- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2-1433/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- K. U.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2905-653/2013, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2491-823/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui K. U. dėl nuostolių, padarytų vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo K. U. priteisti 689 163,80 Lt nuostolių padarytų dėl jo, kaip buvusio UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriaus, fiduciarinių pareigų nevykdymo, atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovui 118 246,1 Lt nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
2012 m. gruodžio 12 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2491-823/2011 dalyse dėl: 4 010 Lt nuostolių dėl anglų kalbos kursų (sprendimo 4 d.), 15 542,69 Lt nuostolių dėl automobilių pirkimo (sprendimo 5 d.) ir 940,15 Lt nuostolių dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo (sprendimo 8 d.) (iš viso 20.492,84 Lt).
Prašyme teigė, jog vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalys dėl: 4 507,48 Lt nuostolių dėl automobilio remonto, 6 510 Lt nuostolių dėl anglų kalbos kursų, 15 542,69 Lt nuostolių dėl automobilių pirkimo, 140 000 Lt nuostolių dėl mainų sutarties, 150,99 Lt nuostolių dėl tarnybinio automobilio naudojimo, 940,15 Lt nuostolių dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo yra laikomos įsiteisėjusiomis.
Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teigdamas, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00090-11 dėl K. U. veiksmų, kurie buvo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinio reikalavimo pagrindas ir Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr.1-358-200/2012. Kaltinamajame akte nustatyta, kad: 2005 m. liepos 21 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ vardu iš R. U. įmonės už 14 042,00 Lt įsigijo automobilį Toyota Camry, dėl to UAB „Senamiesčio ūkis“ patyrė 5 342,00 Lt nuostolį; 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ vardu iš R. U. įmonės už 23 800,60 Lt įsigijo automobilį Mersedes Benz, dėl to bendrovė patyrė 10 200,60 Lt nuostolį; 2010 m. balandžio 16 d., neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės raštiško sutikimo, pažeisdamas 2010 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-621 „Dėl savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiksmų apribojimo“, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „Senamiesčio ūkis“ gali organizuoti pirkimus ir sudaryti sandorius, tik gavusi akcininkės - Vilniaus miesto savivaldybės ar jos įgalioto asmens išankstinį raštišką sutikimą, 2010 m. balandžio 16 d. VŠĮ A. Š. kalbų mokyklos „Pamatyk ir Pasimokyk“ pagal 2010 m. balandžio 14 d. sąskaitą SAK 2010042 neteisėtai nurodė vyr. finansininkei apmokėti 4 010,00 Lt už anglų kalbos kursus, dėl to UAB „Senamiesčio ūkis“ patyrė 4010 Lt nuostolį; 2010 m. sausio mėn. neteisėtai nurodė UAB „Senamiesčio ūkis“ apskaitininkei neskaičiuoti mokesčių už kitas paslaugas jam, K. U. , nuosavybės teise priklausantiems butams Vilniuje, Pylimo g. 37-16 ir Pylimo g. 37-17, nors nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti 602,03 Lt mokesčiai už komunalines paslaugas butui Vilniuje, Pylimo g, 37-16, bei 338,12 Lt butui Vilniuje, Pylimo g. 37-17, kurie nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti, dėl to bendrovė patyrė 940,15 Lt nuostolį. Šios išvados, pareiškėjo teigimu, atliktos vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011 m. spalio 19 d. išvada. Ikiteisminio tyrimo pabaigimas, specialisto išvada, kaltinamasis aktas bei jame nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra naujai UAB „Senamiesčio ūkis“ paaiškėjusios esminės bylai aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu ir kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė - atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2491-823/2011.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00090-11 dėl atsakovo K. U. veiksmų, kurie buvo ir UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinio reikalavimo pagrindas, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir padarė išvadas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindas atnaujinti procesą, nes savo teises asmuo galėjo ginti, naudodamasis teise į apeliaciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas – pelno siekianti įmonė, su kurios veikla, buhalteriniais dokumentais buvo susijęs ginčo dalykas, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos negalėjo pati atlikti išsamaus veiklos tyrimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje apie ikiteisminio tyrimo pabaigą yra tik informacija ir ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Kaltinamasis aktas, kaip dokumentas, teismo vertinimu, įrodo tik tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla perduodama į teismą, t.y. šiuo dokumentu atsakovas dar nėra pripažintas kaltu, nes kaltu gali pripažinti tik teismas. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas yra pasibaigęs kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos atidavimu teismui, civilinės bylos Nr. 2-2491-823/2011 bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, nes kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. rugsėjo 25 d., kai jau buvo įsiteisėjusi dalis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kurioje ir prašoma atnaujinti procesą. Teismas nurodė jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje K. U. baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-200/2013 pareiškėjas jau yra pareiškęs civilinį ieškinį, susijusį su nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas-ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2491-823/2011 dalyse dėl: 4 010 Lt nuostolių dėl anglų kalbos kursų (sprendimo 4 d.), 15 542,69 Lt nuostolių dėl automobilių pirkimo (sprendimo 5 d.) ir 940,15 Lt nuostolių dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo (sprendimo 8 d.) (iš viso 20.492,84 Lt).
