- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-622-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11073-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- O. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei O. Ž. (M.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakovės įpareigojimo grąžinti vaikus į tėvo gyvenamąją vietą bei atsakovės O. Ž. (M.) priešieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė nustatyti vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; įpareigoti atsakovę grąžinti vaikus L. ir D. B. į ieškovo gyvenamąją vietą ieškovo priežiūrai ir globai.
2. Nurodė, kad su atsakove 2003 m. pradėjo gyventi faktinį santuokinį gyvenimą, neįregistravę santuokos. Gimus vaikams L. ir D., juos auklėjo ir išlaikė bendromis jėgomis ieškovui priklausančioje sodyboje. Apie 2013 m. šalių santykiai pradėjo irti, atsakovė išsikėlė iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, tačiau ir toliau vaikais rūpinosi abu. 2016 m. rudenį atsakovė išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV), nuo to laiko iki 2017 m. gegužės 23 d. vaikai gyveno su ieškovu. Tą dieną vaikai buvo pagrobti ir išvežti į Jungtines Amerikos Valstijas bei perduoti atsakovei.
3. Atsakovė priešieškiniu prašė laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečių sūnų L. B. ir D. B. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160 Eur kiekvienam nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo įsiskolinimą kiekvienam vaikui nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. po 913,52 Eur, paskirti atsakovę nepilnamečių sūnų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad nors ir gyveno su ieškovu, tačiau vaikus nuo gimimo augino tik atsakovė, todėl iki šio laiko abu sūnūs neturi jokio emocinio ryšio su tėvu, apie jį net nekalba ir neieško jokių būdų palaikyti ryšių. Šalių santykiai pašlijo po antro sūnaus D. gimimo, kadangi ieškovas nesirūpino vaikų auginimu ir auklėjimu, jis dažnai nemiegodavo namuose ir laiką leisdavo su kitomis moterimis, girtuokliaudavo. Abu sūnūs bijojo tėvo, atsakovei nuolat juos tekdavo užstoti nuo girto ieškovo agresijos. 2013 m. sužinojusi, kad ieškovas vartojo fizinį smurtą prieš vyresnį sūnų L., pasiėmė abu vaikus ir išsikėlė gyventi į kitus namus. Apie metus laiko abu sūnūs gyveno tik su atsakove ir tik ji viena jais rūpinosi ir juos išlaikė. Apie tai, kad vaikai išvažiuos gyventi su atsakove į JAV, ieškovas žinojo. Atsakovė norėjo, kad vaikai pabaigtų mokslo metus Lietuvoje, todėl bendru sutarimu su ieškovu atsakovė patikėjo juos laikinai tėvo priežiūrai. Atsakovė į JAV išvyko 2017 m. sausio 15 d., su vaikais nuolat palaikė ryšį internetu, susirašinėjo, vaizdo skambučio būdu kalbėjo kiekvieną dieną. Šalių vaikams pradėjus skųstis tėvo elgesiu, atsakovės sutuoktinis saugiai atvežė abu vaikus pas atsakovę, kur vaikams sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Kiekvieno sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro 320 Eur, todėl prašo iš ieškovo priteisti po 160 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovas savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdo nuo 2017 m. gegužės 23 d. (nuo tada, kai vaikai išvyko gyventi pas atsakovę), todėl atsirado įsiskolinimas, kurį ieškovas privalo sumokėti. Bendra įsiskolinimo suma sudaro 1827,04 Eur.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų L. B. ir D. B. gyvenamąją vietą su jų motina O. Ž. (M.). Priteisė iš ieškovo jo nepilnamečių vaikų L. B. ir D. B. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160,00 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2017-11-16) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš ieškovo atsakovei nepilnamečio sūnų L. B. ir D. B. išlaikymo įsiskolinimą po 897,52 Eur kiekvienam. Paskyrė nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jų motiną O. Ž. (M.). Likusią priešieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės O. Ž. (M.) priteisti ieškovui D. B. 92,86 Eur (devyniasdešimt du eurus 86 ct) išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti, valstybei – 7,52 Eur (septynis eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Iš ieškovo atsakovei priteisė 2 571,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 169,05 Eur žyminį mokestį, 45,09 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
