- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1139-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00758-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- K. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. S. 296,86 Eur dydžio skolą, 750,92 Eur dydžio delspinigius, 29,69 Eur dydžio baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu procesiniu terminu teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies priteisė iš atsakovo K. S. 296,86 Eur skolos, 26,72 Eur delspinigius, 29,69 Eur baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 353,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,92 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nurodyti argumentai:
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tokiu būdu ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).
5. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Duomenų byloje, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas taip pat nepateikė atsiliepimo ir savo prievolės ieškovei neginčijo (CPK 12 straipsnis). Dėl to, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 296,86 Eur skolą.
6. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.101 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už 5 059 dienų (nuo 2007-07-29 iki 2021-06-04), tai sudaro 750,92 Eur. Sutarties 11.1 punkte yra numatyta, kad pažeidus mokėjimų grafiką vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovė savo iniciatyva sumažino delspinigius iki 0,05 procento.
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomi priteisti delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties 11.1 punkte numatyti delspinigiai, pagal šalių susitarimą mokami tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
8. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
9. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną bei ne ilgiau nei už 180 dienų. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.) bei trukme (180 dienų), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Teismas pažymėjo ir tai, jog nors šiuo atveju minėta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo Sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad joje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-683-580/2018, 2018-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-683-580/2018; Kauno apygardos teismo 2018-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-729-273/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018, 2018-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018 ir kt.).
11. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių laikotarpis yra nepagrįstai didelis, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl šį laikotarpį sumažino iki 180 dienų, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo delspinigius teismas tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 26,72 Eur delspinigių (296,86 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusią ieškovės reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
12. Taip pat teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 29,69 Eur baudą yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. rusėjo 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2310-377/2021 dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo K. S. ieškovei UAB „Kapitalo valda“priteistą 26,72 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (t. y. priteisti) iki 750,92 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 296,86 Eur dydžio skolos, 750,92 Eur dydžio delspinigių, 29,69 Eur dydžio baudos, kitų sumų), kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2310-377/2021 dalį palikti nepakeistą; 2) priteisti iš Atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Kapitalo valda“17,00 Eur (septyniolika eurų ir 00 ct) žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą; 3) priteisti iš atsakovo K. S. ieškovui UAB „Kapitalo valda“ kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
14. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms: kaip nurodyta anksčiau, nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, taip didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susisiekti ir t. t.).
15. Taigi dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų (kurias kitą kartą ir sudėtinga apskaičiuoti (konkrečiai identifikuoti), todėl priskiriamos prie bendrųjų išlaidų) nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo dienos, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasis teismų praktika. Kaip minėta, sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013).
16. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliantė mano, kad negali visa atsakomybės našta būti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, taip pat mano, kad pareiga ginti savo pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus, bet teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai ne(į)vykdė savo pareigų (įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriui), nebendradarbiavo su kreditoriumi, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo (ginčo išsprendimo taikiai – neteismine tvarka) su kreditoriumi, dėl to, jeigu būtų buvusi abipusė iniciatyva (t. y. ne tik iš kreditoriaus, bet ir iš skolininko), šis ginčas, pareiškėjo nuomone, greičiausiai jau būtų buvęs išspręstas taikiai.
17. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, tik patvirtiną tą faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina (į)vykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui (skolos nemoka, su kreditoriumi nesusisiekia, t. y. nebendradarbiauja ir t. t.), todėl teismas, apeliantės nuomone, negali būti subjektyvus atsakovo atžvilgiu (skolininkas, pasiėmęs skolon didelės vertės daiktą, kreditoriui nesumokėjo nė vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos (iš 12 įmokų).
18. Taigi, apeliantės nuomone, teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti vien tik skolininko interesus (skolininko, kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas (to ir neneigia apeliantas), bet turi (į)vertinti faktines aplinkybes, t. y. skolininko elgesį, kitas aplinkybes, pvz., tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc.). Be to, apeliantės nuomone, teismas turi teisingai ir objektyviai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, dėl to apeliacinei instancijai ir teikiamas šis apeliacinis skundas.
