- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-727-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30798-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. Z., ir E
- Kaltinamasis
- E. J., M. Z.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
- 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys ir iš kaltinamųjų E. J. (E. J.) ir M. Z. solidariai priteista 400,48 eurų (keturi šimtai eurų keturiasdešimt aštuoni eurocentai) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.
Tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš kaltinamųjų E. J. ir M. Z. priteista solidariai 91,61 euras (devyniasdešimt vienas euras šešiasdešimt vienas eurocentas) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo A. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 400 (keturi šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir M. Z., 100 (vienas šimtas) eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. Z. nukentėjusiojo A. V. naudai.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme nuteistas ir E. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. Z. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 20 d. apie 15.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Vilniuje, Kalvarijų g. 180, „Pramogų arenos“ stotelėje, veikdamas kartu su E. J., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, praeidamas pro šalį, užkabino petimi nukentėjusįjį A. V. ir pastarajam sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, sugadindamas 100 Eur vertės akinius, kurie nuo smūgio nukrito ant žemės, po ko, kartu su E. J. sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į kairę akį bei koja į kairę ranką, ir smūgiu koja pargriovė A. V. ant žemės, tokiais savo bendrais su E. J. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kaktos kairėje, kairio skruosto srityje, kairiame žaste, dilbiuose, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais tarpuakyje nosies nugarėlėje ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais su E. J. veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jo atžvilgiu yra patenkinti ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 400,48 Eur, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 91,61 Eur, nukentėjusiojo A. V. 400 Eur neturtinės (solidariai su E. J.) ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimui pareikšti civiliniai ieškiniai. Apeliacinį skundą M. Z. prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3. Nuteistojo teigimu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje, buvo atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai, kadangi nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras nesurinko pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčytinų jo kaltės įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, o tai reiškia, kad iš karto po gauto pranešimo įvykio vietoje nebuvo ieškomi reikšmingi tyrimui duomenys (įrodymai), taip pat nėra duomenų, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai būtų nustatinėję įvykį mačiusius liudytojus ir bandę juos apklausti.
4. Nukentėjusysis A. V., davęs parodymus iš karto po įvykio 2017-06-20, papildomai apklausiamas 2018-01-16, iš esmės parodymus pakeitė. Iš pradžių nukentėjusysis teigė, jog jis nematė, kuris iš praeinančių dviejų vyrų jį užkabino petimi ir sudavė smūgius, tačiau vėlesnės apklausos metu nurodė, jog tai buvo jis (M. Z.) ir atpažino jį iš nuotraukų. Taip pat nesutampa parodymai dėl nuteistųjų amžiaus ir sudėjimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai netikrino ir nesiaiškino parodymų prieštaravimų, nesiekė atkurti sužalojimų padarymo nukentėjusiajam mechanizmo, neatliko nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje.
5. Taip pat buvo pažeistos jo, kaip įtariamojo, procesinės teisės neduoti parodymų prieš save, nesuteikta galimybė tinkamai pasiruošti gynybai bei pasitarti su gynėju, nes į apklausą nebuvo iškviestas šaukimu. Jis policijos pareigūnų 2017-08-02 apie 13.00 val. buvo sulaikytas V. Kudirkos aikštėje Vilniuje kartu su A. E. ir pristatytas į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą, kur buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, o vėliau jam buvo pranešta, kad yra įtariamas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir tyrėjos paliepimu pasirašė protokolą, kad atsisako gynėjo. Apklausos metu jam buvo rodomos asmenų fotonuotraukos, tačiau tai nebuvo užfiksuota apklausos protokole ir neįformintas asmenų atpažinimas iš nuotraukų. Be to, jį buvo bandoma paveikti duoti ikiteisminiam tyrimui naudingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu visi procesiniai veiksmai jo atžvilgiu buvo atliekami nedalyvaujant gynėjui, nors kitas kaltinamasis E. J. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis ir tarp jų parodymų buvo akivaizdūs prieštaravimai.
6. Pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų viseto, o esamus byloje duomenis interpretavo kaltinimo naudai, dėl ko nuosprendį priėmė remdamasis netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir vienodi. Taip pat nepagrįstai jo parodymus, duotus teisme dėl policijos pareigūnų atliekamos pirmos apklausos 2017-08-02 tvarkos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, vertino kaip melagingus, nes, kaip jau minėta, tai, kad jam buvo rodomas nuotraukos, apklausos protokole nėra užfiksuota. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu jis su A. E. 2017-08-02 buvo sulaikyti, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų (ar buvo paskelbta jų paieška, kokiu pagrindu buvo paieškomi). Taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kas ir kada iki 2017-08-02 atpažino jį ir A. E. kaip asmenis, susijusius su 2017-06-20 įvykiu, nes iš 2017-06-29 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. iš pateiktų atpažinimui nuotraukų asmens, apie kurį davė parodymus, neatpažino. Byloje nėra jo sulaikymo ir asmens kratos protokolo. Taip pat nėra duomenų, kad iki 2017-08-02 buvo surinkta pakankamai duomenų dėl jo kaltės ir tuo pagrindu buvo priimtas nutarimas jį pripažinti įtariamuoju, po ko būtų siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu šaukimas atvykti į apklausą, kad šis šaukimas jam būtų įteiktas ir jis vengtų atvykti, nėra priimto nutarimo dėl jo ir A. E. atvesdinimo ir kam jis buvo pavestas vykdyti. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad jo apklausa policijos komisariate vyko daugiau nei 1 valandą, nors 2017-08-02 apklausos protokole yra nurodyta, kad apklausa vyko 14 minučių.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog, darydamas išvadas dėl jo kaltės, teismas rėmėsi A. E. duotų parodymų dalimi, kuri sutapo su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Teisme A. V. parodė, kad sustojime stovėjo kažkoks vaikinas, kuris pradėjo aiškintis, kas vyksta, davė servetėlių (2 t., b.l. 48). Teismas rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad kitų asmenų, kurie matė, kas sumušė nukentėjusįjį - nenustatyta, o esantys byloje duomenys neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad nukentėjusiojo parodymai pilnai patvirtinti bylos medžiaga. M. Z. atkreipia dėmesį į tai, kad jis, duodamas parodymus teisme, nurodė, kad pastūmė nukentėjusįjį, bet nemušė ir nematė, kad jis nukristų nuo jo stumtelėjimo, todėl kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodymai, jog nemušė nukentėjusiojo, o tik stumtelėjo, buvo vienodi nuo pirmos apklausos, todėl, apelianto manymu, byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir neginčytinų įrodymų, kuriuos teismas vertindamas būtų galėjęs daryti neginčytiną išvadą dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jis teisme duodamas parodymus, pripažino nukentėjusiojo nukritimo faktą, nes tokių parodymų teisme jis nedavė (2 t., b.l. 47-48).
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1978/2017 (01) nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės pirmos instancijos teismo nebuvo ištirtos ir įvertintos nukentėjusiojo duotų parodymų atžvilgiu dėl patirtų sužalojimų kiekio ir lokalizacijos. Pagal nukentėjusiojo nurodytą įvykių versiją, jam buvo suduotas vienas smūgis į kairę veido pusę, pataikant į kaktą, dar vienas smūgis - kumščiu į kairę veido pusę, pataikant į kairę akį ir vienas smūgis koja, pataikant jam į kairę ranką, o griūdamas jis nusibrozdino dešinę ranką (1 t., b. 1. 17, 19-20), tai yra viso buvo suduoti du smūgiai ranka ir vienas koja, nebuvo naudojamas joks aštrią briauną ar kampą turintis kietas bukas daiktas, kas nesutampa su specialisto išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl patirtų trauminių poveikių kiekio, pobūdžio ir daikto (-ų), kuriais buvo sužalotas nukentėjusysis. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo sužalojimas yra objektyviai įrodytas specialisto išvados.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam autobusų sustojime „Pramogų arena“ buvo padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo parodymais dėl įvykio aplinkybių jis patyrė fizinį smurtą viešoje vietoje, kur buvo žmonių, tačiau niekas iš ten buvusių žmonių į šį įvykį nesureagavo, nepadėjo nukentėjusiajam, kas leidžia daryti išvadą, jog viešoje vietoje buvę aplinkiniai žmonės nereagavo į vykstantį konfliktą. Būtinas viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymis yra viešoji vieta, kurioje padarytas nusikaltimas. Tačiau ta aplinkybė, kad veika padaryta viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Taigi, byloje nesurinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai tiesiogiai susiję su viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis.
