Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-870/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-1772-576/2018Nuosprendis · 2018-09-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-20Vilniaus apygardos teismas
  3. AN2-7-870/2019Nutartis · 2019-01-15Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-02-05Vilniaus apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2019-02-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
1A-136-870/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30798-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-870/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30798-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.l.; 1.2.23.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

asmeniui, kurio atžvilgiu pritaikytos priverčiamos medicinos poveikio priemonės - A. S., jo gynėjui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmeniui, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuriuo pripažinta, jog A. S. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarė būdamas nepakaltinamas ir nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Procesas dėl UAB „N.“ civilinio ieškinio nutrauktas.

J. M. civilinis ieškinys dėl 412 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas,Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pripažinta, kad A. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl elgesio sutrikimų ir vidutinio protinio atsilikimo, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. gegužės 2 d., apie 22.30 val., prie pastato, esančio Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pastarajam pribėgus prie nukentėjusiojo J. M. iš nugaros pusės ir jį pastūmus bei pargriovus ant žemės, padarydamas odos nubrozdinimus kairiame sėdmėnyje, kairėje plaštakoje jis (A. S.) pribėgo prie nukentėjusiojo ir iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor 8“, 400 eurų vertės, odinę piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 2 eurai grynųjų pinigų, nukentėjusiojo vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. 412 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais, būdamas nepakaltinamas, padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2. Taip pat pripažinta, kad A. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl elgesio sutrikimų ir vidutinio protinio atsilikimo, 2017 m. rugpjūčio 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Tuskulėnų g. 22, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-(5-fluoropentil) - lH-indol-3-il) (l-naftalenil)-metanonas), kurio masė 0,022 g, psichotropinės medžiagos - XLR-11 (l-fluoropentilindol-3-il) - (2,2,3,3-tetrametilciklopropil)metanonas), kurio masė 0,007 g, psichotropinės medžiagos - MAM-2201 l-(5- fluoropentil)-lH-indol-3-il)(4-metil-l-naftalenil)-metanonas), kurio masė 0,007 g ir psichotropinės medžiagos - EAM-2201 l-(5-fluoropentil) - lH-indol-3-il) (4-metil-l-naftalenil)-metanonas), kurio kiekis nenustatytas ir gabeno bei laikė su savimi iki 2017-08-15 17.20 val., kuomet Fino g., Vilniuje, pastebėjęs tarnybinį policijos automobilį, išmetė iš kišenės popieriaus lankstinuką su psichotropinėmis medžiagomis. Šiais savo veiksmais, būdamas nepakaltinamas, padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

3. Taip pat pripažinta, kad A. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl elgesio sutrikimų ir vidutinio protinio atsilikimo, 2017 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino 0,122 g, kurią gabeno ir laikė su savimi iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., 23.20 val., kuomet Krokuvos g. 29, Vilniuje, policijos pareigūnai atlikę asmens apžiūrą, rado jį striukės rankovėje. Šiais savo veiksmais, būdamas nepakaltinamas, padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

4. Taip pat pripažinta, kad A. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl elgesio sutrikimų ir vidutinio protinio atsilikimo, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 10.10 val., neturėdamas teisėto pagrindo, užėjęs į neužrakintas UAB „Mepco“ patalpas, esančias Konstitucijos pr. 23, C korpuse, Vilniuje, pagrobė UAB „Mepco“ priklausančią kompiuterinę įrangą su priedais, 650 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Y5 II Gold“, 150 eurų vertės, fotoaparatą „Cannon“, 100 eurų vertės, kolonėlę „Bluetooth“, 130 eurų vertės, M. Š. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP Elite Book 740 GI Renew“, 650 eurų vertės, kietąjį diską, 70 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A3“, 180 eurų vertės, telefono pakrovėją, 20 eurų vertės, USB raktą, 20 eurų vertės, kompiuterio krepšį, 30 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „Mepco“ 1 030 eurų turtinę žalą, M. Š. 970 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais, būdamas nepakaltinamas, padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

5. Taip pat pripažinta, kad A. S., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl elgesio sutrikimų ir vidutinio protinio atsilikimo, 2018 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 16.45 val., būdamas „Nesė Slots“ lošimo automatų salone, esančiame Kalvarijų g. 59 A, Vilniuje, įsibrovęs pro neužrakintas duris į lošimo automatų salono kasos patalpas, pagrobė 916 eurų, priklausančių UAB „Nesė“. Šiais savo veiksmais, būdamas nepakaltinamas, padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti priverstinį ambulatorinį psichiatrinį stebėjimą. Į teismo posėdį prašo iškviesti bei apklausti apelianto psichinę sveikatą prižiūrintį medicinos gydytoją psichiatrą K. K..

7. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis vadovaujantis ekspertizės akto pateiktomis rekomendacijomis bei ją atlikusios ekspertės teisme duotais paaiškinimais dėl stacionarinio gydymo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nurodo, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, naujų nusikalstamų veikų apeliantas nurodo nepadaręs. Vadovaujantis A. S. psichinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios centro poliklinikos gydančio gydytojo K. K. išduotu 2018 m. lapkričio 29 d. išrašu, jam rekomenduojama tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą.

8. A. S. taip pat nurodė, kad gyvena su sugyventine ir 8 mėnesių sūnumi, nuolat lankosi psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Specialistai konstatuoja, jo psichinė būklė yra stabili. Apelianto įsitikinimu, nėra tikslinga ir teisinga taikyti pačią griežčiausią priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

9. Teismo posėdžio metu A. S. palaikė apeliacinio skundo argumentus, nurodė dėl padarytų veikų besigailintis, bando keisti savo gyvenimą, naujų veikų nėra padaręs, būna namuose, padeda draugei prižiūrėti vaiką, registruotas darbo biržoje. Apelianto skundo argumentus palaikė ir jo gynėjas, nurodydamas, kad A. S. visuomenei grėsmės nebekelia, pirmosios instancijos teismo skirtos priemonės yra perteklinės ir galimai kenktų jo sveikatai, psichinei būklei. Prokurorė prašė apeliacinio skundu netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. S. skundas atmestinas

10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teismo posėdžio metu išklausiusi A. S., jo mamą, taip pat gydytojo psichiatro K. K. paaiškinimus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

11. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi A. S. skirta priverčiamoji medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, ši priemonė nėra pati griežčiausia. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį apeliantui, pagrįstai atsižvelgė tiek į 2018 m. balandžio 10 d. – birželio 26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, tiek šį aktą surašiusios ekspertės R. D. paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl aptariamos priemonės taikymo A. S. yra išsamiai bei tinkamai motyvuotos.

12. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 3 dalimi, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Kad toks poreikis dėl apeliantui nustatyto psichikos sutrikimo bei jo socialinio pavojingumo nagrinėjamu atveju yra, abejonių nekyla. 2018 m. balandžio 10 d. – birželio 26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog A. S. yra konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliantas priverstinio gydymosi psichikos sveikatos centre režimo laikosi nenuosekliai, jis ir toliau dalyvauja nusikalstamose veikose, pastaruoju metu jas vykdo jau ir vienas, o pastarojo elgesys yra neprognozuojamas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuota, jog A. S. yra socialiai pavojingas ir tuo pagrindu jam rekomenduota taikyti griežtesnes priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, t.y. stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b.l. 110-114). Tokią poziciją patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta viena iš minėtą aktą surašiusių eksperčių R. D. (t. 2, b.l. 183-189), nurodydama, jog A. S. žino jau seniai, pastarajam buvo atliktos gal 5 ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Veikas apeliantas daro impulsyviai, neapgalvotai, negali suvokti priežasties – pasekmės ryšių, tolimųjų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. ir toliau daro nusikalstamas veikas, jo socialinis pavojingumas tik didėja, mano, kad vienintelė išeitis – priemonių griežtinimas. Nurodė, kad asmens elgesys gali būti koreguojamas vaistais, tačiau šiuo atveju yra reikalingas intensyvesnis gydymas. Ekspertė atkreipė dėmesį ir į tai, kad gydantis ambulatoriškai, apeliantas pas specialistus lankosi nereguliariai. Be to, pablogėjimą gali lemti ne tik gydymo intensyvumas ar neintyensyvumas, tačiau ir socialinė aplinka, draugai. Todėl tikėtina, kad paėmus asmenį iš tokios aplinkos gydymosi rezultatai pagerės.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat baudžiamosios bylos duomenimis (t. 2, b.l. 40-46), A. S. praeityje jau buvo teistas. 2017 m. liepos 20 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pripažinta, kad A. S. padarė įvairias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, būdamas nepakaltinamas (vėliausia pirmosios instancijos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi), iš aptariamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad veikos buvo daromos sistemingai, per gana trumpą laikotarpį (pvz.: 2014 m. liepos, rugpjūčio, spalio mėnesiais, 2016 m. vasario – balandžio mėnesiais). Teisėjų kolegija pastebi, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria apeliantui pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, A. S. ir toliau, būdamas nepakaltinamas, darė naujas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pripažinta, kad nepakaltinamumo būsenoje apeliantas vėlgi per pakankamai trumpą laikotarpį (2017 m. gegužės – 2018 m. sausio mėnesiais) padarė penkias nusikalstamas veikas, šį kartą veikė vienas, ne bendrininkų grupėje. Tokias aplinkybes, kaip minėta pabrėžė ir pirmosios instancijos teisme apklausta viena iš teismo eksperčių, vertindama, kad asmens socialinis pavojingumas dėl tokio elgesio tik didėja. Nors apeliacinės instancijos teisme apklaustas VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytojas psichiatras K. K. nurodė, jos A. S. psichinė būklė yra pakankamai stabili, gana tvarkingai laikosi režimo, jau pusę metų su šiuo žmogumi problemų nėra (apeliantas yra stebimas gydytojo nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio), tokios aplinkybės nepaneigia teismo įsitikinimo, kad švelnesnės priverčiamosios medicinos priemonės A. S. visgi nebėra pakankamos ir efektyvios aptariamoje situacijoje.

14. Vertinant teismui pateiktų dokumentų turinį bei ekspertų, specialistų padarytas išvadas dėl asmens psichinės būsenos, poveikio priemonių tikslingumo, pabrėžtina tai, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-77/2018 surašytas atlikus išsamią duomenų apie A. S. būklę, analizę (ekspertizės atlikimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei asmens sveikatos istorija iš VšĮ Vilniaus Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro), buvo vertintas apelianto elgesys, apimantis ilgesnį jo gyvenimo tarpsnį, nei tik pastarasis pusmetis. Abejoti šio akto, o taip pat ir ekspertės R. D. paaiškinimų objektyvumu bei patikimu nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu, Medicinos dokumentų išrašas iš VšĮ Centro poliklinikos, nurodantis, kad asmeniui yra rekomenduojama tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą, negali paneigti aukščiau nurodytų aplinkybių ir paties ekspertizės akto.

15. Atsižvelgiant į pakankamai didelį A. S. nepakaltinamumo būsenoje padarytų veikų kiekį, į apeliantui nustatytą psichikos ir elgesio sutrikimą, į jo elgesį tiek iki veikų padarymo, tiek ir po jų įvykdymo, didėjantį asmens socialinį pavojingumą, darytina išvada, jog pagrįstai apeliantui buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė