Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-472-324/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-04-25Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-01-06Kauno apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Kauno apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-12-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2022-04-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
2A-472-324/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11073-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
O. Ž.
Civilinė byla Nr. 2A-472-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11073-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTIS2022 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei O. Ž. (M.) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; įpareigoti atsakovę O. Ž. (M.) (toliau – ir atsakovė) grąžinti vaikus L. ir D. B. į ieškovo gyvenamąją vietą ieškovo priežiūrai ir globai.

2. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui nepilnamečių sūnų L. B. ir D. B. atžvilgiu, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160 Eur kiekvienam nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo įsiskolinimą kiekvienam vaikui nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. po 913,52 Eur, paskirti atsakovę nepilnamečių sūnų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-214/2018 atmetė ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakovės įpareigojimo grąžinti vaikus į tėvo gyvenamąją vietą, tenkino dalį atsakovės priešieškinio dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo – nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui 2017 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo atsakovei 897,52 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jų motiną.

4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-622-324/2019 paliko iš esmės nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą, panaikino jo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas neišsprendė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos klausimo, šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. B. ir D. B. tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; nustatė, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais L. B. ir D. B. bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. vietos laiku iki sekmadienio 19.00 val. vietos laiku bei kasmet per šv. Velykas – pirmąją arba antrąją šv. Velykų dieną; apie atvykimą ieškovas atsakovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo; išaiškino ieškovui teisę, esant įtemptiems tarpusavio santykiams su vaikais, naudotis psichologo (ar kito specialisto vaiko teisių srityje) pagalba; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš ieškovo atsakovei 769,5 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 1 070,56 Eur teisinės pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme; priteisė iš ieškovo valstybei 14,48 Eur pašto išlaidas.

6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-717-221/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovo 692,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą dėl ieškovo D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

8. Ieškovas teismo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis L. ir D. tvarką: sūnūs bendrauja su tėvu apsilankydami tris kartus per metus jo namuose, pirmus du kartus – per žiemos ir pavasario moksleivių atostogas ir kartą – vasaros mėnesiais, lankymosi trukmė – ne mažiau kaip vienas mėnuo. Apie atvykimo laiką į Lietuvą, vaikų tėvo namus, atsakovė ieškovą informuoja ryšių priemonėmis prieš savaitę iki išvykimo į Lietuvą. Vaikų atvykimo iš dabartinės jų gyvenamosios vietos į tėvo namus ir atgal išlaidas dengia atsakovė, o vaikų išlaikymo išlaidas dengia tėvas (prašymo registracijos Nr. DOK-2648, 4 t. b. l. 11-12).

9. Atsakovė teismo prašė nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. B. ir D. B. tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais L. B. ir D. B. bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. 00 min. vietos laiku iki sekmadienio 19 val. 00 min. vietos laiku bei kasmet per Šv. Velykas – pirmąją arba antrąją Šv. Velykų dieną. Apie atvykimą ieškovas atsakovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo (registracijos Nr. DOK-4431, 4 t., b. l. 16-17).

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo prašymą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkino iš dalies. Nustatė pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne trumpiau nei 6 mėnesius, per kurį nepilnametis sūnus D. B. lankosi pas atsakovės parinktą specialistą (psichologą/psichoterapeutą), siekiant pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nepilnamečio nenorą bendrauti su tėvu (ieškovu), bei siekiant atkurti nepilnamečio interesą palaikyti ryšį su tėvu. Atsakovė įpareigojama užtikrinti nepilnamečio D. B. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto mokamas paslaugas apmoka atsakovė. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai, nusprendė nustatyti tokią nepilnamečio D. B. ir ieškovo bendravimo tvarką: nepilnametis D. B. ir ieškovas bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę iš anksto ieškovo ir nepilnamečio sūnaus sutartu laiku. Tiesioginis (kontaktinis) ieškovo ir nepilnamečio D. B. bendravimas vyksta tik esant teigiamai specialisto (psichologo / psichoterapeuto) išvadai / rekomendacijai. Ieškovo ir nepilnamečio L. B. bendravimo tvarkos nenustatė. Priteisė iš ieškovo valstybei 17,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės valstybei 17,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

