Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str., 162 str. 1 d., 309 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje, nagrinėjant ją apeliacine tvarka, jau buvo baigtos baigiamosios kalbos ir po pertraukos, 2015 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje buvo planuojama suteikti nuteistajam S. V. paskutinį žodį. Tačiau teismo posėdžio pertraukos metu nuteistasis S. V. atsiuntė tris rašytinius prašymus, kurie Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti 2015 m. kovo 23 d. (25 t., b.l. 141-142, 144-145, 147-159). Šie nuteistojo prašymai turi būti išnagrinėti.

Pirmame prašyme nuteistasis pareiškė nušalinimą teismo posėdyje dalyvaujančiam prokurorui Dariui Alinskui. Nušalinimą prokurorui nuteistasis grindžia tuo, kad prokuroras D. Alinskas, jo nuomone, teismo posėdžiuose dalyvauja savavališkai savo iniciatyva ir valstybinį kaltinimą palaiko neteisėtai. Nuteistasis nurodo, jog taip mano todėl, kad jis (apeliantas) nebuvo supažindintas su jokiu aukštesniojo prokuroro rašytiniu pavedimu prokurorui D. Alinskui palaikyti valstybinį kaltinimą šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teismo posėdyje nuteistasis S. V. ir jo gynėjas prašo nuteistojo prašymus patenkinti, prokuroras šiuos prašymus prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai atmetami.

Pirmame nuteistojo S. V. prašyme pareikštas nušalinimas prokurorui D. Alinskui yra nepagrįstas ir atmetamas. Pirmiausia pažymima, kad prokuroras D. Alinskas šioje byloje dalyvauja nuo jos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios. Pirmajame teismo posėdyje, kuriame byla pradėta nagrinėti iš esmės, įvykusiame 2012 m. spalio 17 d., nuteistajam buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus, taip pat ir šiame posėdyje dalyvavusiam prokurorui D. Alinskui, tačiau nuteistasis S. V. nušalinimų nepareiškė (22 t., b.l. 99). Po to, 2014 m. kovo 25 d. įvykusio teismo posėdžio metu S. V. pareiškė nušalinimus prokurorui D. Alinskui ir vienam iš kolegijos teisėjų, pirmininkaujančiam ir pranešėjui L. Šiukštai (23 t., b.l. 65-66). Teismo nutartimi nuteistojo S. V. pareikšti nušalinimai prokurorui ir teisėjui buvo atmesti (23 t., b.l. 67).

Nuteistasis S. V. šį kartą nušalinimą prokurorui pareiškė nurodydamas kitą nušalinimo pagrindą, nuteistojo nuomone, prokuroras neturi įgaliojimų dalyvauti teismo posėdžiuose ir dėlto jo dalyvavimas yra neteisėtas. Nušalinimo pareiškimą tik po baigiamųjų kalbų nuteistasis aiškina, kad jam tik dabar paaiškėjo jo prašyme nurodomos aplinkybės.

Argumentai, kuriais nuteistasis S. V. grindžia pareiškimą dėl nušalinimo prokurorui, teisėjų kolegija atmeta. BPK 322 str. 1 d. nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Koks prokuroras gali dalyvauti teismo posėdyje ir ar jis turi pateikti teismui kokius nors duomenis, patvirtinančius jo įgaliojimus dalyvauti teismo posėdyje konkrečioje byloje, baudžiamojo proceso įstatymai nedetalizuoja. Kita vertus, iš bylos matosi, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas dalyvavo šią bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, o šiam teismui priėmus skundžiamą nuosprendį, Vilniaus apygardos teismas būtent šiam prokurorui raštu pranešė apie bylos paskyrimą nagrinėti apeliacine tvarka ir pirmojo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme laiką ir vietą. Pažymėtina dar ir tai, kad iki teismo nutarties dėl jam nurodytų nuteistojo prašymų priėmimo, teisme buvo gauti papildomi prokuroro D. Alinsko atsiųsti dokumentai, t. y. Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas dėl šių nuostatų patvirtinimo, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. raštas, adresuotas prokurorui D. Alinskui, kuriame pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką ir vietą. Šiame rašte matosi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro Simono Slapšinsko parašu patvirtinta raštiška rezoliucija, kuria 2012 m. gegužės 7 d. dalyvauti teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant S. V. baudžiamąją bylą pavedama būtent prokurorui D. Alinskui. Visos aptartos aplinkybės ir paminėti dokumentai visiškai patvirtina prokuroro D. Alinsko įgaliojimus ir jo pareigą dalyvauti šios bylos teismo posėdžiuose. Tenkinti nuteistojo pareiškimą dėl prokuroro D. Alinsko nušalinimo pagrindo nėra.

Antrame prašyme nuteistasis S. V. bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pats nušalinimo nereiškia, tačiau prašo teisėjų kolegijos pačiai įvertinti, ar ankstesni jos sprendimai šioje byloje yra teisėti, o pripažinus jų neteisėtumą, pačiai nusišalinti. Šiame prašyme dėstomus nuteistojo S. V. argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta. Nuteistojo prašyme nurodoma, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos dokumentais ir gauti jų nuorašus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gauta net keletas nuteistojo su tuo klausimu susijusių prašymų, visi jie buvo išnagrinėti ir iš dalies patenkinti. Nuteistajam buvo sudaryta galimybė susipažinti su visai bylos dokumentais, taip pat leisti pasidaryti dalies bylos dokumentų kopijas. Kolegija mano, kad visi iki šiol priimti sprendimai dėl šio klausimo yra teisėtiir pagrįsti, todėl nusišalinti nuo tolesnio šios bylos nagrinėjimo ir, juo labiau, pranešti prokuratūrai apie kokią nors šios teisėjų kolegijos padarytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis S. V. nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai jau buvo pareiškęs ir 2013 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (23 t., b.l. 34). Tą pačia dieną priimta teismo nutartimi nuteistojo pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai buvo atmestas (23 t., b.l. 35-38). Šioje teismo nutartyje motyvuotai jau buvo atsakyta į daugelį nuteistojo dėstomų argumentų, taip pat ir š argumentus dėl jo teisės į gynybą pažeidimą, taip pat dėl BPK 181 str. nuostatų taikymo. Dar kartą dėstyti tuos pačius motyvus ir šioje teismo nutartyje nėra pagrindo.

Trečiame nuteistojo prašyme dėstomi argumentai, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar kai kurios BPK normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat yra nepagrįsti ir atmetami. Nei viena iš BPK normų, apie kurias nurodoma prašyme, teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja. Be to, paties BPK 1 str. 2 d. yra nurodoma, kad baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priede, nuostatomis. Todėl atidėti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. V. prašymus, kuriuose reiškiamas nušalinimas prokurorui Dariui Alinskui, bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos prašoma išspręsti klausimą dėl nusišalinimo, prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei dėstomi kiti prašymai, – atmesti.

Nutartis neskundžiama.