeficientą, ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ biologinį turtą (kuris atitinka trumpalaikio turto esmę) apskaitytą balanso eilutėje G „Biologinis turtas“, gali laikyti kaip trumpalaikį turtą. Ieškovai nurodo, kad ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ biologinis turtas iki 2010 m. ir 2010 m. trumpuoju periodu, bei tikriausiai po pajų pardavimo, buvo atspindimas taip kaip buvo atspindėtas 2010 01 01 balanse, t.y. dalis biologinio turto pagal standartus ir vidaus nustatytą tvarką buvo atspindimas „G“ balanso pastraipoje, o vištaitės, mėsiniai viščiukai ar kitas greitai suvartojamas, sunaudojamas biologinis turtas – kaip trumpalaikis turtas. UAB Audito tikslas“ taip pat nurodė, kad jei biologinis turtas pagal įmonės apskaitos politiką priskiriamas trumpalaikiam turtui, tai skaičiuojant bendrąjį likvidumo koeficientą, šis turtas turi būti įtraukiamas, neatsižvelgiant į tai, jog jis balanse yra parodytas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių. Su tokiais ieškovų paaiškinimais, UAB „Audito tikslas“ aiškinimais teismas nesutinka, juos vertina kaip ieškovų gynybinę poziciją ir štai dėl ko: ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ duomenyse apie finansines ataskaitas už 2009 metus yra aiškiai nurodyta, kad juridinio asmens veikla – „Žemės ūkio įmonės“, pagrindinės veiklos kodas „0147 – Naminių paukščių auginimas“, pasirinktas finansinių ataskaitų rinkinys – „Žemės ūkio įmonių sutrumpintas finansinių ataskaitų rinkinys“ (t.2, b.l. 36). Vadovaujantis apskaitos duomenimis – 2010 01 01 balansu, biologinį turtą 2010 01 01 sudarė 951508,19 Lt . 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ (redakcija, galiojusi sudarant balansą už 2009 metus) 6 punkte nurodyta „Žemės ūkio įmonės privalo biologinį turtą rodyti atskiru straipsniu. Jeigu kitos įmonės turi biologinio turto ir jo suma reikšminga, pateikia jį balanse atskiru straipsniu. Šis straipsnis pateikiamas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes dėl specifinių šio turto savybių jis nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui“. Taigi, žemės ūkio įmonės neturi jokių išlygų dėl biologinio turto klasifikavimo ir atskleidimo finansinėse ataskaitose. To paties standarto 9 punkte nurodoma „Aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija apie įmonės apskaitos tvarkymui ir finansinės atskaitomybės sudarymui taikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams“, o 10 punkte – „Šioje aiškinamojo rašto dalyje turi būti išvardyti ir trumpai aprašyti pagrindiniai reikšmingų straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis buvo tvarkoma įmonės apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė“. Aiškinamajame rašte prie 2010 01 01 balanso nėra atskleista jokių bendrovės apskaitos politikos principų dėl biologinio turto, jo priskyrimo trumpalaikiam turtui ir kitų ieškovų nurodomų tariamų apskaitos vedimo principų bei taisyklių ( t.2, b.l. 41-42). Pažymėtina, kad ir UAB „Audito tikslas“ 2013 06 13 rašte (t.3, b.l. 65-66) nurodo, kad jeigu apskaitos politikoje yra nurodyta, kad vištaitės ir mėsiniai viščiukai yra priskiriami trumpalaikiam turtui, tai, auditorės I. V. nuomone, skaičiuojant bendrąjį likvidumo koeficientą jis (biologinis turtas) turi būti įtrauktas, neatsižvelgiant į tai, kad jis parodytas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių, t.y. balanso eilutėje G „Biologinis turtas“. Nors šiuo raštu ieškovai remiasi kaip atsikirtimu į UAB „Botasta“ pastebėjimus dėl biologinio turto atvaizdavimo Balanse, akivaizdu, jog UAB „Audito tikslas“ analizuoja kaip turi būti skaičiuojamas bendras likvidumo koeficientas ir dėl to pateikia tik savo nuomonę, kaip būtų, jeigu būtų parinkta ir patvirtinta atitinkama apskaitos politika, tačiau šalys Pagrindine sutartimi pirma, susitarė ne dėl bendro likvidumo koeficiento, bet dėl trumpalaikio turto ir trumpalaikių skolų santykio ir antra, apie jokią atskirą apskaitos politiką, kuri taikoma būtent ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ net neužsimenama. Todėl UAB „Audito tikslas“ nepaneigia UAB „Botasta“ padarytų išvadų. Atvirkščiai, UAB „Audito tikslas“ 2013 06 13 rašte nepaneigia teisiškai reglamentuoto reikalavimo biologinį turtą atvaizduoti balanso eilutėje G, o tik išreiškia savo nuomonę, kad biologinis turtas turi būti įskaičiuotas į trumpalaikį turtą ir tik esant parinktai atitinkamai apskaitos politikai. Svarbi yra ir ta aplinkybė, jog UAB „Audito tikslas“ nurodo, kad įmonės vadovas parenka ir patvirtina apskaitos politiką, t.y. apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Tačiau to ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ nebuvo. Teismo posėdžio metu S. P., buvęs ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ direktorius, pasirašęs 2010 01 01 balansą, apie jokią apskaitos politiką ar principus paaiškinti negalėjo. Apie jokią apskaitos politiką ir principus nekalbama ir Aiškinamajame rašte prie 2010 01 01 balanso (t. 2, b.l. 41-43). Atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodė, kad jų poziciją patvirtins liudytoja – 2010 m. sausio mėn. finansinę ataskaitą sudariusi finansistė, kurią į teismą pakvies patys. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai, S. P. net du advokatai, paaiškino, kad finansistė į teismo posėdį neatvyko, nes atsisakė liudyti be teismo šaukimo. Teismo vertinimu, advokatams yra žinoma kaip galima gauti šaukimą ar pranešti teismui, kad jis iškviestų liudytoją, tačiau jokių veiksmų tam, kad būtų pateiktas įrodymas – liudytojos finansistės parodymai, nesiėmė, nors tam turėjo pakankamai laiko nuo 2013 08 02 iki 2013 10 8, t.y. du mėnesius. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad liudytojos parodymai ieškovams nebuvo svarbūs, be to, jie jos apklausos teismo posėdžio metu atsisakė, ir tik teismui uždavus papildomų klausimų ieškovui S. P., kuris į juos neatsakė, vėl prašė ją iškviesti. Betgi, ir be nurodyto, yra akivaizdu, kad liudytojos parodymais nebūtų paneigta rašytiniame įrodyme esanti aplinkybė, jog Aiškinamajame rašte nėra atskleista jokių bendrovės apskaitos politikos principų dėl biologinio turto, jo priskyrimo trumpalaikiam turtui ir kitų ieškovų atsiliepime nurodomų apskaitos vedimo principų bei taisyklių. Taigi, ieškovai neįrodė, kad jų įmonėje buvo kažkokia specifinė finansinės apskaitos politika, o juo labina aplinkybės, kad ši politika buvo atskleista atsakovei.