6. Nustatė, kad vaikai tėvo namuose nesijautė saugūs, vaikų tėvas nesudarė vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, nesidomėjo jų mokslo pasiekimais, nesilankė mokykloje, vaikai ilgėjosi mamos ir yra patenkinti gyvenimo sąlygomis pas mamą. Vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas JAV taip pat patvirtina byloje ištirtas M. sąjungos Sveikatos ir žmonių tarnybos vykdomojo biuro Vaikų šeimų skyriaus duomenys, kuriuose nurodyta, kad vaikai L. B. ir D. B. turi tinkamas gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūros, maitinimo, aprengimo ir visas kitas pagrindines priežiūros sąlygas. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina. Nepritarė, kad vaikus globotų tėvas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas visiškai vengė atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu, jais nesirūpino. Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia ir žiaurų elgėsi su vaikais bei jiems žalingos įtakos darymą savo amoraliu elgesiu. Vien tiktai tėvo ir vaikų požiūrio nesutapimai ir tėvo, kaip nurodo vaikai, piktas elgesys vaikų atžvilgiu, nepakankamas domėjimasis jų mokslo pasiekimais negali sudaryti pagrindo laikinai apriboti ieškovui tėvo valdžią jo vaikų atžvilgiu, juolab, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina užsienio šalyje.
7. Teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga po 320 Eur kas mėnesį, todėl iš atsakovo priteisė po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu dienos, t.y. 2017-11-16, iki vaikų pilnametystės.
8. Ieškinį atmetus visiškai, priešieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteista 92,86 Eur išlaidų, iš ieškovo valstybei priteistas žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nes išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo valstybei. Iš ieškovo valstybei priteistas žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą po 57,60 Eur.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Iki 2017 m. pradžios, kai vaikai be atsakovo sutikimo buvo paimti į motinos gyvenamąją vietą JAV, jie gyveno su ieškovu, kuris vienas išlaikė vaikus, juos maitino, rengė, rūpinosi jų sveikata, mokslais, laisvalaikiu. Tuo tarpu atsakovė, išvykdama gyventi į JAV, vaikais visai nesirūpino, pati net neatvyko pasiimti vaikų, išdavė įgaliojimą juos paimti savo naujajam sutuoktiniui, kuris vaikams buvo visiškai svetimas, vaikai jo nei karto nebuvo matę. Vaikai buvo išvežti tiesiai iš mokyklos, neleidus pasiimti net savo daiktų.
9.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai suponuoja išvadą, jog vaikų interesus geriau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, negu su tėvu. Teismas liudytojų S. R., A. P., E. S. parodymų nevertino, nurodydamas, kad jie yra subjektyvūs ir prieštaraujantys vaikų pateiktoms charakteristikoms iš mokyklos, tačiau minėti liudytojai buvo abiejų šalių šeimos draugai ir puikiai pažinojo tiek ieškovą, tiek atsakovę. Būtent jie patvirtino, kad vaikais visada daugiausiai rūpinosi tik ieškovas. Atsakovė daug dirbdavo, namo grįždavo vėlai ir nesirūpindavo nei namais, nei vaikais. Liudytojai patvirtino, kad vaikų santykiai su tėvu buvo geri ir pagarbūs, vaikai buvo prižiūrėti, pamaitinti ir aprengti, tačiau teismas pirmenybę teikė liudytojų A. P., D. K. parodymams bei mokyklos direktorės išduotoms vaikų charakteristikoms, kuriose buvo nurodyta, kad, vaikų motinai išvykus į JAV, vaikai į mokyklą ateidavo murzini, alkani, be saiko mokykloje valgydavo sausą duoną, buvo išsekę ir įbauginti.