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime padarė išvadą, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl automobilio pirkimo, dėl anglų kalbos kursų ir dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo nepatyrė žalos, kai tuo tarpu specialisto išvadoje ir kaltinamajame akte nurodyta, kad dėl neteisėtų K. U. veiksmų minėtais atvejais žala buvo padaryta.
2. Gauti nauji įrodymai – specialisto išvada ir kaltinamasis aktas. Šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės yra naujai apelianto paaiškėjusios esminės bylai aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, kadangi konstatuotos tik atitinkamai 2012 m. rugsėjo 12 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d. Šios esminės aplinkybės gali reikšti kitokio sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2491-823/2011 pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui K. U. dėl nuostolių, padarytų vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių, savarankiška civilinio proceso stadija. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išskirtinumas. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ).
Prašymą atnaujinti procesą šioje byloje pareiškėjas grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatavo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).
Vertindamas, ar pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus, teismas, be kita ko, turi aiškintis, ar jame yra tokių bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurie esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.
Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės yra nustatytos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje bei kaltinamajame akte, esančiame Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr.1-358-200/2012. Anot pareiškėjo, šiuose dokumentuose nustatytos faktinės aplinkybės paneigia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo išvadas, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl automobilio pirkimo, dėl anglų kalbos kursų ir dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo nepatyrė žalos. Išvada ir kaltinamasis aktas, pareiškėjo teigimu, yra nauji įrodymai byloje, kurių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo, o esant šiems įrodymams, nagrinėjant bylą iš esmės jie būtų turėję esminę reikšmę priimant sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, yra vertinamas būtent prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau vertinant tokio prašymo pagrįstumą, negali būti iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima, neatnaujinus proceso.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo K. U. veiksmų, kurie buvo ir UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinio reikalavimo pagrindas ir kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bei padarė išvadas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus. Tai patvirtina byloje esančių 2012 m. rugsėjo 25 d. kaltinamojo akto (6-17 b.l.) bei 2011 spalio 19 d. specialisto išvados Nr. 5-1/211 „Dėl UAB „Senamiesčio“ ūkis ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (18-45 b. l.) turinys.
Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko tai, kad teismui perduotoje ir nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose – specialisto išvadoje ir kaltinamajame akte – yra nurodyta, kad dėl neteisėtų K. U. veiksmų dėl automobilio pirkimo, dėl anglų kalbos kursų ir dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo žala įmonei buvo padaryta, kai tuo tarpu įsiteisėjusiame teismo sprendime byloje, kurioje yra paduotas prašymas atnaujinti procesą, teismas padarė išvadą, jog minėtais atvejais UAB „Senamiesčio ūkis“ žalos nepatyrė. Taigi, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios, pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjant bylą iš esmės būtų turėjusios esminę reikšmę, priimant sprendimą byloje, pareiškėjas laiko atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir neteisėtų veiksmų – konstatavimą specialisto išvadoje ir kaltinamajame akte, kaip naujuose įrodymuose, kurių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl K. U. veiksmų, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, ir toks teismo sprendimas įsiteisėjo. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas bei joje esanti specialisto išvada, neįvertinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, negali būti laikomi naujais įrodymais, kurių pagrindu galėtų būti nustatomos naujos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai ir dėl kurių turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesuteikia teisinio pagrindo abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir nesudaro pagrindo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes dar kartą įvertinti, atnaujinus procesą byloje.
Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad byloje dalyvavęs asmuo nesutinka su teismo argumentacija priimtame sprendime, negali būti pagrindas atnaujinti procesą, nes savo teises jis galėjo ginti, naudodamasis teise į apeliaciją. Oficialios teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas padavė apeliacinį skundą tik dėl tos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo atlyginimo padidinimo ir dėl nuostolių, išmokėjus išeitinę išmoką vyr. finansininkei (ginčijama suma - 401.861,97 Lt) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271/2013).
Pažymėtina ir tai, kad prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, galinčių daryti įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl būtinumo atnaujinti procesą byloje. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, kurios nėra išskirtinės ir yra teismo teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis bylos nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje esančio UAB „Senamiesčio ūkis“ civilinio ieškinio, pareikšto Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr.1-358-200/2012, turinys patvirtina, kad pareiškėjas minėtu ieškiniu, be kita ko, taip pat prašo priteisti 4 010 Lt nuostolių dėl anglų kalbos kursų, 15 542,69 Lt nuostolių dėl automobilių pirkimo ir 940,15 Lt nuostolių dėl komunalinių mokesčių neskaičiavimo (88-89 b. l.).
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.