Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

A. K. kaltinamas tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018 mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui. Alimentų įsiskolinimas iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro 16 757 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena Kelmės mieste, pas savo mamą, į užsienį uždarbiauti šiuo metu nebevyksta dėl sveikatos problemų. Su I. J. sugyventiniai buvo apie 5 metus, t. y. maždaug nuo 2016 metų. Su I. J. išsiskyrė, kiek pamena, 2022 metais. Su I. susilaukė vieno bendro vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Dar gyvenant su I. J. ji kreipėsi į teismą dėl jų sūnaus A. K. išlaikymo. Tuo metu jis važinėdavosi dirbti į užsienį, todėl kodėl I. taip padarė, t. y. sūnaus globą prisiėmė vien sau, dėl ko jam taip pat buvo priteista išlaikyti jų sūnų jis nežino. Grįžus iš užsienio į Lietuvą, pamena, kad buvo gavęs laišką iš teismo, kad jam priteista sūnui A. K. nuo 2018 metų mokėti alimentus po 190 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Po teismo sprendimo su I. J. pragyveno dar apie 4 metus, kaip ir minėjo iki 2022 metų. Jis nuolatos važinėdavosi į užsienį uždarbiauti, o grįžęs į Lietuvą gyvendavo pas I. jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu jam grįžus gyvendavo su I. ir jų bendru sūnumi A.. Dėl pranešimo apie įtarimą gali paaiškinti, kad kai teismo sprendimu buvo priteista sūnui A. K. mokėti alimentus iš pradžių jis juos ir mokėdavo, t. y. kas mėnesį pinigų kaip nurodyta teismo sprendime jis nemokėjo, tačiau visuomet užsienyje išdirbęs po du mėnesius ir grįžęs į Lietuvą pas šeimą jis I. visuomet duodavo pinigų pragyvenimui. Pinigai būdavo skirti ir jų sūnui A. K.. Dažnai jam grįžus į Lietuvą jie kartu su I. vykdavo apsipirkti, nupirkti įvairių daiktų jų sūnui A.. A. iš užsienio yra parvežęs įvairių daiktų. Yra ne kartą pirkęs įvairius drabužius, batus, žaislus, yra ne kartą mokėjęs už A. darželį. Jam būnant užsienyje ne kartą I. yra siuntęs pinigus paštu. Juos siųsdavo į Lietuvos paštą. Pinigus paštu siųsdavau savo vardu, tai galėjo būti 2021-2022 metais, tiksliai nepamena. Pinigus siųsdavo I. J., kurie būdavo skirti jų sūnui A.. Bankiniu pavedimu I. pinigų vedęs nėra, kadangi jau daug metų neturi nei banko kortelės, nei elektroninės bankininkystės. I. J. dėl vaiko išlaikymo padėdavo kaip tik galėdavo, t. y. kaip ir minėjo pats vaikui pirkdavo reikalingus daiktus, grįžęs į Lietuvą paduodavo I. savo uždirbus pinigus, bei būdamas užsienyje I. J. paštu siųsdavo grynus pinigus, tačiau jokių įrodymų, kad pinigus siųsdavo paštu jis neturi, kadangi visus siuntimo kvitus yra palikęs užsienyje, kurių greičiausiai jau nebėra. Paštu siųsdavo nuo 100 iki 400 eurų. Kiek kartų I. J. siuntė pinigus jis jau nepamena, bet mano daugiau nei 5 kartus. Maždaug nuo 2022 metų, kai su I. J. išsiskyrė, ir jis nebevažinėja į užsienį, jis nebemoka savo sūnui A. K. jokio išlaikymo. Sūnui A. K. jokio išlaikymo nebemoka apie du metus. Apie du metus nebe perka sūnui jokių daiktų, visiškai nebe prisideda prie jo išlaikymo ir nebuvo su juo susitikęs nuo 2022 metų, kadangi I. J. jam draudžia su juo susitikti. Šiuo metu jis žino, kad yra perduotas antstoliams ir ten yra susikaupusi skola. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi tik nuo 2022 metų jis neišlaiko savo sūnaus, o nuo 2018 metų iki 2022 jis mokėdavo pinigus vaiko išlaikymui, pirko jam įvairius daiktus (1 t., b. l. 66-67). Papildomai parodė, kad pripažįsta, jog per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. jis yra kažkiek prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo maistu bei daiktais, tačiau daiktų nebuvo daug, jis supranta, kad tai neatitinka jam teisme nustatyto vaiko išlaikymo. Sugyventinei I. I. J. taip pat yra davęs per tą laikotarpį kažkiek pinigų, tačiau kiek, jis nežino, jų nebuvo daug, ir tai įrodančių dokumentų neturi. Kaltę, kad neišlaikė savo sūnaus A. kas mėnesį mokėdamas pinigus bei pirkdamas jam įvairius daiktus taip prisidedant prie jo išlaikymo jis pripažįsta visiškai. Dėl to labai gailisi. Su sūnumi jau ilgą laiką neturi jokio ryšio. Taip pat papildomai nurodo, kad šiuo metu jis vis dar nėra sumokėjęs baudos už buvusią įvykdytą nusikalstamą veiką kur jam teismo sprendimu buvo paskirta 1 000 eurų bauda. Yra sumokėjęs tik dalį baudos, t. y. 350 eurų (1 t., b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad turi mažametį vaiką A. K., gimusį (duomenys neskelbtini). A. tėvas yra A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Su A. K. nebuvo susituokę. Gimus vaikui kurį laiką su A. pagyveno kartu ir išsiskyrė. A. K. išvyko dirbti į užsienį, jos žiniomis, į Vokietiją. 2018 metais ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo. Pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-6024-496/2018, teismas nusprendė priteisti iš A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyta, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui A. K., uzufrukto teise valdo ir tvarko ji. Po šio vykdomojo rašto ji su A. daugiau nebebendravo, jis nėra davęs ar pervedęs pinigų vaiko išlaikymui, nėra atnešęs vaikui dovanų, nėra vaiko aplankęs iki šiol. Po to, kai buvo priimtas vykdomasis raštas, po kurio laiko perdavė antstoliams dėl pinigų išieškojimo iš A. K., neturi jokių dokumentų. Antstolių kontoroje jai tik nurodė, kad yra susikaupusi 11 400 eurų suma. A. K. Lietuvoje neturi jokio turto, negauna jokių pajamų į savo sąskaitą. Dar vėliau kreipėsi į Vaikų fondą, prieš metus laiko, kada tiksliai neprisimena, jokių dokumentų neturi, kuris kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui jai į sąskaitą perveda 99 eurus. A. K. grįžta į Lietuvą ir apsistoja pas mamą Kelmėje trumpam ir vėl išvyksta į užsienį. A. K. mama, vaiko močiutė, nepareiškė noro bendrauti su anūku, nėra padėjusi išlaikyti sūnų, nėra dovanojusi dovanų, taip pat nėra perdavusi A. K. dovanas ar pinigus jų bendram vaikui (1 t., b. l. 23-24)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji I. J. parodė kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. telefonu bendravo su antstole Rima Adomaitiene. Antstolė jai pasakė, kad A. K. įsiskolinimas yra apskaičiuotas iki 2023 m. sausio 24 d., 11 400 eurų sumai. Kad antstolis apskaičiuotų sumą iki šios dienos reikalinga antstolių kontorai sumokėti apie šimtą eurų už pažymos surašymą. Antstolė jai paaiškino, kad šią sumą ji gali apsiskaičiuoti pati ir ją nurodyti policijos pareigūnams. Antstolė jai paaiškino kaip apsiskaičiuoti, kaip įvertinti infliaciją, kad policijai galėtų nurodyti tikslų A. K. įsiskolinimą. Kadangi už tokios pažymos parengimą jai sumokėti yra per dideli pinigai, todėl ji pati apsiskaičiavo, kad nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. A. K. skola už vaiko išlaikymą yra 4 580 eurų. Viso A. K. skola už vaiko išlaikymą 15 980 eurai. Per laikotarpį kai teismo buvo įpareigota A. K. mokėti vaiko išlaikymo pinigus ir buvo kreiptasi į antstolius A. K. jai niekaip nei pinigais, nei daiktais nepadėjo išlaikyti jų bendro vaiko A. K.. Kiek jai yra žinoma A. K. savo vardu jokio turto neregistruoja, dirba užsienyje nelegaliai ir taip tyčia vengia mokėti vaiko išlaikymo pinigus. Prie apklausos prideda laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Swedbank sąskaitos išrašą. Taip pat sąskaitos išrašą iš Šiaulių banke esančios jos banko sąskaitos (1 t., b. l. 27-28). Dar papildomai I. J. parodė, kad su A. K. buvo sugyventiniai nuo 2015 metų. (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus A. K.. Nuo pat draugystės pradžios jų santykiai su A. buvo ne kaip sugyventiniai, kadangi jis nuolatos valkataudavo, pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), A. būdavo labai retai, kadangi dar važinėdavosi dirbti ir į užsienį. Galutinai jų su A. santykiai nutrūko 2021 metais. 2018 metais kreipėsi dėl vaiko išlaikymo į teismą, kadangi tuo metu su A. santykiai buvo labai blogi, jis visiškai nesirūpindavo vaiku. Po kreipimosi į teismą A. jos atsiprašinėjo, ji juo patikėjo ir jie susitaikė, ji vėl jį priėmė gyventi pas save iki kaip minėjo 2021 metų. Nuo tų 2018 metų, kai buvo priimtas sprendimas teisme, kad A. turi mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį jų sūnaus A. K. išlaikymui, iki 2021 rugsėjo mėnesio A. per tą laikotarpį yra nupirkęs maisto jiems bendrai, vieną kartą iš užsienio yra sūnui A. parvežęs dvi poras treningų. A. per laikotarpį nuo 2018 iki 2021 metų nėra jai davęs jokių grynųjų pinigų vaiko išlaikymui, grįžęs į Lietuvą pirkdavo tik maistą. Vaikui gimus, kiek pamena, 2018 metais, po teismo sprendimo, kai jie su A. susitaikė, vieną kartą vyko į Šiaulių miestą į "Pepco" parduotuvę, kur A. jų sūnui A. pirko drabužėlius, tačiau šią sumą ji yra pateikusi antstoliui ir ta suma buvo išminusuota iš A. K. susikaupusios skolos. Jokių grynųjų pinigų iš A. gavusi nėra, jis jai taip pat nėra jokių pinigų dėl vaiko išlaikymo pervedęs. Jokių siuntų kol A. dirbo užsienyje ji iš jo nėra gavusi. Paštu taip pat iš A. K. dėl jų vaiko išlaikymo jokių pinigų nėra gavusi. Po jų su A. išsiskyrimo, t. y. nuo 2021 rugsėjo mėnesio iki pat dabar, A. K. jų sūnui A. nėra nieko pirkęs, t. y. maisto, drabužių, kažkokių daiktų ar davęs pinigų. A. nėra pasiėmęs jų sūnaus, kad su juo pabūtų, nėra jo parsivežęs pas savo mamą. Jis visiškai nebendrauja su jų sūnumi. Ji matytis su vaiku A. niekada nėra draudusi, tiesiog jis pats to nenori, visiškai nesidomi vaiko gyvenimu (1 t., b. l. 32-33).