Šalies argumentai
10. M. Z. apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 284 straipsnį, neatskleidė jo kaltės formos, nenurodė motyvų bei tikslų, o apsiribojo objektyviųjų požymių analize bei vertinimu. Byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis pripažino aplinkybę, jog išlipdamas iš autobuso pečiu kliudė asmenį, bet smurto prieš jį nevartojo, todėl, apelianto teigimu, nėra pagrindo šį jo veiksmą kvalifikuoti kaip nusikalstamą.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, neatskleidė visų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą, veiką kvalifikuodamas pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimą.
12. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skunde pateiktus argumentus, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis, kuriuo M. Z. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas.
14. M. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad „aš jį (nukentėjusįjį) stūmiau, o kas toliau buvo nežinau“ (2 t, b. l. 46). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. Z. prašė jį išteisinti.
15. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išteisinti M. Z., nes jo kaltę, jog jis 2017 m. birželio 20 d. viešoje vietoje „Pramogų arenos stotelėje“ būtent kartu su E. J. padarė sužalojimus nukentėjusiajam A. V. patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
16. Abejonių nekyla, kad nukentėjusysis 2017-06-20 apie 15:20 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 180, buvo sužalotas pramogų arenos stotelėje. Tai nustatyta iš pateikto pareiškimo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusįjį užpuolė ir sužalojo du vyriškiai (1 t., b.1. 11). Policijoje registruotų įvykių suvestinėje nurodyta, kad „vienas su juoda maikute ir šortais“ (1 t. b. l. 14). Tai, kad buvo kontaktas tarp kaltinamųjų (M. Z. ir E. J.) bei nukentėjusiojo neneigia ir pats kaltinamasis, kuris duodamas parodymus teigė, kad 2017-06-20 apie 15.20 val. buvo autobuse 1G kartu su A. ir E., E. buvo be marškinėlių, taip pat teigė, jog išlipdamas iš autobuso „Pramogų arena“ stotelėje, Kalvarijų g. 180, Vilnius, nuteistasis nuėjo į parduotuvę LIDL netolumoje esančią (1 t., b.1. 88). Šį faktą taip pat patvirtina vaizdo įrašas pateiktas parduotuvės LIDL, esančioje Vilniuje, Kalvarijų g. 180. Vaizdo įrašas prasideda 15:15 val. baigiasi 15:30, peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad 15:22 iki 15:22:13 keliu eina vaikinas apie 20-25 metų, šviesių plaukų, su juodos spalvos akiniais, baltos spalvos ausinėmis, juodos spalvos marškinėliais, šviesiais rudos spalvos šortais, baltom kojinėm ir juodai – baltais sportbačiais, turi ant kairės rankos tatuiruotę (1 t. b. l. 75-76). Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašo (1 t. b. l. 78) nustatyta, kad pats vaizdo įrašas neišsaugotas dėl techninių kliūčių, tačiau iš byloje esančių nuotraukų (iš vaizdo įrašo (1 t. b. l. 77-79)) akivaizdu, kad užfiksuotas M. Z. ir būtent su tamsios spalvos maikute ir šortais (kaip iš karto po įvykio nurodė nukentėjusysis).
17. Nukentėjusiuoju apklaustas A. V. 2017-06-20 parodė, kad stotelėje jį užpuolė du vaikinai, vyriškiai buvo 23-27 metų amžiaus, apie 175 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Vienas vyriškis buvo šviesių plaukų, dėvėjo tamsios spalvos maikutę, šviesiai rudos spalvos šortus. Antrojo vyriškio plaukų neįsidėmėjo, buvo be viršutinių drabužių Papildomai apklaustasis parodė 2018-01-16, kad autobusu tie vaikinai važiavo trise, tačiau triukšmavo tik dviese. Vaikinas šviesiais plaukais ir juoda maikute, kurį vėliau atpažino policijoje, jį užkabino petimi ir jis vieną kartą trenkė kumščiu jam į veidą, pataikydamas į kaktą, nukrito ant žemės jo akiniai. Jis net nepakėlęs akinių, būdamas šoke, pasitraukė arčiau stotelės, norėjo išvengti konflikto. Nukentėjusysis įsiminė, atpažino M. Z., kurį matė ir įsidėmėjo tik muštis pradėjusį vaikiną, kurį atpažino policijoje (1 t., b.1. 17, 19-20).
