- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- 1-371-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31499-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui (abu dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 2008 m. balandžio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2) 2023 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, bauda (20 MGL) 1 000 eurų, (iki šiol sumokėta dalis baudos, t. y. 350 eurų); 3) 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 parų arešto bausmė, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūra, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. K. kaltinamas tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018 mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui. Alimentų įsiskolinimas iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro 16 757 eurų.
Kaltinamasis A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo pat mažens rūpinosi vaiku. Nebuvo, kad neduotų jam tų pinigų. Jis išsikraustė į Vokietiją ir siuntė pinigus, siuntė pinigus per paštą. Kai gyveno su ja, kiek uždirbdavo viską atiduodavo. Po to kai išsiskyrė, ji jam neleido matytis su vaiku. Vokietijoje dirba šešti metai. Kaltinimo nepripažįsta, neranda popierių, siuntė pinigus per Lietuvos paštą ir 2021 m., ir 2022 m., ir 2023 m. Išsiskyrę pusantrų metų. Kai išskyrė, jis turėjo sveikatos problemų. Dabar vėl pradėjo dirbti. Įskolinimą mokės dalimis. Pradėjo vėl dirbti prieš mėnesį. Buvo bedarbis ir įsiskolinimo nemokėjo. Kai dirbo mokėjo, paskui pati neleido jam bendrauti su vaiku. Neleidžia jam matytis su vaiku. Įskolinimą sumokės dalimis. Nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, dirba Vokietijoje. Mokėjo išlaikymą vaikui. Nurodė, kad baudą paskirtą Mažeikių teismo sumokėjęs prieš pusantro mėnesio. Kvito šiuo metu neturi. Draugui davė pinigus ir jis sumokėjo, nes jis neturi lietuviškos sąskaitos. Galės pateikti advokatui kvitą apie baudos sumokėjimą per kelias dienas. Žino, kad antstoliui yra perduotas. Kvitų neberanda. Teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą ar apklausti nukentėjusiąją, sakė jos neapklausti, nes vis tiek meluos.
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateikti įrodymai:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena Kelmės mieste, pas savo mamą, į užsienį uždarbiauti šiuo metu nebevyksta dėl sveikatos problemų. Su I. J. sugyventiniai buvo apie 5 metus, t. y. maždaug nuo 2016 metų. Su I. J. išsiskyrė, kiek pamena, 2022 metais. Su I. susilaukė vieno bendro vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Dar gyvenant su I. J. ji kreipėsi į teismą dėl jų sūnaus A. K. išlaikymo. Tuo metu jis važinėdavosi dirbti į užsienį, todėl kodėl I. taip padarė, t. y. sūnaus globą prisiėmė vien sau, dėl ko jam taip pat buvo priteista išlaikyti jų sūnų jis nežino. Grįžus iš užsienio į Lietuvą, pamena, kad buvo gavęs laišką iš teismo, kad jam priteista sūnui A. K. nuo 2018 metų mokėti alimentus po 190 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Po teismo sprendimo su I. J. pragyveno dar apie 4 metus, kaip ir minėjo iki 2022 metų. Jis nuolatos važinėdavosi į užsienį uždarbiauti, o grįžęs į Lietuvą gyvendavo pas I. jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu jam grįžus gyvendavo su I. ir jų bendru sūnumi A.. Dėl pranešimo apie įtarimą gali paaiškinti, kad kai teismo sprendimu buvo priteista sūnui A. K. mokėti alimentus iš pradžių jis juos ir mokėdavo, t. y. kas mėnesį pinigų kaip nurodyta teismo sprendime jis nemokėjo, tačiau visuomet užsienyje išdirbęs po du mėnesius ir grįžęs į Lietuvą pas šeimą jis I. visuomet duodavo pinigų pragyvenimui. Pinigai būdavo skirti ir jų sūnui A. K.. Dažnai jam grįžus į Lietuvą jie kartu su I. vykdavo apsipirkti, nupirkti įvairių daiktų jų sūnui A.. A. iš užsienio yra parvežęs įvairių daiktų. Yra ne kartą pirkęs įvairius drabužius, batus, žaislus, yra ne kartą mokėjęs už A. darželį. Jam būnant užsienyje ne kartą I. yra siuntęs pinigus paštu. Juos siųsdavo į Lietuvos paštą. Pinigus paštu siųsdavau savo vardu, tai galėjo būti 2021-2022 metais, tiksliai nepamena. Pinigus siųsdavo I. J., kurie būdavo skirti jų sūnui A.. Bankiniu pavedimu I. pinigų vedęs nėra, kadangi jau daug metų neturi nei banko kortelės, nei elektroninės bankininkystės. I. J. dėl vaiko išlaikymo padėdavo kaip tik galėdavo, t. y. kaip ir minėjo pats vaikui pirkdavo reikalingus daiktus, grįžęs į Lietuvą paduodavo I. savo uždirbus pinigus, bei būdamas užsienyje I. J. paštu siųsdavo grynus pinigus, tačiau jokių įrodymų, kad pinigus siųsdavo paštu jis neturi, kadangi visus siuntimo kvitus yra palikęs užsienyje, kurių greičiausiai jau nebėra. Paštu siųsdavo nuo 100 iki 400 eurų. Kiek kartų I. J. siuntė pinigus jis jau nepamena, bet mano daugiau nei 5 kartus. Maždaug nuo 2022 metų, kai su I. J. išsiskyrė, ir jis nebevažinėja į užsienį, jis nebemoka savo sūnui A. K. jokio išlaikymo. Sūnui A. K. jokio išlaikymo nebemoka apie du metus. Apie du metus nebe perka sūnui jokių daiktų, visiškai nebe prisideda prie jo išlaikymo ir nebuvo su juo susitikęs nuo 2022 metų, kadangi I. J. jam draudžia su juo susitikti. Šiuo metu jis žino, kad yra perduotas antstoliams ir ten yra susikaupusi skola. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi tik nuo 2022 metų jis neišlaiko savo sūnaus, o nuo 2018 metų iki 2022 jis mokėdavo pinigus vaiko išlaikymui, pirko jam įvairius daiktus (1 t., b. l. 66-67). Papildomai parodė, kad pripažįsta, jog per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. jis yra kažkiek prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo maistu bei daiktais, tačiau daiktų nebuvo daug, jis supranta, kad tai neatitinka jam teisme nustatyto vaiko išlaikymo. Sugyventinei I. I. J. taip pat yra davęs per tą laikotarpį kažkiek pinigų, tačiau kiek, jis nežino, jų nebuvo daug, ir tai įrodančių dokumentų neturi. Kaltę, kad neišlaikė savo sūnaus A. kas mėnesį mokėdamas pinigus bei pirkdamas jam įvairius daiktus taip prisidedant prie jo išlaikymo jis pripažįsta visiškai. Dėl to labai gailisi. Su sūnumi jau ilgą laiką neturi jokio ryšio. Taip pat papildomai nurodo, kad šiuo metu jis vis dar nėra sumokėjęs baudos už buvusią įvykdytą nusikalstamą veiką kur jam teismo sprendimu buvo paskirta 1 000 eurų bauda. Yra sumokėjęs tik dalį baudos, t. y. 350 eurų (1 t., b. l. 75-76).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. parodė, kad turi mažametį vaiką A. K., gimusį (duomenys neskelbtini). A. tėvas yra A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Su A. K. nebuvo susituokę. Gimus vaikui kurį laiką su A. pagyveno kartu ir išsiskyrė. A. K. išvyko dirbti į užsienį, jos žiniomis, į Vokietiją. 2018 metais ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo. Pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-6024-496/2018, teismas nusprendė priteisti iš A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyta, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui A. K., uzufrukto teise valdo ir tvarko ji. Po šio vykdomojo rašto ji su A. daugiau nebebendravo, jis nėra davęs ar pervedęs pinigų vaiko išlaikymui, nėra atnešęs vaikui dovanų, nėra vaiko aplankęs iki šiol. Po to, kai buvo priimtas vykdomasis raštas, po kurio laiko perdavė antstoliams dėl pinigų išieškojimo iš A. K., neturi jokių dokumentų. Antstolių kontoroje jai tik nurodė, kad yra susikaupusi 11 400 eurų suma. A. K. Lietuvoje neturi jokio turto, negauna jokių pajamų į savo sąskaitą. Dar vėliau kreipėsi į Vaikų fondą, prieš metus laiko, kada tiksliai neprisimena, jokių dokumentų neturi, kuris kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui jai į sąskaitą perveda 99 eurus. A. K. grįžta į Lietuvą ir apsistoja pas mamą Kelmėje trumpam ir vėl išvyksta į užsienį. A. K. mama, vaiko močiutė, nepareiškė noro bendrauti su anūku, nėra padėjusi išlaikyti sūnų, nėra dovanojusi dovanų, taip pat nėra perdavusi A. K. dovanas ar pinigus jų bendram vaikui (1 t., b. l. 23-24)