Be to, ieškovai nurodo, kad atsakovė apie biologinio turto įrašymą į 2010 01 01 balansą (vieną ar kitą skyrių) sužinojo derybų metu dar iki 2010 03 01. Teismas sprendžia, kad šio teiginio ieškovai neįrodė, nes didesnė dalis biologinio turto buvo įrašyta į trumpalaikį turtą, o kita, mažesnė dalis - į biologinį turtą, o neesant paaiškinimų, nenurodžius, kad dalis biologinio turto yra įrašyta prie trumpalaikio turto, atsakovė neturėjo ir negalėjo sužinoti, kad tik dalis biologinio turto yra atvaizduota eilutėje G. Pažymėtina, kad netgi teismo posėdžio metu, kai jau buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai ir su kuriais buvo susipažinęs ieškovas S. P., jis, nors pasirašinėjo finansines ataskaitas, negalėjo paaiškinti, kodėl viena dalis biologinio turto buvo atspindima prie trumpalaikio turto, o kita dalis – ženkliai mažesnė - prie biologinio turto. Tai patvirtina tą aplinkybę, kad, sudarant pajų pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovei nebuvo atskleista apie biologinio turto suskirstymą į trumpalaikį ir biologinį. Aplinkybė, jog 2010 03 01 atsakovė raštiškai garantavo, kad yra pilnai susipažinusi su visais parduodamos ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ finansiniais dokumentais, turtu (2.1,2.2 p.p.), ir kad tai rodo, jog toks apdairus bei patyręs verslininkas kaip atsakovė, turėjo ir galėjo sužinoti apie tai, kad pagal jos visiškai nepagrįstą poziciją, biologinio turto atspindėjimas apskaitoje gali neatitikti tokio turto apskaitos standarto ar įrašymo į kitą apskaitos balanso eilutę; yra visiškai nepagrįsta, nes už teisingą apskaitos vedimą buvo atsakinga būtent ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“. Atsakovė neturėjo pareigos ir pagrindo manyti, kad biologinio turto atspindėjimas apskaitoje gali neatitikti tokio turto apskaitos standarto, ar, kad šis turtas (biologinis) gali būti įrašytas į kitą apskaitos balanso eilutę; juolab, kad ieškovai sutartyje patvirtino, kad duomenys finansinėje apskaitoje yra teisingi, t.y. teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą, daro išvadą, kad atsakovė neturėjo pareigos nepasitikėti ieškovais ir užsakyti auditą finansiniams dokumentams įvertinti. Teismo posėdžio metu buvęs įmonės direktorius S. P. nepaaiškino, kodėl dalis biologinio turto balanse buvo atspindėta teisingai, o kita dalis – nepagrįstai priskirta prie trumpalaikio turto. Aišku, jeigu visas biologinis turtas būtų priskirtas trumpalaikiam turtui, tai natūralu, kad atsakovei būtų iškilę klausimų dėl biologinio turto, nes atsakovė pirko būtent žemės ūkio įmonę.

Taigi, teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ieškovai nepagrįstai biologinio turto dalį – 825 136 Lt įtraukė į trumpalaikio turto vertę, t.y. trumpalaikis turtas nepagrįstai buvo padidintas 825 136 Lt suma, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovė tokia suma trumpalaikio turto negavo. Tai sudaro pagrindą mažinti sutarties kainą 825 136 Lt suma, atitinkamai nuo 4 500 000 Lt iki 3 674 864 Lt .

Nustačius, kad kaina sumažintina, darytina išvada, jog atsakovė permokėjo ieškovams už pajus. Atsakovė nurodo, kad ieškovai padarė žalą ir turėtų atsakyti pagal sutartį. Tačiau teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareikšto reikalavimo – sumažinti sutarties kainą pobūdį, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovai nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita, nes, sumažinus pajų pirkimo kainą, jie be teisėto pagrindo įgijo atsakovės pinigines lėšas. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Yra nustatyta, kad ieškovams atsakovė yra sumokėjusi 4 151 200,19 Lt, o pajų pirkimo kaina yra sumažinta iki 3 674 864 Lt, vadinasi ieškovams permokėta suma yra 476 336,19 Lt, kuri iš ieškovų proporcingai parduotų pajų daliai priteistina atsakovei, t.y. iš S. P. priteistina 304 378,82 Lt; iš R. P. – 1905,34 Lt; iš J. D. – 22 387,80 Lt; iš G. A. – 130 516,11 Lt, iš G. A. – 17 148,10 Lt . Būtent todėl šiuo atveju netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą.