18. 2018-01-16 nukentėjusysis A. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. Z. kaip asmenį, kuris 2017-06-20, stotelėje „Pramogų arena“, Klavarijų g., Vilniuje, jį užkabino petimi ir sudavė smūgį į veidą, o vėliau su savo pažįstamu dar naudojo smurtą jo atžvilgiu. Vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų. Tiksliai gali pasakyti, kad tai jis, nes jį gerai įsidėmėjo (1 t., b.1. 30-33). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis neabejojo, kad teisiamasis yra asmuo, kuris jį sužalojo.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kartu su nuteistaisiais važiavęs A. E. nurodė, kad įvykio dieną buvo autobuse 1 G kartu su pažįstamais M. Z. ir E. (pravardė „T.“), važiavo iš Žaliųjų ežerų, išlipo stotelėje „Pramogų arena“, staiga pamatė kaip krenta vyras. Buvo karšta, todėl „T.“ buvo be marškinėlių (1 t. 72). Nukentėjusysis A. V. nurodė, kad antras vaikinas buvo be viršutinių drabužių (b. l. 19-20). Nuteistasis M. Z. keitė savo paaiškinimus dėl kartu su juo važiavusių žmonių, tačiau iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad jis atpažino E. (J.) kaip asmenį kartu su juo išlipusį įvykio dieną išlipusį iš autobuso G1ir nurodė, kad jo pravardė „T.“.
20. Apeliantas, teigia, kad pagal nukentėjusiojo duotus parodymus, nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai ranka į veido sritį ir vienas smūgis su koja, pataikant jam į kairę ranką (1 t., b.1. 17,19-20). Nebuvo naudojamas joks aštrią briauną ar kampą turintis kietas bukas, daiktas, kas būtent nesutampa su specialisto pateikta išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1978/2017(01) nurodyta, kad odos nubrozdinimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių ir/ar aštrią briauną, kampą turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-06-20). Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalotos vietos yra A. V. rankomis pasiekiamos. (1 t., b.1. 24-25). Sutiktina, kad specialisto išvadoje konstatuota daugiau trauminių poveikių nei nurodė nukentėjusysis, vis tik kaip nustatyta, nukentėjusysis nuo smūgio jėgos nukrito ant žemės ir taip galimai patyrė kitus specialisto išvadoje fiksuotus kūno sužalojimus.
21. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sužalojant nukentėjusįjį buvo padaryta veika, numatyta BK 284 straipsnyje. Jo nuomone, nėra surinkta byloje duomenų, kad patirti sužalojimai tiesiogiai susiję su viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, žmonėms buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis.
22. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, dėl ko aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, buvo padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Pagal teismų praktiką motyvas ir tikslas nėra būtinieji nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis M. Z. veikė viešoje vietoje –autobusų stotelėje. Nuteistojo veiksmai – sudavimas kumščiu vieną kartą į veidą, prieš tai užkabinus petimi, pagrįstai įvertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Nuteistasis, būdamas neblaivus siekė parodyti savo galią ir pranašumą kartu važiavusių draugų bei kitų žmonių akivaizdoje, jis anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, kas rodo, kad pagrindo sužaloti jį neturėjo. Nors kiti asmenys ir nenurodė, kad nuteistojo veiksmai padarė jiems įtaką, tai yra sutrikdė jų rimtį, tačiau tai nepaneigia nuteistojo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo. Akivaizdu, kad nuteistasis veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, kad viešoje vietoje (matant pašaliniams asmenims) vartoti fizinį smurtą ne tik nepriimtina, bet ir neatitinka visuomenėje priimtinų bendrų elgesio normų, veika pripažįstama nusikaltimu.
