- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1331-562/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23573-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
- Pareiškėjas
- S. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, jog yra nemokus, jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi. Pažymėjo, jog nemokumą sukėlė suėmimas įtariant nusikalstamos veikos padarymu, kuris sąlygojo pajamų iš darbo santykių praradimą. Praradus darbą negalėjo grąžinti paskolos, kuri buvo paimta automobiliui įsigyti, sūnaus išlaikymui, būsto nuomai ir kitoms išlaidoms. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, o jis laikomas suimtu, todėl negali užtikrinti susidariusių skolų grąžinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepimu prašė atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Nurodė, jog nėra duomenų apie visą pareiškėjo turtą. Kreditoriaus manymu, kol nėra įsiteisėjusių nuosprendžių baudžiamuosiuose bylose, nėra galimybės spręsti apie pareiškėjo pajamas, nes priėmus išteisinamąjį nuosprendį, pareiškėjas galėtų toliau dirbti ir vykdyti skolinius įsipareigojimus. Taip pat pažymėjo aplinkybę, kad skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas galėtų dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir vykdyti skolinius įsipareigojimus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog pareiškėjas, kuris dėl savo aktyvių neteisėtų veiksmų pateko į laisvės atėmimo įstaigą ir taip pablogino savo padėtį bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, negali būti laikomas sąžiningu, todėl bankroto byla tokiam asmeniui negali būti iškelta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. V. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui S. V. bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Skolvalda“
Teismas savo sprendime nurodė, jog pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Konstatavo, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamas) negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kadangi yra sulaikytas (suimtas). Nurodė, kad pareiškėjas nuolatinių pajamų negauna. Konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus. Teismas vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų.
Nurodė, kad pareiškėjas tapo nemokus ir negali įvykdyti savo įsipareigojimų dėl to, kad suėmus jį dėl įtarimų padarius nusikalstamas veikas ir apribojus jo laisvę, neteko darbo, kuris buvo vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis. Pažymėjo, kad pareiškėjas prisiimdamas įsipareigojimus negalėjo numatyti, jog bus suimtas arba teisiamas už nusikaltimus. Teismas nenustatė jokių galimų nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, kadangi bankui išduodant kreditą, pareiškėjas buvo mokus. Nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas veiktų nesąžiningai banko atžvilgiu, slėptų pajamas ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjas yra suimtas ir mano, kad tai yra kliūtis konstatuoti jo nemokumo būklę, nes fizinio asmens nemokumo faktas gali būti konstatuotas tik įvertinus visas šiai būklei nustatyti reikšmingas aplinkybes, o kol nėra priimtų galutinių procesinių sprendimų, pareiškėjui iškeltose baudžiamosiose bylose to padaryti neįmanoma. Pažymi, jog kadangi pareiškėjas šiuo metu yra suimtas ir neturi galimybės gauti pajamų ir jų planuoti, tai jo mokumas iš principo negali būti atkurtas. Nesant galimybių atkurti mokumo, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui negalint konstatuoti nemokumo būklės dėl pareiškėjo suėmimo bei neatmetus pareiškėjo bankroto galimybės nesant kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Gelvora“ atsiliepimu prašo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime nurodo, jog su atskirajame skunde nurodytais argumentais visiškai sutinka ir prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog dėl laisvės apribojimo pareiškėjas S. V. negauna jokių pajamų, jo galimybės atkurti mokumą yra apribotos, todėl iš esmės negalės būti atkurtas pareiškėjo mokumas.
Pareiškėjas S. V. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant teismas gali atsisakyti iškelti asmeniui bankroto bylą. Asmens suėmimas nepatenka į nurodytas sąlygas ir nekliudo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teigia, jog yra nemokus. Pažymi, kad vertinant ar asmuo yra nemokus, reikia vertinti faktinę fizinio asmens būseną, o ne galimas mokumo prognozes. Teigia, kad pateikė dokumentus įrodančius, jog yra nemokus dėl objektyvių priežasčių, todėl net ir tuo atveju, jei negalės padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, tai nelaikytina trukdžiu pradėti bankroto procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir tai, kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).
Apeliantas nurodo, jog pareiškėjas yra suimtas, kas kliudo konstatuoti pareiškėjo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo suėmimo faktas, nekliudo konstatuoti pareiškėjo nemokumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-278-449/2016 paskyrė S. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, nustatant šią bausmę atlikti pataisos namuose. Taigi pagal šias byloje nustatytas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas prievolių kreditoriams negalės įvykdyti per protingą terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir nustatė, jog pareiškėjas yra nemokus. Kartu pažymėtina, kad esant galimybei įvertinti pareiškėjo finansinę būklę nepasibaigus baudžiamosioms byloms, nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos CPK 163 straipsnio 4 punkto nuostatos, nes minėtu pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje ir civilinėje bylose nėra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai.
Apeliantas teigia, jog pareiškėjo mokumas negali būti atkurtas, kadangi pareiškėjas dėl suėmimo neturi galimybės gauti pajamų ir jų planuoti, kas prieštarauja FABĮ tikslui – fizinio asmens mokumo atkūrimui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog fizinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų – užtikrinti fizinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas įvairiais būdais – išdėstant skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. Ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais, ir priešingai, asmens, kuris gali patenkinti kreditorių reikalavimus, skolų nurašymas, jei tam nepritaria šio asmens kreditoriai, neužtikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-443-823/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2911-866/2015). Teismas pažymi, jog dėl skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros sprendžiama tvirtinant mokumo atkūrimo planą, t. y. jau iškėlus fizinio asmens bankroto bylą.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakė. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, todėl papildomai jų nekartoja.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atskirasis skundas turi būti atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis palikta nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto suinteresuoto asmens Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.