Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas:

2017-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymusi;2018-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 14 parų arešto;2018-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnį 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas:

2016-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;2017-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis ar dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam padarytą 250 eurų turtinę žalą; 2018-05-08 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;2017-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto;2018-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį 28 paroms arešto; 2018-08-17 nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrintos 2017-07-03 nuosprendžiu paskirta ir 2018-05-08 nutartimi pakeista 90 parų arešto bausmė su 2018-06-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė 90 parų arešto bausmė;2018-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio1 ir 4 dalis 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ši bausmė subendrinta su 2018-05-08 nutartimi paskirta (pakeista) 90 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);2018-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);2018-07-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);2018-09-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2017 m. birželio 20 d. apie 15.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Vilniuje, Kalvarijų g. 180, "Pramogų arenos" stotelėje, veikdamas kartu su M. Z., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, M. Z., praeinant pro šalį, užkabinus petimi nukentėjusįjį A. V. ir pastarajam sudavus vieną kartą kumščiu į veidą, sugadinant 100 Eur vertės akinius, kurie nuo smūgio nukrito ant žemės, po ko, jis (E. J.) kartu su M. Z. sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į kairę akį bei koja į kairę ranką, ir smūgiu koja pargriovė A. V. ant žemės, tokiais savo bendrais su M. Z. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kaktos kairėje, kairio skruosto srityje, kairiame žaste, dilbiuose, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais tarpuakyje nosies nugarėlėje ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais su M. Z. veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

M. Z. 2017 m. birželio 20 d. apie 15.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Vilniuje, Kalvarijų g. 180, "Pramogų arenos" stotelėje, veikdamas kartu su E. J., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties, praeidamas pro šalį, užkabino petimi nukentėjusįjį A. V. ir pastarajam sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, sugadindamas 100 Eur vertės akinius, kurie nuo smūgio nukrito ant žemės, po ko, kartu su E. J. sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į kairę akį bei koja į kairę ranką, ir smūgiu koja pargriovė A. V. ant žemės, tokiais savo bendrais su E. J. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kaktos kairėje, kairio skruosto srityje, kairiame žaste, dilbiuose, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais tarpuakyje nosies nugarėlėje ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo bendrais su E. J. veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas nustatydamas faktines nusikaltimo aplinkybes, vadovaujasi iš esmės nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir vienodi.

Nors kaltinamieji E. J. ir M. Z. neigė E. J. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, jo dalyvavimas įrodytas byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma.

Teisme M. Z. nurodė, jog jo apklausa ir atpažinimas buvo tą pačią dieną, į kabinetą, kuriame jį apklausinėjo vaikščiojo A. E. apklausinėjęs tyrėjas. Tai paneigia rašytinė bylos medžiaga: iš tyrimo veiksmus fiksavusių protokolų turinio matyti, kad pirmoji M. Z. apklausa buvo 2017 m. rugpjūčio 2 d., o asmens atpažinimas iš nuotraukos buvo daromas 2018 m. sausio 23 d., tai yra visai kitu laiku nei buvo apklausiamas liudytojas A. E.. Kaip nurodė M. Z., tuo metu jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime, liudytoja R. L. patvirtino, kad ji vežė M. Z. nuotraukas atpažinimui į tardymo izoliatorių, todėl kitas tyrėjas, kuris tą dieną su juo neatlikinėjo jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, negalėjo be leidimo ten būti. Į tai atsižvelgdamas teismas vertina, kad kaltinamasis melagingai aiškina, jog apie E. J. dalyvavimą nusikaltime jis sužinojo tik iš A. E. apklausinėjusio tyrėjo.

Nesutampa kaltinamojo M. Z. duoti teisme parodymai ne tik dėl E. J. dalyvavimo, bet ir dėl kitų aplinkybių: teisme jis nurodė, kad įvyko jo susistumdymas su vyriškiu, kai jie išlipo iš autobuso, o vyriškis įžūliai brovėsi į autobusą, t.y, jų judėjimo kryptys buvo priešingos. Tai neigė nukentėjusysis teigdamas, kad jie abu atvažiavo tuo pačiu autobusu, jis atkreipė dėmesį į jaunuolius, nes šie neblaivūs kėlė triukšmą autobuse, o jį užkabino ir jam smogė M. Z. praeidamas pro šalį stotelėje, jam laukiant kito autobuso. Tai atitinka pirminius M. Z. duotus parodymus, kad konfliktas prasidėjo jam, E. ir A. einant į „Lidlą“ ir praeinant pro stovintį 30 m. vyrą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu M. Z. parodė, kad jis nematė, kad nukentėjusysis nuo jo pastūmimo būtų nukritęs, teismo posėdyje jis jau pripažino nuketnėjusiojo nukritimo faktą.

Nors M. Z. nurodė, kad jis nemušė po pastūmimo nukritusio vyriškio, o iš karto nuėjo, o E. J. nebuvo, tai paneigia nustatyti daugybiniai smūgių pėdsakai ant nukentėjusiojo kūno, atlikti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Nukentėjusiojo ir A. E. parodymai sutampa, kad pastarasis A. V. nemušė. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog jis liko įvykio vietoje kurį laiką, bandė padėti nukentėjusiajam paduodamas jam servetėlę. Būdamas jo atžvilgiu įvykdęs smurtinius veiksmus, jis to nebūtų daręs. Nei vienas iš kitų asmenų stotelėje neturėjo priežasčių smurtauti prieš A. V.. Tokiu būdu likusius smūgius galėjo suduoti tik M. Z. ar trečias su juo buvęs asmuo- kaip nurodė A. E. ir ikiteisminio tyrimo metu pats M. Z. – E.. Teismas laiko įrodytu, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas bendrais M. Z. ir E. J. veiksmais.

Nukentėjusysis nuosekliai pareiškime policijai, apklausų ikiteisminiame tyrime ir teisme metu nurodė, kad M. Z. smogus jam į veidą, nukrito ir buvo sugadinti jo nešioti akiniai: iškrito stiklas, buvo sugadintas rėmelis, trūko sriegio. Remonto išlaidos kainavo 100 eurų. Teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, nukentėjusysis yra nešiojantis akinius asmuo, dėvėjo juos teismo posėdžių metu. Liudytojas A. E. nurodė, kad jis nematė, kad vyrui buvo sulaužyti akiniai, tačiau jis apklausoje aiškino, kad pamatė asmenį, kai šis jau krito, t.y, po paskutinio smūgio į ranką sudavimo, o nukentėjusysis nurodė teisme, kad akiniai jam nukrito po pirmo M. Z. smūgio į veidą, todėl liudytojas ir negalėjo tų akinių matyti. Kaltinamasis M. Z. nurodė, kad jis neatsimena nukentėjusiojo akinių, tačiau ir nepaneigė jų buvimo. Teismas laiko įrodytu, kad dėl chuliganiškų kaltinamojo M. Z. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas – akiniai.

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. Z. be jokios priežasties viešoje vietoje – autobusų stotelėje užkabino pečiu nukentėjusįjį, sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šiam nukrito ir buvo sugadinti akiniai, po ko nukentėjusiajam bandant atsitraukti M. Z. ir E. J. veikdami kartu sudavė vieną kartą kumščiu A. V. į kairę akį bei koja į kairę ranką, ir smūgiu koja pargriovė A. V. ant žemės, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais jie įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad E. J. ir M. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai vandališkais veiksmais. „Vandalizmas“- pagal Lietuvių kalbos žodyną yra sąmoningas turto ir kultūros vertybių, paminklų, meno kūrinių naikinimas. M. Z. ir E. J. veika nebuvo nukreipta į tyčinį turto gadinimą ar niokojimą. Nors jų veika buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas - akiniai, tačiau šie nukrito M. Z. smogus A. V. į veidą. Smūgio tikslas buvo ne sugadinti akinius, tai buvo fizinio smurto aktas, nukreiptas į asmens žalojimą. Todėl laikytina, kad E. J. ir M. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai tik įžūliu elgesiu.

Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje, kurioje didelių gatvių susikirtimo vietoje, kurioje nuolat daug žmonių, veika daryta dienos metu, aplinkinių akivaizdoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų.

Kaltinamųjų veiksmai buvo įžūlūs - neleistini, atlikti be jokios priežasties, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini. Jų veiksmais nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra jokios abejonės, kad šiais veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Skiriant kaltinamajam E. J. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, nuosprendžio priėmimo metu yra teistas tris kartus (t. 1, b.l. 143-144), kas leidžia daryti išvadą, kad daro naujas nusikalstamas veikas. Žala neatlyginta. Atsižvelgtina į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. E. J. daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nedidelius chuliganizmus, vagystes (t.1 b.l. 145-162), iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo ir darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 1 b.l. 141-142), nesimokė, šiuo metu dirba UAB „Dutma“, mokosi Vilniaus suaugusiųjų „Židinio“ mokykloje.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

E. J. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 straipsniu, 91 straipsniu (bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai), atsižvelgdamas į tai, kad jis nusikalstamų veikų metu teistas nebuvo, šiuo metu mokosi ir dirba, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. J. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi nagrinėjamą nusikaltimą E. J. įvykdė iki visų jo atžvilgiu anksčiau priimtų nuosprendžių, bausmė jam bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, 2018 m. balandžio 4 d. bei 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu, į bausmę įskaitytinos pagal šiuos nuosprendžius atliktos bausmės.

