Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei I. P. dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 115,85 Eur negrąžinto kredito, 32,44 Eur kredito mokesčio, 533,84 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir atsakovės 2009-03-30 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo iki 2009-04-28 grąžinti kreditą bei sumokėti 32,44 Eur kredito mokestį. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovo 2017-02-13 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovę.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl sutartinių netesybų delspinigių forma mažinimo

Apylinkės teismas 533,84 Eur delspinigius sumažino iki 13,35 Eur motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotoja, sutartis sudaryta pagal ieškovo pasiūlytas standartines sąlygas, dėl kurių atsakovė turėjo ribotas galimybes derėtis, delspinigių suma kelis kartus viršija suteikto kredito sumą, o laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro 730 proc. per metus. Mažindamas netesybas delspinigių forma apylinkės teismas vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliantas su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma. Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinis teismas nurodęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). CK nenustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Ieškovas teigė, jog Sutarties 6.1 papunktyje nustatytas 2 proc. už kiekvieną dieną netesybų dydis nėra per didelis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Taikant Sutarties 6.1. papunkčio nuostatą, atsakovės mokėtini delspinigiai per metus sudarytų 730 proc. nuo grąžintinos 148,29 Eur sumos (115,85 Eur kreditas + 32,44 Eur kredito mokestis = 148,29 Eur). Vertintina, jog 730 proc. metinių delspinigių dydis per metus yra nepateisinamai didelis. Mažinant delspinigių dydį atsižvelgtina ir į tai, kad reikalavimai atsakovei kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, kur kredito davėjas (pradinis kreditorius UAB „Finverta“) – profesionalus verslininkas, o kredito gavėjas (atsakovė) – vartotojas; sutartis parengta kredito davėjo ir pasirašyta prisijungimo būdu be realios galimybės derėtis dėl sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nelaikytina silpnesniąja civilinio santykio šalimi. Apeliantas nurodė, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, 2009-03-30, kai buvo sudaryta Sutartis, negaliojo, todėl negali būti taikoma. Viena vertus, sutiktina su apeliantu, jog VKĮ 41 straipsnyje nurodyta, kad VKĮ nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, todėl VKĮ nuostatos tiesiogiai Sutarčiai netaikytinos. Kita vertus, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti traktuojama kaip orientacinė, vertinant iki VKĮ įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas naujajame teisiniame reguliavime nurodytą dydį vertino kaip orientacinį, nustatydamas protingą delspinigių dydį. Apylinkės teismas, įvertinęs teisinio santykio pobūdį, pagrįstai konstatavo, jog prašomas priteisti delspinigių dydis yra per didelis, todėl mažintinas.Ieškovas teigė, kad didelę netesybų sumą pagrindžia atsakovės vengimas atsiskaityti ilgą laiką. Pažymėtina, jog netesybas ieškovas prašė priteisti tik už 180 dienų, o ne už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo 2009-03-30 iki ieškinio pateikimo 2017-03-31. Tai reiškia, kad didelis netesybų dydis sąlygotas ne ilgo vengimo atsiskaityti laikotarpio, o neproporcingai didelio netesybų delspinigių forma dydžio. Papildomai pažymėtina, jog vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovės vengimas vykdyti prievolę, bet ir pradinio kredito davėjo pasyvumas. Sutartis sudaryta 2009-03-30, prievolės terminas buvo iki 2009-04-28, tačiau įrodymų, jog pradinis kredito davėjas pats ėmėsi kokių nors veiksmų po 2009-04-28, kad skola būtų išieškota operatyviau, nepateikta. Ieškovas ir pats prašo priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį, taip netiesiogiai pripažindamas pasyvumą įgyvendinant sutartines teises. Apeliaciniame skunde ieškovas netesybų dydį grindžia tuo, jog jos atitinka ieškovo turėtų nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo prievolės vykdymo, dydį. Prie apeliacinio skundo nepridėta kokių nors dokumentų, kurie patvirtintų ieškovo turėtų nuostolių dydį. Ieškovas apskritai nėra pateikęs kokių nors skaičiavimų, kurie rodytų, jog jis patiria nuostolius. Tai rodo, jog nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo nuostoliai buvo didesni nei priteisti delspinigiai ir bauda. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovo interesus, paneigiančiu šalių interesų pusiausvyros principą, dydis parinktas atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobūdį, tiek ir į šalių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumą, todėl atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytą delspinigių dydį pagrįstu.

Dėl netesybų delspinigių forma įskaitymo į netesybas baudos forma

Ieškovas nesutinka su sumažintų delspinigių (13,35 Eur) įskaitymu į priteistos 28,96 Eur baudos sumą. Teigia, kad įstatymai nenumato draudimo kartu reikalauti iš skolininko netesybų ir delspinigių, ir baudos forma kartu. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Analizuojant Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 6.3 papunkčius matyti, jog ieškovas už prievolės grąžinti kredito sumą per sulygtą terminą nevykdymą nustatė abiejų formų netesybas: tiek 2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą termino dieną nuo neapmokėtos kredito sumos, tiek 28,96 Eur baudą pavėlavus 30 dienų grąžinti kreditą ar jo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties 6.1 ir 6.3 papunkčiai nustato atsakomybę už tos pačios prievolės (kredito grąžinimo) termino pažeidimą, todėl pripažintini nustatantys baudinę atsakomybę ir jų taikymas kartu negalimas. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir šiuo atveju. Ieškovui už praleistą tos pačios prievolės įvykdymo terminą nustačius dvigubas netesybas delspinigių ir baudos forma, apylinkės teismas pagrįstai įskaitė netesybas. Kiti apelianto teiginiai, susiję su netesybų priteisimu, nereikšmingi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovui patirtos išlaidos apeliacinio proceso metu neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo AB „BnP Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.