24. Apeliantas taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas priteisė civilinius ieškinius. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie A. V. suteiktas medicinos paslaugas (1 t., b.l. 41-43). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštą 400,48 Eur ieškinį pagrindžia A. V. išmokėtos ligos išmokos dėl turėto nedarbingumo (1 t., b. l. 53-57). Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nuo prašomos 3000 Eur sumažintas iki 400 Eur, dar labiau mažinti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-606/2018, 2018 m. liepos 5 d. Panevėžio apygardos teismo liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-531/2018). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 284 straipsnio nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, tai yra CK 6.50 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Papildomai iš M. Z. (ne solidariai iš abiejų nuteistųjų) priteista suma už sulaužytus akinius, jų remontą (iškrito stiklas, buvo sugadintas rėmelis, trūko sriegio) – 100 Eur atitinka protingumo kriterijus, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kad būtent tiek kainavo akinių remontas. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų – suduoto smūgio ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
25. Nuteistojo vertinimu, byloje ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai, nes byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, o tai reiškia, kad nebuvo nustatinėjami įvykį matę liudytojai. Taip pat nėra jo sulaikymo ir asmens kratos protokolo. Kolegijos vertinimu, nuteistojo paminėtų dokumentų nebuvimas byloje nepaneigia jo kaltės. Byloje duomenų turi būti tiek ir tokių, kurie pagrįstų ar paneigtų nagrinėjamus faktus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešus nukentėjusiajam apie jam padarytus sužalojimus, policijos pareigūnai ieškojo kaltininkų (1 t. b. l. 15), kadangi pakankamai detaliai nukentėjusysis apibūdino jų aprangą, pasišalinimo kryptį. Apžiūrėti įvykio vietą nebuvo jokios būtinybės, nes iš pareigūnų tarnybinių pranešimų (1 t. b. l. 82-83) nustatyta, kad 2017-08-02 buvo pastebėti M. Z. ir A. E. (adresu Gedimino pr. 9, Vilnius), kurie neprieštaravo būti pristatyti į 1 PK budėtojų dalį. Apklausus pristatytus asmenis, tą pačią dieną M. Z. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (1 t. b. l. 87). Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo apklausa vyko daugiau nei valandą, o pažymėta protokole, kad 14 min. tačiau net jeigu ir neteisingai protokole nurodyta apklausos laiko trukmė, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo pačio įvykio, ar, kad dėl to nekaltas M. Z., t. y. jis nesužalojo nukentėjusiojo.
26. Nuteistojo nuomone, buvo pažeistos jo kaip įtariamojo procesinės teisės neduoti parodymų prieš save, nesuteikta galimybė tinkamai pasiruošti gynybai.
27. Kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save laikoma neatskiriama teisingo proceso sąlyga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Iš baudžiamųjų įstatymų ir iš baudžiamojo proceso normų taip pat neišplaukia įtariamojo ir kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje. Pirma, įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 21, 22 straipsniai), tačiau jie, skirtingai nei liudytojai bei nukentėjusieji, neįspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; antra, įtariamasis ir kaltinamasis neįtraukti į sąrašą subjektų, atsakančių už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-788/2015, 2K-65-976/2017). Iš 2017-08-02 pranešimo apie įtarimą (1 t., b. l. 87) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Z. buvo paaiškintos procesinės teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, tame tarpe ir teisė tylėti, dėl ko apelianto skunde išdėstyti samprotavimai apie galimą tokių parodymų suklastojimą yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. BPK 22 str. 3 d. nustato teisę turėti gynėją. BPK 51 str. 1 d. numato, pagrindus, kuomet gynėjo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme yra būtinas. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka M. Z. sulaikytas nebuvo. 2017-08-02 apklausiant įtariamuoju M. Z. buvo apklaustas be gynėjo. Byloje yra 2017-08-02 teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, kuriuo M. Z. išaiškintos BPK 44 str., 50 -52 str. numatytos teisės (1 t. b. l. 85-86). Konstitucijos 31 str. 6 d., BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3d., 50 str. 1 d. įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją yra susijusi ir su šio asmens teise atsisakyti gynėjo ir gintis pačiam. Pagal BPK 52 str. 1 d. įtariamasis (kaltinamasis) bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (išskyrus BPK 435 str. numatytą atvejį). Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo (kaltinamojo) iniciatyva. Gynėjo atsisakymas laikytinas savanorišku tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas prieš įtariamajam (kaltinamajam) pareiškiant atsisakymą buvo tinkamai išaiškinęs teisę turėti gynėją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2007). Procesiniai veiksmai ir įtariamojo (kaltinamojo) apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turi būti tinkamai užfiksuotas, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl gynėjo atsisakymo savanoriškumo. Sprendžiant dėl galimo M. Z. gynybos teisių pažeidimo 2017-08-02 apklausos įtariamuoju metu, darytina išvada, kad jam buvo tinkamai išaiškintos teisės turėti gynėją. Jis apklausos metu buvo pilnametis, gynėjo dalyvavimas privalomas nebuvo.
28. Atsižvelgiant į išdėstytus apygardos teismo argumentus patenkinti M. Z. skundo ir panaikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.