Skiriant kaltinamajam M. Z. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas pilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, nuosprendžio priėmimo teistas keturis kartus, dar keturi nuosprendžiai jo atžvilgiu priimti, bet neįsiteisėję (t. 1 b.l. 102-104, 124-131), kas leidžia daryti išvadą, kad jis sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Žala neatlyginta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kad būtent jis pirmas be priežasties pradėjo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus, o E. J. prisijungė vėliau. M. Z. daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nedidelius chuliganizmus, vagystes (t.1 b.l. 105-122), iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo ir darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 1 b.l. 123), nesimokė, Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

M. Z. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 straipsniu, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam M. Z. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kitos bausmės rūšies kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Aplinkybė, kad jis trumpu 2017 m. periodu daug kartų darė įvairias naujas nusikalstamas veikas, patvirtina, jog M. Z. pasirinko nusikalstamą gyvenimo būdą, švelnesnių bausmės rūšių skyrimas nepasiekė tikslo sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismas laiko, jog švelnesne bausmės rūšimi nei laisvės atėmimas nebus pasiekti bausmės skyrimo tikslai. Paskirtoji bausmė nebendrinama su ankstesniais nuosprendžiais, nes jie dar nėra įsiteisėję, tai bus padaryta bausmės vykdymo procese.

Civiliniai ieškiniai.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

1) Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 91,61 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. V. gydymą. Pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (t. 1 b.l. 41-44). Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose (t. 2 b.l. 23). Nurodė, kad ieškinį palaiko. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l. 42). Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, 91,61 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų M. Z. ir E. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. sausio mėn. pateikė 400,48 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam A. V. išmokėtos ligos išmokos dėl turėto nedarbingumo. Pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (t. 1 b.l. 53-64). Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose (b.l. 41). Nurodė, kad ieškinį palaiko. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie nukentėjusiajam išmokėtas socialines išmokas jo patirto nedarbingumo laikotarpiu (b.l. 42). Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nedarbingumo dėl sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, 400,48 eurų priteistina solidariai iš kaltinamųjų M. Z. ir E. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

3) Nukentėjusysis A. V. 2018 m. balandžio 17 d. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1 b.l. 21), nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo sumušimo metu sulaužytų akinių remonto vertė. Neturtine žala įvardija tai, kad jis patyrė psichologinę traumą, nes buvo užpultas viduryje baltos dienos, todėl atsirado nesaugumo jausmas dėl sužalojimų nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 30 d. prarado darbingumą, dėl sužalojimų negalėjo pakeisti darbo, eiti į darbo pokalbius su darbdaviais, patyrė stresą, nes nebesijuto saugus, vaikščiodamas miesto gatvėmis, sutriko miegas.

A. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusysis nuosekliai pareiškime policijai, apklausų ikiteisminiame tyrime ir teisme metu nurodė, kad M. Z. smogus jam į veidą, nukrito jo nešioti akiniai ir buvo sugadinti: iškrito stiklas, buvo sugadintas rėmelis, trūko sriegio. Remonto išlaidos kainavo 100 eurų. Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodyta suma atitinka vidutinę rinkos kainą. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo M. Z. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo turto sugadinimo yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteistinas tik iš kaltinamojo M. Z., nes akiniai nukrito po jo pirmo smūgio į A. V. veidą, ir jų sugadinimas buvo tiesioginis jo neteisėto veiksmo padarinys. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, A. V. naudai priteistina 100 eurų turtinei žalai atlyginti iš M. Z..

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais. Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sukeltas išgąstis, jis kentė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, kadangi nemaloniai jautėsi dėl matomų sumušimo pėdsakų veide, buvo viešai pažemintas naudojamu smurtu aplinkui esant žmonėms. Būtent dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis kreipėsi į medikus, jam buvo taikomas gydymas, savaitę negalėjo atlikti darbinių funkcijų – turėjo nedarbingumą, negalėjo įgyvendinti artimų planų - dalyvauti darbo pokalbiuose dėl naujo darbo. Tačiau byloje nėra pateikta dokumentų, pagrindžiančių nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl ilgalaikių psichinio pobūdžio pasekmių: išsivysčiusio nesaugumo jausmo, patirtos psichinės traumos. Tokie padariniai įrodinėti medicininio pobūdžio dokumentais, o byloje yra pateikti dokumentai tik dėl nukentėjusiojo fizinių sužalojimų gydymo.

Taip pat teismas atsižvelgia į M. Z. bei E. J. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamieji yra darbingo amžiaus, E. J. dirba, M. Z. nedirba. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad padarytas sužalojimas nežymus ir teismų praktiką, A. V. naudai priteistina 400 eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš M. Z. ir E. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu subendrinti E. J. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 14 parų arešto bausme, LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio pagrindu ją keičiant į laisvės apribojimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 30 d. 18.29 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 14:40 val. (1 parą), nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 20.30 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (2 paras), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamąjį įsakymą, 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendį, 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį atliktas bausmes.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

Kardomąją priemonę E. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę M. Z. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų E. J. ir M. Z. solidariai 400,48 eurų (keturis šimtus eurų keturiasdešimt aštuonis eurocentus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų E. J. ir M. Z. solidariai 91,61 eurus (devyniasdešimt vieną eurus šešiasdešimt vieną eurocentus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo A. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir M. Z., 100 (vieną šimtą) eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. Z. nukentėjusiojo A. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.