9.3. Mokykloms yra parengtos rekomendacijos, kaip iš vaiko elgesio, kitų požymių atpažinti fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą, ir kaip reaguoti, įtarus tokį atvejį. Šiose rekomendacijose nurodoma, kad jeigu bet kuris mokyklos darbuotojas įtars, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama, tučtuojau turi pranešti mokyklos vadovui, o pastarasis – savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Nepranešimas apie smurtavimą užtraukia teisinę atsakomybę. Nors byloje tiek vaikų mokytojai, tiek vadovybė tvirtino, kad ieškovas neprižiūrėjo vaikų, tačiau į jokias institucijas dėl to nesikreipė, pedagogai pačiam ieškovui nei karto neišreiškė pastabų. Dėl to minėtų liudytojų parodymai ir pateiktos charakteristikos turi būti vertinami kritiškai.
9.4. A. P., D. K. parodymai bei į bylą pateiktos charakteristikos prieštarauja kitiems įrodymams: (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad D. ir L. B. nuo 2017 m. vasario mėnesio iki gegužės mėnesio lankė (duomenys neskelbtini) organizuotą būrelį, per visą laikotarpį sumokėta 219,44 Eur; (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 16 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad D. ir L. B. lankė karate treniruotes, už kurias mokėjo ieškovas; UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovas ir jo sūnūs D. B. ir L. B. šioje medicinos įstaigoje yra registruoti nuo 2017 m. vasario 21 d., nuo tada atsakovas dėl vaikų sveikatos lankėsi du kartus. Visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas tinkamai rūpinosi savo vaikais.
9.5. Vykdant vaikų apklausą, atsakovas neturėjo galimybės užduoti jiems klausimus. Ši apklausa neturi juridinės galios, nes buvo atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Vaikai buvo apklausiami Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate N., klausimus uždavė vicekonsulė A. J., apklausoje dalyvaujant sekretorei S. L.. Lietuvoje teismui iš esmės buvo apsunkinta galimybė tinkamai išklausyti pačius nepilnamečius vaikus, sužinoti jų tikrąją nuomonę, įvertinti vaikų brandą ją išreikšti ir nustatyti geriausius vaikų interesus, kadangi apklausiant vaikus privalėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugo specialistas, vaikų psichologas. Jų nesant, vykusi apklausa negalėjo teismo būti vertinama kaip tinkama.
9.6. Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, svarbu nustatyti kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Atsakovė savo vardu nekilnojamojo turto JAV neturi, apie jos gyvenimo sąlygas byloje nėra pateikta jokių įrodymų, nėra Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados apie gyvenimo sąlygų patikrinimą. Byloje esantis M. sąjungos Sveikatos ir žmonių tarnybos vykdomojo biuro Vaikų ir šeimų skyriaus licencijuotos socialinės darbuotojos K. Z. 2017 m. balandžio 4 d. atsakymas į R. M. raštą negali būti prilyginamas išvadą duodančios institucijos išvadai.
9.7. Atsakovė apgaule išvežė vaikus į JAV ir, siekdama išvengti teisinės atsakomybės, bijodama, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėto vaikų išvežimo ieškovas nesikreiptų į teismą, primokė vaikus meluoti, tikrovės neatitinkančiais faktais siekė apriboti ieškovo tėvo valdžią bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė neteisėtai, be ieškovo sutikimo, net ne pati, o įgaliojusi kitą asmenį, išsivežė vaikus visam laikui gyventi į JAV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko išvežimas be kito tėvo (motinos) žinios į užsienio šalį laikomos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl tėvo teisių įgyvendinimo priešingai vaiko interesams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
9.8. Byloje nėra įrodymų, kad vaikų interesus atitiktų atsakovės veiksmai, siekiant visiškai pašalinti tėvą iš vaikų gyvenimo. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove gali pakenkti vaikų interesams, nes dėl jos priešiškumo ieškovui vaikams gali pradėti vystytis psichinis sutikimas, vadinamas tėvo atstūmimo sindromu, dėl kurio vaikai ateityje gali ne tik prarasti ryšį su tėvu, bet ir turėti kitų sunkių psichologinių pasekmių.
9.9. Pirmosios instancijos teismas dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nesprendė, nebuvo aktyvus, neužtikrino mažamečių vaikų teisių, jų stabilumo (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas šioje byloje nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendravimo su vaikais tvarkos privalomo nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
9.10. Ieškovo teisės bus pažeistos, nes jau dabar atsakovė nesudaro sąlygų jam matytis su vaikais. Nagrinėjamoje byloje šalys turi materialinį teisinį suinteresuotumą – siekimą, kad teisme būtų apginta pažeista ir (ar) ginčijama įstatymo saugoma teisė dėl tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaiką, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su atsakove bei nenustatydamas bent minimalios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, teisinės taikos tarp šalių nepasiekė. Toks teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
9.11. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas pažeidė Konvencijos 8 straipsnį, nes neužtikrino ieškovo teisės į šeimos gyvenimo apsaugą. Tokią poziciją pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokkanen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 299-A; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. Cristescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13589/07). Laikas gali padaryti nepataisomą žalą vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo santykiams (EŽTT 2015 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Kuppinger prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 62198/11).
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Abu sūnūs nori gyventi su atsakove. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu konkrečiu laikotarpiu buvo gauta informacija iš mokyklos, kad vaikais ne visuomet buvo tinkamai rūpinamasi namuose, nebuvo užtikrintos jų gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Vaikai buvo žeminami, įžeidinėjami, nuteikinėjami prieš motiną, mušami, jie badavo. Sūnūs yra paaugliai, jiems reikia daug priežiūros, supratimo, motiniškos šilumos ir rūpesčio, kurį atsakovė visada suteikdavo, suteikia šiuo metu bei gali pilnai suteikti ateityje. Sūnums augant su atsakove, yra ir bus gerai užtikrintos jų gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Atsakovei išvykus su sūnumis gyventi skyrium, ieškovas jai niekada nereiškė pretenzijų dėl sūnų auklėjimo ar priežiūros, todėl jo noras, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyventų su juo, yra nesuprantamas.
10.2. Bylose dėl vaiko grąžinimo teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko, tėvų bei viešosios tvarkos interesų balansą, vaiko interesams turėtų teikti pagrindinį dėmesį. Gyvenant JAV, tarp atsakovės ir vaikų atsirado natūralus ir dar tvirtesnis emocinis ryšys, vaikai yra įgiję saugumo ir stabilumo jausmą esamoje aplinkoje, gyvena socialiai saugioje aplinkoje, kas padeda jų vystymuisi ir labiausiai atitinka vaikų interesus, todėl šalių sūnų grąžinimas ieškovo priežiūrai ir globai, atsižvelgiant į vaikų prisitaikymą prie socialiai saugios aplinkos, neatitiktų vaikų interesų. Vaikai norą gyventi su motina yra išreiškę ne tik pačiai motinai, bet ir 2018 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Generaliniame konsulate N. Taip pat vaikai nurodė, kad tėtis juos skriausdavo, negražiai vadindavo, įžeidinėdavo.
10.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šioje byloje nebuvo būtinumo nustatinėti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos – pats tėvas neieško būdų, kaip bendrauti su vaikais ir palaikyti su jais ryšį, todėl, nustačius bendravimo tvarką, ji nebūtų vykdoma. Ieškovas dėl bendravimo ir matymosi su vaikais nesiėmė papildomų priemonių, nesikreipė į valstybines institucijas, prašydamas pagalbos. Vien teigimas apie kreipimąsi į teismą nepateisina jo elgesio ir neparodo ieškovo didelio noro, kad vaikai jam reikalingi ir svarbūs.
10.4. Nesutiktina su ieškovu, kad klausimus vaikams uždavė tik atsakovė. 2018 m. sausio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas buvo įpareigotas pateikti savo klausimus, kurie turi būti užduoti ginčo šalių vaikams, ar pareikšti nuomonę raštu dėl vaikų apklausos (garso įrašo laikas 31:40 – 34:34), tačiau ieškovas šia savo teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su atsakove, nepasisakydamas dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliantas 2019 m. kovo 20 d. pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Jį grindė netinkamu įrodymu įvertinimu ir būtinybe liudytojus išklausyti pakartotinai. Pateikė savo prašymą gimnazijai ir 2019 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) raštą nr. S-48-2.4 apie neįžvelgtą pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas, dvi pašto siuntos paieškas, 2019 m. vasario 12 d. pranešimą Nr. 4SD-786 iš Jonavos VTAS.
14. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apelianto prašymo pagrindas susijęs su įrodymų vertinimu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis apeliacinis procesas tam nėra būtinas. Bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Pateikti įrodymai priimtini, vadovaujantis CPK 314 ir 376 straipsniais.
15. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v. E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo).
16. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v. V.S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
17. Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina.
18. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad iki vaikų išvykimo 2017 m. gegužės mėn. į JAV vaikai visą laiką gyveno su ieškovu, kuris vienas jais rūpinosi. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, todėl apie jas spręstina iš šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų, rašytinių ir kitų įrodymų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių santykiai pašlijo 2013 m. pabaigoje, atsakovė išsikėlė iš jam priklausančio būsto, tačiau vaikais ir toliau rūpinosi abu, vaikai liko gyventi su juo tada, kai 2016 m. rudenį atsakovė išvyko į JAV. Atsakovė nurodė, jog, jai išsikėlus iš ieškovo būsto, vaikai apie metus laiko gyveno su ja, 2015 metais jai pavyko įkalbėti vaikus susitikti su tėvu, į JAV ji išvyko 2017 m. sausio 15 d., tačiau atsakovė nepaneigė, kad vaikai su atsakovu gyvena nuo 2016 m. rudens, ką patvirtina ir vaikų mokymasis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. netoli ieškovo gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą apriboti ieškovo tėvystės teises ir konstatavo nebuvimą pagrindo pripažinti, jog tuomet, kai vaikai gyveno su ieškovu, jis visiškai vengė atlikti savo pareigas vaikams ir jais nesirūpino. Aplinkybė, kad tuo metu ieškovas neprašė atsakovės teikti vaikams išlaikymą, nevertintina kaip visiškas ieškovės neprirūpinimas vaikais. Dėl nuotolio su jais bendrauti kitaip, kaip tik susirašinėjant elektroninio ryšio priemonėmis, atsakovė negalėjo, o susirašinėjimo su ieškovu, vaikais ir jų mokytojais turinys patvirtina nuolatinį atsakovės domėjimąsi vaikų gyvenimu, mokymusi, siekį vaikus atsivežti į JAV ir išankstinį šios aplinkybės atskleidimą ieškovui (t. 1 b. l. 86-100). Nėra duomenų apie vaikų teisių pažeidimą dėl to, kad juos į JAV nuvežė atsakovės įgaliotas jos sutuoktinis. Visos šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog vaikų gerovės labui jų gyvenamąją vietą tikslingiau nustatyti su motina.
19. Pastarosios išvados nenuginčija ir apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamai įvertintų įrodymų. Tai, kad liudytojai S. R., A. P., E. S. buvo abiejų šalių šeimos draugai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog liudytojai S. R. ir E. S. pirmiausiai buvo ir yra ieškovo draugai (šalys nebuvo susituokę), o liudytoja A. P. nuo ieškovo yra priklausoma kaip gyvenanti jo namuose ir vedanti bendrą ūkį, todėl jų parodymai nėra objektyvūs. Pavyzdžiui, atsakovės nesirūpinimą vaikais ieškovo liudytojai siejo su tuo, jog atsakovė daug dirbo, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažinta nesirūpinimu vaikais, priešingu atveju atsakovė nebūtų galėjusi vykdyti išlaikymo pareigos (CPK 185 straipsnis). Šių liudytojų parodymus apie tai, jog atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus ir vaikais nesirūpino, paneigia duomenų iš vaikų teisių apsaugos institucijų nebuvimas apie atsakovės elgesiu pažeidžiamas vaikų teises, rašytiniai įrodymai iš mokyklos ir liudytojų mokytojų A. P. ir D. K. parodymai apie tai, kad po motinos išvykimo vaikų padėtis pasikeitė į blogąją pusę (jie dažnai buvo alkani, tėvas neduodavo pinigų pietums, vaikai ateidavo netvarkingais drabužiais, skundėsi netinkamu tėvo elgesiu, jo bijojo, tapo jautresni, ilgėjosi motinos, suprastėjo mokymosi rezultatai; motina su pedagogais palaikė kontaktą, o tėvas nepalaikė, nors ir buvo kviečiamas). Nėra pagrindo šiais įrodymais nesivadovauti dėl to, kad ugdymo įstaiga apie apelianto nurodomas fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą nepranešė vaikų teisių apsaugos institucijoms ir policijai. L. B. charakteristikoje nurodoma, jog kūno kultūros mokytojų buvo paprašyta stebėti, ar nėra fizinio smurto požymių, nes pats vaikas apie tai bijotų pranešti. Tokio smurto nebuvo nustatyta. Be kita ko, tai patvirtina ir apelianto pateiktas gimnazijos 2019 m. vasario 9 d. raštas. Nepakankamos priežiūros klausimą mokykla sprendė per nemokamą maitinimą, kalbėtis dėl vaikų prastos psichologinės savijautos kvietė tėvą, tačiau į mokyklą jis neatvyko.
20. Pažymėtina, jog byloje nebuvo nustatytas visiškas ieškovo nesirūpinimas vaikais. Priešingai – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, kol vaikai gyveno tėvo namuose, buvo vežiojami į mokyklą, tėvas yra apmokėjęs vieno vaiko kelionę į Taliną, vaikai lankė (duomenys neskelbtini) organizuotą būrelį, už kurį per visą laikotarpį sumokėta 219,44 Eur, lankė (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo tėvas, jis taip pat lankėsi su vaikais gydymo įstaigoje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog liudytojų mokytojų A. P., D. K. parodymai bei į bylą pateiktos charakteristikos prieštarauja kitiems įrodymams. Vaikų gyvenimo su tėvu laikotarpis buvo sąlyginai trumpas, todėl duomenų iš ugdymo įstaigos negalima atmesti vien dėl to, jog, jos vertinimu, tuo metu nebuvo pakankamo pagrindo informuoti vaiko teisių apsaugos institucijas ar policiją apie pastebėtus vaikų nepriežiūros faktus. Apelianto argumentus apie nepagrįstai suteiktą pirmenybę įrodymams iš vaikų ugdymo įstaigos paneigia vaikų susirašinėjimas su motina, kuriame jie išreiškia tėvo baimę, taip pat baimę dėl motinos galimos netekties, teigia apie tėvo girtavimą, nurodo, jog vaikų akivaizdoje tėvas įžeidžiamai pasisako apie motiną, rėkia ant vaikų ir juos žemina.
21. 2018 m. sausio 19 d. teismo posėdyje, kuriame ieškovas dalyvavo, teismas įpareigojo ieškovą ir VTAS per 10 dienų nurodyti savo nuomonę dėl vaikams teiktinų klausimų. Ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė, teismas nutartį dėl vaikų apklausos priėmė 2018 m. kovo 23 d. Savo klausimus vaikams ieškovas teismui pateikė 2018 m. kovo 26 dieną, t.y. daugiau nei dviem mėnesiais praleidęs nustatytą terminą bei po teismo nutarties priėmimo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie atimtą galimybę pateikti vaikams klausimus (t. 1 b. l. 132, 164-167).
22. Vaikų apklausa atlikta pagal teismo nutartį, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad apklausa neturi juridinės galios. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina. Nėra jokios pagrįsto vados manyti, jog pagal savo amžių ir brandą vaikai, kuriems apklausos metu buvo 13 ir 14 metų, negalėjo išreikšti savo nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi (tokių įrodymų apeliantas nepateikė). Remiantis įrodymų sąsajumo taisykle, lyginant vaikų apklausos metu gautus duomenis apie jų pasitenkinimą gyvenimu su motina ir susirašinėjimo metu nurodytus duomenis apie vaikų savijautą gyvenant su tėvu, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl aiškiai išreikšto vaikų pageidavimo gyventi su motina bei šio pageidavimo atitikimo geriausiems vaikų interesams (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis ir atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodytą įpareigojimą vaikus apklausti dalyvaujant psichologui, atmestini apelianto argumentai dėl neteisėtos vaikų apklausos Lietuvos Respublikos Generaliniame konsulate N. bei vaikų primokymo meluoti, siekiant išvengti atsakovės atsakomybės dėl jų pagrobimo.
23. Įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje esantis JAV M. sąjungos Sveikatos ir žmonių tarnybos vykdomojo biuro Vaikų ir šeimų skyriaus licencijuotos socialinės darbuotojos K. Z. 2017 m. balandžio 4 d. raštas apie ištirtas ieškovės ir jos sutuoktinio gyvenimo sąlygas, susijusias su vaikų gyvenimu, sveikatos priežiūra, maitinimu, apranga ir kitomis pagrindinėmis priežiūros sąlygomis negali būti prilyginamas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktam gyvenimo sąlygų patikrinimui. Pažymėtina, jog ši tarnyba JAV atitinkamų įgalinimų neturi, kita vertus, vaikams atsakovės suteiktų gyvenimo sąlygų tinkamumą papildomai įrodo jų apklausos duomenys bei rašytiniai įrodymai iš vaikų mokyklos apie jų pasiekimus.
24. Susiklosčius situacijai, kai procesas dėl vaiko grąžinimo pradedamas nepraėjus vienerių metų terminui, tačiau užsitęsia ilgą laiko tarpą ir lemia vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, jog 1980 m. spalio 25 d. Konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko negrąžinimo pagrindas būtų aiškinamas ir taikomas ne formaliai, o atsižvelgiant į pagrindinį vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą. Vaiko interesai, priklausomai nuo jų prigimties ir svarbos, gali būti pripažinti turinčiais viršenybę prieš tėvų interesus (žr. Sahin v. Germany, Nr. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas). Šalių vaikai, gyvendami JAV, prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, tarp atsakovės ir vaikų atsirado dar tvirtesnis emocinis ryšys, vaikai įgijo saugumo ir stabilumo jausmą savo gyvenamojoje aplinkoje. Tai atitinka faktinius jų poreikius, todėl šalių sūnų grąžinimas ieškovo priežiūrai ir globai dėl to, kad jie į JAV buvo išvežti be jo sutikimo, neatitiktų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos geriausio vaikų interesų prioriteto principo.
25. Minėta, kad šalys nebuvo susituokę, o gyvenant atskirai šeiminiai ryšiai jų vaikus siejo ir su tėvu, ir su motina. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę bei vadovaujantis CK 3.165 straipsnyje reglamentuotomis abiejų tėvų lygiomis teisėmis ir pareigomis auklėti savo vaikus, darytina išvada, jog apeliantas nepagrįstai remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje reglamentuotos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimu, šeimą traktuodamas kaip išimtinę tik jo ir vaikų teisę.
26. Vadovaujantis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos su atsakove (CPK 263 straipsnis), tačiau pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad, nenustatydamas vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šios kategorijos bylose suformuota kasacinio teismo praktika dėl privalomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Jei tėvai nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
28. Iš apeliacine tvarka vertinamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė. Nurodė, kad, vaikams išvykus į JAV, ieškovas su jais nebendravo ir nebendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis, byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarką, todėl išaiškino ieškovui jo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, dėl to susitariant su vaikų motina, bei nurodė, kad, nesant susitarimo tarp tėvų, bendravimo su vaikais tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). Kadangi šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė taip, kaip reglamentuoja nurodyta materialinės teisės norma ir kasacinio teismo suformuota jos taikymo praktika, darytina išvada, jog materialinės ir procesinės teisės normos buvo pritaikytos netinkamai, todėl, palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išspręstų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų, bylos dalis, kuria ieškinys buvo atmestas nenustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 327 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties nepaskirstytinos apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, šį klausimą įvertinant pirmosios instancijos teisme, priėmus sprendimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Panaikinti jo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas neišsprendė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.