11. Nustatė, kad nuo tada, kai nepilnamečiai vaikai 2017 m. gegužės 24 d. išvyko su mama gyventi į JAV, jie su ieškovu nepalaikė jokio ryšio. Ieškovas su nepilnamečiais vaikais susisiekti nei tiesiogiai, nei nuotolinių ryšių priemonėmis nebandė, nors vaikai turi Facebook paskyras ir su jais galima susisiekti per minėtą portalą. Šalių nepilnamečiai vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nenori jo matyti, nuomonės išklausymo metu nurodė, kad bendravimas su tėvu jiems sukeltų neigiamus jausmus ir stresą. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir jo vaikų L. ir D. ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka (vaikų fizinis atvykimas į Lietuvą pas tėvą tris kartus per metus ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikui) neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl atsakovės pateiktos bendravimo tvarkos, kurios atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė apskritai nepalaikanti. Teismas vertino, kad bet koks tiesioginis ieškovo ir nepilnamečių vaikų kontaktas, vaikams kategoriškai jo nepageidaujant, ne tik neatitiktų vaikų interesų, bet ir, vaikams prieštaraujant, būtų faktiškai neįgyvendinamas. Teismas pažymėjo, kad jokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nenustatymas taip pat neproporcingai pažeistų ir apribotų ieškovo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo, teises ir teisėtus interesus. Teismas, siekdamas kaip įmanoma labiau palaikyti tiek ieškovo, tiek jo nepilnamečių vaikų teisių ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, sprendė, kad prieš nustatant bet kokią pastovią bendravimo tvarką yra būtinas laikinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų pasitelkta specialistų (psichologo) pagalba, siekiant nustatyti konkrečias priežastis, dėl kurių nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su tėvu ir jas pašalinti arba sumažinti. Teismas sprendė, kad reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne trumpiau kaip šešis mėnesius, per kurį nepilnamečiai vaikai lankytųsi pas psichologą (psichoterapeutą), siekiant pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nenorą bendrauti su savo tėvu, bei siekiant atkurti interesą palaikyti ryšį su ieškovu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. B. yra septyniolika metų, aštuoniolika metų jam sueis (duomenys neskelbtini), t. y., dar nesuėjus minėtam pereinamajam laikotarpiui, taip pat į tai, kad sulaukus pilnametystės bendravimo tvarka jau nenustatytina, įvertindamas, kad esamoje situacijoje likęs kiek daugiau nei trijų mėnesių iki pilnametystės laikas akivaizdžiai nėra pakankamas atkurti L. ir tėvo tarpusavio ryšį, padarė išvadą, kad pereinamasis laikotarpis ir vėlesnė bendravimo tvarka L. B. ir ieškovo atžvilgiu nenustatytini. Įvertindamas tai, kad kito šalių sūnaus D. B. ir ieškovo ryšio atstatymas pereinamuoju laikotarpiu didele dalimi priklauso nuo paties nepilnamečio vaiko pastangų ir valios lankantis pas specialistą (psichologą / psichoterapeutą), taip pat nuo minėto specialisto rekomendacijų ir išvadų, ar ryšį atkurti apskritai įmanoma, teismas sprendė, kad pastovios D. ir ieškovo bendravimo tvarkos pradžios momentas yra nustatytinas nuo tada, kai minėtas specialistas pateikia šiuo klausimu teigiamą išvadą (rekomendaciją). Gavus teigiamą specialisto (psichologo/psichoterapeuto) išvadą/ rekomendaciją, nustatė tokią nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka: nepilnametis D. B. ir tėvas (ieškovas) D. B. bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę iš anksto ieškovo ir nepilnamečio sūnaus sutartu laiku. Tiesioginis ieškovo D. B. ir nepilnamečio D. B. bendravimas vyksta tik leidus specialistui (psichologui / psichoterapeutui). Teismo vertinimu, tokia šio šalių sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarka leistų atkurti ieškovo ir sūnaus ryšį nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą, nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų D. B. ir L. B. bendravimo tvarką: 1) ieškovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti telefonu ir skype programa kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 18.00 iki 20.00 val. Lietuvos laiku; 2) vasaros atostogų metu 1 mėnesį (nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d.) praleisti atostogas su nepilnamečiais vaikais JAV, ieškovo kelionės ir gyvenimo išlaidas apmokant atsakovei; 3) žiemos atostogų metu, neporiniais metais, ieškovas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais 2 savaites JAV, ieškovo kelionės ir gyvenimo išlaidas apmokant atsakovei; 4) Velykų atostogų metu, poriniais metais, ieškovas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais 2 savaites JAV, ieškovo kelionės ir gyvenimo išlaidas apmokant atsakovei; 5) tikslus susitikimų laikas bus derinamas iš anksto su atsakove, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimus, netyrė ir neanalizavo visų įrodymų. CPK 329 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; to straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo pažeistos proceso taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą.

