Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo nustatant bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 patvirtinta E. M. (buv. J. J.) ir Š. S. taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl vaikų O. S., K. S. gyvenamosios vietos nustatymo, išspręsti vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo klausimai. Nutartis įsiteisėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl pateikto prašymo ir atsiliepimo į jį sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir įrodymų priėmimo (Nr. (duomenys neskelbtini))

12. Apeliantas 2025 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol kol bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025 dėl tinkamo nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymo ir išlaikymo permokos dydžio faktų pripažinimo, tuo atveju, jei teismui pakanka byloje esančių faktų išspręsti nagrinėjamą klausimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, prašo tęsti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja teismų praktiką pateiktame atsiliepime, taip pat nurodo, kad 2025 m. gegužės 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė nagrinėti apelianto ieškinį, iškelta civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025 dėl tinkamo nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymo ir išlaikymo permokos dydžio faktų pripažinimo, teigia, jog minėtoje byloje pareiškėja pateikė naujus įrodymus dėl vaikų išlaikymo lėšų panaudojimo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 23 d. – 2025 m. kovo 31 d., iš kurių, apelianto vertinimu, matyti, kad pareiškėja lėšas naudojo asmeniniams poreikiams ir tik nedidelę dalį jų skyrė vaikams. Taip pat mano, kad apelianto mokėtina išlaikymo prievolė laikotarpiu 2024 m. spalio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d. pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti jis skyrė įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Pareiškėja pateikė atsiliepimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), prašo apelianto prašymą atmesti, nurodo, kad apelianto prašyme nėra nurodyta absoliučiai jokių argumentų ir nėra pateikta paaiškinimų, koks yra nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e2-8431-1141/2025 sąsajumas ir kaip civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025, joje nustatinėjamos aplinkybės ir galimas procesinis sprendimas gali įtakoti šią civilinę bylą, mano, kad apeliantas įrodymus teikia nesavalaikiai, prašo skirti jam 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos skiriant pareiškėjai.

13. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025 pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei E. M. prašant pripažinti faktą, kad Š. S. pagal taikos sutarties patvirtintos 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir vėlesniu jos pakeitimu patvirtintu 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl išlaikymo prievolių mokėjimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir O. S. įvykdė tinkamai 2025 m. kovo 31 dienai; pripažinti faktą, kad pagal taikos sutarties patvirtintos 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir vėlesniu jos pakeitimu patvirtintu 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl išlaikymo prievolių mokėjimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir O. S., Š. S. yra pervedęs avansinių išlaikymo įmokų uzufuktorei E. M., kurių bendras permokos dydis 2025 m. kovo 31 dienai sudaro 6 692,20 Eur, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal minėtą 2021 m. balandžio 16 d. taikos sutartį, pareiškėjai teigiant, jog už 2024 m. spalio – gruodžio mėnesius ir 2025 m. sausio – kovo mėnesius ir įsiskolinimas bendroje sumoje sudaro 1 892 Eur, taip pat ir 1 256,76 Eur papildomų išlaidų, skirtų vaikų poreikiams patenkinti. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju egzistuoja pervesto išlaikymo permoka.

14. Atsižvelgiant į tai, jog minėtos bylos tarpusavyje yra susijusios, tai yra jog minėtoje byloje keliamas fakto pripažinimo klausimas dėl pagal ta pačia 2021 m. balandžio 16 d. taikos sutartimi (ne) įvykdytų prievolių, į tai, kad minėtoje byloje nagrinėjamas klausimas apimant ir tą patį ginčo laikotarpį iki 2025 m. kovo 31 d. nutariama apelianto pateiktą prašymą su įrodymais, taip pat ir pareiškėjos atsiliepimą į pateiktą prašymą priimti (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl jų pasisakytina nutarties 36-39 punktuose.

Dėl pateikto prašymo ir jo patikslinimo išplėsti bylos nagrinėjimo ribas ir atsiliepimo į jį priėmimo (Nr. (duomenys neskelbtini)).

15. Apeliantas 2025 m. birželio 17 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo ribų išplėtimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad tuo atveju jei nebus patenkintas jo prašymas dėl bylos sustabdymo ir įrodymų prijungimo, išplėsti nagrinėjamos bylos ribas CPK 320 straipsnio 2 dalies pagrindu bei prijungti teiktus įrodymus, kuriais grindžiama išlaikymo permoka, susidariusi dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų. Pateiktame prašyme papildo atskirojo skundo argumentus cituojama teismų praktika, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino 2021 m. gegužės 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. objektyviosios tiesos apie nepilnamečių vaikų uzufrukto teise valdytų piniginių lėšų tikrąjį panaudojimą, teigia, kad bylos nagrinėjimo ribos turėtų būti išplėstos, kadangi byla susijusi su šeimos teisiniais santykiais, nagrinėjamos bylos dalykas yra viešojo intereso objektas - nepilnamečių vaikų uzufrukto teise valdomos piniginės lėšos. Apeliantas 2025 m. birželio 19 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodo, kad prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra rašymo apsirikimas, teikdamas prašymą dėl bylos ribų išplėtimo, prašymo 13 punkto argumentacijoje dėl rašymo apsirikimo nurodė neteisingą laikotarpį dėl subjektyviųjų įrodymų vertinimo, todėl teismo prašo laikyti šią formuluotę teisinga: „Įrodomųjų duomenų kokybinis vertinimas tiek laikotarpiu 2024 m. spalio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d., tiek 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. privalo būti vienodas, tai yra jei ginčo šalis kai jai palanku 2024 m. spalio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d. laikotarpiu teikia tiek subjektyviuosius (šalutinius), tiek objektyviuosius (tiesioginius) įrodymus apie uzufrukto teise valdomų lėšų panaudojimą, o laikotarpiu 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., kai jai nepalanku teikia tik subjektyviuosius (šalutinius) įrodymus, negali būti vertinama vienodai dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijų neatitikimo.“. Taip pat nurodo naujus papildomus argumentus dėl taikos sutarties vykdymo, pasisako dėl pareiškėjos išsakytų argumentų.

16. Pareiškėja 2025 m. birželio 26 d. pateikė atsiliepimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) į apelianto prašymą dėl bylos nagrinėjimo ribų išplėtimo, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas bando papildyti atskirojo skundo argumentus, prašymas pateiktas nesavalaikiai, pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio tvarka, teismas nesprendžia kitų tarp šalių kilusių pretenzijų ar ginčų, turtinių ir/ar neturtinių reikalavimų (ne)vykdymo ir jų pagrįstumo, šiuos klausimus šalys turi teisę spręsti atskiro teisminio ir/ar neteisminio proceso tvarka. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra išimtinai teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymo patikrinimas, taip pat jos nevykdymo apimties nustatymas. Pažymi, kad nurodytų klausimų išsprendimui apeliantas yra iniciavęs atskirą civilinę bylą. Apeliantas 2025 m. birželio 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl apeliantės atsiliepimo argumentų (Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 2025 m. birželio 30 d., pateikė naujus papildomus rašytinius paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019 interpretaciją.

17. Įvertinus apelianto pateikto prašymo, bei papildomų nutarties 16 punkte nurodytų paaiškinimų argumentus nustatyta, kad apeliantas iš esmės papildo atskirojo skundo argumentus, tai yra nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikotarpį dėl lėšų panaudojimo, rėmėsi apelianto vertinimu tik subjektyviais pareiškėjos paaiškinimais, glaustai nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo ribos turi būti išplėstos dėl to, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra viešojo intereso objektas - nepilnamečių vaikų uzufrukto teise valdomos piniginės lėšos, teikia naujas teismų praktikos interpretacijas ginčo situacijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, ginčo dalyką, pirmiausia, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų, taip kaip nustatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje (CPK 338 straipsnis), antra – įvertinus apelianto prašymą ir kitus paaiškinimus nustatyta, kad jais iš esmės yra pildomi atskirojo skundo argumentai, nurodomi nauji nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrindai, kritikuojama pareiškėjos pozicija išreikšta jos procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio (atskirojo – CPK 338 straipsnis) skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama, nutariama apelianto pateiktus prašymus ir pareiškėjos atsiliepimą atsisakyti priimti (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl prašymų priimti rašytinius įrodymus ir atsiliepimų į šiuos prašymus priėmimo (Nr. (duomenys neskelbtini)).

18. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

21. Apeliantas 2025 m. liepos 24 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2025 m. liepos 23 d. patikslintą ieškinį su priedais, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8431-1141/2025 dėl tinkamo nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymo ir išlaikymo permokos dydžio faktų pripažinimo. Nurodo, kad teikiami įrodymai atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, tai yra susiklosčiusių teisinių santykių faktus per laikotarpį 2021 m. gegužės 1 d. – 2025 m. liepos 31 d., aiškiai identifikuojami sąskaitybos klaidų atvejai dėl apsirikimo netinkamai apvalinus išlaikymo dydį vieno euro tikslumu ir dėl to sumokėjus didesnę įmoką nei priklauso, kreditorės nebendradarbiavimas, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį. Pareiškėja pateikė atsiliepimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), prašo apelianto pateiktų įrodymų nepriimti. Nurodo, kad įrodymai teikiami nesavalaikiai, jais pildomas atskirasis skundas, teigia, kad apeliantas savo prašymu iš esmės prašo prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos prijungti kitos civilinės bylos medžiagą ir ja vadovautis priimant galutinį sprendimą šioje byloje, nepaisant to, kad ji galimai bus atskiro teisminio ginčo nagrinėjimo dalyku.

22. Apeliantas taip pat 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra Vaiko teisių tarnybos pranešimą apie galimą pareiškėjos administracinį nusižengimą, psichologo specialisto išvadą, mokėjimų nurodymus ir teismų sprendimus. Apeliantas minėtų įrodymų priėmimo būtinybę grindžia būtinybe atskleisti pareiškėjos nesąžiningą ir neracionalų elgesį, kuris yra įrodytas kitose išnagrinėtose civilinėse bylose, teigia, kad pareiškėja siekia ne realiai apginti vaikų interesus, o priešingai siekia nepagrįstai praturtėjus apelianto sąskaita įteisinti avansines įmokas. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė atsiliepimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) juo prašo apelianto teikiamų rašytinių įrodymų nepriimti.

23. Įvertinus teikiamus rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas teikia duomenis apie kreipimąsi (užklausas) į įvairias kredito įstaigas, ieškinį kitoje civilinėje byloje, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ir taip pat psichologo išvadą, informaciją apie galimą administracinį nusižengimą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas (ne) pagrįstai tenkino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal apelianto ir pareiškėjos patvirtintą taikos sutartį, todėl teismo vertinimu, psichologo išvada, kreipimaisi į įvairias kredito įstaigas, ieškinys kitoje civilinėje byloje, yra pertekliniai, nesusiję su byla ir pareiškėjos pareikštais reikalavimais (CPK 180 straipsnis), o ir be to, jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis). Įvertinus su Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus rašytinius įrodymus taip pat nustatyta, kad apeliantas pateikė įvairias nutartis kitose civilinėse bylose, taip pat teismo sprendimą, kuris vėliausiai iš jų priimtas 2025 m. kovo 20 d.. Įvertinus pateiktas teismų nutartis, teismo sprendimą, matyti, kad visose bylose apeliantas buvo byloje dalyvaujantis asmuo, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas turėjo galimybę minėtus procesinius dokumentus pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. balandžio 18 d., dėl ko nutariama apelianto pateiktus rašytinius įrodymus atsisakyti priimti ir CPK 314 straipsnio pagrindu, tai yra kaip pateiktus nesavalaikiai ir darant išvadą, jog jų priėmimas užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktus prašymus, atsiliepimus į juos (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakoma priimti.

Dėl prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų priėmimo (Nr. (duomenys neskelbtini)),

24. Pareiškėja 2025 m. birželio 6 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šį prašymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)) apie apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 931,70 Eur sumai. Pareiškėja 2025 m. liepos 7 d. pateikė prašymą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodytas patikslintas bylinėjimosi išlaidų dydis bendrai 2 032,80 Eur sumai, pateikė prašymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 2025 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini), patikslindama bylinėjimosi išlaidų sumą - 2541 EUR, pateikė prašymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Kadangi šie duomenys pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos prašymai Nr. (duomenys neskelbtini) priimami. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakytina nutarties 44 punkte.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

25. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino taikos sutarties vykdymo laikotarpius ir rėmėsi tik pareiškėjos paaiškinimais. Pažymi, kad vien permokėtos išlaikymo prievolės dydis turi kelti pagrįstų abejonių apie jos panaudojimą išskirtinai vaikų poreikiams tenkinti. Teigia, kad permokos dydis beveik dvigubai didesnis nei nustatytos teismo išlaikymo prievolių suminis dydis pagal esamus byloje įrodymus.

26. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra – pareiškėja ir apeliantas 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems teikimo. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi. Šalys susitarė, kad sūnui K. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės Š. S. bus skiriama 230 Eur suma periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant lėšas vaiko motinai E. M., šalys taip pat susitarė dėl papildomų išlaidų būreliams (sporto, edukaciniams, stovyklos ir susijusiems su vaiko lavinimu) susitariant, kad kiekvienas iš tėvų papildomai dengs per pusę šias išlaidas. Šalys susitarė, kad suma kiekvienam vaikui negali viršyti 250 Eur sumos, kurią abu tėvai dengia per pusę, nurodė, kad klausimus dėl tarpusavio kompensacijos sumai, viršijusiai 250 Eur sumą, gera valia išsispręs savarankiškai, o nepasiekus abipusio susitarimo dengs savo asmeninėmis lėšomis.

27. Šalių sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties sąlygos buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, šalims sudarius taikos sutartį ir pakeistus sutarties sąlygas dėl kito šalių nepilnamečio vaiko O. S. gyvenamosios vietos ir išlaikymo periodinėmis išmokomis jam mokėjimo. Byloje nėra ginčo, kad šioje byloje sprendžiama dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Taikos sutarties 3 ir 5 punktus, tai yra dėl šalių nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymo periodinėmis išmokomis ir dėl papildomų išlaidų padengimo abiem vaikams K. ir O. S..

28. Taikos sutarties 3 punkte pareiškėja ir apeliantas susitarė, kad apeliantas moka išlaikymą sūnui K. S., nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės po 230 Eur periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį iki paskutinės kalendorinės einamojo mėnesio dienos į asmeninę motinos E. M. (J. J.) banko sąskaitą arba grynais pinigais. Motina vaiko, K. S., išlaikymo lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Taikos sutarties 5 punkte pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė, kad kiekvienas iš tėvų įsipareigoja nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės papildomai dengti pusę patirtų išlaidų, skirtų vaikų būreliams (sporto, edukaciniams, stovykloms ir susijusiems su vaiko lavinimu), gydymui, sveikatos priežiūrai ir mokymosi reikmėms kiekvienam iš tėvų pervedant šias sumas į vieno iš tėvų asmeninę banko sąskaitą arba grynais pinigais, kuris patyrė tokias išlaidas per 14 dienų nuo tokių išlaidų atsiradimo. Abu tėvai susitaria, jog per kalendorinį mėnesį papildomų lėšų suma kiekvienam vaikui negali viršyti 250 Eur, tai yra suma, kurią abu tėvai dengia per pusę. Jeigu šių išlaidų suma per kalendorinį mėnesį viršytų 250 Eur, abu tėvai susitaria, jog klausimus dėl tarpusavio kompensacijos sumai, viršijusiai 250 Eur sumą, gera valia išsispręs savarankiškai, o nepasiekus abipusio susitarimo dengs savo asmeninėmis lėšomis.

29. Pareiškėja 2025 m. kovo 17 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2025 m. balandžio 11 d., prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal šios nutarties 29 punkte patvirtintas taikos sutarties sąlygas, tai yra dėl 1 892 Eur išlaikymo skolos ir 1 256,76 Eur papildomų išlaidų skolos už 2024 m. spalio – gruodžio mėnesius ir 2025 m. sausio – kovo mėnesius. Apeliantas nesutikdamas su prašymu (patikslintu) išduoti vykdomąjį raštą nurodo, kad nėra išlaikymo sumokėjęs minėtu laikotarpiu, tačiau dėl to, kad buvo sumokėjęs išlaikymą iš anksto, tai yra apelianto teigimu yra susidariusi mokėtinų sumų permoka, dėl ko prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

30. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja įstatymo galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

31. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

32. Pirmiausia, pažymėtina, kad byloje kilęs ginčas dėl 1 892 Eur išlaikymo skolos ir 1 256,76 Eur papildomų išlaidų skolos už 2024 m. spalio – gruodžio mėnesius ir 2025 m. sausio – kovo mėnesius, pareiškėja teigia, kad minėtos sumos apeliantas nėra išmokėjęs, o apelianto teigimu 2025 m. kovo 31 dienai išlaikymo permoka sudaro -14 051,32 Eur. Nurodo, kad ši suma susidaro iš apelianto pareiškėjai bendrai sumokėtos išlaikymo sumos 36 407,23 Eur per sutarties laikotarpį atėmus išlaidas numatytas taikos sutarties 3,4,5 punktuose, kurių bendra suma 22 355,91 Eur. Ištyrus apelianto ir pareiškėjo paaiškinimus 2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio metu nustatyta, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės pervesdavo įvairaus dydžio sumas, kurios viršijo ir taikos sutartyje numatytą dydį. Apeliantas pažymėjo, kad tuo metu, tai yra iki 2023 m. sausio – vasario mėnesiais gyveno kartu su pareiškėja ir vedė bendrą ūkį, tačiau išlaikymą faktiškai mokėjo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto atliktus mokėjimus darė išvadą, kad atlikti mokėjimai, kurie viršijo nustatytą taikos sutartyje nustatytą dydį negali būti laikomi mokėjimu avansu, o atlikti mokėjimai yra papildomas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams.

33. Su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais sutiktina iš dalies. Įvertinus apelianto atliktus mokėjimus pareiškėjai nustatyta, kad nė vienoje mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, jog apeliantas teikia išlaikymą, kaip jis nurodo „avansu“ ar „į priekį“, kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog apeliantas ir pareiškėja buvo susitarę dėl papildomai apelianto mokamų sumų į pareiškėjos sąskaitą, ką šiuo atveju nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Pažymėtina, jog dėl šių aplinkybių nustatymo ir vertinimo, tai yra dėl išlaikymo permokos, kuri apima ir ginčo laikotarpį (2024 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio – kovo mėn.) Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025 pagal ieškovo Š. S. patikslintą ieškinį E. M., kuriuo jis prašo sumažinti ieškovo permoką 5 188 Eur suma, pripažinti teisinių santykių faktą, kad Š. S. pagal taikos sutarties patvirtintos 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir vėlesniu jos pakeitimu patvirtintu 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl išlaikymo (periodinių ir tikslinių) prievolių mokėjimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir O. S. įvykdė tinkamai 2025 m. liepos 31 dienai, pripažinti teisinių santykių faktą, kad pagal taikos sutarties patvirtintos 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir vėlesniu jos pakeitimu patvirtintu 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl išlaikymo (periodinių ir tikslinių) prievolių mokėjimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir O. S., Š. S. yra pervedęs avansinių išlaikymo įmokų uzufuktorei E. M., kurių bendras permokos dydis 2025 m. liepos 31 dienai sudaro 2 654,49 Eur.

34. Įvertinus civilinėje byloje (Nr. e2-8431-1141/2025) apelianto pareikštus reikalavimus nustatyta, kad šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų išvadai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog faktiškai apelianto lėšos, kurios buvo pervestos pareiškėjai yra laikytinos papildomomis įmokomis einamajam mėnesiui, kaip ir negalima daryti išvados, jog tos lėšos, kurias apeliantas mokėjo pareiškėjai, vien dėl to, kad jos yra didesnės, savaime yra laikytinos mokėjimu „į priekį“. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi pareiškėjos paaiškinimais, neatsižvelgdamas į apelianto pateiktą išlaikymo mokėjimų lentelę (Nr. (duomenys neskelbtini)), neįvertindamas apelianto pozicijos dėl atliktų mokėjimų paskirties, dėl ko bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, dėl ko vykdomais raštas buvo išduotas tinkamai neįvertinus visų bylos faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu atkreiptinas dėmesys, į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-8431-1141/2025 nagrinėjami reikalavimai, keliami fakto klausimai yra susiję su šioje byloje pareikštais reikalavimais dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl ko šiuo atveju sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, įvertinus šioje ir minėtoje civilinėje byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį, spręstinas klausimas ir dėl šių, tarpusavyje susijusių bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis) ir/ar bylos sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), siekiant išvengti prieštaringų sprendimų dėl skolos (ne) egzistavimo fakto nustatymo.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įvertino apelianto argumentus ir pateiktus duomenis, kuriais jis grindžia skolos nebuvimo faktą, dėl ko nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė, be kita ko, pažymint, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat atsirado ir naujos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai yra apelianto inicijuota civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025, kurioje jis pareiškė reikalavimus nustatyti faktą, kad prievoles dėl išlaikymo mokėjimo yra įvykdęs tinkamai (nutarties 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

36. Apeliantas pateikė prašymą (nutarties 12-14 punktai) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol kol bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025 dėl tinkamo nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymo ir išlaikymo permokos dydžio faktų pripažinimo, tuo atveju, jei teismui pakanka byloje esančių faktų išspręsti nagrinėjamą klausimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, prašo tęsti bylos nagrinėjimą. Kaip minėta nutarties 33 punkte Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8431-1141/2025 pagal ieškovo Š. S. patikslintą ieškinį E. M., kuriuo jis prašo sumažinti ieškovo permoką 5 188 Eur suma, pripažinti teisinių santykių faktą, kad Š. S. pagal taikos sutarties patvirtintos 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir vėlesniu jos pakeitimu patvirtintu 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl išlaikymo (periodinių ir tikslinių) prievolių mokėjimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir O. S. įvykdė tinkamai 2025 m. liepos 31 dienai, pripažinti teisinių santykių faktą, kad pagal taikos sutarties patvirtintos 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir vėlesniu jos pakeitimu patvirtintu 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl išlaikymo (periodinių ir tikslinių) prievolių mokėjimo nepilnamečiams vaikams K. S. ir O. S., Š. S. yra pervedęs avansinių išlaikymo įmokų uzufuktorei E. M., kurių bendras permokos dydis 2025 m. liepos 31 dienai sudaro 2 654,49 Eur.

37. Pagal CPK 163 straipsnį, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

38. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje, bei Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8431-1141/2025 pareikštų reikalavimų pobūdį, atsižvelgęs į tai, jog kaip minėta (nutarties 35 punktas), šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas tenkinęs pareiškėjos prašymą tinkamai neįvertino ir neištyrė apelianto pateiktų duomenų, kuriais jis grindžia skolos nebuvimo faktą, dėl ko nebuvo tinkamai atskleista esmė, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo, kadangi grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, spręstinas klausimas ir dėl šių civilinių bylų sujungimo galimybės (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

40. Pareiškėja pateiktu atsiliepimu į apelianto prašymą (Nr. (duomenys neskelbtini)) prašo skirti apeliantui 1 000 Eur baudą. Nurodo, kad apeliantas teikia įrodymus nesavalaikiai, taip pat kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl tų pačių aplinkybių nustatymo ar jų kitokio įvertinimo, kas akivaizdžiai liudija, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Toks apelianto procesinis elgesys negali būti toleruojamas ir pateisinamas.

41. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

42. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

43. Teismas, įvertinęs apelianto procesinį elgesį, nenustatė, kad apelianto elgesys atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Nors, pareiškėjos teigimu apeliantas procesinėmis teisėmis naudojasi netinkamai, nesavalaikiai teikia įrodymus, o ir taip pat yra pateikęs ieškinį dėl tų pačių aplinkybių vertinimo, tačiau teismo vertinimu ta aplinkybė, jog apeliantas pareiškė ieškinį kitoje civilinėje byloje, kuris be kita ko, pažymėtina, teismo yra priimtas, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ta aplinkybė, jog apeliantas pavėluotai teikia įrodymus, kas nustatyta šios nutarties 15-23 punktuose, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir ar tuo siekia vilkinti procesą. Teismo vertinimu, apelianto veiksmai patenka į teisės į teisminę gynybą ribas ir nėra akivaizdžiai nesąžiningi, todėl pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

44. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėja pateikė įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)) apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 2 541 Eur sumai. Kadangi byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apelianto Š. S. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo (Nr. (duomenys neskelbtini)) netenkinti.

Pareiškėjos E. M. prašymo dėl baudos skyrimo apeliantui Š. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Nr. (duomenys neskelbtini)) netenkinti.

Atsisakyti priimti apelianto Š. S. pateiktą prašymą (ir jo papildymą) išplėsti bylos nagrinėjimo ribas (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsisakyti priimti apelianto Š. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsisakyti priimti pareiškėjos E. M. pateiktus rašytinius paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priimti pareiškėjos E. M. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Nr. (duomenys neskelbtini)).