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji I. J. parodė kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. telefonu bendravo su antstole Rima Adomaitiene. Antstolė jai pasakė, kad A. K. įsiskolinimas yra apskaičiuotas iki 2023 m. sausio 24 d., 11 400 eurų sumai. Kad antstolis apskaičiuotų sumą iki šios dienos reikalinga antstolių kontorai sumokėti apie šimtą eurų už pažymos surašymą. Antstolė jai paaiškino, kad šią sumą ji gali apsiskaičiuoti pati ir ją nurodyti policijos pareigūnams. Antstolė jai paaiškino kaip apsiskaičiuoti, kaip įvertinti infliaciją, kad policijai galėtų nurodyti tikslų A. K. įsiskolinimą. Kadangi už tokios pažymos parengimą jai sumokėti yra per dideli pinigai, todėl ji pati apsiskaičiavo, kad nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. A. K. skola už vaiko išlaikymą yra 4 580 eurų. Viso A. K. skola už vaiko išlaikymą 15 980 eurai. Per laikotarpį kai teismo buvo įpareigota A. K. mokėti vaiko išlaikymo pinigus ir buvo kreiptasi į antstolius A. K. jai niekaip nei pinigais, nei daiktais nepadėjo išlaikyti jų bendro vaiko A. K.. Kiek jai yra žinoma A. K. savo vardu jokio turto neregistruoja, dirba užsienyje nelegaliai ir taip tyčia vengia mokėti vaiko išlaikymo pinigus. Prie apklausos prideda laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Swedbank sąskaitos išrašą. Taip pat sąskaitos išrašą iš Šiaulių banke esančios jos banko sąskaitos (1 t., b. l. 27-28). Dar papildomai I. J. parodė, kad su A. K. buvo sugyventiniai nuo 2015 metų. (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus A. K.. Nuo pat draugystės pradžios jų santykiai su A. buvo ne kaip sugyventiniai, kadangi jis nuolatos valkataudavo, pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), A. būdavo labai retai, kadangi dar važinėdavosi dirbti ir į užsienį. Galutinai jų su A. santykiai nutrūko 2021 metais. 2018 metais kreipėsi dėl vaiko išlaikymo į teismą, kadangi tuo metu su A. santykiai buvo labai blogi, jis visiškai nesirūpindavo vaiku. Po kreipimosi į teismą A. jos atsiprašinėjo, ji juo patikėjo ir jie susitaikė, ji vėl jį priėmė gyventi pas save iki kaip minėjo 2021 metų. Nuo tų 2018 metų, kai buvo priimtas sprendimas teisme, kad A. turi mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį jų sūnaus A. K. išlaikymui, iki 2021 rugsėjo mėnesio A. per tą laikotarpį yra nupirkęs maisto jiems bendrai, vieną kartą iš užsienio yra sūnui A. parvežęs dvi poras treningų. A. per laikotarpį nuo 2018 iki 2021 metų nėra jai davęs jokių grynųjų pinigų vaiko išlaikymui, grįžęs į Lietuvą pirkdavo tik maistą. Vaikui gimus, kiek pamena, 2018 metais, po teismo sprendimo, kai jie su A. susitaikė, vieną kartą vyko į Šiaulių miestą į "Pepco" parduotuvę, kur A. jų sūnui A. pirko drabužėlius, tačiau šią sumą ji yra pateikusi antstoliui ir ta suma buvo išminusuota iš A. K. susikaupusios skolos. Jokių grynųjų pinigų iš A. gavusi nėra, jis jai taip pat nėra jokių pinigų dėl vaiko išlaikymo pervedęs. Jokių siuntų kol A. dirbo užsienyje ji iš jo nėra gavusi. Paštu taip pat iš A. K. dėl jų vaiko išlaikymo jokių pinigų nėra gavusi. Po jų su A. išsiskyrimo, t. y. nuo 2021 rugsėjo mėnesio iki pat dabar, A. K. jų sūnui A. nėra nieko pirkęs, t. y. maisto, drabužių, kažkokių daiktų ar davęs pinigų. A. nėra pasiėmęs jų sūnaus, kad su juo pabūtų, nėra jo parsivežęs pas savo mamą. Jis visiškai nebendrauja su jų sūnumi. Ji matytis su vaiku A. niekada nėra draudusi, tiesiog jis pats to nenori, visiškai nesidomi vaiko gyvenimu (1 t., b. l. 32-33).
2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018, iš kurio nustatyta, kad A. K. privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 44-48).
2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų vykdomajame rašte Nr. e2-6024-496/2018 nurodyta, kad teismas nusprendė: priteisti iš A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., periodinėmis išmokomis po 190 Eur., kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyta, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui A. K., uzufrukto teise valdo ir tvarko I. P. (Pasikeitusi pavardė į J.) (1 t., b. l. 11, 37-43)
2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi I. J. pateiktas banko Swedbank, AB sąskaitos išrašas ,,Swedbank banko išrašas" laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.. Banko sąskaitos išraše gautų mokėjimų nuo A. K. neužfiksuota. Taip pat apžiūrimas I. J. pateiktas banko Šiaulių bankas, AB sąskaitos išrašai ,,Šiaulių banko išrašas 1", ,,Šiaulių banko išrašas 2", laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.. Banko sąskaitų išrašuose gautų mokėjimų nuo A. K. neužfiksuota (1 t., b. l. 56-58).
2024 m. liepos 2 d. antstolės R. Adomaitienės patvarkymas dėl prašymo išduoti pažymą apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. S-24-37-43230, iš kurio matyti, kad įsiskolinimas vaiko išlaikymui pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6024-496/2018, yra 11 400 Eur ir 190 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2023 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 9, ).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016, 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020).
Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Nagrinėjamu pagrindu asmenį pripažįstant kaltu būtina nustatyti, kad asmuo žinojo turintis pareigą mokėti nustatyto dydžio materialinį išlaikymą savo vaikui, jis turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau sąmoningai to nedarė. Nemokėjimo motyvai veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Vaikų interesai yra prioritetiniai, o tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra neišvengiama. Tuo tarpu vengiant išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) kyla grėsmė normaliam ir visaverčiam vaiko aprūpinimui, nes pats savimi pasirūpinti nepilnametis neturi objektyvių galimybių. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia atsakomybė – baudžiamoji atsakomybė.
A. K. kaltę įrodo jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusiosios duoti parodymai, kita byloje surinkta medžiaga.
A. K. savo kaltę buvo pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu, o teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis nuo mažens rūpinosi vaiku, nebuvo taip, kad neduotų pinigų. Jis gyveno ir dirbo Vokietijoje, per paštą siuntė pinigus, o kai grįžęs gyvendavo kartu su nukentėjusiąja, tai viską pirkdavo ir pinigus atiduodavo vaiko mamai. Nurodo, kad jam neleidžiama susitikti su vaiku. Pripažino, kad žino, jog teismo sprendimu yra priteistas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui. Papildė, kad išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo lėšų, turėjo sveikatos problemų. Kadangi pradėjo dirbti, žadėjo įsiskolinimą sumokėti dalimis. Tuo tarpu nukentėjusioji I. J. nurodė, kad A. K. visiškai neišlaikė vaiko nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018. Iš antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad yra įsiskolinimas už vaiko išlaikymą, iš nukentėjusiosios banko išrašų matyti, kad jokie pinigai į jos sąskaitą nuo A. K. nebuvo pervesti. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. J. buvo nurodžiusi, kad tik kelis kartus A. K. yra skyręs vaikui pinigų, vežėsi apipirkti. Be to nurodė, kad pats kaltinamasis nenori susitikti su vaiku ir jo nelanko. Taip pat A. K. nurodė, kad pinigus vedė per paštą, nes jis neturi banko sąskaitos nei užsienyje, nei Lietuvoje. Iš aptarto akivaizdu, kad A. K. vengė mokėti 2018 m. rugpjūčio 13. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018 priteistą materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui ne dėl savo prastos finansinės padėties, o dėl tarpusavio nesutarimų su sūnaus motina ar kito asmeninio intereso, nors apie pareigą mokėti buvo pilnai informuotas ir jo neveikimas buvo sąmoningai apsispręstas. Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų turėjęs ar turi kokių nors sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių kurioms esant A. K. būtų negalėjęs mokėti išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios I. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje bylouje Nr. e2-6024-496/2018, kuriuo iš A. K. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 eurų nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat antstolės R. Adomaitienės raštu, kuriame nurodyta, kad yra susidaręs įsiskolinimas, nesant duomenų, kad asmuo pats būtų mokėjęs išlaikymą, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis A. K. žinodamas apie 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6024-496/2018 mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 eurų kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui. Alimentų įsiskolinimas iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro 16 757 eurų.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo A. K. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui nevykdymo pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. K. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)
BK 164 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas tris kartą, bausmės pagal 2023 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį pilnai nėra atlikęs, nuosprendžio priėmimo metu bausmę pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį jau atlikęs, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas įvykdė ir iš probuojamų asmenų duomenų registro išregistruotas 2024 m. lapkričio 11 d., teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 27-30), baustas administracine tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirbantis, taip pat neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, A. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad už pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką vengimą teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam A. K. paskiriant areštą, bausmės vykdymą atidedant. Skirtina bausmė - 75 paros arešto.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).
Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)
Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs, skiriant bausmę pagal šį nuosprendį buvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis nebuvo atlikęs dviejų bausmių už nusikalstamas veikas, kurios padarytos vengimo išlaikyti vaiką laikotarpiu, tačiau siekia dirbti, kad galėtų mokėti išlaikymą ir dengti susidariusį įsiskolinimą, nes privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Pažymėtina, kad kaltinamajam skyrus areštą, bus apribotos jo darbinės galimybės, o tai apsunkins ir galimybę vykdyti teismo skirtiną įpareigojimą – teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą priteistą 2018 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo darbinius įsipareigojimus, siekį, kad A. K. prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir mokėtų nepilnamečiui sūnui išlaikymą, bei per kuo trumpesnį laiką panaikintų išlaikymo įsiskolinimą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant A. K. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo siekia dirbti, keisti savo elgesį, jam intensyvi priežiūra neskirtina. Bausmės vykdymo atidėjimas skirtinas 10 mėnesių, A. K. skiriami įpareigojimai: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 4, 7, 8 punktai).
A. K. yra nuteistas 2023 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė - 20 MGL (1000 Eur) dydžio piniginė bauda. Taip pat A. K. nuteistas 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta galutinė bausmė 50 parų arešto, vykdymą atidedant 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, visa bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju veikos atlikimo laikas tęstinis: nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., t.y. veiką pradėjo dar iki 2023 m. balandžio 27 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. priimtų teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimo, tačiau ji tęsėsi ir po teismo baudžiamųjų įsakymų priėmimo jau vykdant bausmės vykdymo atidėjimą pagal 2024 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, ir bausmę (bauda) pagal 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, tai nagrinėjamu atveju bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, taikant dalinį ir visišką bausmių sudėjimo būdus, kai prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedama 2024 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis ir visa bausmė (bauda) skirta 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir skirtina subendrinta galutinė bausmė – 90 parų arešto ir 20 MGL (1 000 Eur) dydžio piniginė bauda, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant.
Vadovaujantis BK 75 staripsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 4, 6, 7, 8, 10 punktais paskirtos subendrintos 90 parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 mėnesių paskiriant įpareigojimus: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą skirtą 6 (šešiems) mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigojant A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.
Laikytina, kad pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plunges apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą skirta 6 mėnesių intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojimai 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, yra pilnai įvykdyti. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Antstolės Rimos Adomaitienės patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad A. K. yra sumokėjęs 350 Eur baudos dalį pagal vykdomąjį raštą Nr. e1-268-1139/2023 (el. baudž. byla Nr. e1-1676-496/2024, b. l. 140). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, į baudą įskaitytina atlikta bausmės dalis, t.y. 350 Eur sumokėta baudos dalis pagal 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, likusi nesumokėta baudos dalis yra 650 Eur.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą arešto bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. balandžio 2 d., (dvi dienos), pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų priimtą baudžiamąjį įsakymą, ir laikytina, kad dvi arešto paros yra atliktos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 4, 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimo ir dalinį bausmių sudėjimo būdus, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėti dalį paskirtos bausmės (50 parų arešto) pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu, ir visą bausmę (bauda) - 20 MGL (1000 Eur), skirtą 2023 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu, ir skirti subendrintą galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 20 MGL (1 000 Eur), tai yra vieno tūkstančio eurų dydžio piniginę baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 4, 6, 7, 8, 10 punktais, A. K. paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant įpareigojimus: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir jį išlaikyti; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų miesto (rajono) be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą skirtą 6 (šešiems) mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigojant A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laikyti, kad pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamąjį įsakymą skirtą 6 (šešių) mėnesių intensyvią priežiūrą, įpareigojimus 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje yra pilnai įvykdęs. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmę, t.y. baudą, įskaityti atliktą bausmės dalį, t.y. sumokėtą 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudos dalį pagal 2023 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamąjį įsakymą, likusi nesumokėta baudos dalis yra 650 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą arešto bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. balandžio 2 d., (dvi dienos), pagal 2024 m. balandžio 18 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų priimtą baudžiamąjį įsakymą, laikyti, kad dvi paras arešto atlikęs.
A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.