12.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė realios (kontaktinės) bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, pažeidė ne tik ieškovo kaip tėvo, bet ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, susilpnino jų kuriamus, puoselėjamus socialinius ryšius. Ieškovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka geriausiai atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo interesus ir nepažeidžia atsakovės teisių bei teisėtų interesų.

12.3. Suformuotoje teismų praktikoje yra nustatyta, kad kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, - per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) – ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

12.4. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai išreiškė nuomonę, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko teises, jas tinkamai apsaugo, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Byloje nesant jokių įrodymų apie neigiamą ieškovo įtaką nepilnamečiams vaikams, pirmosios instancijos teismas nustatė minimalų bendravimą tarp ieškovo ir nepilnamečių sūnų arba jo apskritai nenustatė, kas neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.

12.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020 įpareigojo pirmosios instancijos teismą išsiaiškinti, ar atsakovė buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus gyventi į JAV, tai yra labai svarbi aplinkybė sprendžiant dėl to, kas turi prisiimti finansinę naštą dėl Lietuvoje gyvenančio tėvo bendravimo su užsienyje gyvenančiais vaikais tvarkos vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šiam ginčui spręsti svarbios aplinkybės, ar buvo gautas ieškovo sutikimas, kad atsakovė išsivežtų vaikus gyventi į JAV. Teismui pateiktuose prašymuose ieškovas ne kartą buvo nurodęs, kad vaikai buvo pagrobti iš mokyklos, nuvežti į Vilnių ir perduoti dabartiniam atsakovės vyrui, kuris vaikus išgabeno į JAV. Ieškovas, neradęs vaikų mokykloje, nedelsdamas kreipėsi į policiją, tačiau policija dirbo vangiai ir vaikai atsidūrė JAV. Ten vaikai atsidūrė tik dėl to, kad vaikus iš mokyklos pagrobusi L. S. ir O. Ž. buvo policijos pareigūnės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir jų neanalizavo.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 3 dalyje, tačiau neįvardija nei vieno iš dviejuose tos dalies punktuose apibrėžto civilinio proceso teisės normų pažeidimo, sudarančio pagrindą konstatuoti absoliutų jo ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindą (ieškovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, neteigia apie proceso kalbos taisyklių pažeidimą), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl sudarytų pagrindą peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neviršydamas jo ribų.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Šalių sūnus L. B. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis, todėl atmestini apelianto argumentai dėl teismo nenustatytos bendravimo su šiuo sūnumi tvarkos. Įvertinusi byloje nustatytą situaciją (dėl vaikų šalys bylinėjasi nuo 2017 m. gegužės mėn., kuomet atsakovė su vaikais išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, nuo tada bendravimo tarp ieškovo ir vaikų nebuvo, byloje buvo priimti trys pirmosios instancijos teismo sprendimai, šiuo metu apeliacine tvarka vertinamas antras teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurio priėmimo metu iki L. B. pilnametystės buvo likę tik trys mėnesiai, o apeliacijos metu jis tapo pilnametis) teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje situacijoje toks trumpas laikas iki pilnametystės buvo akivaizdžiai nepakankamas atkurti L. ir tėvo tarpusavio ryšį, todėl jų bendravimo tvarka nenustatytina.

18. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs realios (kontaktinės) ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. B., pažeidė ir tėvo, ir nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, susilpnindamas jų kuriamus socialinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatytas pereinamasis laikotarpis įpareigojant atsakovę užtikrinti psichologinės pagalbos sūnui D. suteikimą siekiant pašalinti arba maksimaliai sumažinti psichologines priežastis, lemiančias nepilnamečio nenorą bendrauti su tėvu, po to nustatant jų bendravimą elektroninio ryšio priemonėmis, o tiesioginį kontaktą tik esant teigiamai specialisto (psichologo / psichoterapeuto) išvadai / rekomendacijai, šiuos ryšius siekiama ne susilpninti, o sukurti.

19. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad beveik ketverius metus, t. y. nuo tada, kai nepilnamečiai vaikai 2017 m. gegužės 24 d. išvyko su motina gyventi į JAV, jie su ieškovu nepalaikė jokio ryšio, o ieškovas su vaikais nebandė susisiekti nei tiesiogiai, nei nuotolinių ryšių priemonėmis (pvz., per vaikų naudojamą socialinį tinklą Facebook). Nepilnamečiai Lukas ir D. B. jų nuomonės išklausymo metu nurodė, kad su tėvu bendrauti nenori, kalbėjo apie patiriamus neigiamus jausmus tėvo atžvilgiu. Abu vaikai teigė, kad yra prarastas ryšys, daugiau nei kelerius metus tėvas nebandė su jais susisiekti, jie taip pat nebandė susisiekti su tėvu, todėl vaikai visiškai neturi noro su juo bendrauti.

20. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau ši teisė neturi būti priešinga vaikų interesams – vaikų pozicija dėl matymosi su tėvu yra kategoriška, priverstinis bendravimas su tėvu jų interesų neatitiktų, todėl svarbu įpareigoti ieškovą užtikrinti nepilnamečiams vaikams psichologinę pagalbą, kurios metu būtų aiškinamasi priežastys, kodėl vaikai nenori bendrauti su tėvu, ar įmanoma tas priežastis panaikinti ir tik tada kalbėti apie bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, vaikų grįžimą atostogoms į Lietuvą ar ieškovo nuvykimą į pasisvečiuoti pas nepilnamečius vaikus. Svarbi pagalba atkurti prarastą ryšį su vaikais ieškovui būtų ir jo lankymasis pas psichologą bei tėvystės įgūdžių kursuose, o nustatant konkrečią bendravimo tvarką svarbu gauti rekomendacijas iš specialistų, psichologų.

21. Nurodyti faktai paneigia ir apelianto argumentą, kad vaikų nuomonė nebuvo išklausyta, ir jo teiginius apie Vaiko teisių apsaugos institucijos poziciją dėl pritarimo ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, jam vykstant į JAV bei vaikams pas jį į Lietuvą, ir nesilaikymą teismų praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir bendravimo ribojimo būtinumą siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes išsiaiškino ir padarė išvadas, labiausiai atitinkančias ir nepilnamečių vaikų, ir ieškovo interesus.

22. Nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, ar buvo gautas ieškovo sutikimas, kad atsakovė išsivežtų vaikus gyventi į JAV. Byloje nėra duomenų apie atsakovei duotą ieškovo sutikimą išsivežti vaikus gyventi į JAV. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020 šių aplinkybių nustatymą susiejo su tuo, kas turi prisiimti finansinę naštą dėl Lietuvoje gyvenančio tėvo bendravimo su užsienyje gyvenančiais vaikais tvarkos vykdymo. Pagrįstai netenkinus ieškovo prašomos nustatyti kontaktinės bendravimo tvarkos, nėra pagrindo paskirstyti ir su ja susijusią finansinę naštą. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. gavus atitinkamo specialisto rekomendaciją dėl nepilnamečio D. B. kontaktinio bendravimo su tėvu, jo įgyvendinimo realizavimas galės būti nustatomas remiantis CK 3.175 straipsniu.

23. Vadovaudamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė