Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. K. su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas sutinka, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui būtų priteista po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kad būtų priteistas 575 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Sutinka, kad tėvas gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne dalimi. Taip pat nurodo, kad likusioje dalyje ieškinys turėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš vaiko gimimo įrašo, pažymos apie šeimos sudėtį, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, matyti, kad nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė I. P., tėvas yra atsakovas A. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsniu, tėvui ir motinai gyvenant skyriumi vaiko (-ų) gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti vadovaujantis išimtinai vaiko(-ų) interesais ir atsižvelgiant į jų norą.

Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų rašytinių įrodymų, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad nepilnametis A. K. gyvena su motina I. P. jos tėvui priklausančiame dviejų kambarių su virtuve name. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir sūnaus yra susiformavęs tvirtas emocinis ir psichologinis ryšys, ji viena rūpinasi sūnaus auklėjimu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažįstama, kad mažamečiui A. K. tinkamos gyvenimo, ugdymo ir vystymosi sąlygos gali būti sudaromos tik vaikui gyvenant su motina, ieškove I. P., todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas.

CK 3.170 straipsnis numato vaikų ir kartu su jais negyvenančių tėvų teisę netrukdomai bendrauti tarpusavyje. Vadovaujantis aukščiau įvardintais įrodymais nustatyta, kad nuo pat sūnaus A. K. gimimo, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d. jo tėvas atsakovas A. K. lanko savo sūnų, todėl nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi be apribojimų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai t.y. vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi turi būti skiriamas ne mažesnis kaip minimalaus mėnesinio atlygio, t.y. 400 Eur, dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.

Atsižvelgiant į ieškovės neįgalumą, bei į jos kasdienį rūpestį vaiku, yra tenkintinas jos prašymas, kad išlaikymas iš tėvų nustatytinas nelygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį iš viso vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 350 Eur, o iš atsakovo priteistina suma 190 Eur. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma – 190 Eur kas mėnesį yra artima pusei minimalios mėnesio algos, todėl pripažįstama, kad ši suma iš atslorai gyvenančio tėvo yra pakankama nepilnamečio vaiko – A. K. išlaikymui, atitinka jo poreikius, bei atitinka tėvo galimybes. Pažymėtina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas ne nuo 2018 m. balandžio 1 d., kaip prašoma ieškinyje, o nuo 2018 m. balandžio 9 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ieškinyje ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą nurodė 700 Eur, tačiau teismo posėdžio metu šią sumą sumažino iki 575 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimo sumą sudaro prašomo priteisti 190 Eur per mėnesį išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. ir 775 Eur sumokėtų už daiktus ir baldus, skirtus vaikui, įsigytus prieš vaiko gimimą, nes mano, jog atsakovas vienas turėtų apmokėti šių daiktų įsigijimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas per kelis kartus yra pervedęs 1 150 Eur vaiko išlaikymui.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

CK nuostatos numato, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti paskaičiuotas už laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau ieškovė nurodo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo vaiko gimimo) iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovė paaiškino, kad išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. po 190 Eur ir 775 Eur pinigų suma, išleista įsigyjant reikmenis, skirtus vaiko auginimui, iš šios sumos atėmus 1 150 Eur, kurią atsakovas pervedė ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2018 m. balandžio 9 d., kas mėnesį turėjęs būti mokėtas išlaikymas nepilnamečiui A. K. po 190 Eur turėjo būti skaičiuojamas būtent iki 2018 m. balandžio 9 d., o ne iki 2018 m. balandžio 20 d., taigi šio išlaikymo suma turėjo būti paskaičiuota ne už penkis mėnesius, o už keturis mėnesius devyniolika dienų ir ši suma sudaro 880 Eur. Kadangi atsakovas teikė išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, ši suma įskaitytina į jo pervestus 1 150 Eur.

Ieškovė taip pat nurodo, kad prieš gimstant šalių sūnui, ji pirko daiktus, reikalingus sūnaus aplinkai ir priežiūrai, kurių suma sudaro 775 Eur ir nurodo, kad atsakovas turėtų sumokėti visą šią sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo pat sūnaus gimimo viena augina šalių mažametį sūnų, į tai, kad atsakovas yra darbingas, į tai, kad teismas neturi duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas dėl didesnės atsakovo dalies išlaikant šalių vaiką yra pagrįstas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pirko vežimėlį už 300 Eur, lovytę už 80 Eur, rūbelius už 80 Eur, higienos priemones už 40 Eur, sauskelnes už 120 Eur, kraitelį už 20 Eur, vaikštynę už 35 Eur, šokliuką už 30 Eur, gultuką už 25 Eur, patalynę už 45 Eur. Teismas pripažįsta, kad daugelis ieškovės įsigytų daiktų yra reikalingi tik gimusio kūdikio priežiūrai ir tinkamai aplinkai užtikrinti. Tačiau pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sauskelnės įsigytos apytiksliai dviejų mėnesių laikotarpiui. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirko rūbelių ir higienos priemonių. Kaip galima suprasti, šių daiktų reikia pirkti periodiškai, praėjus kažkuriam laikui, todėl šių daiktų įsigijimas turėtų būti vertinamas ne kaip būtinų reikmenų ar baldų įsigijimas prieš gimstant kūdikiui; šie daiktai perkami už pinigines lėšas, skiriamas vaiko išlaikymui (kasmėnesines išmokas). Ieškovė taip pat nurodo, jog pirko vaikštynę ir šokliuką. Vertindamas šių daiktų įsigijimą teismas atsižvelgia į vaiko poreikius ir daro išvadą, kad šie daiktai nėra reikalingi tik gimusiam kūdikiui, bei jie patenka į kasmėnesinio išlaikymo sumą, kaip priemonės vaiko gebėjimų ugdymui. Taigi iš to, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad atsakovo sumokėjimas už vežimėlį, lovytę, kraitelį, patalynę ir gultuką, iš viso 470 Eur, būtų teisingas, sąžiningas ir protingas abiejų bylos šalių atžvilgiu. Ši suma taip pat įskaitytina į atsakovo pervestus 1 150 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pervedęs 1 150 Eur sūnaus išlaikymui, o išlaikymo nepilnamečiui A. K. įsiskolinimo suma sudaro 1 350 Eur (880 Eur kasmėnesinis išlaikymas iki 2018-04-09 ir 470 Eur už kraitelį), iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

Nustatytina, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo iš tvarko ieškovė I. P..

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo priteisimą yra atleista (VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 12 d. sprendimas ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo valstybei priteistini 693 Lt dydžio žyminis mokestis (100 Eur x 75 % + 190 Eur x 12 mėn. x 3 % x75 % + 15 Eur), ir 7,54 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 148,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje taip pat pateikta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma už advokatės teisinę pagalbą ieškovei I. P. – 208 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (keturi iš penkių reikalavimų patenkinti visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 34,78 % (iš 575 Eur pagal reikalavimą, patenkinama 200 Eur), ši suma iš atsakovo valstybei priteistina proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams – 193,53 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , e apribojimų.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą nepilnamečiui A. K., uzufrukto teise valdo ir tvarko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 148,54 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu 5660 ir 193,53 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 53 centus) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.