- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 2-510-962/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11073-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- O. Ž.
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė, Algimantas Palijanskas
Įžanginė dalis
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei O. Ž. (M.) dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. balandžio 25 dienos Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-622-324/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, tačiau panaikinta jo dalis, kuria Kauno apylinkės teismas neišsprendė ieškovo D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos klausimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas D. B. prašė nustatyti jo ir nepilnamečių sūnų L. B. ir D. B. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė – vaikų motina O. Ž. (M.) vaikus kiekvieno mėnesio savaitgalį atveža pas jų tėvą D. B. į jo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) bendravimui paskutinėmis savaitgalio dienomis – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį; įpareigoti atsakovę per religines šventes – Velykas kasmet atvežti vaikus į tėvo namus savaitei laiko, o likusias šventes palikti švęsti su motina (3 t., b. l. 47-48).
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai buvo motinos pagrobti ir išvežti į Ameriką. Jis kreipėsi į teismą, norėjo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau jo reikalavimo teismas netenkino. Palaiko prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir kadangi du metus vaikų nematė, o tėvų teisės yra lygios, dabar jam turėtų būti duodama du metus paauklėti vaikus. Bendravimas galėtų prasidėti jei vaikai būtų atvežti jam. Motina išsivežė, ji turėtų ir parvežti. Motina išveždama vaikus pasakė, kad jis jų nematys, tai ji sėkmingai ir daro. Niekaip nebendrauja su vaikais, nes viskas padaryta taip, kad jis nebendrautų. Vaikų nuomonė yra suformuota motinos, jie atkartoja motinos žodžius. Bendravimas atsikurtų savaime, jeigu vaikai jam būtų atvežti. „Facebook“ paskyrą turi, vienas sūnus – L. yra drauguose, sūnus D. taip pat turi paskyrą „facebook“ tinklapyje. Parašyti sūnums nebandė, nes jam vis tiek vaikai neatsakytų. Su atsakove dėl vaikų susisiekti taip pat nebandė, nes ji 2017-05-24 parašė jam žinutę, kad jis vaikų nematys. Todėl nei atsakovei, nei vaikams neskambino ir nerašė. Išlaikymo vaikams neteikia, nežino, kaip tai padaryti. Specialistų pagalbos jam kol kas nereikia, reikia pamatyti vaikus, po to nuspręstų ar reikia. Šiuo metu poreikio specialistams nėra, nes ryšys su vaikais nėra nutrūkęs.
Ieškovo atstovas advokatas Algimantas Palijanskas palaikė ieškovo poziciją, nurodė, kad ieškovas su atsakove faktinėje santuokoje pragyveno 10 metų, ieškovas vaikais rūpinosi, o motina jų gyvenime atsirasdavo tik savaitgaliais. Motina vaikus paėmė iš gimnazijos ir išsivežė visiškai neinformavusi ieškovo apie tai. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo motinos ir jų liudijimai yra motinos įtakoje. Laiškus turėtų rašyti ne ieškovas, o vaikų motina turėjo įpareigoti vaikus parašyti tėvui laiškus, nes tėvas nežino vaikų adreso, o jie tėvo adresą žino. Neprieštarautų, jeigu motina vaikus atvežtų ieškovui ir rečiau – kas 2-3 mėnesius. Vaikai su tėvu gyveno ne vieną mėnesį, tėvas pasirūpino, kad vaikai važiuotų į ekskursiją, mokymosi priemonės buvo suteiktos, lankė Karate užsiėmimus. Ieškoti variantų kaip įgyvendinti ieškovo siūlomą tvarką yra būtina.
Atsakovė O. Ž. (M.), vykdydama teismo įpareigojimą pateikti savo siūlomą vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką nurodė, kad ji niekada nedraudė ieškovui bendrauti su vaikais, tačiau nuo tos dienos, kai vaikai su atsakove išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, pats ieškovas jokiomis įmanomomis priemonėmis nesusisiekia su vaikais ir neišreiškė noro jų pamatyti. Abu atsakovės sūnūs turi paskyras portale www.facebook.com, apie jas ieškovui yra puikiai žinoma, tačiau ieškovas net nemėgino susisiekti ir šios aplinkybės yra nustatytos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1289-214/2018. Be to, 2018-06-13 apklausti LR Generaliniame konsulate Niujorke, atsakydami į tam tikrus klausimus, vaikai nurodė, kad nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, nes jis vaikus skriausdavo, įžeidinėdavo ir t.t. Pats ieškovas neieško jokių būdų susisiekti ir bendrauti su vaikais, neteikia išlaikymo, yra susidarę dideli įsiskolinimai. Kadangi iš atsakovės pusės nėra jokio ginčo dėl tėvų ir sūnų bendravimo tvarkos, ji konkrečios bendravimo tvarkos nesiūlo, jeigu vaikai nori bendrauti – tam ji neprieštarauja (3 t., b. l. 44).
Atsakovės atstovė advokatė Matilda Liatukaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš atsakovės pusės nėra jokio ginčo dėl bendravimo su vaikais, tačiau pats ieškovas nė karto nesusisiekė nei su atsakove, nei su vaikais, kad paklaustų kaip jiems sekasi, kaip jie gyvena. Be to, byloje yra pakankamai medžiagos, kad vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, nes jo bijo. Vaikai apklausti Niujorke konsulate nurodė tą patį, kad jie bijo tėvo, tėvas iš jų tyčiojosi, prisimena smurtą šeimoje. Pagal savo amžių ir supratimą vaikai pateikė teismui poziciją raštu. Vaikai yra už tūkstančių kilometrų, t.y. iki Niujorko yra apie 6870 kilometrų, o iki Masačiusetso, kur gyvena vaikai – dar 500 km. Tiesioginių skrydžių nėra, todėl vien skrydis užtrunka beveik parą laiko, be to yra 7 valandų laiko skirtumas, tai nesuprantama, kaip gali būti atvežami vaikai savaitgaliams. Ieškovas, rengdamas siūlomą bendravimo tvarką, visiškai nieko nesidomėjo apie vaikus, apie jų atostogas, šventines dienas, galimybes atvykti ir norą bendrauti, surašė visiškai nesuprantamą ir neįvykdomą siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovas turi kreiptis į vaikus ir tartis, kaip bendrauti. Vaikai yra tokio amžiaus, kad koks bebūtų teismo sprendimas, niekas jų neprivers bendrauti su tėvu. Vaikai turi žiemos atostogas kasmet gruodžio mėn. 23 d. – sausio 1 d.; papildomas žiemos atostogas vasario 17-21 dienomis; Velykų atostogos 2020 metais balandžio 20-24 d.; vasaros atostogos liepos 4 d. – rugpjūčio 31 dienomis. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra fiktyvi. Jau gerokai daugiau kaip 2 metai, kai ieškovas nesiėmė jokių priemonių parašyti vaikams. Jeigu jis pateiktų įrodymus, kad vaikams parašė, bet jie neatrašo – būtų galima sakyti, kad jis ėmėsi kokių nors priemonių. Nuo išvykimo ieškovas neteikia vaikams jokio išlaikymo, nemoka ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovas į atsakovę niekad nesikreipė, išreikšdamas norą bendrauti su vaikais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikai gyvendami su tėvu buvo neprižiūrėti, į mokyklą ateidavo alkani ir nešvarūs, ką patvirtino vaikų mokytojos. Adresą, kur gyvena vaikai, ieškovas žinojo dar nuo tada, kai nagrinėjant bylą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, byloje buvo pateiktas atsiliepimas.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (3 t., b. l. 34-36) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikai su ieškovu nebendrauja jau dvejus metus, ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymas yra reikalingas, užtikrinant nepilnamečių vaikų L. ir D. B. teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, įskaitant ne tik vaikų periodišką atvykimą pas tėvą į Lietuvą ar tėvo vykimą susitikti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, bet ir nuotolinį bendravimą naudojantis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis). Be to, turi būti atsižvelgta ir į vaiko norus, jeigu jie neprieštarauja vaiko interesams. K. L. ir D. yra sulaukę atitinkamai 14 ir 15 metų amžiaus ir geba suformuluoti nuomonę dėl jų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, todėl į jų nuomonę turi būti atsižvelgta priimant sprendimą.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. S. teismo posėdžio metu išvadą palaikė, nurodė, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų L. B. ir D. B. interesų, vaikai kategoriškai atsisako su tėvu bendrauti ir vaikai yra sulaukę jau tokio amžiaus, kad nėra galimybių jų priversti bendrauti. Pats ieškovas turi imtis veiksmų, kad atkurti ryšį su savo vaikais, naudotis vaiko teisių specialistų ar psichologų pagalba, tačiau jokių veiksmų nesiima, iniciatyvos bendrauti su vaikais nerodo. Ginčo šalių vaikams yra 14 ir 15 metų ir jie geba kontaktuoti, atrašyti, jeigu jiems būtų parašyta. Iš tėvo pusės nėra parodyta jokios iniciatyvos. Kaip vaikai gali atrašyti, jei pats ieškovas jiems nerašo. Šalims reikėtų palankyti psichologų konsultacijas, kad atstatyti ryšį. Pažymėjo, jog vaikai turi teisę, bet ne pareigą bendrauti. Nei institucija, nei teismas negali tokio amžiaus vaikų priversti, turi būti geranoriškumas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.
Nustatyta, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas D. B. ir atsakovė O. Ž. (1 t., b. l. 5, 6). Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 13-15), prašė įpareigoti atsakovę grąžinti į jo gyvenamąją vietą sūnus – L. ir D., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. 2018-12-06 Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-214/2018 atmetė ieškovo D. B. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakovės įpareigojimo grąžinti vaikus į tėvo gyvenamąją vietą, o atsakovės priešieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina O. Ž. (M.); priteisti iš ieškovo D. B. jo nepilnamečių vaikų L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160, 00 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2017-11-16 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo D. B. atsakovei O. Ž. (M.) nepilnamečio sūnaus L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 897,52 Eur; nepilnamečio sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 897,52 Eur; paskirti nepilnamečių L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jų motiną O. Ž. (Mateer) (2 t., b. l. 113-126).
2019 m. balandžio 25 dienos Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-622-324/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, tačiau panaikinta jo dalis, kuria Kauno apylinkės teismas neišsprendė ieškovo D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, klausimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 193-203).
2019-10-22 teisme gautas šalių nepilnamečio sūnaus L. B. raštas dėl bendravimo su tėvu (3 t., b. l. 68), kuriame jis nurodė, kad nenori matyti tėvo dėl to, kad tėvas jį žemindavo, mušdavo, rėkdavo, vadino ne sūnumi, o ponu L. Jis bijodavo padaryti klaidų, ruošdamas pamokas, nes tėvas ant jo rėkdavo, vartodavo keiksmažodžius, prisimena, kaip mušė mamą. Nurodė, kad bijodavo paprašyti paskolinti pinigų maistui, eidavo į mokyklą ir valgydavo duoną, nes būdavo alkanas. Prisimena, kai neteisingai atlikus matematinį veiksmą, tėvas sustabdė autobusą ir trynė jo veidą į sniegą. Šiuo metu gyvena su mama ir R., tuo labai džiaugiasi, jaučiasi saugus. Teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausus L. B., jis patvirtino, kad minėtą laišką teismui surašė pats. Taip pat nurodė, kad tėtis niekada nerašė ir neskambino per „facebook“ paskyrą. Mintis, kad reikėtų bendrauti su tėčiu, jam kelia stresą, primena tuos blogus laikus. Mama apie bendravimą su tėčiu nekalba. Nesutiktų, kad Vaiko teisių specialistas, ar psichologas tarpininkautų atkuriant ryšį su tėvu.
D. B. rašte dėl bendravimo su tėvu (3 t., b. l. 69-70) nurodė, kad nenori matytis ir bendrauti su tėvu, nes prisimena, kaip gyvenant su tėvu būdavo alkanas, turėdavo vogti batoną, kad pavalgytų. Tėvas rėkdavo ant jo už klaidas, mušė mamą, vadindavo ją debile. Jis su broliu L. tėvo buvo verčiami sunkiai dirbti, pavydėdavo kitiems vaikams geresnio tėvo. Tėvas jį vadino ponu D., jo akivaizdoje vartodavo keiksmažodžius. Jis su broliu tėvą vadindavo velniu. Šiuo metu yra be galo laimingas, kad neturi gyventi, matytis ir kalbėti su savo tėvu, gyvendamas Amerikoje su mama ir R. yra saugus. Teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausus D. B., jis patvirtino, kad minėtą laišką teismui surašė pats, patvirtino laiške išdėstytas aplinkybes, kad su tėčiu nesijautė saugus, jo bijo, tėtis ant jo rėkdavo, neįsivaizduoja, kad galėtų bendrauti su tėčiu. Turi „facebook“ paskyrą, tėtis tai žino, bet niekada nėra gavęs žinutės iš tėvo. Niekados nenorėtų grįžti į Lietuvą, bendrauti su tėvu. Net jei tėvas pakeistų elgesį, bendravimo neįsivaizduoja. Mama apie tėvą blogai nekalba jam girdint.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė O. Ž. (M.) su nepilnamečiais sūnumis L. B. ir D. B. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais ir skyrium gyvenančio tėvo iš jos pusės nėra, ieškovui yra žinomas vaikų gyvenamosios vietos adresas, abu atsakovės sūnūs turi paskyras portale www.facebook.com, tačiau pats ieškovas nerodo absoliučiai jokios iniciatyvos ir nesiima jokių veiksmų, siekiant bendrauti su vaikais, neparašo jiems. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ir jis pats turi savo paskyrą portale www.facebook.com, tačiau vaikams niekada per tuos du metus, kai jie yra išvykę ir gyvena JAV, žinučių nerašė ir kitaip susisiekti nebandė, nes vaikai vis tiek jam neatrašytų.
Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos įpareigoja teismą išklausyti vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Nepilnamečiai vaikai, kurių bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimas yra sprendžiamas, L. ir D. išreiškė savo nuomonę raštu (3 t., b. l. 68, 69-70), iš kurios matyti, kad vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu ieškovu D. B.. Raštu išdėstytas aplinkybes D. B. ir L. B. patvirtino apklausti nuotolinio ryšio būdu, teismo posėdžio, vykusio 2019-11-18, metu. Atsižvelgiant į vaikų amžių – L. yra 15 metų, D. – 14 metų, jie geba išreikšti savo nuomonę ir mintis, į tai, kad jų nuomonė teismo proceso metu buvo aiškintasi ne kartą (apklausti LR Generaliniame konsulate Niujorke (2 t., b. l. 12, 13-14, 15-16), pateikė nuomonę raštu, apklausti betarpiškai nuotolinio ryšio priemonėmis) ir jų nuomonė yra nekintanti, vaikų valia yra aiškiai išreikšta, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti ir neatsižvelgti.
Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 102-116).
Vertinant ieškovo prašomą nustatyti jo ir nepilnamečių sūnų bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnamečiai būtų įpareigoti atvykti pas tėvą, su juo praleisti vieną savaitgalį per mėnesį, ar Velykų šventes, neatitiktų vaikų interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaikai, esantys pakankamai didelio amžiaus – 14 ir 15 metų, kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, tėvo yra nematę ir su juo nebendravę daugiau nei du metus, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir vaikų galimai yra nutrūkęs ir jokie bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats ieškovas ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekiant ryšį su vaikais palaikyti, ar atkurti.
Ieškovas negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su sūnumis, esant nutrūkusiam tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas, teigė priešingai – jog jo ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs, kai vaikai bus atvežti jam ir palikti savaitgaliui, tai ir bendraus, atsikurs ryšys. Tačiau vaikai išsakė nuomonę, kad jaučia tėvui neapykantą, jo bijo, nenori su juo matytis, bijo net tokios minties. Nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarką, esant šalių vaikų ir ieškovo komplikuotiems santykiams, priešiškam nusiteikimui, vaikai patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, o santykiai galėtų dar stipriau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius. Vaikui jaučiant baimę, nerimą ir nesaugumą, drastiškai elgtis negalima (prievarta perduoti vaiką nepaisant jo prieštaravimų), yra būtinas nuoseklus vaiko ir tėvų darbas su specialistais ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis).
Be to, nėra aišku, kaip ieškovo siūloma bendravimo tvarka gali būti įvykdoma, atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena ir mokosi mokykloje JAV, o vien skrydžio trukmė, atsakovės atstovės teigimu, sudaro apie 18 val., be to tarp Lietuvos ir JAV yra 7 valandų laiko skirtumas, todėl, teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra visiškai formali ir neįgyvendinama.
Atsakovė nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikai bendrautų su tėvu, o tai paneigiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius ieškovo teiginius, byloje nėra. Duomenų, kad atsakovė darė poveikį besiformuojančiai vaikų nuomonei apie tėvą, byloje taip pat nėra, o šalių konfliktiški santykiai, negebėjimas susitarti, yra daugiau nutrūkusio bendro gyvenimo pasekmė, o ne tikslas nutraukti vaikų ryšį su tėvu. D. B. ir L. B. nuomonė yra aiškiai motyvuota, teismo vertinimu, sąlygota ieškovo elgesio su vaikais. Byloje, minėta, nėra duomenų, kad atsakovė prie vaikų būtų neigiamai atsiliepusi apie ieškovą, nuosekliai siekusi, kad vaikai nekęstų tėvo, kad būtų kliudžiusi skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant – trynusi žinutes, blokavusi ryšį, slėpusi laiškus, gyvenamosios vietos adresą ir kt. Taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų nesudariusi vaikams galimybių turėti interneto ryšio priemones, ar kad pati būtų neatsakiusi į ieškovo prašymą nurodyti vaikų kontaktinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą, kad iš ko galėtų teismas spręsti dėl ieškovo priekaištų pagrįstumo atsakovės atžvilgiu. Pats ieškovas nurodė, kad jis nerašė vaikams, neieškojo kitų būdų – kreiptis į vaiko teisių specialistus, psichologus, nors dar nagrinėjant jo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jam buvo nurodyta tokia galimybė, o jis duodamas paaiškinimus teigė to nežinojęs (2 t., b. l. 116). Vien tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikai yra mamos iniciatyva nuteikinėjami prieš tėvą. Pažymėtina, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis, ieškovas netinkamai vykdo teismo sprendimą, kuriuo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovei yra išduotas vykdomasis raštas (3 t., b. l. 38-39, 40, 41).
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovo ir atsakovės poziciją, įvertinus vaikų – Lino ir Dariaus nuomonę, į kurią neatsižvelgti šioje byloje teismas neturi jokio pagrindo, teismas sprendžia, jog nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su savo sūnumis Linu ir Dariumi bendrauja per socialinius tinklus, ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Nors ieškovas nurodo, kad tėvų teisės yra lygios ir dabar vaikai turi būti jam perduodami dvejiems metams paauklėti, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje vaikų gyvenamosios vietos klausimas jau nesprendžiamas – jų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri kartu su vaikais teisėtai gyvena JAV. Be to, tokie ieškovo teiginiai sudaro pagrindą abejoti ieškovo nuoširdžiu noru bendrauti su savo sūnumis ir įvertinus vaikų nuomonę, yra nelogiški, prieštaraujantys protingumo, vaikų interesų gynimo principams. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas nagrinėjant bylą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nereiškė reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir neteikė pasiūlymų, kaip norėtų bendrauti, jeigu vaikų gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su juo. Iš esmės ieškovas siekė tik vaikų globos, siekė, kad jie būtų grąžinti į jo gyvenamąją vietą, tuo pagrindu teikė apeliacinį skundą. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ieškovas tik paskyrus jam baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, pateikė prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kuri yra akivaizdžiai formali ir neįgyvendinama, kadangi visiškai neatsižvelgta į atstumą, kuris skiria ieškovą nuo vaikų, į vaikų poziciją nagrinėjamu klausimu, į tai, kad vaikai mokosi mokykloje ir visą prašomą bendravimo laiką (savaitgalį) užimtų vien tik kelionė.
Tačiau, teismo vertinimu, vien tik virtualus bendravimas gali būti nepakankamas atkurti susilpnėjusį ieškovo ir jo vaikų ryšį. Pažymėtina, kad būtent ieškovas, norėdamas bendrauti su savo vaikais, atkurti santykius, turi rodyti ypatingą dėmesį ir pats imtis konkrečių veiksmų, o ne tik reikalauti to iš vaikų, ar atsakovės. Ieškovas per daugiau, nei du metus, po to, kai vaikai yra išvykę, niekaip nebandė su vaikais susisiekti ir neieškojo šiuo klausimu profesionalios pagalbos, nesikreipė ir į atsakovę, siekiant susitarti dėl bendravimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teikdamas siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, ieškovas prašė ją nustatyti tik po to, kai bus atlikta tėvystės nustatymo DNR ekspertizė (3 t., b. l. 47-48). Atsižvelgiant į susilpnėjusį ieškovo ir jo vaikų tarpusavio ryšį ir siekiant jį atkurti, į tai, kad nepilnamečių vaikų skrydis lėktuvu galimas tik kartu su suaugusiu asmeniu, arba, priklausomai nuo skydžių bendrovės, naudojantis nepilnamečio palydos paslauga, o tokiu būdu būtų dar didinamos sprendimo vykdymo išlaidos, taip pat atsižvelgiant į ilgą skrydžio laiką, vaikų mokymosi laiką bei tai, kad savo gyvenamojoje vietoje vaikai jaučiasi saugiau, nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais vaikais L. ir D. bendrauja jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. vietos laiku iki sekmadienio 19:00 val. vietos laiku. Taip pat ieškovas su nepilnamečiais vaikais Linu ir Dariumi bendrauja jų gyvenamojoje vietoje kasmet per šv. Velykas – pirmąją arba antrąją šv. Velykų dieną. Apie atvykimą ieškovas atsakovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo. Ieškovui išaiškinama teisė, esant įtemptiems santykiams su vaikais, naudotis psichologo (ar kito specialisto vaiko teisių srityje) pagalba.
Ateityje ieškovui atkūrus santykį su sūnumis, šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, o negalint to padaryti – kreiptis į teismą. Net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams, todėl bendravimas su vaiku vyksta atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.
Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Teismas, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų apimtį, sprendžia, jog ieškinys tenkintas 50 proc.
Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 77). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 200 Eur (400*50 proc.).
Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1939 Eur teisinės pagalbos išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kadangi pagal Teisinių paslaugų teikimo ataskaitą (3 t., b. l. 80), prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas; 8.16. punktas; 8.19. punktas). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina 969,50 Eur (1939*50 proc.).
Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovo atsakovei priteisia 769,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (969,50 Eur – 200 Eur).
Iš ieškovo valstybei priteisiamos 14,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).
Be to, Kauno apygardos teismas 2019-04-25 nutartimi apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė, nurodė, kad bylos dalis, kuria ieškinys buvo atmestas nenustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 327 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties nepaskirstytos apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, šį klausimą įvertinant pirmosios instancijos teisme, priėmus sprendimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (2 t., b. l. 144, 145, 146). Atsakovė, su atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 150-172) pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas jos išlaidas sudaro 1523,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 86-87). Kauno apygardos teismas 2019-04-25 nutartimi iš esmės paliko nepakeistą 2018 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo atmesti visa apimtimi. Tačiau bylą dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo, laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės reikštų reikalavimų kiekį, teismas daro išvadą, jog reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo sudarė 12,5 proc. visų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui iš atsakovės priteisiant 262,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisiant 1333,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovo atsakovei priteisia 1070,56 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (1333,06 Eur – 262,50 Eur).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja per socialinius tinklus (www.facebook.com ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Nustatyti, kad ieškovas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. vietos laiku iki sekmadienio 19:00 val. vietos laiku bei kasmet per šv. Velykas – pirmąją arba antrąją šv. Velykų dieną. Apie atvykimą ieškovas atsakovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienai savaitei iki atvykimo. Išaiškinti ieškovui teisę, esant įtemptiems tarpusavio santykiams su vaikais, naudotis psichologo (ar kito specialisto vaiko teisių srityje) pagalba.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Ž. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 769,50 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Ž. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1070,56 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų 56 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.