19. Apeliantė sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnis kontrahentas, tačiau mano, kad į tai atsižvelgė, t. y. tai jau įvertino, kadangi delspinigių dydį ieškinyje savo inciatyva sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. (įstatymo numatytų), vadovaudamasis įstatymų numatyta nuostata, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., bei įvertindamas sutarties stipresnės ir silpnesnės šalių pusiausvyros (balanso) nustatymo aplinkybę. Tačiau apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl delspinigių skaičiavimo už sutrumpintą 180 d. laikotarpį, kadangi mano, jog tokiam laikotarpiui (180 d.) apskaičiuoti delspinigius teismas neturėjo pagrindo, juo labiau – pritaikyti sutrumpintą 6 (šešių) mėn. senatį, nesant atsakovo prašymo delspinigiams pritaikyti sutrumpintą 6 mėn./180 d. senatį.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį (jis tokią galimybę / teisę turėjo, kadangi žinojo apie vykstantį teismo procesą dėl skolos priteisimo). Tuo tarpu aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių (atsakovui faktiškai nedalyvavus byloje), neturi jokios įtakos (reikšmės) kilusio klausimo (ginčo) išsprendimui, kadangi pats atsakovas, kaip jau minėta, nesirūpino proceso eiga, nebendradarbiavo, nors atsakovui siųsti procesiniai dokumentai (teismo pranešimas bei ieškovės ieškinys su priedais) buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka (tinkamai).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės UAB „Kapitalo valda“ nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo (skolininko) prašymui taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius skaičiavo tik už 6 (šešis) mėn. (LR CK 1.126 str. 2 d.).
23. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nepagrįstai sumažinęs priteistinų delspinigių dydį, neturėjo teisės savo iniciatyva faktiškai taikyti ieškinio senatį ir dėl to delspinigius apskaičiuoti ne už visą atsakovo pradelstą įvykdyti prievolę laiką, o tik už sutrumpintą 6 (šešių) mėn. laikotarpį, nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką (laikotarpį), t. y. 5 059 d., ir tai sudaro 750,92 Eur (296,86 Eur*0,05 proc.*5 059 d. = 750,92 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
26. Atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo dalyką, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija jos nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Bylos faktinės aplinkybės
27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė Ūkio banko lizingas ir atsakovas 2007 m. birželio 29 d. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706630399, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo didelės vertės prekes (daiktus) – mobilųjį telefoną LG KG800. Atsakovas Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2008 m. birželio 29 d.) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo sutarties 5.5 punktu informuoti lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia jo adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti Sutarties) ir t. t. Taip pat ginčo šalys susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, t. y. susitarė, jog atsakovui „pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, Nuomininkas įsipareigoja mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“, o sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog „nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios Sutarties <...> 5.5 p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą“. Atsakovas nuo 2007 m. liepos 29 d. jokių įmokų nemokėjo ir liko skolingas 296,86 Eur (1 025,01 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Be to, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl to Sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai. Tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09/03/04-1, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į esamą atsakovo skolą pagal 2007 m. birželio 29 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706630399.
Dėl delspinigių
28. Ieškovė su teismo sprendimu iš dalies nesutinka, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams, nors teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo, taikyti ieškinio senaties institutą.
29. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, netaikė ieškinio senaties delspinigiams ar baudai. Šiuo atveju teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 p.), todėl apeliantės argumentas dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo atmestinas.
30. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
31. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
32. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto įstatymo nuostatų tiesiogiai ir netaikė, į jas atsižvelgė tik siekdamas nustatyti, ar prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, taip pat kokia netesybų suma galėtų būti laikoma teisinga ir protinga. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
33. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybės, jog ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą (296,86 Eur), Sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas sumažinti delspinigių sumą. Tačiau pripažintina ir tai, kad apeliantė pagrįstai nurodo, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai yra pažeisti.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pranešimus, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Įvertintina tai, kad skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nesidomėjo, nesiekė susitarimo. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas iki 26,72 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, delspinigių sumažinimas iki skolos sumos (296,86 Eur) atitiktų teisingumo kriterijus, nepažeistų atsakovo, kaip silpnesnės sandorio šalies teisių bei kompensuotų minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma padidintina iki 296,86 Eur.
36. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo padidinant priteistinų delspinigių sumą nuo 26,72 Eur iki 296,86 Eur, taip pat iki 623,41 Eur padidinti sumą, nuo kurios priteistos 5 procentų metinės palūkanos (296,86 Eur skola+296,86 Eur delspinigiai+29,69 Eur bauda), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
39. Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 24,00 Eur žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį iš dalies, tai yra priteisiant ieškovei 623,41 Eur, ieškovei priteistinas žyminis mokestis sudaro 14,00 Eur, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteista žyminio mokesčio suma padidintina nuo 7,92 Eur iki 14,00 Eur.
40. Paduodant apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 17,00 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t. y. patenkinus 37 proc. skundo reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 6,29 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. spendimą už akių pakeisti.
Padidinti iš atsakovo K. S., (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, priteistą delspinigių sumą nuo 26,72 Eur iki 296,86 Eur.
Padidinti iš atsakovo K. S., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ priteistą sumą nuo 353,27 Eur iki 623,41 Eur, nuo kurios skaičiuojamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Padidinti iš atsakovo K. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 7,92 Eur iki 14,00 Eur.
Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ 6,29 Eur iš atsakovo K. S., (duomenys neskelbtini), sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.