2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018, iš kurio nustatyta, kad A. K. privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 44-48).

2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomajame rašte Nr. e2-6024-496/2018 nurodyta, kad teismas nusprendė: priteisti iš A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., periodinėmis išmokomis po 190 Eur., kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyta, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui A. K., uzufrukto teise valdo ir tvarko I. P. (Pasikeitusi pavardė į J.) (1 t., b. l. 11, 37-43)

2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi I. J. pateiktas banko Swedbank, AB sąskaitos išrašas ,,Swedbank banko išrašas" laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.. Banko sąskaitos išraše gautų mokėjimų nuo A. K. neužfiksuota. Taip pat apžiūrimas I. J. pateiktas banko Šiaulių bankas, AB sąskaitos išrašai ,,Šiaulių banko išrašas 1", ,,Šiaulių banko išrašas 2", laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.. Banko sąskaitų išrašuose gautų mokėjimų nuo A. K. neužfiksuota (1 t., b. l. 56-58).

2024 m. liepos 2 d. antstolės R. Adomaitienės patvarkymas dėl prašymo išduoti pažymą apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. S-24-37-43230, iš kurio matyti, kad įsiskolinimas vaiko išlaikymui pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6024-496/2018, yra 11 400 Eur ir 190 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2023 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 9, ).

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016, 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020).

Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Nagrinėjamu pagrindu asmenį pripažįstant kaltu būtina nustatyti, kad asmuo žinojo turintis pareigą mokėti nustatyto dydžio materialinį išlaikymą savo vaikui, jis turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau sąmoningai to nedarė. Nemokėjimo motyvai veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Vaikų interesai yra prioritetiniai, o tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra neišvengiama. Tuo tarpu vengiant išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) kyla grėsmė normaliam ir visaverčiam vaiko aprūpinimui, nes pats savimi pasirūpinti nepilnametis neturi objektyvių galimybių. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia atsakomybė – baudžiamoji atsakomybė.

A. K. kaltę įrodo jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusiosios duoti parodymai, kita byloje surinkta medžiaga.

A. K. savo kaltę buvo pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu, o teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis nuo mažens rūpinosi vaiku, nebuvo taip, kad neduotų pinigų. Jis gyveno ir dirbo Vokietijoje, per paštą siuntė pinigus, o kai grįžęs gyvendavo kartu su nukentėjusiąja, tai viską pirkdavo ir pinigus atiduodavo vaiko mamai. Nurodo, kad jam neleidžiama susitikti su vaiku. Pripažino, kad žino, jog teismo sprendimu yra priteistas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui. Papildė, kad išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo lėšų, turėjo sveikatos problemų. Kadangi pradėjo dirbti, žadėjo įsiskolinimą sumokėti dalimis. Tuo tarpu nukentėjusioji I. J. nurodė, kad A. K. visiškai neišlaikė vaiko nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018. Iš antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad yra įsiskolinimas už vaiko išlaikymą, iš nukentėjusiosios banko išrašų matyti, kad jokie pinigai į jos sąskaitą nuo A. K. nebuvo pervesti. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. J. buvo nurodžiusi, kad tik kelis kartus A. K. yra skyręs vaikui pinigų, vežėsi apipirkti. Be to nurodė, kad pats kaltinamasis nenori susitikti su vaiku ir jo nelanko. Taip pat A. K. nurodė, kad pinigus vedė per paštą, nes jis neturi banko sąskaitos nei užsienyje, nei Lietuvoje. Iš aptarto akivaizdu, kad A. K. vengė mokėti 2018 m. rugpjūčio 13. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018 priteistą materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui ne dėl savo prastos finansinės padėties, o dėl tarpusavio nesutarimų su sūnaus motina ar kito asmeninio intereso, nors apie pareigą mokėti buvo pilnai informuotas ir jo neveikimas buvo sąmoningai apsispręstas. Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų turėjęs ar turi kokių nors sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių kurioms esant A. K. būtų negalėjęs mokėti išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios I. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje bylouje Nr. e2-6024-496/2018, kuriuo iš A. K. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 eurų nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat antstolės R. Adomaitienės raštu, kuriame nurodyta, kad yra susidaręs įsiskolinimas, nesant duomenų, kad asmuo pats būtų mokėjęs išlaikymą, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis A. K. žinodamas apie 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018 mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui. Alimentų įsiskolinimas iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro 16 757 eurų.