Ieškovai taip pat priešieškinio atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį, nes atsakovė vadovaujasi CK IV dalies, XXII skyriaus 2 skirsnio nuostatomis, todėl turi būti taikoma CK 6.338str. 2d., kuri nustato, kad pirkėjas dėl daikto trūkumų reikalavimus gali pareikšti, nors pajus ir nėra daiktas, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Pagal Preliminarią sutartį atsakovė faktiškai nuo 2010 03 01 naudojosi pajų turėtojo teisėmis, o nuo 2010 05 25 Pirkimo sutarties sudarymo dienos pajai perduoti de jure. Su tokia ieškovų pozicija teismas nesutinka ir štai dėl ko: CK 6.338str. 2d. nustato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas dėl daikto trūkumų reikalavimus gali pareikšti, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Taigi, CK 6.338str. 2d. taikytina daiktams, turintiems trūkumų. Tuo tarpu ginčas vyksta dėl pajų, o pajai, kaip nurodo patys ieškovai nėra daiktai, todėl ši teisės norma pajų atžvilgiu netaikytina. Atsakovė pajų pirkimo – pardavimo sutartimi vienu metu įsigijo 100 procentų ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajų. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovė nusipirko įmonę, t.y. atsakovė įsigijo ne tik 100 procentų pajų, bet tuo pačiu ji nusipirko įmonę. Atsakovė įrodė, kad nepagrįstai į trumpalaikį turtą įtraukus biologinį turtą, ji negavo trumpalaikio turto 825 136 Lt sumai, t.y., kad ji ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ nusipirko esant trumpalaikio turto, kuris buvo atvaizduotas finansinėje atskaitomybėje, trūkumui. CK 6.408str. 1 d. nustato, kad kai pirkėjui perduota įmonė ( šiuo atveju pajai, kas yra tapatu įmonė perdavimui), kuri neatitinka sutartyje aptartų kokybės ir kitokių reikalavimų, pirkėjas gali įgyvendinti CK 6.321-6.323, 6.334, 6.341 straipsniuose numatytas teises. CK 6.334 str. 1d. 12p. numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. CK 6.408 straipsnis, nustatantis įmonės su trūkimais perdavimo teisines pasekmes nenumato galimybės taikyti CK 6.338str., be to, CK 6.338 straipsnis nustato terminus reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, tuo tarpu patys ieškovai pripažįsta, kad pajai nėra daiktai, todėl dar ir dėl to ši teisės norma negali būti taikoma. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju, kadangi įstatymai nenustato kitaip, taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio akivaizdu atsakovė nėra praleidusi. Senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 05 25, t.y. nuo tos dienos, kada atsakovė įsigijo pajus (įmonę) vertinant aplinkybę, kad ji galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes nuo tos dienos ji tapo bendrovės savininke ir galėjo/turėjo sužiūrėti bendrovės turtą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui sumažinti sandorio kainą pareikšti.

Dėl ieškinio.

Teismui padarius išvadą, kad priešieškinys tenkinamas, sumažinama pirkimo – pardavimo sutarties kaina, ieškinys atmetamas, nes nebelieka teisinio pagrindo ieškovams priteisti jų prašomas sumas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovų 6 procentų procesines palūkanas, laikant, kad ieškovai yra verslininkai. Piniginės prievolės neįvykdymas laiku yra pagrindas reikalauti mokėti tiek sutartines netesybas, tiek ir CK 6.37, 6.210 str. pagrindu skaičiuotinas procesines palūkanas. Sutinkamai su CK 6. 37str. 2d. skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. O CK 6.210str. 1d. nustato, kad bendras principas yra tas, kad mokamos penkių procentų metinės palūkanos, o 2d. – kad, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi pajininkai nelaikytini verslininkais, tai iš ieškovų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) t.y. nuo 2013 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą iš kiekvieno ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priešieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš ieškovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis: iš S. P. – 7 828 Lt, iš R. P. – 50, iš J. D. – 575,50 Lt, iš G. A. – 3 356,50 Lt; iš G. A. – 441 Lt .

Atsakovė prašo priteisti 29 161 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t.3, b.l. 151-158). Prašyme nurodo, kad tokias išlaidas sudaro apmokėjimas už medžiagos, įstatymų, situacijos, teisės aktų bei teismų praktikos teisinę analizę, priešieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą, prašymų, atskirojo skundo bei kitų procesinių dokumentų rengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams, atstovavimą juose, susitikimus su atsakovu, teisines konsultacijas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Teisinių paslaugų kiekis bei atlyginimas už jas nėra detalizuoti. Medžiagos, įstatymų, situacijos, teisės aktų bei teismų praktikos teisinę analizė yra betarpiškai susiję su teisinių paslaugų teikimu, t.y. atsiliepimų, priešieškinio surašymo, atstovavimo teismo posėdžiuose teikimu, todėl atskirai už tai nepriteistina. Atsakovės atstovas atliko šiuos procesinius veiksmus: 2013 03 15 pateikė prašymą (t.1, b.l. 107-108), 2013 08 18 pateikė atskirąjį skundą (t.1, b.l. 120-123)- apeliacinis procesas Lietuvos Apeliacinio teismo 201305 23 nutartimi nutrauktas; 2013 04 09 pateikė atsiliepimą į ieškinį (t.1, b.l. 181-182), kuris yra nedidelės apimties, atsiliepta į nesudėtingą ieškinį, 2013 05 06 pateikė priešieškinį (t.2, b.l. 18-24), 2013 06 06 pateikė atsiliepimą į ieškovo S. P. atskirąjį skundą, kurį Lietuvos Apeliacinis teismas 2013 08 01 nutartimi atmetė; 2013 06 21 pateikė prašymą grąžinti pinigines lėšas (t.2, b.l. 154-160), 2013 06 21 pateikė prašymą atnaujinti terminą (t.2, b.l. 164-167), 2013 06 21 pateikė astskirąjį skundą (t.2, b.l. 168-172), 2013 07 10 pateikė atskirąjį skundą (t.3, b.l. 3-10), kuris Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 09 12 nutartimi patenkintas; 2013 10 08 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (t.3, b.l. 151-152). Be to, atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismo posėdžiai – 2013 05 07 pradžia 14 val, pabaiga – 14:20 (t.2, b.l 94-95), 2013 06 19 – pradžia 9:30, pabaiga 10 (t.2, b.l. 150-152); 2013 08 02 pradžia 9:30, pabaiga 10:20 (t.3, b.l. 71-77), 2013 09 03 – pradžia 9:30, pabaiga 9:50 (t.3, b.l. 140-141), 2013 10 08 – pradžia 9:30, pabaiga 14:02, viso posėdis užtruko 4:30. Viso teismo posėdžiai vyko 6:30 val .

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, už dalyvavimą teismo posėdyje 1 val. maksimalus priteistinas dydis yra 120 Lt, todėl už dalyvavimą posėdžiuose maksimali suma yra 756 Lt, buvo parašyta keturi prašymai, už kuriuos priteisina 384 Lt, už priešieškinį priteistina 2 400 Lt, už atskiruosius skundus priteistina 800 Lt, už atsiliepimą į ieškinį – 1 200 Lt, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 800 Lt . Įvertinus ir kitus atliktus darbus, susijusius su atstovavimu šioje byloje, teismas sprendžia, kad iš ieškovų atsakovei priteistina 9 500 Lt, atitinkamai procentaliai jų tuėtų pajų daliai: iš S. P. – 6 070,50 Lt, iš R. P. – 38 Lt, J. D. – 446,50 Lt, iš G. A. – 2 603 Lt, iš G. A. – 342 Lt. Taip pat iš ieškovų valstybei priteistina 161,31 Lt pašto išlaidų atitinkamai iš kiekvieno iš jų pagal nustatytą proporciją : iš S. P. 103,10 Lt; iš R. P., J. D., G. A. nepriteistina, nes sudaro mažiau negu 10 Lt; G. A. 44,20 Lt .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Priteisti atsakovei UAB „Baltic fish export“ (įmonės kodas 302465321) iš

S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304 378,82 Lt permokėtą sumą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) t.y. nuo 2013 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą 304 378,82 Lt; 7 828 Lt žyminio mokesčio; 6 070,50 Lt bylinėjimosi išlaidų;R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 905,34 Lt permokėtą sumą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) t.y. nuo 2013 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą 1 905,34 Lt; 50 Lt žyminio mokesčio; 38 Lt bylinėjimosi išlaidų;J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 387,80 Lt permokėtą sumą; penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) t.y. nuo 2013 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą 22 387,80 Lt; 575,50 Lt žyminio mokesčio; 446,50 Lt bylinėjimosi išlaidų;G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 516,11 Lt permokėtą sumą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) t.y. nuo 2013 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą 130 516,11 Lt; 3 356,50 Lt žyminio mokesčio; 2 603 Lt bylinėjimosi išlaidų;G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)17 148,10 Lt permokėtą sumą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šiuo atveju nuo priešieškinio priėmimo dienos) t.y. nuo 2013 05 07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą 17 148,10 Lt; 441 Lt žyminio mokesčio; 342 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų: S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,10 Lt, iš G. A. – 44,20 Lt valstybei pašto išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.